- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-31
- Bylos Nr.
- e2S-499-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00343-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elmona“
- Trečiasis asmuo
- Baltic Champs
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmona“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VĖJELIS“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. G., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ELMONA“, tretiesiems asmenims Baltic Champs ir antstoliui R. K. dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VĖJELIS“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. G., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „ELMONA“ ir antstoliui R. K., trečiajam asmeniui Baltic Champs, UAB, prašydama: pripažinti 2020 m. lapkričio 17 d. antstolio R. K. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo atlikimo momento (ab initio); pripažinti 2020 m. lapkričio 17 d. antstolio R. K. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo atlikimo momento (ab initio); taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės UAB „ELMONA“ ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VĖJELIS“ naudai 29 000,00 Eur sumą; priteisti iš atsakovės UAB „ELMONA“ ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VĖJELIS“ naudai 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 29 000,00 Eur sumai areštuoti atsakovei UAB „ELMONA“ priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis (leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove „VĖJELIS“, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas), o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti UAB „ELMONA“ turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei UAB „ELMONA“ bei esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o taip pat uždrausti tretiesiems asmenims perduoti pinigines lėšas ar kitą turtą 29 000,00 Eur sumai bei pavesti turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2022 m. birželio 14 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – areštavo ne didesnei kaip 29 000,00 Eur sumai atsakovei UAB „ELMONA“ priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, nutarė areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę, banko, kredito unijų sąskaitose ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.
3. Teismas sprendė, kad iš juridinio asmens prašoma priteisti 29 000,00 Eur suma yra didelė, o teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas preziumuojama tuomet, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė, privalanti mokėti darbo užmokestį bei mokesčius valstybei, atsakovei leido iš areštuotų lėšų atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Elmona“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2022 m. birželio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; panaikinti 2022 m. birželio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, padarytas 2022-06-14 nutartyje; ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Šioje civilinėje byloje neegzistuoja CPK 144 str. 1 d. įtvirtintos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl skundžiamos nutartys turėtų būti panaikintos kaip neteisėtos ir nepagrįstos.
5.2. Nei ieškovės ieškinyje, nei skundžiamose nutartyse ne tik neįrodytos CPK 144 str. 1 d. expressis verbis numatytos sąlygos, tačiau visiškai nepasisakoma ir nenustatytas teismų praktikoje įtvirtintas vienas pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijų – atsakovės (1) nesąžiningumas. Dar daugiau, skundžiamos nutartys priimtos grindžiant 29 000,00 Eur suma kaip didele suma atsakovei (1), kas prieštarauja naujausiai teismų praktikai laikinųjų apsaugos priemonių kontekste.
5.3. Skundžiamose nutartyse teismas net formaliai neįvertino pateikto ieškinio prima facie sąlygų. Nei vienoje iš skundžiamų nutarčių teismas visiškai nepasisakė apie pateikto ieškinio prima facie pagrįstumą, t. y. skundžiamose nutartyse taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neišpildyta CPK 144 str. 1 d. sąlyga.
5.4. Skundžiamose nutartyse nenurodyta, bet minima, teismų praktika yra iš esmės pasikeitusi – pagal naujausią teismų praktiką, didelė ieškinio suma negali būti esminis kriterijus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, atsakovė teismui teikia konkrečius įrodymus, patvirtinančius ne tik tai, kad 29 000,00 Eur suma bendrovei nėra didelė, tačiau ir tai, jog bendrovės turimas turtas ženkliai viršija ieškovės pareikšto ieškinio sumą.
5.5. Nuoseklioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažįstama, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius (ieškovui įrodžius) atsakovo nesąžiningumą. Ieškovei neįrodžius (ir neegzistuojant) atsakovės nesąžiningumo, teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių kontekste, ieškovė neįrodinėja bendrovės nesąžiningumo, dėl jo nepasisako. Skundžiamas nutartis priėmęs teismas atsakovės nesąžiningumo klausimo iš esmės net netyrė ir neanalizavo, jo neįrodinėjo ir ieškovė.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė bankrutuojanti UAB „VĖJELIS“ prašo atmesti atsakovės UAB „Elmona“ 2022 m. birželio 27 d. atskirąjį skundą ir 2022 m. birželio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. birželio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nagrinėjamu atveju, ieškovės įsitikinimu, negalima padaryti išvados, jog reikalavimas, kuris pareikštas atsakovei, yra akivaizdžiai negalimas bendrovės teisių gynimo būdas. Pažymėtina, kad, sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioje proceso stadijoje nėra nustatinėjamos visos niekinio sandorio sąlygos, o toks vertinimas atliekamas tik išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės ir įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, todėl šie atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo vertinti, kad jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
6.2. Ieškovė negali nesutikti su aplinkybe, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas siejamas ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent atsakovas turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, kad jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.
6.3. Aplinkybė, kad atsakovė pagrindinę savo turto masę susikūrė ieškovės sąskaitą ir, tikėtina, neteisėtų sandorių pagrindu, negali būti laikoma pagrindu, o kartu ir suponuoti aplinkybės, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera. Tai, kad vien aplinkybė, jog atsakovė yra veikiantis subjektas, veikia pelningai ir turi nuosavo kapitalo, niekaip nepatvirtina jos geros finansinės padėties, nes kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, tai būtent šią gerovę atsakovė susikūrė vien dėl to, kad itin pigiai pirko ieškovės, kuri buvo nemoki, nekilnojamąjį turtą ir tą turtą pardavė tretiesiems asmenims.
6.4. Negalima sutikti su atsakovės teiginiu, kad teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra jokių atsakovės nesąžiningumo įrodymų. Ginčo atveju nekyla abejonių, kad atsakovė negali būti vertinama sąžininga šalimi, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tai ieškovei, kurios akcininku buvo ir atsakovės buvęs direktorius, buvo perleista didžioji dalis ieškovės turto, kuris buvo parduotas net keliolika kartų brangiau, kad tik piniginių sumų faktas būtų nuslėptas nuo ieškovės kreditorių, o būtų patenkinti ieškovės ir atsakovės tikrųjų naudos gavėjų interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
9. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo spręstas atsakovei nepranešus, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, jog teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
10. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
11. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
12. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė apie pateikto ieškinio prima facie pagrįstumą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog teismas ieškinį priėmė, sprendė, jog yra abi sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertintina, jog neabejojo ieškovės reikalavimų tikėtinumu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu ieškiniu ir jo priedais, šioje proceso stadijoje taip pat neturi pagrindo abejoti ieškovės reikalavimų tikėtinumu (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
13. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones, – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vieninteliu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė didelę ieškinio sumą. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia teismų praktika ir todėl didelę ieškinio sumą vertino kaip esminį kriterijų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
14. Pažymėtina, jog nuosekliai suformuotoje naujausioje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019; ir kt.).
15. Laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.
16. Pažymėtina, kad apeliantė pateikė įrodymus apie savo finansinę padėti, kuri iš pateiktų įrodymų vertintina kaip gera. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad apeliantė pagrindinę savo turto masę susikūrė ieškovės sąskaitą ir tikėtina neteisėtų sandorių pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos tokius teiginius. Ši byla dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo dar nėra išnagrinėta, ar yra pagrindas skundžiamus sandorius pripažinti negaliojančiais bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl tokie ieškovės argumentai vertinti nepagrįstais ir neįrodančiais apeliantės blogos turtinės padėties.
17. Ne kartą išaiškinta ir tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Sąžiningumo aspektas vertinimas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Pažymėtina, jog asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).
18. Ieškovė teigia, kad atsakovė siekia nuslėpti aplinkybę, jog savo gerą finansinę padėtį grindžia iš ieškovės galimai neteisėtų sandorių pagrindu įsigytu turtu, tai leidžia konstatuoti akivaizdų atsakovės nesąžiningumą ir spręsti, jog atsakovė gali turėti ketinimų savo turtą paslėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliantės nesąžiningumą, o pirmosios instancijos teismas apeliantės nesąžiningumo nevertino. Ieškovė nurodo tik spėjamus teiginius, tačiau jokių įrodymų apie apeliantės nesąžiningumą (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) ieškovė nepateikė. Kaip jau šioje nutartyje nurodyta, ši byla dar nėra išnagrinėta, ar yra pagrindas skundžiamus sandorius pripažinti negaliojančiais bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
20. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo būti tenkinamas.
21. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutartį, naikintina 2022 m. birželio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartis, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, padarytas 2022 m. birželio 14 d. nutartyje.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. birželio 15 d. nutartį, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, padarytas 2022 m. birželio 14 d. nutartyje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.