- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2YT-4168-1045/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25770-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Taurienė
- Pareiškėjas
- G. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. A. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų; suinteresuotas asmuo – antstolis Vytautas Mitkus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. A. (toliau – pareiškėja) pateikė teismui skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus (toliau – antstolis) veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymą dėl turto Nr. S-24-240-22844.
2. Pareiškėja nurodo, kad 2024 m. kovo 29 d. buvo gautas antstolio 2024 m. kovo 29 d. pranešimas dėl turto vertės Nr. S-24-240-6347, kuriuo pareiškėja buvo informuota, jog antstolio patvarkymu areštuotam turtui buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Negrita“. Pranešimu pareiškėja taip pat buvo informuota, jog paskirtas turto vertintojas atliko jai nuosavybės teise priklausančio turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti bei pateikė antstoliui 2024 m. kovo 25 d. ekspertizės aktą Nr. 24-03-25KK (toliau – ir Ekspertizės aktas). Ekspertizės akte nustatyta rinkos vertė : negyvenamoji patalpa – apartamentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir turtas, patalpos), rinkos vertė – 168 000 eurų. Pareiškėja nurodo, kad 2024 m. balandžio 3 d. pateikė antstoliui prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kurių pagrindu prašė skirti pakartotinę ekspertizę patalpų vertei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, jog antstolis nesprendė prieštaravimų ir dėl to jokio patvarkymo nepriėmė, pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14728-1014/2024 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – įpareigojo antstolį teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus.
3. Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2024 m. gruodžio 3 d. gavo antstolio 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymą dėl turto Nr. S-24-240-22844, kuriuo antstolis: 1) atsisakė tenkinti pareiškėjos prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės; 2) įpareigojo pareiškėją nuo šio patvarkymo gavimo dienos per 3 darbo dienas raštu pateikti antstolio kontorai, kada bus aprodytos patalpos – 2024 m. gruodžio 10 d. 10 val., 2024 m. gruodžio 11 d. 11 val. ar 2024 gruodžio 12 d. 12 val.; antstolis nurodė, kad turto apžiūra būtina rengiant ekspertizės aktą turto vertintojui, kad papildytų ekspertizės aktą; taip pat sudaryti tinkamas ir realias sąlygas ekspertizę atliekančiam turto vertintojui apžiūrėti vertinamą turtą bei pateikti turto vertinimui atlikti būtinus dokumentus; 3) informavo pareiškėją, kad, neįvykdžius pastarųjų įpareigojimų, antstolis kreiptis į teismą dėl leidimo patekti į pareiškėjai priklausančias patalpas.
4. Nesutikdama su antstolio 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymu, pareiškėja nurodo, kad, surašant Ekspertizės aktą, abejonių kelia ir taikant lyginamąjį metodą pasirinkti palyginamieji objektai, t. y. visi trys palyginamieji objektai yra (duomenys neskelbtini) gatvėje (Šnipiškių mikrorajone) naujai pastatytame pastate (statybos pabaigos metai – 2022), todėl, tikėtina, be apdailos ar su daline apdaila, kai tuo tarpu turtas yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Atitinkamai skiriasi vertinto objekto verčių zona nuo palyginamųjų objektų verčių zonos. Pasirinkti palyginamieji objektai akivaizdžiai nėra nei analogiški, nei panašūs patalpoms, kurių rinkos vertė nebuvo nustatinėjama. Atliekant skaičiavimus ir nustatinėjant patalpų rinkos vertę bei lyginant juos su nepanašiais objektais, jokios pataisos (nei laiko, nei vietos, nei kitų sąlygų) nebuvo taikomos, t. y. visur nurodomas bendras pataisos koeficientas yra 1,00. Vertinant patalpas, jokie realūs skaičiavimai ir vertinimai net nebuvo atliekami. Priimdamas skundžiamą patvarkymą, antstolis nurodytų aplinkybių nevertino.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjos teigimu, pats antstolis pripažįsta, kad yra abejonių dėl ginčo turto vertės, nes UAB „Negrita“ turto vertintojas K. K., prieš įvertindamas patalpas rinkos verte ir pateikdamas Ekspertizės aktą, patalpų neapžiūrėjo iš vidaus. Jų neapžiūrėjimas lėmė tai, jog vertintojas vertinamo turto vidaus būklę įvertinto kaip „geros“ fizinės būklės, o ne „labai geros“. Ekspertizės akte nurodoma, kad ekspertas galimą fizinę patalpų, atskirų apdailos elementų, santechninių įrenginių būklę įvertinimo tikslu sąlyginai suskirsto į kategorijas: Bloga; Be apdailos; Patenkinama; Vidutinė Gera; Labai gera. Taigi, nėra aišku, kodėl patalpų tiek apdailos būklė, tiek fizinė būklė yra vertinama kaip gera, o ne kaip labai gera.
6. Pareiškėja pabrėžia, kad antstolis, pats turėdamas abejonių dėl nustatytos turto vertės, vietoje to, jog būtų skiriama pakartotinė ekspertizė ir, apžiūrėjus turtą, būtų nustatyta teisinga patalpų vertė, atsisako tenkinti pareiškėjos prieštaravimus. Nurodytų pažeidimų (netinkamo lyginamojo metodo taikymo ir turto neapžiūrėjimo) objektyviai neįmanoma pašalinti, papildant Ekspertizės aktą, kaip tai yra nurodyta antstolio reikalavime, nes, atsižvelgiant į vertinamų patalpų būklę, bus būtina atlikti naujus skaičiavimus (pateikti vertinamo turto rinkos vertės nustatymo pagrindimą), taip pat pasirinkti kitus palyginamuosius objektus ir tuo pagrindu taip pat atlikti bei pateikti naujus skaičiavimus. Tokie pažeidimai, turintys tiesioginės įtakos teisingam patalpų rinkos vertės nustatymui, gali būti ištaisyti tik skiriant pakartotinę ekspertizę. Be to, pareiškėja pastebi, CPK, priešingai nei nurodo antstolis, nenumato galimybės papildyti ekspertizės aktą. Antstolis privalo priimti patvarkymą dėl papildomos arba pakartotinės ekspertizės ir tik tuomet reikalauti leisti apžiūrėti vertinamą turtą ar atlikti kitus veiksmus. Dėl šios priežasties antstolio reikalavimas informuoti antstolį apie apžiūros datą ir laiką, nesant jokio paties antstolio patvarkymo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės, laikytinas neteisėtu.
7. Antstolis apie pareiškėjos skundą ir jo nagrinėjimą teismo posėdyje 2025 m. sausio 16 d. rašytinio proceso tvarka buvo informuotas, 2024 m. gruodžio 27 d. išsiunčiant jam pranešimą per teismo elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Be to, byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510, 512 straipsniai) ir išsiunčiant teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
8. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Vykdydamas vykdomąjį raštą (CPK 587 straipsnio 1 punktas), antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
10. Bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0240/21/00459, Nr. 0240/21/00510, Nr. 0240/21/00511, Nr. 0240/21/00512, Nr. 0240/21/00664, Nr. 0240/21/0915, Nr. 0240/21/01131, Nr. 0240/22/00136, Nr. 0240/22/00286, Nr. 0240/22/00698, Nr. 0240/22/00757, Nr. 0240/22/01201, Nr. 0240/22/01393, Nr. 0240/23/01287, Nr. 0240/23/01288, Nr. 0240/23/01705, Nr. 0240/23/02081, Nr. 0230/23/02147 ir Nr. 0240/23/02164, kuriose pareiškėja yra skolininkė.
11. Bylos duomenimis, turto vertintojas, nekilnojamojo turto ekspertas K. K. atliko turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti bei pateikė antstoliui 2024 m. kovo 25 d. Ekspertizės aktą Nr. 24-03-25KK, kuriame nustatyta ginčo patalpų rinkos vertė: negyvenamoji patalpa – apartamentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, rinkos vertė – 168 000 eurų. Nesutikdama su Ekspertizės akto išvadomis bei vadovaudamasi CPK 681 straipsnio 3 dalimi bei 682 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja 2024 m. balandžio 3 d. pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kuriais prašė skirti pakartotinę ekspertizę ginčo patalpų vertei nustatyti, motyvuodama tuo, jog abejonių kelia Ekspertizės akte, taikant lyginamąjį metodą, pasirinkti palyginamieji objektai, patalpos eksperto neapžiūrėtos iš vidaus. Antstolis dėl pareikštų skolininkės prieštaravimų dėl ekspertizės išvados jokio patvarkymo, kuriuo būtų motyvuotai skirta arba atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę nepriėmė, 2024 m. balandžio 24 d. priėmė reikalavimą Nr. S-24-240-7946, kuriuo nurodė laikus turto apžiūrai bei pareikalavo per 3 darbo dienas pasirinkti vieną datą iš nurodytųjų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama įpareigoti antstolį teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti jos 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, panaikinti antstolio 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimą Nr. S-24-240-7946. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14728-1014/2024 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – įpareigojo antstolį teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus dėl ekspertizės išvados.
13. Bylos duomenimis, antstolis 2024 m. gruodžio 3 d. priėmė ginčo patvarkymą dėl turto Nr. S-241-240-22844, kuriuo: 1) atsisakė tenkinti pareiškėjos prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės; 2) įpareigojo pareiškėją nuo šio patvarkymo gavimo dienos per 3 darbo dienas raštu pateikti antstolio kontorai, kada bus aprodytos patalpos – 2024 m. gruodžio 10 d. 10 val., 2024 m. gruodžio 11 d. 11 val. ar 2024 gruodžio 12 d. 12 val.; antstolis nurodė, kad turto apžiūra būtina rengiant ekspertizės aktą turto vertintojui, kad papildytų ekspertizės aktą; taip pat sudaryti tinkamas ir realias sąlygas ekspertizę atliekančiam turto vertintojui apžiūrėti vertinamą turtą bei pateikti turto vertinimui atlikti būtinus dokumentus; 3) informavo pareiškėją, kad, neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, antstolis kreiptis į teismą dėl leidimo patekti į pareiškėjai priklausančias patalpas.
14. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymo, nurodydama, kad tiek jai teikiant prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, tiek ginčo turto verte abejojant pačiam antstoliui, antstolis privalėjo skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę, o tokio procesinio vykdymo veiksmo, kaip ekspertizės akto papildymas, vykdymo procesą reglamentuojančios proceso teisės normos nenumato.
15. Antstolis 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkyme dėl turto Nr. S-24-240-22844, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prieštaravimus dėl ekspertizės vertės, nurodo tokius esminius argumentus: 1) skolininkei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti turto apžiūroje ir pareikšti savo nuomonę, tačiau skolininkė turto apžiūroje nedalyvavo ir nesudarė sąlygų apžiūrėti turtą iš vidaus turto vertintojui; 2) antstolis ėmėsi visų būtinų veiksmų turto vertei nustatyti; 3) vykdomojoje byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kitokią turto vertę, nei nustatyta ekspertizės metu; 4) papildomai ekspertizei skirti nėra pagrindo, be to, jos skyrimas reikš papildomas išlaidas; 5) skolininkė nebendradarbiauja su antstoliu, siekia vilkinti vykdymo procesą; 6) ekspertizės aktas nėra nuginčytas ir jame nustatyta turto vertė laikytina tinkamai nustatyta turto verte; 7) atliekant nekilnojamojo turto ekspertizę, labai svarbu apžiūrėti nekilnojamąjį turtą (patalpas) iš vidaus, o vien tik apžiūra iš išorės, gali lemti, kad turto vertė bus netiksli.
16. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Šių nuostatų turi būti paisoma ir priverstinai realizuojamo turto įkainojimo procese, tačiau neignoruojant ir skolininkui tenkančių įstatyme įtvirtintų pareigų ir vertinant, kaip skolininkas naudojosi jam įstatymo suteiktomis teisėmis šiame procese.
17. Bendrąsias turto įkainojimo taisykles reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Remiantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.
18. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023).
19. Nagrinėjamu atveju, remiantis skundžiamo patvarkymo turiniu, nustatyta, kad antstolis skolininkės prieštaravimus dėl turto vertės (jos nustatymo) iš esmės laikė nepagrįstais, t. y. antstolio vertinimu, tiek antstolis, tiek turto vertintojas ėmėsi visų jiems prieinamų priemonių, kad skolininkės turtas būtų įvertintas tinkamai, o turtas nebuvo apžiūrėtas, prieš jį įvertinant, iš vidaus, nes nepavykdavo suderinti su skolininke turto apžiūros laiko. Nepaisant nuosekliai dėstomos antstolio pozicijos dėl jam pareikštų skolininkės prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nepagrįstumo, paskutiniuoju skundžiamo patvarkymo sakiniu (atkreiptinas dėmesys, kad gramatiškai netiksliu) antstolis vis dėlto išreiškia abejonę dėl turto ekspertizės akte nustatytos turto vertės, remdamasis ta aplinkybe, kad ginčo turtas nebuvo apžiūrėtas iš vidaus. Ir nors skundžiamu patvarkymu skolininkės prieštaravimai atmetami, tačiau skolininkė įpareigojama suderinti laiką su turto vertintoju dėl patalpų apžiūros iš vidaus, kad ekspertizės aktas „galėtų būti papildytas“, o jeigu skolininkė nesutiks geranoriškai aprodyti ginčo turto, tai antstolis kreipsis į teismą dėl leidimo priverstinai į jį patekti ir jį apžiūrėti išdavimo.
20. Teismas sutinka su skolininkės skunde nurodytais argumentais, kad vykdymo procesą reglamentuojančiose įstatymo normose neįtvirtinta galimybės papildyti turto ekspertizės aktą. Antstolis, spręsdamas dėl poreikio iš naujo įvertinti nustatytą areštuoto turto kainą, turi dvi CPK įtvirtintas galimybes: skirti papildomą ekspertizę arba pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje atlikta ne teismo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė, tačiau, siekiant nustatyti sąvokų „papildoma ekspertizė“ ir „pakartotinė ekspertizė“ prasmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327 (2021 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 1R-72 redakcija) patvirtintų Teismo ekspertizių ir kitų ekspertinių tyrimų atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatais, kurių 9.2. punkte įtvirtinta, kad papildomas ekspertinis tyrimas – ekspertinis tyrimas, paskirtas dėl atlikto pirminio tyrimo nepakankamo aiškumo ar neišsamumo, taip pat kilus papildomų klausimų dėl ištirtos medžiagos ar atsiradus būtinybei papildyti atsakymus į pirminio ekspertinio tyrimo pateiktas išvadas paaiškėjus naujoms su tyrimo objektais susijusioms aplinkybėms; 9.3. punkte – pakartotinis ekspertinis tyrimas – ekspertinis tyrimas, paskirtas dėl pirminio ekspertinio tyrimo išvadų nepagrįstumo ar prieštaravimo kitai ikiteisminio tyrimo ir (ar) bylos medžiagai.
22. Nurodytos papildomą ir pakartotinę ekspertizę apibrėžiančios nuostatos sudaro pagrindą spręsti, kad kuri iš šių ekspertizių skirtina, spręstina pagal pirminės ekspertizės išvadas (ar jos patikimos, ar pakankamai išsamios ar būtina atsakyti į papildomus iškilusius klausimus ar papildyti jau pateiktas išvadas ir kt.). Pažymėtina, kad galimybės papildyti pirminę ekspertizę nenustatyta ir Teismo ekspertizių nuostatose.
23. Antstolis skundžiamame patvarkyme nurodo, kad „kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Vykdomosios bylos duomenimis, kadangi skolininkė nebendradarbiauja su antstoliu ir neparodo vertinamo turto, todėl pakartotinai ekspertizei skirti nėra pagrindo. Taip pat papildomos ekspertizės skyrimas vykdymo procese sudarytų papildomų išlaidų“, atitinkamai antstolis konstatuoja, kad „skolininko prieštaravimai dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės yra visiškai nepagrįsti ir nesukeliantys abejonių dėl nustatytos turto vertės“, tačiau nurodo, kad „kadangi vykdomojoje byloje reikia atlikti nekilnojamojo turto ekspertizę, labai svarbu turto vertintojui sudaryti galimybę apžiūrėti šias patalpas iš vidaus, kad būtų galima atsižvelgti į visus konkretaus turto ypatumus, o vien tik išorinė turto apžiūra, nežinant tikrosios turto vidaus būklės, galimai šių skolininkės gautų prieštaravimų ir gali būti netiksli“.
24. Taigi skundžiamo patvarkymo turinys patvirtina, kad antstolis, nors ir nesutikdamas su skolininkės prieštaravimais, nurodydamas, kad jie nesukelia abejonių dėl turto vertintojo nustatytos turto vertės, iš esmės sau prieštaraudamas, priėmė kitokį procesinį sprendimą – atsisakė tenkinti skolininkės prieštaravimus dėl nustatytos areštuoto turto vertės, kartu įpareigojo skolininkę nurodyti galimus turto apžiūros laikus, kad atliktos ekspertizės aktas galėtų būti papildytas po to, kai bus atlikta areštuoto turto apžiūra iš vidaus. Teismas pažymi, kad, minėta, jog antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, gali veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Taigi antstolis gali atlikti tik tuos ir tokius procesinius veiksmus vykdymo procese, kurie aiškiai įtvirtinti vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
25. Narinėjamu atveju tai reiškia, kad antstoliui, nustačius, jog vykdomojoje byloje vis dėlto kyla abejonių dėl turto vertintojo nustatytos areštuoto turto vertės (nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjai, tiek antstoliui iškilo tokių abejonių todėl, kad, atliekant turto vertinimo ekspertizę, areštuotos patalpos nebuvo apžiūrėtos iš vidaus), antstolis turėjo spręsti dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, nurodydamas skundžiamame patvarkyme atitinkamai ekspertizei paskirti reikšmingus argumentus ir aiškiai patvarkydamas, kuri iš ekspertizių atliktina, arba jeigu vis dėlto antstolis laikosi pozicijos, kad areštuoto turto vertė yra nustatyta tinkamai ir nėra pagrindo jos nustatinėti pakartotinai (papildomai), aiškiai ir motyvuotai nurodyti patvarkant, kad papildomą ar pakartotinę ekspertizę skirti atsisakytina (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
26. Pažymėtina, kad nors antstolis, skundžiamame patvarkyme nurodo, jog „papildomos ekspertizės skyrimas vykdymo procese sudarytų papildomas išlaidas“, tačiau nenurodo argumentų ir skundžiamame patvarkyme nepaaiškina, kodėl tokių išlaidų neatsirastų, nustatant turto vertintojui įpareigojimą papildyti ekspertizės aktą.
27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo tvarkos instrukcijos (2024 m. gruodžio 1 d. įsakymo redakcija) 134 punkte nustatyta, kad išlaidos tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, neaišku, kodėl, antstolio vertinimu, papildomos ekspertizės byloje paskyrimas reikštų papildomų vykdymo išlaidų atsiradimą, o ekspertizės akto papildymas galėtų būti atliktas už tą pačią kainą, už kurią buvo atlikta (pirminė) ekspertizė.
28. Teismas pažymi, kad vykdymo procese yra sprendžiami, be kita ko, su skolininko turtu (areštuoto turto įkainojimu) susiję klausimai, kurie, teismo vertinimu, turi būti sprendžiami ypatingai atidžiai ir nesukeliant abejonių ar neaiškumų dėl atliekamų veiksmų esmės ir jų atitikties teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju skundžiamas patvarkymas yra neaiškus, jame nurodytos aplinkybės dėl nustatytos areštuoto turto vertės prieštarauja viena kitai, o priimtas procesinis sprendimas – patvarkymas atmesti skolininkės prieštaravimus ir tuo pačiu nustatyti įpareigojimą skolininkę suderinti turto apžiūros laiką, kad ekspertizės aktas galėtų būti papildytas – neatitinka galiojančio vykdymo proceso (ekspertizės skyrimo vykdomoje byloje) reglamentavimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skolininkės prieštaravimai dėl areštuoto turto įkainojimo nebuvo tinkamai išnagrinėti.
30. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualius teismų praktikos išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad, antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0035/24/00866 veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (ultra vires), todėl antstolio 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymas dėl turto S-24-240-22844 panaikintinas ir nustatytinas įpareigojimas antstoliui dėl pareiškėjos pateiktų prieštaravimų spręsti iš naujo, laikantis CPK 682 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 510, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos G. A. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų tenkinti.
Panaikinti antstolio Vytauto Mitkaus 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymą dėl turto S-24-240-22844 ir įpareigoti antstolį pareiškėjos (skolininkės) G. A. 2024 m. balandžio 3 d. pateiktus prieštaravimus dėl turto vertės nagrinėti iš naujo, laikantis CPK 682 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.