Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Guarantee“, akcinė bendrovė „Linas Agro“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncernas“, uždaroji akcinė bendrovė „Imlitex grūdai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos sėklininkystės asociacija, uždaroji akcinė bendrovė „Nova rent“, žemės ūkio bendrovė „Šušvė“, uždaroji akcinė bendrovė „Precision Farming“, uždaroji akcinė bendrovė „Konekesko Lietuva“, L. J., A. J., K. S., individuali įmonė „Ž. Ū. Apskaita“, antstolis M. P., antstolė S. V., antstolė R. P., antstolė A. A., antstolis S. U., antstolis R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. J. teismui pateiktu pareiškimu prašė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratore paskirti UAB „Bankroto valdymas“. Nurodė, kad jos nemokumas atsirado dėl vykdytos ūkininkės veiklos. Jos tėvas A. J. yra ūkininkas, padėjo jai savo darbu pareiškėjos ūkyje, kartu vykdė veiklą. Ji užsiregistravo kaip jaunoji ūkininkė, nuo 2010 m. spalio 28 d. oficialiai tapo ūkininke. Iš esmės pareiškėjos, kaip ūkininkės veikla, buvo dalis tėvo ūkio veiklos. Tėvas priimdavo didelę dalį sprendimų, ką pirkti, kur investuoti, ką sėti, kur ir kam parduoti. Kadangi iš ūkio veiklos pajamos nebuvo pastovios, pareiškėja nuo pat 2010 m. papildomai. Nuo 2016 m. ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro administratore - marketingo vadybininke. Darbinės veiklos buvo daug, todėl visus ūkininkavo reikalus pareiškėja derino su tėvu – kartu pirkdavo sėklą, trąšas, techniką, nuomojo žemę. Ūkininko veikla reikalauja daug piniginių lėšų, didžioji dalis technikos buvo perkama iš suteiktų paskolų, o už trąšas, sėklą buvo atsiskaitoma su tiekėjais per mokėjimo atidėjimus. Ūkio pajamos labai priklausė nuo oro sąlygų, kol nebuvo sausrų, kitų stichinių nelaimių, pareiškėjos ir jos tėvo ūkiams gaunamų pajamų užtekdavo atsiskaityti su kreditoriais, bankais, kitais tiekėjais. Tačiau 2017 m. siautė liūtys, derlius supuvo, arba buvo toks prastas, kad derliaus pardavimo pajamos nesiekė net 50 procentų įdėtų į derliaus užauginimą, nuėmimą investicijų. Pradėjo kauptis skolos, pareiškėja ir jos tėvas vėlavo mokėti bankams, tiekėjams, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kitiems kreditoriams. Pareiškėja bandė tartis su kreditoriais, tikėdamasi, kad 2018 m. bus geresni. Tačiau 2018 m. siautė sausra (šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija), todėl derlius vėl buvo labai menkas, gautų pajamų nebeužteko atsiskaityti su tiekėjais, bankais net už ankstesnių metų skolas, jau nekalbant apie 2018 m. įsipareigojimus. 2018 m. visų skolų grąžinimo pareikalavo UAB „Agrokoncernas“, prisidėjo bankai, VMI, atsirado išieškojimai pas antstolius, kurie areštavo visas sąskaitas. Tiek pareiškėjos, tiek jos tėvo ūkiai buvo paralyžiuoti – nei kuro, nei trąšų, nei sėklų nebebuvo galima įsigyti. Todėl ūkio veikla visiškai sustojo, o skolos niekur nedingo, susikaupė nemokėtos palūkanos ir delspinigiai, kurie ir toliau nuolat auga. Pareiškėja nusprendė ūkininkavimo veiklą nutraukti, nes nebėra jokių vilčių šią veiklą paversti pelninga, tačiau skolos niekur nedingo. Atsiradusių skolų pareiškėja niekaip neišgalės išmokėti iš šiai dienai gaunamo darbo užmokesčio, nes skolos didelės, ūkininko veiklai reikalingos nemažos investicijos. Pareiškėjai reikia mokėti už nuomojamą būstą, būsto komunalinius mokesčius, kurą, maistą, dengti kitas pragyvenimui reikalingas išlaidas, todėl pareiškėja nėra pajėgi mokėti susidariusių skolų, kurios šiai dienai siekia 803 071,72 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos įsiskolinimų dydį bei turtinę, finansinę padėtį, akivaizdu, kad pareiškėjos mokumui atkurti šiuo atveju vienintelė išeitis yra fizinio asmens bankrotas.

2. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Guarantee“ atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą, kuriame prašė atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad byloje nepateikti jokie buhalterinės apskaitos ir/ar pajamų deklaracijų dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjos nemokumo atsiradimo priežastis, gautų pajamų, patirtų išlaidų apimtį, gautą pelną ir jo panaudojimą, t. y. nustatyti tiek Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 6 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, tiek ir vertinti, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai. Be to, kreditoriaus turima informacija, egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjos nesąžiningumą. Pagal jos pačios pateiktą informaciją, ji jau 2017–2018 m. susidūrusi su mokumo problemomis, ne bandė padengti susikaupusias skolas ar kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tačiau toliau sudarinėjo jos mokumą mažinančius sandorius. 2020 m. kovo 13 d., t. y. prieš pat kreipiantis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ji pasirašė skolos suderinimo aktą ir trišalę skolos perkėlimo sutartį su UAB „Nova rent“ ir perėmė savo tėvo A. J. 102 024,70 Eur įsipareigojimus UAB „Nova rent“. Pareiškėja teismui ir kreditoriams nepateikė informacijos apie gaunamas pajamas iš vykdomos individualios veiklos – sodybos nuomos.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą prašė atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, jog pareiškime pateikta informacija apie įsipareigojimus kreditoriams yra netiksli ir neaiški. Pareiškėja nepateikė informacijos, kokio dydžio, kokiu laikotarpiu ir kokiems tikslams buvo imtos paskolos iš kredito įstaigų. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju paimti kreditai sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą, būtina nustatyti, ar pareiškėja pasiskolintas lėšas naudojo būtiniesiems, esminiams poreikiams tenkinti, kokia apimtimi pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar šiems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ji ėmėsi siekdama išvengti skolinimosi. Be to, būtina nustatyti, kokią reikšmę naujai prisiimti skoliniai įsipareigojimai turėjo bendrai pareiškėjos nemokumo dinamikai. Pareiškėja yra gana jauna ir gali susirasti geriau apmokamą darbą ar baigti papildomus mokslus ir dėti visas pastangas, siekiant skolų kreditoriams sumažinimo, o ne bankroto išsikėlimo. Neturint įrodymų apie jos gaunamas pajamas bent už trejus metus, negalima daryti jokių išvadų apie jos mokumą ar nemokumą, o, nenustačius asmens nemokumo, fizinio asmens bankroto byla negali būti keliama.

4. Suinteresuotas asmuo AB „Linas Agro“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja nurodydama, jog 2017 metai buvo prasti, nes siautė liūtys ir dėl to atsirado nemokumo priežastys, jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes į bylą nepateikė. Atstovo nuomone, iš į bylą pateiktų pareiškėjos finansinių ataskaitų-balansų matosi, kad pareiškėja turėjo ir apie 46 000,00 Eur grynojo pelno. Turėdama pelno galėjo atsiskaityti su kreditoriais, turint tokį balansą galima buvo gauti kreditus. Tačiau pareiškėja savo įsipareigojimų nevykdė, su kreditoriais neatsiskaitė ir 2017 metais gruodžio mėnesį kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl 30 000,00 Eur sumos. Kadangi 2017 metais derliaus nebuvo, dar nesulaukusi 2018 metų derliaus, 2018 metais balandžio mėnesį kreipėsi UAB „Agrochema“ dėl 30 000,00 kredito. Atstovo nuomone, pareiškėja dengė tik tuos įsiskolinimus, kuriuos pati norėjo dengti. Matydama, kad įsipareigojimų įvykdyti negalės, toliau didindama skolas ėmė paskolas. 2018 m. birželio 1 d. pareiškėja ir UAB „SME Finance“ sudarė paskolos sutartį, kuria pareiškėjai buvo suteiktas 60 000,00 Eur kreditas. Žinodama, kad tikrai jau nepajėgs atsiskaityti dar sudaro sandorius, kuriais perima savo tėvo skolas. Visos bylos aplinkybės parodo, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, sudarinėjo sandorius, kurie didino jos įsiskolinimą, nereikalavo iš savo debitoriaus grąžinti skolą, nutraukė atsiskaitymus su kreditoriais. Įvertinus bylos aplinkybes laikytina, kad pareiškėja buvo nesąžininga, nenurodė savo tikrosios turtinės padėties, todėl jos pareiškimas neturėtų būti tenkinamas.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos nesąžiningumą įrodo tai, kad pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus pareiškėja turėjo 46 000 Eur grynojo pelno, turėjo realias galimybes bent dalinai atsiskaityti su kreditoriais, tačiau to sąmoningai nepadarė. Pareiškėja turėjo įsivertinti savo galimybes ir, suprasdama, kad negalės įvykdyti savo pačios prisiimtų įsipareigojimų, siekti mažinti turimas skolas, tačiau elgėsi priešingai, t. y. ir toliau ėmė kreditus (2018 m. birželio 1 d. sudaryta paskolos sutartis dėl 60 000 Eur), be to, sudarinėjo sandorius, kuriais buvo perimami jos tėvo turimi skoliniai įsipareigojimai. Sąmoningas elgesys, kuomet pareiškėja turėjo ir galėjo suprasti savo nemokią padėtį, bet vis tiek sudarinėjo sandorius, skolinosi lėšas, laidavo už trečiuosius asmenis, aiškiai parodo, kad ji nebuvo sąžininga. Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad būtent liūtys ar sausra paveikė ūkininkavimo sąlygas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai dėl sausrų ar liūčių paskelbimo savaime neįrodo force majeure aplinkybių, ūkio savininkas, siekdamas remtis force majeure aplinkybėmis, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius klimato sąlygų žalingą poveikį ūkininkavimo plotuose ir kultūrų/ gyvulių augimui. Pareiškėja galimai sąmoningai nenurodo, kad pagal 2017–2019 m. pateiktas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas tiesioginių išmokų gavo iš NMA atitinkamai 13 846,56 Eur, 8 587,36 Eur ir 17 806,80 Eur. Nei vienos paraiškos atveju pareiškėjai nebuvo taikytos sankcijos. Net esant galimai sudėtingoms ūkininkavimo sąlygoms pareiškėja gebėjo tinkamai ūkininkauti, kad galėtų gauti tiesiogines išmokas (kurias ir gavo). Pareiškėjos nesąžiningumą įrodo ir tai, kad, neva, jos būsto nuomai reikalinga 310 Eur, nors jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tėvų namuose. Nepateikti jokie nuomos sandorio dokumentai; tokia nuomos kaina net ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose vienam asmeniui yra didelė. Pareiškėjos nurodytos net 200 Eur išlaidos transportui, t. y. kuras, draudimas, ir t. t., yra perteklinės, nepateikti dokumentai, įrodantys tokio dydžio išlaidų transportui poreikį. Pareiškėja siekia bankroto procedūros, tačiau ir toliau ketina gyventi komfortišką gyvenimą, bendrai nusimato 920 Eur sumą išlaidoms, turi 2008 m. visureigį automobilį Toyota RAV4, nusimato išlaidas kirpyklos paslaugoms. Pareiškėja praktiškai visą gaunamą atlygį išleidžia savo poreikiams, neatsižvelgdama į kreditorius, kuriems negali arba nenori grąžinti įsiskolinimų.

6. Suinteresuotas asmuo žemės ūkio bendrovė „Šušvė“ (toliau – ir ŽŪB „Šušvė“) atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pateikti duomenys parodo tęstinį pareiškėjos nesąžiningą veikimą, įsipareigojimų didinimą, visišką reikalavimų kreditoriams nevykdymą, kai kuriais atvejais, turint lėšų, įsipareigojimų dengimą selektyviai pasirenkant kreditorius bei kitokį visiškai aplaidų elgesį. Pareiškėja, nors ir gaudavo pajamas, neatliko nei vieno mokėjimo nuo skolos atsiradimo momento arba lėšas tam tikroje apimtyje kreditoriai gavo tik jas priverstinai išieškant. Pareiškėja didino savo įsipareigojimų apimtis ir kreditorių skaičių, daugiau nei 10 naujų įsipareigojimų prisiėmimas naujiems kreditoriams negali būti laikomas sąžiningu elgesiu. Dėl 2017 ir 2018 metais buvusių sausrų ir stichinių nelaimių pareiškėja nesikreipė į NMA dėl kompensacinės išmokos už žuvusius žemės ūkio augalus, todėl jos nuostoliai nebuvo atlyginti. Neatmetama, kad deklaruojamas visiškas derliaus nebuvimas yra tik pačios pareiškėjos versija, o nesikreipta į NMA dėl to, kad derlius buvo ir užaugintas, ir realizuotas bei gautos pajamos. Pareiškėja minimu laikotarpiu gautas lėšas į mokėjimo sąskaitas iškart išgrynindavo tūkstantinėmis sumomis arba atlikdavo nepagrįstus mokėjimo pavedimus, o būtent laikotarpiu, kai jos įsipareigojimų įvykdymo terminai didelei daliai kreditorių buvo pradelsti bei ši jiems nebuvo atlikusi nei vieno apmokėjimo pagal prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėja pareiškimo pateikimo metu nuslėpė savo debitorių – tėvą A. J., kurio įsipareigojimas 53 721,10 Eur. Pareiškėja nepateikė sąskaitos, į kurią jai pervedamas darbo užmokestis. Pareiškėjos nurodyta versija, kad darbo užmokestis yra pervedamas į jos senelės sąskaitą bei nepateikti visų jos valdomų ir (ar) kontroliuojamų mokėjimo sąskaitų išrašai, nepanaikina abejonių, kad ji gauna daugiau pajamų. Pareiškėja nepaneigė, kad darbo užmokestis nėra vienintelės galimai gautinos pareiškėjos pajamos, yra žinoma, jog ši verčiasi individualia veikla (sodybos, suknelių nuoma ir kita). Pareiškėja nepateikė 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų dėl to, kad, jos teigimu, neturi lėšų nusisamdyti apskaitą atliekančio subjekto. Ji nepateikė esminių duomenų tiek apie savo finansinę būklę, tiek apie pilną gautinų pajamų mastą, pati nurodė esminius savo nesąžiningo veikimo būdus, todėl ji negali būti laikoma sąžiningu asmeniu kreditorių atžvilgiu, o jos veiksmuose yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto sąlyga, dėl kurios bankrotas pareiškėjai negali būti keliamas. Pareiškėja nepateikė visos informacijos ir tapo nemoki nesielgdama sąžiningai. Pareiškėjos nesąžiningas elgesys yra priežastiniame ryšyje su jos tapimu nemokia.

7. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrokoncernas“ rašytiniais paaiškinimais prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, jog pareiškėjos elgesys, kuomet ji, suvokdama savo jau egzistuojantį nemokumą, toliau sąmoningai ir reikšmingai didino savo finansinius įsipareigojimus laikytinas pareiškėjos nesąžiningumo įrodymu. Pareiškėja savo įsipareigojimus kreditoriams didino ne tik prisiimdama naujas prievoles, bet ir nevykdydama senųjų, pateikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nenurodė savo tikrosios finansinės padėties. Suinteresuoto asmens nuomone pareiškėjos elgesys, laikant save nemokia, bet vis tiek prisiimant ypač didelius įsipareigojimus, laiduojant už trečiuosius asmenis bei nei kiek savanoriškai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, taip pat, nuo teismo ir kreditorių slepiant dalį informacijos apie tikrąsias savo pajamas bei turtą, laikytinas akivaizdžiu pareiškėjos nesąžiningumo įrodymu, kuo remiantis teismas turėtų atsisakyti kelti pareiškėjai bankroto bylą ir pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti. Iš Pareiškėjos 2020 m. spalio 19 d. ir 2020 m. spalio 27 d. pateiktų dokumentų matyti, kad ji nevykdė mokėjimų byloje dalyvaujantiems kreditoriams, nors tiek iš pareiškėjos pateiktų pajamų deklaracijų, tiek ir iš banko sąskaitų matyti, kad pajamas gavo. Pareiškėja nurodė, jog jos nemokumas buvo nulemtas būtent vykdytos ūkininkavimo veiklos, tačiau jau nuo 2010 m. dirbo nesusijusiose įmonėse (nevykdė ūkininkavimo veiklos) papildomai, o nuo 2016 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba ir iki šiol pilnu etatu. Vertinant, ar jos nemokumas tikrai atsirado dėl nesėkmingai vykdytos ūkininkavimo veiklos, o ne dėl jos nesąžiningų ar neatsargių veiksmų, taip pat, ar ji dėjo maksimalias pastangas, jog jos vykdoma ūkininkavimo veikla atneštų finansinę naudą, turėtų būti įvertinta, ar ji tikrai pati vykdė ūkininko veiklą ar tik šiuo pagrindu prisiėmė finansinius įsipareigojimus trečiųjų asmenų naudai, o pati iš tiesų dirbo įmonėse, nesusijusiose su nurodyta jos asmenine ūkininkavimo veikla. Iš teismui pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog ji nevykdė mokėjimų byloje dalyvaujantiems kreditoriams, vos tik gavusi lėšas į sąskaitą, jas tūkstantinėmis sumomis išgrynindavo. Pareiškėja nepateikė savo, kaip ūkininkės veiklos rezultatų už 2019 metus, argumentuodama tuo, kad neturi lėšų apskaitai sutvarkyti. Be 2019 m. apskaitos duomenų apie pareiškėjos turimą turtą ir įsipareigojimus apkritai negalima padaryti išvados, ar yra pagrindas pripažinti pareiškėją nemokia, nes negalima nustatyti turto ir įsipareigojimų balanso. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad ji, gaudama atlyginimą pagal darbo santykius, būtų negalėjusi sumokėti už apskaitos paslaugas.

8. Kitų atsiliepimų į pareiškimą nepateikta.

9. 2021 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pareiškėjos A. J. U. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo atmestas. 2021 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinti ir pirmosios instancijos teismui perduotas nagrinėti iš naujo klausimas dėl pareiškėjos A. J. U. fizinio asmeniui bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmetė, priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui ŽŪB „Šušvė“ 41 Eur žyminį mokestį ir 3 496,50 Eur bylinėjimosi išlaidas bei valstybei – bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėja vykdo ūkininko veiklą, yra gavusi valstybės ir/ar Europos Sąjungos fondų paramą, todėl privalo vesti buhalterinę apskaitą, teikti metines pajamų deklaracijas, kasmet deklaruoti pajamas. Tačiau nepateikta dalis buhalterinės apskaitos dokumentų (2019–2020 m.), iš kurių būtų galima nustatyti FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, vertinti, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai. Pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai sudaro 824 106,38 Eur, nuosavybės teise jai priklauso turto už 325 972,74 Eur. Pareiškėja nuo 2016 m. liepos 7 d. dirba biuro administratore-marketingo specialiste, gauna fiksuotą darbo užmokestį.

12. Teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

13. Pati pareiškėja pareiškime nurodė aplinkybes apie gamtinių sąlygų įtaką 2017-2018 metų derliui, t. y. įvardijo tikslų laikotarpį, kada jos ūkis buvo paralyžiuotas ir ji jau nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, laiką, nuo kurio ji pati save laiko nemokia.

14. Seniausiai atsiradusi pareiškėjos prievolė yra 70 277,83 Eur jos, kaip laiduotojos, įsiskolinimas kreditoriui K. S. pagal paskolos sutartį, galiojusią iki 2015 m. spalio 23 d. Šios skolos mokėjimo terminas pareiškėjai buvo atidėtas. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2494-254/2018 iš pareiškėjos, kaip solidarios skolininkės, laidavusios už tėvams 2014 m. lapkričio 23 d. suteiktos paskolos grąžinimą iki 2015 m. gruodžio 23 d., solidariai su tėvais Juočioniais priteisė 57 937 Eur skolą ir 8 178,20 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 24 d. iki 2018 m. spalio 18 d. imtinai bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2015 m. gruodžio 24 d. pareiškėja kreditoriui K. S. jau buvo skolinga 57 937 Eur, nuo 2015 m. gruodžio 24 d. jos įsiskolinimas nuolat augo po 7,94 Eur per dieną dėl skaičiuojamų 5 procentų dydžio metinių palūkanų. 2018 m. spalio 18 d. sudarė 66 115,2 Eur. Pareiškėja neskundė 2018 m. gruodžio 10 d. preliminaraus sprendimo, nagrinėjamoje byloje jis turi prejudicinę galią, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog kreditorius nereikalavo iš jos prievolės atlyginimo, laikytinos neįrodytos. Kreditoriui K. S. nuo 2015 m. gruodžio 24 d. egzistavusios skolos pareiškėja neatspindėjo jokiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurie bankroto bylos iškėlimui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. gegužės 13 d.) pareiškėjai prisiimant naujus skolinius būdavo pateikiami kreditoriams kaip informacija apie pareiškėjos finansinę būklę.

15. Pareiškėja teismui nurodė, jog už skolas buvo atsiskaitoma / skolos dengiamos derliumi, kad galėjo iš savo ūkio tikėtis 40 000–50 000 Eur grynųjų metinių pajamų. Pareiškėjos 2017 m. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, jos 2017 metais gautas pelnas, lyginant su 2016 metais, išaugo beveik tris kartus (46 337 / 16 289 = 2,8), gautos pajamos buvo net didesnės už minimalias planuotas gauti geras pajamas. Vien šie duomenys, teismo nuomone, buvo pagrindas neįrodytomis vertinti aplinkybes, kad 2017 m. derlius supuvo dėl liūčių arba buvo toks prastas, kad jo pardavimo pajamos nesiekė net 50 procentų įdėtų į derliaus užauginimą, nuėmimą investicijų. Pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, kad būtent 2017 m. liūtys ar 2018 m. sausra paveikė jos ūkį. Iš pareiškėjos į bylą pateiktų buhalterinės apskaitos duomenų galima spręsti, kad pareiškėjos ūkis 2017 metais dar dirbo pelningai (nevertinant nesumokėtos prievolės K. S.), pareiškėja dar galėjo vykdyti ūkininkės veiklą, tačiau su sąlyga – jeigu nebūtų nesąžiningai didinusi savo įsipareigojimų ir sudarinėjusi sandorių, kurie nebuvo būtini jos veiklai.

16. Teismas konstatavo, kad per trijų metų laikotarpį iki pareiškimo priėmimo 2020 m. birželio 18 d. (t. y. nuo 2017 m. birželio 18 d.) pareiškėja 2017 m. gruodžio 4 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. balandžio 19 d., 2018 m. balandžio 20 d., 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. birželio 1 d., 2019 m. kovo 29 d. ir 2020 m. kovo 13 d. sudarė kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, kurių, teismo nuomone, ji sudaryti neprivalėjo ir kuriuos sudariusi, įvertinus jų visumą su iki tol turėtais neįvykdytais įsipareigojimais, tapo nemoki.

17. Pareiškėja 2016 m. kovo 24 d. Šiaulių banke sutartimi prisiėmusi naujus 224 000 Eur įsipareigojimus, per 2016 m. bankui turėjo sumokėti 78 560 Eur, per 2017 m. – 61 440 Eur, o per 2018–2021 m. – 84 000 Eur. Pareiškėja nuo 2015 m. gruodžio 24 d. jau buvo skolinga, kaip laiduotoja, kreditoriui K. S. dėl 57 937 Eur jos tėvų negrąžintos paskolos. Pareiškėjos ūkio grynasis pelnas iš ūkininkavimo veiklos, 2017 m. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, 2016 m. sudarė tik 16 289 Eur. Pareiškėja, vietoj to, kad atsiskaitytų su savo kreditoriais (K. S., Šiaulių banku), 2017 m. savo nuimto derliaus dalį, pačios įvertintą 53 721,10 Eur suma, pagal 2017 m. gruodžio 4 d. sąskaitą faktūrą pardavė savo tėvui A. J., kuris neatsiskaitė. Iš 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog pareiškėjos ūkis 2017 m. dar turėjo 46 337 Eur pelno, kurio, pareiškėjos paaiškinimu, pakanka užsėti turimus laukus, todėl ūkio metinėms sąnaudoms 2017 m. sudarius apie 31 600 Eur (pastoviosios ūkio sąnaudos 19 114 Eur ir kintamosios ūkio sąnaudos 12 509 Eur), ūkiui gavus apie 46 000 Eur pelną, akivaizdu, kad tokių lėšų pareiškėjai pagal jos pačios teismui pateiktus duomenis dar turėjo užtekti ir kitų metų sąnaudoms padengti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos noras padėti tėvui negali pateisinti pareiškėjos veiksmų tiek šį sandorį sudarant, tiek nesiimant jokių priemonių dėl už perleistą produkciją negautų pinigų savalaikio išsiieškojimo iš tėvo, kadangi tokiu būdu vienareikšmiškai pažeidžiami pačios pareiškėjos kreditorių teisėti interesai. Kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo pareiškėja A. J. nenurodė kaip savo debitoriaus su 53 721,10 Eur skola. Teismas tai vertino arba kaip sąmoningą to nuslėpimą, patvirtinantį pareiškėjos nesąžiningumą, arba kaip įrodymą, patvirtinantį kreditorių išsakytus argumentus, jog pareiškėja savo tėvui reikalingą žemės ūkio produkciją perleido neatlygintinai arba nepateisinamai ilgą laiką jį kredituodama.

18. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 12 d. sudarė su Citadelės banku lizingo sandorį dėl 2 traktorių ir 1 kombaino įsigijimo, viso prisiimdama papildomus 215 380 Eur finansinius įsipareigojimus, kai tuometiniai jos finansiniai įsipareigojimai jau viršijo jos galimybes iš gaunamo pelno atsiskaityti su K. S. ir Šiaulių banku. Šį sandorį teismas vertino kaip nebūtiną sandorį pareiškėjos ūkio veiklai ir dėl kurio pareiškėja tapo nemoki. Pareiškėjos ūkis pagal jos pačios pateiktus duomenis 2017 m. generavo 85 685 Eur pardavimo pajamų ir 46 337 Eur grynojo pelno, tačiau pareiškėja paėmė kreditą, vien tik pradinei įmokai sumokant 43 071 Eur. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad šios technikos įsigijimas jos ūkiui buvo būtinas. Ji jau turėjo su NMA parama įsigijusi naują traktorių ir kitą reikalingą techniką. Teismo posėdžių metu pareiškėja negalėjo paaiškinti, kam jai reikalinga iš viso turėti 4 traktorius ir 1 kombainą, skirtus apdirbti ne 100 ha, bet kelių tūkstančių ha ploto ūkį. Kadangi būtent pareiškėjos tėvas valdė kelių tūkstančių ha ploto ūkį, teismas darė labiau tikėtina išvadą, kad su parama įsigyta technika buvo reikalinga pareiškėjos tėvo ūkiui, kuris pats tokios paramos gauti negalėjo, o tai, kad pareiškėja, turėdama pradelstų įsipareigojimų, apsisprendė tokią jos finansinių pajėgumą visiškai neatitinkančią sutartį sudaryti savo vardu, tik patvirtina jos nesąžiningumą savo kreditorių atžvilgiu.

19. Pareiškėja iš dviejų kreditorių – analogiškų žemės ūkio prekių tiekėjų – pasiskolino trąšų užauginti 2018 m. derliui iš viso už 49 916,84 Eur. Iš 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad visos metinės sąnaudos, įskaitant išlaidas žemės ūkio prekėms (trąšoms, sėklai), skirtoms derliui užauginti, bankų paskolų įmokos (tame tarpe 21 000 Eur Šiaulių banko įmoka), atlyginimui, kurui, iš viso sudarė tik 31 623 Eur. Teismas pritarė kreditorių argumentams, jog pareiškėja iš agrotiekėjų skolinosi prekių derliui užauginti dvigubai daugiau, nei pagal jos ūkio generuojamą pelną buvo pajėgi už jas sumokėti. Pareiškėjai nepateikus įrodymų apie visų šių įsigytų trąšų sunaudojimą tik jos ūkyje, yra pagrindas išvadai, jog bent pusė šių sandorių nebuvo būtini pareiškėjos ūkiui ir labiau tikėtina nei netikėtina, jais trąšos buvo įgytos tikslu panaudoti jas tėvo ūkyje. Pareiškėja privalėjo suvokti, kad jai pačiai sutartais terminais iš ūkio gaunamų pajamų nebepavyks atsiskaityti su kreditoriais. Teismas sprendė, kad tai jau yra pagrindu šiuos sandorius, vertinant juos kompleksiškai su visais aptariamais sandoriais, vertinti kaip sukėlusius pareiškėjos nemokumą ir kaip kreditorių interesus pažeidusius sandorius. Pareiškėja šiems kreditoriams neatskleidė teisingos informacijos apie savo finansinę būklę.

20. Pareiškėja 2018 m. balandžio 19 d. laidavo kreditoriui UAB ,,Agrokoncernui“ už 250 000 Eur tėvo A. J. skolą pagal 2018 m. balandžio 19 d. vekselį, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir kurio pagrindu 2018 m. rugsėjį antstolė S. V. iš pareiškėjos pradėjo priverstinį vykdymą. Teismas pareiškėjos argumentus, jog ji sandorio sudarymo metu nesuvokė, kad yra nemoki ar kad netolimoje ateityje taps nemoki, pripažino nepagrįstais. Konstatavo, jog pareiškėja 2018 m. balandžio 19 d. neatlygintinai laidavusi kreditoriui UAB ,,Agrokoncernas“ už 250 000 Eur tėvo A. J. skolą, tokiu būdu prisiėmė kreditorių interesus pažeidžiančius itin didelius pareiškėjos ūkiui įsipareigojimus, kurių sudaryti pareiškėja neprivalėjo ir dėl kurio, vertinant kompleksiškai su visais aptariamais sandoriais, pareiškėja tapo nemoki (arba kurios nemokumas buvo dar labiau padidintas). Pareiškėja privalėjo suvokti, jog prieš tai sudarytų sandorių įvykdymas viršijo jos finansines galimybes, šiuo sandoriu sąmoningai ir reikšmingai padidino savo finansinius įsipareigojimus. Sandoris vertintinas kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.67 straipsnio 1 punkte nurodytas kreditorių interesus pažeidžiantis sandoris.

21. 2018 m. birželio 1 d. pareiškėja su UAB SME Finance itin trumpam laikotarpiui (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) sudarė 60 000 Eur paskolos sutartį, tokiu būdu savanoriškai prisiimdama dar mažiausiai 71 800 Eur (60 000 x 0,36/2 + 60 000 + 1 000) įsipareigojimus arba net didesnius. Pareiškėja 2018 m. birželio 1 d. sutartį sudarė jau turėdama įsipareigojimus per 2018 m. iš ūkio gautų pajamų užauginto derliaus sumokėti ne mažiau nei 115 709,84 Eur sumą (57 937 + 29 940,24 + 19 976,60 + 60 000), kuri po 60 000 Eur kredito paėmimo tik išaugo dar 11 800 Eur suma (60 000 x 0,36/2 palūkanos + 1 000 Eur administravimo mokestis) – iki ne mažesnės nei 127 509,84 Eur sumos. Visos pareiškėjos skolos po 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė ne mažiau nei 355 709,84 Eur, kai jos ūkis, anot pareiškėjos, gali sugeneruoti tik 80 000–120 000 Eur metinę apyvartą, o ūkio pelnas 2017 m. sudarė 46 337 Eur. Pareiškėja privalėjo suvokti, jog ji, prisiimdama naujus įsipareigojimus pagal 2018 m. birželio 1 d. sutartį, neturės jokių galimybių tą sutartį įvykdyti. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad jokių realių planų ir galimybių, kaip sumokės skolas, neturėjo, manė, jog kreditoriai skolas atidės. Tokius pareiškėjos argumentus teismas vertino kaip neapdairų, neprotingą ir kreditorių interesus pažeidžiantį elgesį.

22. Pareiškėja 2019 m. kovo 29 d. pasirašė garantiją laiduodama už savo tėvo 2019 m. kovo 28 d. sudarytas žemės ūkio technikos nuomos sutartis, o 2020 m. kovo 13 d. Trišale skolos perkėlimo sutartimi perėmė savo tėvo A. J. 102 024,70 Eur skolą iš UAB ,,Nova rent“, įsipareigodama grąžinti kreditorei visą įsiskolinimą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo kreditorės pareikalavimo momento bei visą laikotarpį mokėti 0,05 proc. dydžio palūkanas nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos už kiekvieną dieną. Pareiškėjos ūkis jau 2018 m. buvo paralyžiuotas, o 2019 m. ji jau nebeūkininkavo. Be to, pačios pareiškėjos pradelstos skolos pagal sandorius po 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė ne mažiau nei 355 709,84 Eur. Pareiškėja be jokio teisėto pagrindo 2019 m. kovo 29 d. pasirašė garantiją ir 2020 m. kovo 13 d. Trišale skolos perkėlimo sutartimi perėmė tėvo A. J. 102 024,70 Eur skolą iš UAB ,,Nova rent“, taip sudarė savo kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo, dėl kurių ji tik dar labiau padidino savo nemokumą. Teismas pažymėjo, jog padėjimas šeimos nariui sąžiningu galėtų būti laikomas tik tokiu atveju, jeigu dėl tokio padėjimo nebūtų nukentėję kreditorių interesai.

23. Pareiškėja kreditoriams pranešimus apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntė 2020 m. kovo 20 d. Likus 7 d. iki pranešimų kreditoriams išsiuntimo, pareiškėja prisiėmė naujus didelius finansinius įsipareigojimus kreditoriui UAB ,,Nova rent”. Tokį pareiškėjos elgesį, kuomet ji jau žinodama apie planuojamą kelti bankroto bylą, tikslingai prisiėmė trečiojo asmens (artimo giminaičio – tėvo) finansinius įsipareigojimus mainais negaudama tokios finansinės naudos, kurią būtų buvę galima panaudoti kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, teismas laikė pareiškėjos nesąžiningumu kreditorių atžvilgiu CK 6.67 straipsnio prasme, iš anksto žinant, kad ji jų nesugebės įvykdyti.

24. Teismas konstatavo, kad jog pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudariusi sandorius, kurių bendra suma yra 694 103,36 Eur (57 937 + 215 380 + 29 940,24 + 19 976,60 + 250 000 + 71 800 + 102 024,70 = 752 040,36), tapo nemoki (dar labiau padidino savo nemokumą) dėl CK 6.67 nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti ji neprivalėjo, ir kitokių pareiškėjos tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėja savo įsipareigojimus kreditoriams didino ne tik prisiimdama naujas prievoles, bet ir nevykdydama senųjų. Tokį pareiškėjos elgesį teismas vertino itin nerūpestingu, nesąžiningu tęstiniu elgesiu, užkertančiu kelią pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

25. Iš pareiškėjos banko sąskaitų Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje matyti, kad jose nuolat vyko pinigų judėjimas. Pareiškėja iki galo neatskleidė, kokiu pagrindu pinigai tam tikrais atvejais (jei ne iš NMA) į sąskaitą įplaukdavo ir kam atliekami mokėjimai. Įplaukus didesnei sumai pinigų, tą pačią dieną būdavo atliekami keli (netgi iki 10 kartų po 1 000 Eur ar mažesni) pinigų paėmimai / pervedimai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog gryni pinigai buvo panaudoti asmeninėms reikmėms ir atsiskaityti su tiekėjais (už kurą, detales ir kt.). Pareiškėja geranoriškai kreditoriams neatliko nei vieno mokėjimo, lėšas tam tikra apimtimi jie gavo tik jas priverstinai išieškant.

26. Pareiškėja nepateikė savo, kaip ūkininkės, veiklos rezultatų už 2019 metus, argumentuodama, kad neturi lėšų apskaitai sutvarkyti. Teismas konstatavo, kad be 2019 m. apskaitos duomenų apie pareiškėjos turimą turtą ir įsipareigojimus apkritai negali padaryti išvados, ar yra pagrindas pripažinti pareiškėją nemokia. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji, gaudama atlyginimą, negali sumokėti už apskaitos paslaugas.

27. Pareiškėja 2017–2018 metais nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, ar jai nebus kompensuojama už žuvusius pasėlius, gautas pajamas galėtų panaudoti savo skoliniams įsipareigojimams padengti. Pareiškėjos teiginį, jog tik bankroto procesas ar turto pardavimas per bankroto administratorių užtikrins „sąžiningą“ lėšų paskirstymą, teismas pripažino deklaratyviu ir nepagrįstu. Pareiškėjos aktyvus naudojimasis savo procesinėmis teisėmis skųsti antstolių veiksmus nerodo pareiškėjos intereso efektyviai ir ūkiškai naudoti savo turtą, padengti kreditorių reikalavimus. Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtino, kad jos turima žemės ūkio technika yra paklausi rinkoje, galėjo būti išnuomota ne vienai dienai, tačiau pareiškėja jos neišnuomojo. Įvertinęs ŽŪB ,,Šušvė“ prašymu antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo duomenis, teismas kritiškai vertino pareiškėjos teiginius, kad jos turima technika nebuvo naudojama jos tėvo ūkyje. Teismas sprendė esant labiau tikėtina išvada, kad pareiškėjai priklausančia žemės ūkio technika neatlygintinai savo ūkyje naudojosi jos tėvas. Pareiškėja nesiekė gauti pajamų iš jai priklausančio nekilnojamojo turto – pirties / pobūvių salės.

28. Pareiškėja iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė išrašo banko sąskaitos, į kurią pervedamas jos darbo užmokestis. Teismas vertino, kad pareiškėjos argumentai, jog lėšos yra pervedamos į svetimą sąskaitą dėl to, kad kitaip antstoliai nurašytų lėšas pagal vykdomus teismų sprendimus ir nepaliktų lėšų pareiškėjos pragyvenimui, patvirtina pareiškėjos nesąžiningumą. Pareiškėja tokiu būdu nevykdo įstatymo ir teismo įpareigojimo pateikti duomenis apie visas gaunamas pajamas, neįrodo, kad ji negauna kitų pajamų, trukdo nustatyti tikrąsias pareiškėjos pajamas.

29. Pareiškėjai visu etatu dirbant pagal darbo sutartį, o realiai ūkininkavimo veikla užsiimant jos tėvui ūkininkui A. J., teismas konstatavo, jog negali padaryti išvados apie pareiškėjos dėtas maksimalias pastangas išsaugoti ūkį. Aplinkybės dėl pagal 2017 m. gruodžio 4 d. sąskaitą faktūrą tėvui tuo metu neatlygintinai perleistą produkciją už 53 721,10 Eur gali paaiškinti tik tiek, kad arba pareiškėja savo ūkyje buvo tik formali ūkininkė, arba, kad 2019 m. jokia ūkininkavimo veikla jau nebuvo vykdoma, nes tam pareiškėja neturėjo finansinių galimybių. Teismas sprendė, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad finansinius sunkumus sukėlė dėl blogų oro sąlygų suprastėjęs derlius, o neatsakingas ir nesąžiningas pareiškėjos elgesys, kai pareiškėja prisiėmė naujus didelius įsipareigojimus, laidavo už tėvą, taip dar labiau padidindama savo įsipareigojimus ir tikintis, jog tėvui, kaip ūkininkui, galimai su jos pagalba pavyks išvengti jo ūkio bankroto.

30. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti. Pareiškėjos pareiškimas iškelti jai bankroto bylą teismas laikė nepagrįstu, todėl atmetė (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

31. Atskiruoju skundu pareiškėja A. J. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį ir pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. teismas itin formaliai, neobjektyviai, šališkai suinteresuotų asmenų atžvilgiu, vertino byloje esančius įrodymus, nevertino apeliantei naudingų įrodymų, jos paaiškinimų arba juos vertino iškreipdamas esmę ir padarė išvadas, prieštaraujančias bylos faktiniams duomenims.

1.2. Teismas visiškai nepagrįstai ir pažeidžiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas vertino sandorius už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį iki pareiškimo priėmimo dienos – ginčo atveju 2014 m. lapkričio 23 d. laidavimą K. S.. Apeliantės sąžiningumas turėjo būti vertinamas už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2020 m. birželio 18d. Paskolą K. S. suteikė L. J. ir A. J. 2014 m. lapkričio 23 d., o į teismą kreipėsi tik 2018 m. pabaigoje. 2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teismo sprendimas patvirtina, kad dėl skolos apmokėjimo K. S. į apeliantę kreipėsi tik 2018 m. pabaigoje. Iki to laiko ji neturėjo galimybės žinoti, kad laiduotojas prašys skolą padengti.

1.3. Apeliantė visu bylos nagrinėjimo metu sąžiningai teikė visus dokumentus bei duomenis apie save ir savo ūkį. Todėl teismas nepagrįstai teigia, kad apeliantė nepateikė dalies buhalterinės apskaitos dokumentų (2019-2020 m.), iš kurių būtų galima spręsti apie jos nemokumo priežastis, gautų pajamų, patirtų išlaidų apimtį, gautą pelną ir jo panaudojimą. Negalėjimą pateikti visus dokumentus teismas nepagrįstai laikė nesąžiningu. Nepagrįstai apkaltino visų duomenų kreditoriams nepateikimu. Sudarant sandorius su kreditoriais apeliantė savo sandorių neslėpė, visuomet teikė prašomą informaciją. Apeliantė laidavo kaip fizinis asmuo, o apskaita buvo vedama ūkininko ūkio, į kurią nėra traukiami fizinio asmens sudaromi sandoriai.

1.4. Iš teismo išvadų galima daryti išvadą, kad ginčo situacijoje visi sandoriai sąlygojo apeliantės nemokumą ir nei vienas iš sandorių nepadarė reikšmingos įtakos mano nemokumui. Teismas sandorių nesąžiningumą nepagristai nustatė tik remdamasis tuo, kad, teismo nuomone, jie nebuvo reikalingi. Tačiau tai yra tik teismo nuomonė, kuri nepatvirtina sandorių nesąžiningumo. Apeliantės turėta žemės ūkio technika nebuvo pajėgi ir pakankama apdirbti apeliantės dirbtus pasėlius, ji siekė plėsti ūkio veiklą, tai darė dalyvaudama NMA programoje. Apeliantės finansiniai įsipareigojimai AB „Šiaulių bankas“, kuriuos perėmė ŽŪB „Šušvė“, AS „Citadele bankas“, kuriuos perėmė UAB EDS Guarantee, UAB „Agrochema“ ir AB „Linas Agro“ bei kiti ūkio sandoriai yra nepasiteisinusi verslo rizika, šie sandoriai susiję su ūkio veiklos vykdymu.

1.5. Apie galimybę dėl prasto derliaus gauti kompensacines išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros apeliantė nežinojo. Todėl objektyviai neturėjo galimybės teikti prašymo Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl kompensacinės išmokos už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus gavimo. Teismas nepagrįstai šią aplinkybę vertino nesąžininga bei esant priežastiniame ryšyje dėl nemokumo atsiradimo. Kompensacinės išmokos negavimas nesąlygojo nemokumo.

1.6. Pirmos instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad apeliantės nesąžiningumą patvirtina tai, kad ji iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė išrašo banko sąskaitos, į kurią pervedamas jos darbo užmokestis. Teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM deklaracijų, apeliantės paaiškinimų, išvadas padarė remdamasis tik kreditorių prielaidomis dėl neva tai galimai apeliantės gaunamų pajamų, kurių egzistavimo kreditoriai neįrodė. Apeliantė neslėpė savo pajamų, sąžiningai paaiškino, jog nuo visų jos areštuotų sąskaitų automatiškai nurašomos visos lėšos. Todėl darbo užmokesčio likutį apeliantei perveda į jos močiutės sąskaitą. Apeliantės gaunamas pajamas patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Privalomieji atskaitymai pagal antstolių patvarkymus buvo vykdomi iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pirties ir suknelių nuomos veiklos apeliantė nevykdo, pajamų negauna. Suknelių nuoma bandė užsiimti laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. spalio 16 d. 201 m. buvo įdėjusi skelbimą dėl pirties nuomos, tačiau teiravosi tik jauni asmenys, kuriems apeliantė bijojo išnuomoti ir taip pabloginti turto vertę. Todėl šia veikla neužsiėmė. Žemės sklypas, kuriame yra pirtis, buvo pardavinėjamas priverstine tvarka, šiuo metu jis yra realiai nupirktas iš varžytinių. Žemės ūkio technikos nuoma buvo vienkartinis atvejis. ŽŪB „Šušvė“, kuriai yra įkeista ši technika nesutinka, kad ji būtų naudojama, todėl šia veikla apeliantė taip pat neužsiima.

1.7. Ūkio pajamos tiesiogiai priklausydavo nuo oro sąlygų. 2017 m. prasidėjus liūtims, o 2018 m. – sausroms, derlius supuvo arba buvo toks prastas, kad pardavimo pajamos nesiekė net 50 procentų įdėtų į derliaus užauginimą, nuėmimą investicijų. Pradėjo strigti mokėjimai kreditoriams. Apeliantė stengdamasi išlaikyti ūkį, naujų paskolų neėmė, bet bandė refinansuoti turimus kreditus. Ūkio pajamos ir dalis apeliantės asmeninių lėšų buvo panaudotos ūkio veiklai vykdyti.

1.8. Teismas nepagrįstai laikė apeliantės elgesį laiduojant už tėvo įsipareigojimus bei parduodant jam grūdus nesąžiningu. Apeliantė su tėvu vykdė atskiras veiklas. Iš didžiųjų kreditorių pusės, tokių kaip UAB „Agrokoncemas“, UAB EDS GUARANTEE, buvo reikalaujama arba įkeisti turimą turtą arba pateikti kito asmens laidavimą nurodant, kad tai tik formalumas. Sandorių terminus taip pat išimtinai nurodydavo kreditoriai. Vykdant veiklą tėvas laiduodavo už apeliantės sandorius, o ji laiduodavo už tėvo sandorius. Eilinį kartą laiduodama už tėvą UAB „Agrokoncemas“ naudai apeliantė nesuvokė, kad laiduodama už tėvą gali pakenkti savo mokumui. Nesąžiningai laidavus kaltina tie kreditoriai, kurių naudai yra laiduota, t. y. UAB „Agrokoncemas“ ir UAB „EDS GUARANTEE“. Šios aplinkybės patvirtina, kad patys kreditoriai elgiasi nesąžiningai, prieš sudarant sandorius tikinę, kad nevykdys priverstinio išieškojimo iš laiduotojų, gavę laidavimus, kreipėsi dėl priverstinio išieškojimo. Jeigu laikyti, kad laidavimo sandoriai yra nesąžiningi, nesąžiningi turėtų būti laikomi ir naudos gavėjai. Kreditoriams neginčijant laidavimo sandorių, laidavimo sandoriai nepagristai laikomi nesąžiningu apeliantės elgesiu.

1.9. Pareiškime A. J. skolininku apeliantė nenurodė per klaidą, vėliau pateikė tai patvirtinančius duomenis ir nieko nenuslėpė. Teismas nepagrįstai nevertino, kad A. J. skola yra išieškoma iš jo bankroto byloje, o padengus dalį skolų pagal laidavimą, apeliantė įgys regreso teisę į A. J. ir L. J.. Tarp apeliantės ir tėvo buvo sudarytas atlygintinis sandoris, todėl teismas nepagrįstai laikė šį sandorį nesąžiningu.

1.10. FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Teismas nepagrįstai nesąžiningu elgesiu laikė, kad su pareiškimu apeliantė nepateikė duomenų apie savo finansinę būklę, apeliantė bendradarbiavo ir operatyviai pateikė visus prašomus dokumentus. Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nei teismas, nei kreditoriai nenurodė kokių dar dokumentų jiems reikėtų. Teismas nepagrįstai apeliantę apkaltino 2019-2020 metų ūkio finansinės apskaitos dokumentų nepateikimu, kadangi ji jų neturi.

1.11. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Apeliantė sąmoningai, tyčiniais veiksmais (neveikimu) neblogino savo finansinės būklės. Jos veiksmuose nėra priežastinio ryšio tarp atsiradusio nemokumo ir nesąžiningo elgesio. Iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, apeliantei priklausantis turtas būtų parduodamas FABĮ 27 – 28 straipsniuose nustatyta tvarka, surinktos lėšos padalintos proporcingai patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai.

32. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Guarantee“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

33. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrokoncernas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

34. Suinteresuotas asmuo ŽŪB „Šušvė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Suinteresuotas asmuo AB „Linas Agro“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą.

36. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

37. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

38. Suinteresuotų asmenų atsiliepimai į atskirąjį skundą grindžiami analogiškais pirmosios instancijos teismo išsakytiems argumentais.

39. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

41. Bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta apeliantei iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

42. FABĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog apeliantė FABĮ 2 straipsnio 2 punkto prasme yra nemoki. Šalys šios aplinkybės byloje neginčija.

43. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantei fizinio asmens bankroto bylą atsisakė iškelti, konstatavęs, kad egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės.

44. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

45. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: 1) ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją ir 2) ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

46. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, fizinio asmens sąžiningumo prezumpciją paneigiančius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

47. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2020 m. birželio 18 d., todėl vertintinas laikotarpis nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2020 m. birželio 17 d. Apeliantė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo pateiktą vertinimą dėl apeliantės 2014 m. lapkričio 23 d. pateikto laidavimo kreditoriui K. S. už apeliantės tėvo A. J. prievoles. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

48. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad seniausiai atsiradusi apeliantės prievolė yra 70 277,83 Eur jos, kaip laiduotojos, įsiskolinimas kreditoriui K. S. pagal paskolos sutartį, galiojusią iki 2015 m. spalio 23 d. Ši skola iš apeliantės, kaip solidarios laiduotojos, priteista 2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teismo preliminariu sprendimu. Teismas konstatavo, kad apeliantė nuo 2015 m. spalio 24 d. nedengė kreditoriui 57 937 Eur skolos, kuri dėl skaičiuojamų palūkanų pasiekė 70 277,83 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas pagrindė šio sandorio vertinimo reikšmę apeliantės (ne)mokumo vertinimo kontekste. Konstatavo, kad tai yra seniausia apeliantės skolinė prievolė, turėjusi įtakos jos mokumui. Teismas pažymėjo ir kitą teisiškai reikšmingą aplinkybę – apeliantė šios skolos neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Šios aplinkybės pripažintinos turėjusiomis tiesioginės įtakos apeliantės mokumui ir mokumo vertinimui, teikiant informaciją kreditoriams. Be to, iš šio sandorio apeliantei kilo tęstinės pasekmės – buvo skaičiuojamos palūkanos už piniginės prievolės nevykdymo laikotarpį.

49. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

50. 2021 m. balandžio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-825-924/2021 buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakęs iškelti apeliantei fizinio asmens bankroto bylą, iš esmės kėlė abejones apeliantės sąžiningumu, tačiau nekonstatavo to byloje nustatytomis aplinkybėmis.

51. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo išvadas, išsamiai ir nuosekliai išanalizavo per trijų metų laikotarpį iki pareiškimo priėmimo 2020 m. birželio 18 d. (t. y. nuo 2017 m. birželio 18 d.) pareiškėjos 2017 m. gruodžio 4 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. balandžio 19 d., 2018 m. balandžio 20 d., 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. birželio 1 d., 2019 m. kovo 29 d. ir 2020 m. kovo 13 d. sudarytų sandorių ne tik reikšmę apeliantės mokumui, tačiau ir apeliantės galimybes įvykdyti prievoles pagal šiuos sandorius bei galimybę sudaryti šiuos sandorius tuo atveju, jeigu kreditoriams būtų buvus pateikta visa informacija apie jos finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šie sandoriai pažeidė kreditorių interesus, o apeliantė šių sandorių, teismo nuomone, sudaryti neprivalėjo.

52. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai vertino apeliantės jau turimų įsipareigojimų, veiklos kaštų ir tikėtinų pajamų iš ūkio veiklos bei naujų skolinių įsipareigojimų santykį, t. y. vertino objektyvias apeliantės galimybes vykdyti pinigines prievoles, atsižvelgiant į pačios apeliantės teismui pateiktus duomenis apie ūkio veiklos kaštus ir metines pajamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino apeliantės poreikį įsigyti naują ūkio techniką, atsižvelgiant į jos valdomus žemės sklypų plotus, poreikį įsigyti trąšų ir sėklos iš dviejų kreditorių – analogiškų žemės ūkio prekių tiekėjų.

53. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs apeliantės ūkio veiklos finansinius rezultatus pagrįstai vertino jos galimybes vykdyti esamus finansinius įsipareigojimus ir prisiimti naujus. Aplinkybė, kad apeliantė tikėjosi, jog kreditoriai atidės skolų mokėjimus, nepaneigia, jog ji nesuvokė sudėtingos savo finansinės padėties – nemokumo.

54. Visų civilinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę, kad apeliantė nesikreipė dėl kompensacijos už prarastą derlių 2017–2018 metais, vertino patvirtinančia jos nesąžiningą elgesys sprendžiant su jos mokumo atkūrimu susijusius klausimus. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išsakytų argumentų, kuriuos palaikė ir suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą, jog ši aplinkybė leidžia manyti, kad arba apeliantės ūkis tuo metu dirbo pelningai arba apeliantė ženklių nuostolių dėl gamtos sąlygų nepatyrė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ekstremalios situacijos paskelbimas dėl gamtos sąlygų savaime dar nereiškia, kad konkretus ūkis dėl to patyrė nuostolių.

55. Apeliantė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį į bylą nepateikė sąskaitos, į kurią gauna pajamas, išrašo, taip pat savo, kaip ūkininkės, veiklos rezultatų už 2019 m., argumentuodama, kad neturi lėšų apskaitai sutvarkyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtina apeliantės bendradarbiavimo siekiant paneigti jai nepalankias abejones bei nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad be 2019 m. apskaitos duomenų apie pareiškėjos turimą turtą ir įsipareigojimus apkritai negali padaryti išvados, ar yra pagrindas pripažinti pareiškėją nemokia. Atskiruoju skundu apeliantė nepaneigė šių pirmosios instancijos teismo išvadų.

56. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). ŽŪB „Šušvė“ pateikė duomenis, jog patyrė 1006,72 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsižvelgdamas į byloje nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, atstovo teiktų paslaugų kompleksiškumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, sprendžia, kad suinteresuotam asmeniui priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos, suinteresuotam asmeniui priteistina 600 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos A. J. suinteresuotam asmeniui žemės ūkio bendrovei „Šušvė“ 600 Eur (šešių šimtų Eur) teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.