Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. G. įmonės „V“ ieškinį atsakovui P. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovei P. G. įmonei „V" iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas A. V. (I t., e. b. l. 9-12). Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtintas įmonės antros eilės kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus 2933,62 Eur finansinis reikalavimas, kurį kreditorius pagrindė Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėmis ataskaitomis (I t., e. b. l. 13, 18-20, 32-35). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad nuo 2001 m. kovo 21 d. ieškovės savininkas ir vadovas yra atsakovas (I t., e. b. l. 36).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Taigi, bendrovės vadovui nevykdant pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė, todėl vadovas turi atlyginti dėl to įmonės ir jos kreditorių patirtą žalą. Tuo atveju, kai reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią pavėlavus iškelti bankroto bylą, reiškiamas dėl pažeidimo, padaryto iki 2008 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo LR ĮBĮ 8 straipsnį papildančios nuostatos dėl atsakomybės už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą, atsakomybė vadovui taikoma vadovaujantis bendrosiomis LR CK nuostatomis dėl civilinės atsakomybės (LR CK 6.246–6.249 straipsniai) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prievolė atlyginti žalą kyla nustačius, jog egzistuoja LR CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniuose numatytų civilinės atsakomybės sąlygų visetas: neteisėti veiksmai; atsiradusi žala; priežastinis neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšys. Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (LR CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Iš VSDF Mažeikių skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei matyti, kad VSD įmokų mokėjimo tvarką ieškovė pradėjo pažeidinėti nuo 2002 m. liepos mėn. Nuolatinių debeto mokėjimo nurodymų, raginimų bei antstolių pagalba įmokos buvo išieškomos (I t., e. b. l. 15-17). Atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti iki kada ieškovė vykdė veiklą ir periodiškai mokėjo įstatymų nustatyto dydžio įmokas VSDF Mažeikių skyriui. Atsakovo teigimu, jis 2004 m. kovo 24 d. išvyko gyventi į Airiją, išvykdamas ieškovės veiklos pabaigos neįregistravo, nuo išvykimo daugiau jokių įmokų VSDF Mažeikių skyriui nemokėjo. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti, ieškovės apskaitos dokumentai administratoriui neperduoti, balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, administratoriui taip pat nepateiktas. Jokių įrodymų, kad ieškovė iki atsakovo išvykimo buvo moki, atsakovas nepateikė (LR CPK 178 straipsnis). Įvertinus nustatytas aplinkybes bei remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuota praktika, jog šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016), sutiktina su ieškovės pozicija, kad įmonė nuo 2002 m. sausio 1 d. buvo nemoki.

Tuo atveju, jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (LR ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 27 d. atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir savininku, žinojo ar turėjo žinti apie jo vadovaujamos įmonės – ieškovės nemokumą ir privalėjo arba dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, arba, negalėdamas to padaryti, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei. Šiuo atveju atsakovas bankroto bylos iškėlimo ieškovei neinicijavo, realiai beveik 17 metų ieškovės veikla nesidomėjo. Jau 2007 m. VSDF Telšių skyrius atsakovui, gyvenančiam Airijoje, teikė prašymą dėl skolos sumokėjimo (II t., e. b. l. 49), tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė. Iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo kreditorius VSDF Mažeikių skyrius ne kartą bandė susisiekti su atsakovu, teikė informaciją apie susidariusius įsiskolinimus, išaiškino situaciją, kad kol ieškovei nėra suteiktas likviduojamos įmonės statusas, nėra deklaruota ieškovės veiklos pabaiga, tol atsakovas kaip įmonės savininkas privalo mokėti VSD įmokas ( I t., e. b. l. 8, II t., e. b. l. 48). 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu ieškovei taip pat buvo pateikta informacija, jog pagal LR ĮBĮ yra nustatyta prievolė įmonės vadovui inicijuoti bankroto bylą (I t., e. b. l. 8). Iš atsakovo, liudytojo T. G. paaiškinimų, atsakovo pase esančių antspaudų, matyti, kad atsakovas 2004 m. kovo 24 d. išvyko gyventi į Airiją (II t., e. b. l. 50-51), tačiau įmonės vadovo ir savininko išvykimas į kitą valstybę neatleidžia nuo prievolės įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti įmonės veiklos pabaigą arba, esant įmonės nemokumui/negalėjimui vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi P. G. įmonei „V" bankroto byla buvo iškelta ne atsakovo, o kreditoriaus VSDF Mažeikių skyriaus iniciatyva.

Be to, atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia ne tik imperatyvios pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, tačiau ir fiduciarinių pareigų pažeidimu. LR CK 2.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Vadovo pareigos turi būti vykdomos ne tik bendrovės interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovui laiku neinicijavus bankroto bylos iškėlimo laikoma, kad vadovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Iš aptartų įrodymų, byloje nustatytų aplinkybių galima konstatuoti, kad atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas bei nevykdė jam įstatymu nustatytos imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir todėl toks jo elgesys, sprendžiant dėl vadovo civilinės atsakomybės, vertintinas kaip neteisėti veiksmai.

Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (LR ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tai reiškia, jei vadovas, įmonei tapus nemokiai, pažeidžia pareigą inicijuoti bankroto bylą, nuo to momento atsiradę ar padidėję įmonės įsipareigojimai kreditoriams laikomi žala. Pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, visi bendrovės nepadengti įsipareigojimai, prisiimti po to, kai bendrovė tapo nemokia, vertinami kaip žala, nes jei vadovas laiku būtų inicijavęs bankroto bylą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę. Kaip minėta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtintas įmonės antros eilės kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus 2933,62 Eur finansinis reikalavimas. Atsakovas su tokiu žalos dydžiu nesutinka, nurodė, kad nuo pat išvykimo gyventi į Airiją, mokėjo socialinio draudimo įmokas Airijoje, todėl VSDF Mažeikių skyrius įmokas skaičiavo nepagrįstai. Be to, atsakovas nurodė, jog 2009-2010 metais iš jam Airijoje skirtos bedarbio pašalpos kas savaitę būdavo nuskaičiuojama 20 Eur kreditoriui VSDF Mažeikių skyriui. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 straipsnis). Atsakovas pateikė Darbo ir socialinės apsaugos departamento raštą apie jo socialinio draudimo įrašus (II t., e. b. l. 24-29), pažymas apie atlyginimą, mokesčius ir socialinio draudimo įmokas už 2004, 2005, 2006 metų laikotarpius (II t., e. b. l. 33-47), tačiau šie dokumentai neįrodo, kad įsiskolinimo suma VSDF Mažeikių skyriui paskaičiuota nepagrįstai. Pažymėtina, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. raštu VSDF Mažeikių skyrius informavo atsakovą, kokius dokumentus iš Airijos kompetentingos įstaigos apie draustumą jis turi pateikti, kad būtų perskaičiuotos PSD įmokos (II t., e. b. l. 48). 2016 m. spalio 18 d. rašte VSDF Mažeikių skyrius nurodė, kad pats 2016 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Airijos kompetentingą įstaigą dėl atsakovo draustumo šioje šalyje ir Airijos kompetentinga įstaiga 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikė duomenis, jog atsakovas Airijoje buvo draustas laikotarpiais nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2010 m. liepos 30 d., nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d., nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Remiantis šiais duomenimis PSD įmokos buvo perskaičiuotos ir už šiuos laikotarpius atsakovui jų mokėti nereikia. Taip pat VSDF Mažeikių skyrius informavo atsakovą, kad jokių iš jo bedarbio pašalpos Airijoje išskaičiuojamų sumų negavo (I t., e. b. l. 96-97). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė veiklą vykdė būdama nemoki, VSD ir PSD įmokos VSDF Mažeikių skyriui nebuvo mokamos būtent už patį atsakovą, šio kreditoriaus 2933,62 Eur reikalavimas yra patvirtintas teismo nutartimi ieškovės bankroto byloje, todėl ieškovei buvo padaryta 2933,62 Eur žala. Atsakovo neteisėtas neveikimas ir pareigos kreiptis dėl ieškovės bankroto bylos inicijavimo pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos ieškovės finansinių įsipareigojimų kreditoriui susiformavimą ir didėjimą, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (LR CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (LR ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Žala padaroma paprasto neatsargumo forma, kai atsakovo veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Taigi atsakovo, kaip įmonės vadovo ir savininko, kaltė yra preziumuojama, šią prezumpciją paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Pats atsakovas nurodė, jog išvykęs gyventi į Airiją, įmonės veiklos nebevykdė, ja nesidomėjo, o kodėl nesiėmė veiksmų dėl įmonės veiklos pabaigos įregistravimo ar bankroto bylos iškėlimo, jis atsakyti negalėjo. Teismo vertinimu šioje byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys tenkintinas (LR CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Atsakovas laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, todėl iš jo priteistinos ieškovei penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 66 Eur žyminis mokestis (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iš P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti P. G. įmonei „V“, kodas (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimą 2933,62 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt tris Eur 62 ct) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei žyminį mokestį 66 Eur (šešiasdešimt šešis Eur) (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.