Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2023-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-78-1010/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-04-25
Bylos Nr.
A6.-78-1010/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00134-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Lina Šakarnienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla A6.-78-1010/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00134-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.4.; 7.11.; 21.9.10. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. balandžio 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S. N.“ vadovui P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., gyvenančiam (duomenys neskelbtini)., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. kovo 27 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus (toliau – ir VMI) pareiškimas, kuriame nurodoma, kad UAB „S. N.“ (toliau – ir Bendrovė), kuriai nuo 2021 m. vasario 24 d. vadovauja P. I., nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartimi pagal VMI pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena P. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis, eidamas UAB „S. N.“ vadovo pareigas nuo 2021 m. vasario 24 d. bei žinodamas apie UAB „S. N.“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir esančius įsipareigojimus VMI, nesilaikė įstatymo nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip bendrovės kreditoriaus, teises.

Teismui pateiktame VMI pareiškime nurodoma, kad UAB „S. N.“ 2023 m. kovo 27 d. mokestinė nepriemoka yra 36383,47 Eur, iš jos ženkliausia – 11 125,66 Eur ( 10720,00 Eur mokesčio ir 405,66 Eur delspinigių) pridėtinės vertės mokesčio skola, 6 602,85 Eur (6499,75 Eur mokesčio avanso ir 103,10 Eur delspinigių) pelno mokesčio skola ir 2 654,89 Eur ( 1778,13 Eur mokesčio ir 876,76 Eur delspinigių) gyventojų pajamų mokesčio skola. 2023 m. sausio 26 d. VMI gavo UAB „S. N.“ prašymą išdėstyti 37003,22 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2023 m. liepos 25 d. VMI 2023 m. vasario 13 d. Nr. (23.24-08) 327-9956 sprendimu, nusprendė neišdėstyti nurodyto mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Valstybinei mokesčių inspekcijai patikrinus Bendrovės pateiktų kredito įstaigų sąskaitų išrašus, nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI. Iš pateiktų duomenų apie įvykdytus mokėjimus iš Swedbank AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovė 2022 m. gruodžio 14 d. K. S. pervedė 500 Eur ir 2022 m. gruodžio 23 d. MB „Palvės namai“ pervedė 2000 Eur. Iš pateiktų duomenų apie įvykdytus mokėjimus iš Swedbank AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovė 2022 m. lapkričio 3 d. pervedė 500 Eur UAB „Mineraliniai vandenys“, 2022 m. gruodžio 13 d. - 900 Eur G. V., 2022 m. gruodžio 14 d. - 500 Eur UAB „Sangaida“, 2022 m. gruodžio 14 d. - 2000 Eur MB „Mėsos broliai“, 2022 m. gruodžio 14 d. - 2000 Eur UAB „Reaton“, 2022 m. gruodžio 14 d. - 1500 Eur UAB „Babruna“, 2022 m. gruodžio 14 d. - 1400 Eur UAB „Kemitek“, 2022 m. gruodžio 24 d. - 1500 Eur MB „Mėsos broliai“, 2022 m. gruodžio 24 d. - 2000 Eur UAB „Sangaida“, 2022 m. gruodžio 27 d. - 5000 Eur UAB „Svarbi žuvis“, 2023 m. sausio 2 d. - 1000 Eur UAB „Sanitex“ ir 2023 m. sausio 2 d. - 2000 Eur UAB „Reaton“. Taip pat nurodo, kad P. I. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI.

VMI pareiškime taip pat nurodoma, kad P. I. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumo ir taip P. I. vadovaujama UAB „S. N.“, pažeidė CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio1 dalį, „mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis“. P. I., nežinodamas ar mokesčių administratorius patenkins Bendrovės prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu tik tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartis (Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo klasifikatoriaus, patvirtinto VMI prie FM 2005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 „Dėl Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 2.2.1 eilutė).

Į teismo posėdį neatvyko nei vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. I. ir VMI apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, VMI pateikė prašymą bylą nagrinėti įgaliotam atstovui nedalyvaujant, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal komentuojamo CK straipsnio 1 dalį, skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą ( valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

P. I. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą įrodyta teisme ištirtais įrodymais: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo P. I. (b. l. 2-5), VMI 2023 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 23.24-08) 327-9956 ir 2023 m. sausio 10 d. išvada dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ( b. l. 12-17); AB, Swedbank pateiktais sąskaitų išrašais nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2023 m. sausio 26 d., iš kurių matyti UAB „S. N.“ vykdyti mokėjimai kitiems kreditoriams (b. l. 19-27) ir kitais byloje esančiais įrodymais. Minėti duomenys patvirtina, jog P. I. vadovaujamas UAB „S. N.“, pažeisdamas CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. sausio 2 d., vykdė mokėjimus ir atsiskaitė su kitais kreditoriais jau po mokestinės nepriemokos susidarymo. Byloje nustatyta, kad bendrovėje buvo atlikti mokėjimai: iš Swedbank AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovė 2022 m. gruodžio 14 d. K. S. pervedė 500 Eur ir 2022 m. gruodžio 23 d. MB „Palvės namai“ pervedė 2000 Eur, iš Swedbank AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovė 2022 m. lapkričio 3d. pervedė 500 Eur UAB „Mineraliniai vandenys“, 2022 m. gruodžio 13 d. - 900 Eur G. V., 2022 m. gruodžio 14 d. - 500 Eur UAB „Sangaida“, 2022 m. gruodžio 14 d. - 2000 Eur MB „Mėsos broliai“, 2022 m. gruodžio 14 d. - 2000 Eur UAB „Reaton“, 2022 m. gruodžio 14 d. -1500 Eur UAB „Babruna“, 2022 m. gruodžio 14 d. - 1400 Eur UAB „Kemitek“, 2022 m. gruodžio 24 d. - 1500 Eur MB „Mėsos broliai“, 2022 m. gruodžio 24 d. - 2000 Eur UAB „Sangaida“, 2022 m. gruodžio 27 d. - 5000 Eur UAB „Svarbi žuvis“, 2023 m. sausio 2 d. - 1000 Eur UAB „Sanitex“ ir 2023 m. sausio 2 d. - 2000,00 Eur UAB „Reaton“.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad P. I. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes jis, būdamas UAB „S. N.“ vadovu, pažeisdamas CK 6.930¹ nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. sausio 2 d., vykdė mokėjimus ir atsiskaitė su kitais kreditoriais jau po mokestinės nepriemokos susidarymo, o ne su VMI, taip pažeisdamas jos, kaip kreditorės, teises, ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą.

Pažymėtina, kad UAB „S. N.“ vadovas P. I., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau jis atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams. Bendrovei buvo žinoma apie tai, kad ji neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su valstybe, tačiau vietoj to, kad ieškotų būdų, kaip mažinti turimą skolą, ją sąmoningai didino vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Taigi, P. I. suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. administracinį nusižengimą padarė tyčia. Tokiais savo veiksmais UAB „S. N.“ vadovas P. I. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip UAB „S. N.“ kreditorės, teises.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

Susiformavusioje teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis teismas taip pat ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra ( proporcingumas) ( pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos ( neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai ( Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atspindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. I. neginčijo savo kaltės ir nesilaikė mokėjimo eiliškumo kreditoriams, kreipėsi į VMI su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestines nepriemokos sumokėjimą ( b. l. 7-9), nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas siekiant vystyti savo verslą, investuodamas į bendrovę, tačiau dėl itin sumažėjusio turistų į Neringą srauto, nebuvo uždirbtos planuotos pajamos. P. I. yra baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl to, teismo nuomone, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, P. I. stengėsi vystyti verslą, bet dėl nenumatytų aplinkybių (dėl sumažėjusio turistų srauto), nepavyko, todėl padaryta veika dėl neatsargumo (nerūpestingumo). Atsižvelgiant į tai yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnę baudą, negu šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus mažesnę nuobaudą.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, P. I. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskyrus administracinę nuobaudą – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos nustatytas jos minimumas – 500 Eur baudą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje P. I. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

P. I. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-78-1010/2023 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė