- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2YT-14728-1014/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09664-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) G. A. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Vytautas Mitkus, (išieškotojai) V. P., UAB „Legal Balance“, R. S., UAB „Gelvorasergel“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. I., Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, J. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi su skundu, kuriuo prašė įpareigoti antstolį Vytautą Mitkų teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti skolininkės G. A. 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, panaikinti antstolio Vytauto Mitkaus 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimą Nr. S-24-240-7946.
2. Pareiškime nurodo, kad 2024 m. kovo 29 d. buvo gautas antstolio Vytauto Mitkaus pranešimas dėl turto vertės Nr. S-24-240-6347 (toliau – Pranešimas), kuriuo skolininkė buvo informuota, jog antstolio patvarkymu areštuotam turtui buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Negrita“. Pranešimu taip pat buvo informuota, jog paskirtas turto vertintojas atliko jai nuosavybės teise priklausančio turto ekspertizę, rinkos vertei nustatyti bei pateikė antstoliui 2024 m. kovo 25 d. Ekspertizės aktą Nr. 24-03-25KK (toliau – Ekspertizės aktas). Ekspertizės akte nustatyta rinkos vertė: negyvenamoji patalpa – apartamentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Apartamentai), rinkos vertė – 168 000 Eur. Nesutikdama su ekspertizės akto išvadomis bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 3 dalimi bei 682 straipsnio 2 dalimi 2024 m. balandžio 3 d. pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kuriais prašė skirti pakartotinę ekspertizę Apartamentų vertei nustatyti. Prieštaravimai buvo grindžiami tuo, jog UAB „Negrita“ turto vertintojas K. K. prieš nustatydamas Pranešime nurodytą Apartamentų rinkos vertę ir pateikdamas Ekspertizės aktą Apartamentų neapžiūrėjo iš vidaus. Be to, abejonių sukėlė Ekspertizės akte taikant lyginamąjį metodą pasirinkti palyginamieji objektai. Antstolis Vytautas Mitkus dėl jos pareikštų prieštaravimų jokio patvarkymo nepriėmė, tačiau 2024 m. balandžio 24 d. buvo gautas antstolio Vytauto Mitkaus reikalavimas Nr. S-24-240-7946 (toliau – Antstolio reikalavimas), kuriame nurodyta, jog „atsakydami į Jūsų prieštaravimus, informuojame, kad ekspertizės aktas gali būti papildomas, todėl nebūtina pakartotinė ekspertizė, kuri vykdymo procese sudarytų papildomas išlaidas Jums“. Taigi, turinio prasme Antstolio reikalavimu buvo tarsi atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau joks konkretus patvarkymas nebuvo priimtas. Papildomai nurodė, jog papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimas, tiek atsisakymas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę yra išsprendžiamas antstolio patvarkymu. Ginčo atveju antstolis Vytautas Mitkus priėmė ne patvarkymą, o reikalavimą. Taigi, jau vien dėl šios priežasties antstolio veiksmai surašant reikalavimą laikytini neteisėtais. Antstolis dėl G. A. pareikštų prieštaravimų nepriėmė absoliučiai jokių sprendimų, t.y. nebuvo skirta nei papildoma ekspertizė, tačiau tuo pačiu nebuvo atsisakyta skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, todėl susiklosto situacija, kada antstolis neišsprendė pareikštų prieštaravimų. Pažeidimų objektyviai neįmanoma pašalinti papildant ekspertizės aktą, kaip tai yra nurodyta Antstolio reikalavime, kadangi, atsižvelgiant į vertinamų Apartamentų būklę, bus būtina atlikti naujus skaičiavimus (pateikti vertinamo turto rinkos vertės nustatymo pagrindimą), taip pat pasirinkti kitus palyginamuosius objektus. Dar daugiau – vien tik Ekspertizės akto papildymas nepašalina ir nepašalintų G. A. prieštaravimuose nurodytų pažeidimų, kurie buvo padaryti vertinant Apartamentus, t.y. netinkamai pasirinktų palyginamųjų objektų. Abejonių kelia ir taikant lyginamąjį metodą pasirinkti palyginamieji objektai, t.y. Ekspertizės akte nurodyti visi trys palyginamieji objektai yra (duomenys neskelbtini)gatvėje ((duomenys neskelbtini)mikrorajone) naujai pastatytame pastate (statybos pabaigos metai – 2022), todėl, tikėtina, be apdailos ar su daline apdaila, kai tuo tarpu Apartamentai yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Atitinkamai skiriasi vertinto objekto verčių zona (57.12) nuo palyginamųjų objektų verčių zonos (57.17). Kai tuo tarpu Metodikos 58 punktas numato, kad taikant lyginamąjį metodą surankama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius; įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Šie argumentai patvirtina, kad nustatant Apartamentų vertę vertintojo pasirinkti palyginamieji objektai nėra nei analogiški, nei panašūs į vertintus Apartamentus. Dėl šių G. A. prieštaravimuose nurodytų argumentų antstolis Vytautas Mitkus iš viso nepasisakė ir jų nevertino. Tuo tarpu tokiu pažeidimų, kurie buvo vertinimo pagrindas (t.y. Apartamentų vertė buvo nustatyta lyginant juos su palyginamaisiais objektais), pašalinti papildant ekspertizę taip pat nėra objektyvios galimybės, ko pasėkoje antstolis turėjo pareigą skirti pakartotinę ekspertizę.
3. Antstolis Vytautas Mitkus 2024 m. birželio 19 d. patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą Nr. S-24-240-11737 netenkino pareiškėjos skundo ir persiuntė skundą kartu su vykdomosios bylos medžiaga teismui. Antstolis paaiškino, kad ekspertizės metu vertintojas kelis mėnesius laukė kol skolininkė ras laiko aprodyti turtą, tačiau taip turto ir neaprodė, todėl vertintojas įvertino turtą be turto apžiūros. Antstolis atkreipė dėmesį, kad įvertintas turtas VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra negyvenamoji patalpa, taip pat minėtam turtui buvo pritaikyta restitucija, pripažinus negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį. Skolininkė nepateikė ir vykdomojoje byloje nėra pakankamai argumentų, kurie sukeltų pagrįstą abejonę antstolio paskirtos ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte, todėl antstolis neturi jokio pagrindo tenkinti prieštaravimų. Taip pat, skolininkė pati kelis mėnesius vengė aprodyti turtą vertintojui. Atsižvelgiant į skolininkės prieštaravimus vykdymo procese surašytas skolininkei reikalavimas per 3 darbo dienas raštu informuoti antstolio kontorą kada bus aprodyta negyvenamoji patalpa – apartamentai, adresu(duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pateikti 5 skirtingi laikai, kuriuos skolininkė galėjo pasirinkti, tačiau skolininkė nepateikė jokios informacijos į minėtą reikalavimą. 2024 m. gegužės 8 d. ir 2024 m. gegužės 10 d. elektroniniais laiškais pakartotinai ragino skolininkę atsakyti į antstolio reikalavimą, tačiau skolininkė taip ir nepateikė jokio atsakymo į reikalavimą, o vėliau pateikė antstolio kontorai skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio reikalavimą ir išnagrinėti pateiktus prieštaravimus dėl turto vertės. Skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas dėl toliau nurodytų argumentų. Skolininkės pateikiami skundai/prieštaravimai, turto neaprodymas pastoviai stabdo vykdymo veiksmų atlikimą, o būtent tai nepagrįstai vilkina turto realizavimą, nukenčia išieškotojų interesas kuo skubiau atgauti skolą. Taip pat būtų pažeidžiami ir pačios skolininkės interesai, kadangi kasdien skolininkei yra skaičiuojamos metinės palūkanos nuo skolos sumos. Atsižvelgiant į vykdomosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad antstolis ėmėsi visų būtinų veiksmų realiai turto rinkos vertei nustatyti. Apie paskirtos ekspertizės metu nustatytą skolininkei priklausančio turto rinkos vertę tinkamai informavo skolininką ir kitas vykdomosios bylos šalis. Ekspertizės aktas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, taigi tol kol šis ekspertizės aktas yra galiojantis, antstolis ir vykdomosios bylos šalys privalo juo vadovautis. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie galimą kitokią, nei nustatyta ekspertizės metu, turto rinkos vertę, ar leidžiančių suabejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos skundas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsiliepime nurodė, jog net jeigu laikyti, kad antstolio V.Mitkaus 2024 m. balandžio 24 d. dokumentas turėjo būti įvardintas patvarkymu, o ne reikalavimu, manytina, jog tai yra formalaus pobūdžio klaida, neturinti jokios juridinės reikšmės nei nustatant apartamentų rinkos kainą, nei pareiškėjai ginant savo pažeistas teises, ką ji padarė pateikdama skundą. Antstolis V.Mitkus atsakydamas/ reaguodamas į pareiškėjos 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus 2024 m. balandžio 24 d. priėmė reikalavimą, kuriuo nurodė laikus turto apžiūrai bei pareikalavo per 3 darbo dienas atsakyti. Kadangi pati pareiškėja neįvykdė 2024 m. balandžio 24 d. antstolio V.Mitkaus reikalavimo ir nesudarė galimybės turto vertintojui apžiūrėti apartamentus iš vidaus, ekspertizės aktas nebuvo papildytas. Taigi, antstolis V.Mitkus priėmė sprendimą dėl pareiškėjos 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimų. Pareiškėjos apartamentai iš vidaus nebuvo apžiūrėti dėl pačios pareiškėjos kaltės/ neveikimo. Tiek nekilnojamojo turto vertintojas K. K., tiek antstolis V.Mitkus ėmėsi aktyvių veiksmų ir bandė organizuoti patekimą į apartamentų vidų, tačiau pati pareiškėja į reikalavimus/ raginimus nereagavo. Nėra aišku, kaip galima įvertinti apartamentų vidų, jei pareiškėja nieko neįleidžia į savo patalpas. Akivaizdu, jog pareiškėja trukdo antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Suinteresuoto asmens manymu, tai daroma sąmoningai, siekiant vilkinti vykdymo veiksmus bei kuo ilgiau išsaugoti apartamentus, kurie be kita ko yra išnuomoti ir yra generuojamos pajamos. Suinteresuotas asmuo dėl šių patalpų nuomos su pretenzijomis ne kartą kreipėsi į pareiškėją, reikalavo pateikti nuomos sutartis, atskleisti pajamas, tačiau visi raginimai buvo ignoruoti. Pareiškėja nurodo, jog turto rinkos vertė buvo nustatyta netinkamai, neobjektyviai, tačiau iš skundo motyvų nėra aišku ar pareiškėjos nuomone turto rinkos vertė per maža/ ar per didelė, t.y. net nėra aišku kaip yra pažeistos pareiškėjos teisės. Manytina, jog šis skundas tėra formalus bandymas toliau stabdyti vykdymo veiksmus. Galiausiai, kadangi pareiškėja neįleido vertintojo į patalpas, turto rinkos vertė nustatyta remiantis lyginamuoju metodu. Pareiškėja nurodo, jog su jos apartamentais lyginami 3 objektai, t.y. 2022 m. statybos metų butais (duomenys neskelbtini), kurie yra tikėtina be apdailos arba su daline, tačiau pareiškėja nepateikia jokių įrodymų dėl šių butų įrengimo laipsnio, galiausiai gali būti lyginami analogiški arba panašūs objektai. Taigi rinkos vertė nustatyta teisingai, o visi pareiškėjos pasvarstymai neparemti jokiais konkrečiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
5. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Be antstolio, vykdančio teismo sprendimą, vykdymo procese dalyvauja skolininkas, išieškotojas (vykdymo proceso šalys) bei kiti suinteresuoti asmenys (CPK 633 straipsnis). Šie asmenys vykdymo procese dalyvauja tam, kad rūpintųsi savo teisėtų interesų apsauga, ir tuo vadovaudamiesi sprendžia, ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas.
6. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007). Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina.
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad turto vertintojas atliko turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti bei pateikė antstoliui 2024 m. kovo 25 d. Ekspertizės aktą Nr. 24-03-25KK, kuriame nustatyta ginčo patalpų rinkos vertė: negyvenamoji patalpa – apartamentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos), rinkos vertė – 168 000 Eur. Nesutikdama su ekspertizės akto išvadomis bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 3 dalimi bei 682 straipsnio 2 dalimi skolininkė 2024 m. balandžio 3 d. pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kuriais prašė skirti pakartotinę ekspertizę patalpų vertei nustatyti, motyvuodama tuo, jog abejonių kelia Ekspertizės akte taikant lyginamąjį metodą pasirinkti palyginamieji objektai, patalpos eksperto neapžiūrėtos iš vidaus. Antstolis dėl pareikštų skolininkės prieštaravimų dėl ekspertizės išvados jokio patvarkymo, kuriuo būtų motyvuotai skirta arba atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę nepriėmė, 2024 m. balandžio 24 d. priėmė reikalavimą Nr. S-24-240-7946, kuriuo nurodė laikus turto apžiūrai bei pareikalavo per 3 darbo dienas pasirinkti vieną datą iš nurodytų.
8. Pareiškėja skundu teigia, kad nebuvo išlaikyti CPK 682 straipsnio reikalavimai ir prašė panaikinti antstolio Vytauto Mitkaus 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimą Nr. S-24-240-7946, nes antstolis turėjo priimti atitinkamą patvarkymą dėl skolininkės 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimų, o ne skundžiamą reikalavimą, prašo įpareigoti antstolį Vytautą Mitkų teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti skolininkės 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus dėl ekspertizės išvados.
9. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste aktualus CPK 682 straipsnio normų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti aiškinimas ir taikymas. CPK 682 straipsnio normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatyminėmis vykdomojo proceso taisyklėmis inter alia CPK 381 straipsniu, kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
10. Taigi papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimas, tiek atsisakymas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę yra išsprendžiamas antstolio motyvuotu patvarkymu, kuris gali būti skundžiamas teismui. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis dėl pareikštų skolininkės prieštaravimų jokio patvarkymo, kuriuo būtų motyvuotai skirta arba atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę nepriėmė, todėl antstolis įpareigotinas teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti skolininkės G. A. 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti antstolio Vytauto Mitkaus 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimą Nr. S-24-240-7946, kuriuo nurodyti laikai turto apžiūrai bei pareikalauta per 3 darbo dienas pasirinkti vieną datą iš nurodytų, grindžiamas iš esmės tuo, kad antstolis turėjo priimti ne skundžiamą reikalavimą, o atitinkamą patvarkymą dėl skolininkės 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimų. Teismas dėl šių Pareiškėjos argumentų pažymi, jog vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, antstolis skundžiamą reikalavimą priėmė, siekdamas įsitikinti papildomos ekspertizės būtinybe, todėl tenkinti Pareiškėjos skundą šioje dalyje pagrindo nėra. Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad priimdamas 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimą Nr. S-24-240-7946, antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje netenkinamas. Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
11. Suinteresuotas asmuo R. S. teismo prašė priteisti jam iš pareiškėjos jį atstovavusiam advokatui sumokėtas jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – 300 Eur. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą bei į tai, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas atitinka tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, taigi nėra pagrindo teigti, kad konkrečiu atveju išieškotojo ir skolininko interesai yra priešingi, teismas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510–513 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos (skolininkės) G. A. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų tenkinti iš dalies ir įpareigoti antstolį Vytautą Mitkų teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti skolininkės G. A. 2024 m. balandžio 3 d. prieštaravimus dėl ekspertizės išvados.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.