- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- 1-580-1011/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- Ž. B.
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UADBB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:
2017-09-30 apie 4.09 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,57 promilės etilo alkoholio).
Šiais veiksmais Ž. B. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą.
Kaltinamasis Ž. B. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai. Paaiškino, kad vairuoti nenorėjo, buvo išsikvietęs taksi. Nurodo, kad įvykio dieną nuėjo iki savo automobilio, iš kurio norėjo pasiimti portfelio ir laukė taksi. Pripažįsta, kad buvo smarkiai apgirtęs, todėl nepagalvojęs sėdo už savo automobilio vairo. Sutinka, kad automobilį vairavo, bet kur ruošėsi važiuoti nežino. Patvirtina, kad iš kiemo nebuvo išvažiavęs, tik atbuline eiga važiuodamas apgadino du automobilius. Apgadinęs automobilius niekur nevažiavo, o po kurio laiko atvažiavo ir policijos pareigūnai. Nurodo, kad buvo nuvežtas į PLC duoti kraujo, o paskui – į komisariatą. Pažymi, kad draudikai buvo pareiškę pretenzijas, draudimas nukentėjusiesiems atlygino žalas, o jis (kaltinamasis) savo ruožtu atlygino draudimui. Nurodo, kad automobilis priklauso UADBB „(duomenys neskelbtini)“. Su teismui pateikta „Emprekis“ pateikta pažyma dėl automobilio vertės nesutinka, teismui pateikė nepriklausomo eksperto – M. Ž. 2018-03-19 vertinimo ataskaita (duomenys neskelbtini), kurioje, automobilio Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nurodyta 3 900 Eur, todėl teismo prašo vadovautis šia ataskaita ir konfiskuoti automobilio vertę kaip nurodyta, t. y. 3 900 Eur. Nurodo, kad yra vedęs, vaikų neturi, dėl tokios situacijos labai apgailestauja ir pasižada, kad daugiau tai nepasikartos.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis Ž. B., kuris yra kaltinamas vieno nesunkaus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo savo kaltę pilnai pripažino, davė teismui išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Ž. B. parodė, jog 2017-09-30 apie 1 val. buvo adresu (duomenys neskelbtini) ir su draugais vartojo alkoholį. Gėrė degtinę ir išgėrė apie 0,5 litro talpos butelį. Pas draugus buvo atvažiavęs su įmonės automobiliu Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo aukščiau minėtu adresu. Apie 4 val. būdamas labai girtas nuėjo prie Saab automobilio, kad ištraukti portfelį su dokumentais. Kas vyko toliau prisimena miglotai. Vėliau buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į policijos komisariatą. Policijos komisariate suprato, kad bandydamas perstatyti automobilį sukėlė eismo įvykį. Daugiau nieko neprisimena, nes buvo labai girtas. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Psichinių sutrikimų neturi, narkologo įskaitoje nebuvo (b. l. 33).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. N. parodė, jog 2017-09-30 apie 4.20 val., dirbo taksi vairuotoju ir pagal iškvietimą atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Prie aukščiau minėto pastato pastebėjo automobilį Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važiuodamas apgadino du automobilius. Pastebėjo už vairo akivaizdžiai neblaivų vyrą apie 50 metų. Jį sulaikė ir pranešė policijai. Vėliau atvažiavus policijai jį perdavė policininkams. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas jis buvo akivaizdžiai girtas. Daugiau nieko paliudyti negali (b. l. 11).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas O. J. (J.) parodė, jog 2017-09-29 vairavo automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso lizingui ir paliko jį stovėti V. N. g. 1, Vilniuje. Kitą dieną atėjęs prie aukščiau minėto automobilio pastebėjo, kad jis yra apgadintas. Po valytuvais aptiko policijos paliktą šaukimą. Apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo, kad apgadintas šoninis veidrodėlis ir šoninės durelės. Dėl eismo įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę, padarytą žalą nevertina kaip didelę (b. l. 14).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, jog 2017-09-29 apie 18 val. paliko savo automobilį Volvo V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius. 2017-09-30 nuėjęs prie automobilio, rado jį apgadintą, po valytuvu rado policijos pranešimą. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę (b. l. 16).
2017-09-30 Vilniaus aps. VPK KPV kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio V. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. Š. 2017-09-30 apie 4.09 val. dirbdamas kartu su tyrėja K. U. gavo pranešimą iš Vilniaus m. VPK apie tai, kad Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) kieme automobilis kliudė kitus 2 kieme stovinčius automobilius. Atvykus į įvykio vietą surado automobilio Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją Ž. B., kuris paaiškino, kad norėdamas atbuline eiga išvažiuoti iš kiemo kliudė kitus 2 automobilius. Bendraujant su Ž. B. nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, pats Ž. B. neneigė vartojęs alkoholį, patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,83 promilių girtumas (b. l. 5).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 10119/2017(01) konstatuota, jog Ž. B. kraujyje, paimtame 2017-09-30 5.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,57 promilės etilo alkoholio (b. l. 24).
2017-09-30 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1708 nurodyta, kad Ž. B. neblaivus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 25).
VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilis Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UADBB „(duomenys neskelbtini) (b. l. 18).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė lengvojo automobilio Saab 9-5 2.3 T. A. (2007 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 6 270 Eur (b. l. 17).
Turto vertintojo M. Ž. 2018-03-19 sudarytoje ataskaitoje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad lengvojo automobilio Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė prieš sužalojimą buvo lygi 3 900 Eur.
Ž. B. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281 str. 7 d. numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino Ž. B. pareikštą kaltinimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme Ž. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir išsamiai nurodė padarymo aplinkybes.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. B. 2017-09-30 apie 4.09 val., prie (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vairavo automobilį Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo ne mažiau kaip 2,57 promilės etilo alkoholio.
Teismas sprendžia, kad Ž. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., yra įrodyta.
Kaltinamojo Ž. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtos veikos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Neblaivumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
D. Ž. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme buvo gautas kaltinamojo Ž. B. tėvo A. B. prašymas perduoti sūnų Ž. B. pagal laidavimą jo atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant Ž. B. nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, įvertintina tai, kad Ž. B. veikdamas tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas nebuvo, pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl neteisėtų veiksmų, savo poelgį vertino išskirtinai kritiškai. Teismas atsižvelgia ir vertina ir tai, kad Ž. B. neteistas (b. l. 36), dirba (b. l. 37), baustas administracine tvarka (b. l. 38–40). Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad pilnai atsiskaitė su draudimo bendrovėmis, civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad Ž. B. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 str. 1 ir 3 d. taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 str. taikymo laiduotojas turi atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.).
Laiduotojas A. B. teisme parodė, kad Ž. B. yra jo sūnus. Sūnus dėl padaryto nusižengimo tikrai nuoširdžiai gailisi ir padarė reikiamas išvadas po savo neapgalvoto elgesio. Sūnus suprato kokios neigiamos ir pavojingos pasekmės galėjo nutikti tiek aplinkiniams, tiek ir jam pačiam. Nurodo, kad toks sūnaus elgesys sukėlė ne tik aplinkiniams, bet ir jo (sūnaus) darbinei draudimo brokerio veiklai, kur yra reikalaujama nepriekaištinga reputacija. Jam (laiduotojui) yra žinoma, kad sūnus 2014 metais padarė analogiško pobūdžio administracinį pažeidimą, tuo metu aiškinosi abu ir jis (laiduotojas) yra sakęs sūnui, kad taip elgtis negalima. Nori tikėti, kad šiuo metu viskas bus kitaip, nes sūnus tikrai nepiktnaudžiauja alkoholiu. Pažymi, kad su sūnumi santykiai labai geri. Nors jis (laiduotojas) ir gyvena Alytuje, o sūnus Vilniuje, bet bendrauja telefonu beveik kasdien, sūnus kas savaitgalį atvažiuoja aplankyti tėvus. Jis (laiduotojas) pats yra dirbantis, dirba statybos įmonėje, tik šiuo metu dėl kojos operacijos yra nedarbingume. Mano, kad jis (laiduotojas) yra vertas teismo pasitikėjimo, nėra teistas, baustas administracine tvarka ir sūnus visada atsižvelgia į jo (laiduotojo) nuomonę ir patarimus. Pažymi, kad sūnus prieš 3 metus išgelbėjo vaiko gyvybę, tapęs neatlygintinu kaulų čiulpų donoru. Pažada tinkamai, kaip laiduotojas, vykdyti pareigą ir prašo skirti sūnaus Ž. B. laiduotoju.
Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis teismas nustatė, kad A. B. neteistas, praeityje administracine tvarka nebuvo baustas, dirba. A. B. nuolat bendrauja su Ž. B., tarp jų egzistuoja stiprus tarpusavio ryšys. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad Ž. B. yra ne tik kaltininkui labai artimas šeimos narys, bet ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo, neabejotinai galintis daryti teigiamą ir reikalingą įtaką kaltinamajam.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas Ž. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. B. atsakomybei pagal laidavimą ir nustatant 2 metų laidavimo terminą. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 d. sakoma, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų.
Ž. B. BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. 1 d. jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. B. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas girtas, kai nustatytas sunkus (2,57 prom.) girtumo laipsnis, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, jam skirtinas kiek didesnis negu vidutinis, t. y. 2 metų 4 mėnesių, minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas.
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jo tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. B. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o UADBB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 5 d., gali taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę iš kaltininko išieškoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Aplinkybių, kurias vertinant gali būti daroma išvada, jog BK 67 str. 2 d. 7, 72 str. 5 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas iš kaltinamojo – taikymas prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, nenustatyta.
Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 6 270 Eur. Teismo posėdžio metu kaltinamasis Ž. B. pateikė transporto priemonės Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad šio automobilio rinkos vertė apskaičiuota lyginamuoju metodu yra 3 900 Eur. 2018-03-19 sudaryta ataskaita (duomenys neskelbtini), priešingai negu VšĮ „Emprekis“ pažyma, yra grindžiama analogiškų automobilių verčių lyginamąja analize, detaliais apskaičiavimais. Todėl, nustatant Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio rinkos vertę, vadovautinasi minėta ataskaita.
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Ž. B. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas girtas, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,57 prom.), taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 5 d. nuostatos ir iš Ž. B. valstybės naudai konfiskuotina Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti 3 900 Eur dydžio sumą.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 str. 7 d. sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda (besiformuojančioje teismų praktikoje už šio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama 50 MGL dydžio bauda), teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Ž. B. taikytina BK 67 str. 2 d. 6 p. ir 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį artimą vidutiniam, t. y. 50 MGL (1 883 Eur). Apskaičiuojant paskirtos įmokos dydį atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu 2015 metams nustatytas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ž. B. nustatomas 1 metų terminas teismo paskirtai įmokai sumokėti (BK 71 str. 2 d.).
Kaltinamajam Ž. B. 2017-09-30 nutarimu (b. l. 34) paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke ir prisegtas prie bylos galinio viršelio) paėmimas – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 311–313 str. teismas
nusprendžia:
Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
V. B. kodekso 67 str. 2 d. 1, 6, 7 p., 68 str. 1 d., 71 str. ir 72 str. 5 d., paskirti Ž. B. baudžiamojo poveikio priemones:
2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones;konfiskuoti automobilio Saab 9-5, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini) 3, vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 900 (tris tūkstančius devynis šimtus) Eur;50 MGL dydžio (1 883 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo voke ir prisegto prie bylos galinio viršelio) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. B., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.