Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. K., jos atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-12-14 nutarimo Nr. 10-ANR_N-28101-2022 (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022-12-14 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-28101-2022 (ROIK (duomenys neskelbtini)) D. K., vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 str. 1 d., paskirtos administracinės nuobaudos: 180 EUR bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

D. K. pateikė skundą, prašydama panaikinti skundžiamą Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-12-14 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-28101-2022 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aptariamą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; arba pakeisti Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-12-14 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28101- 2022 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 1 d., paskirti baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jeigu jis neišvengiamai būtinas, paskirti trumpesniam laikotarpiui, nei ANK 420 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus (ANK 642 str. 1 d. 6 p.). Skunde nurodo, kad administracinės nuobaudos jai paskirtos už tai, kad 2022-10-26 d. 07.05 val., Vytauto g. Trakuose, vairuodama automobilį kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi ir įvažiuodama į priešingos krypties eismo juostų nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje lenkė kitą automobilį. T. y. pažeidė KET 140.4 punkto reikalavimus. ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už <...> lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti <...>. Lenkimas, pagal esamų KET 3.9 punkto reglamentavimą, vienos arba kelių važiuojančiu transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Tai reiškia, jog apvažiavimas stovinčios vienos ar kelių transporto priemonių, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, nėra laikomas lenkimu aptariamų KET ir ANK nuostatų prasme. Jai inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė, nes bylai aktualiu laiku ir vietoje vairuodama automobilį ji neaplenkė jokios transporto priemonės. 2022-10-26 d. 07.05 val., vairuodama automobilį važiavo Vytauto gatve, Trakuose, tuo metu nesant daugiau jokiam transporto ir pėsčiųjų eismui. Priekyje jos, kelkraštyje stovėjo Traku savivaldybės UAB „Trakų paslaugos” nedidelis krovininis automobilis, į kurį UAB „Trakų paslaugos“ darbuotojai krovė šiukšles iš šalia esančios šiukšliadėžės. Atsižvelgdama į tai, kad tuo metu - ankstų rytą - nevyko joks transporto priemonių ar pėsčiųjų eismas pareiškėja apvažiavo kelkraštyje stovėjusį minėtą automobilį ir važiavo toliau. Netrukus buvo sustabdyta policijos ir kaip dabar supranta, buvo nepagrįstai apkaltinta lenkimo taisyklių pažeidimu, nors jokio lenkimo net neatliko, nes apvažiavo stovėjusį automobilį. Pagal KET 1-mo priedo 325 punkto nuostatos pavienes transporto priemones (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu, leidžiama lenkti net ir tose vietose, kuriose lenkimas yra draudžiamas. Visa tai reiškia, jog net jeigu būtų apvažiavusi UAB „Trakų paslaugos" transporto priemonę jai judant iki 20 km/val. greičiu, kaip nurodė jos vairuotojas, pareiškėja ir tokiu atveju nebūtų pažeidusi šioje byloje aptariamų KET nuostatų. Visa tai taip pat patvirtina skundžiamo Nutarimo neteisėtumą bei nepagrįstumą. Pareiškėja nuo 2020 metų pradžios dirba (duomenys neskelbtini) strateginių rinkodaros projektų vadove. Jos darbo vieta, kurioje privalo būti darbo metu, tuomet kai nesilanko darbovietės padaliniuose kituose Lietuvos miestuose, yra (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną vaikus, kuriuos augina viena, veža į jų ugdymo įstaigas, iš Trakų, kur gyvena, taip pat važiuoja į darbą Vilniuje. Visa tai, siekiant laiku atvyti į darbovietę, gali padaryti tik automobiliu, o tam būtina turėti teisę jį vairuoti. Neturėdama teisės vairuoti, nebegalėtų pilnai ir tinkamai įvykdyti savo darbo funkcijų, o tai lemtų darbo, atitinkamai ir vienintelio pragyvenimo šaltinio, iš kurio išlaiko ir du nepilnamečius vaikus, praradimą, kas būtų neadekvati bei neproporcinga nuobauda ir nepakeliama našta pareiškėjai ir jos šeimai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 10-ANR N-28101-2022 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Nekyla abejonių, kad D. K., nesilaikydama kelių eismo taisyklių reikalavimų, pa­darė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta nuobauda in­dividualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais manome nėra teisinio pagrindo. Taip pat Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti D. K. prašymą - pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administ­racinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba skirti trumpesniam laikotarpiui nei paskyrė Institucija. D. K. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių manevrų atlikimą automobiliu - lenkimą draudžiamoje vietoje padarymą. Vairuotoja turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad gailisi, yra dirbantis, eis­mo įvykio metu žmonės nenukentėjo, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nutarimo. D. K. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai, pa­žeidėjui teks išklausyti papildomus specialius kursus ir t. t.), yra adekvatus jo neteisėtos veikos re­zultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas panaikinti administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusi­žengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems as­menims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus

D. K. teismo posėdyje prašė tenkinti skundą. Palaikė skunde nurodytas aplinkybes.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Vertindamas skundo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja skunde nurodo, jog bylai aktualiu laiku ir vietoje vairuodama automobilį ji neaplenkė jokios transporto priemonės. 2022-10-26 d. 07.05 val., vairuodama automobilį važiavo Vytauto gatve, Trakuose, tuo metu nesant daugiau jokiam transporto ir pėsčiųjų eismui. Priekyje jos, kelkraštyje stovėjo Traku savivaldybės UAB „Trakų paslaugos” nedidelis krovininis automobilis, į kurį UAB „Trakų paslaugos“ darbuotojai krovė šiukšles iš šalia esančios šiukšliadėžės.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėja atliko lenkimo veiksmą.

Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Taigi, lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

Remdamasis nurodyta KET nuostata ir teismų praktika, teismas vertina byloje esančius įrodymus. Visų pirma, byloje nėra vaizdo įrašo, kuris būtų užfiksavęs pareiškėjos atliktą lenkimo manevrą, todėl būtina vertinti kitus byloje esančius įrodymus. Antra, byloje nekilo ginčo, kad pareiškėja 2022-10-26 d. 07.05 val. Vytauto gatvėje, Trakuose aplenkė arba apvažiavo lėtai važiuojantį arba stovintį Trakų savivaldybės UAB „Trakų paslaugos” krovininį automobilį, į kurį UAB „Trakų paslaugos“ darbuotojai krovė šiukšles iš šalia esančių šiukšliadėžių. Trečia, Administracinio nusižengimų bylų nagrinėjimo institucijoje UAB „Trakų paslaugos” darbuotojas L. A., teikdamas paaiškinimus patvirtino, jog bylai aktualiu laiku ir vietoje jis tikrai dirbo su UAB „Trakų paslaugos” transporto priemone, į kurią darbuotojai krovė šiukšles iš šiukšliadėžių. Vairuodamas UAB „Trakų paslaugos“ transporto priemonę jis labai lėtai - iki 20 km/val. greičiu, važiavo nuo vienos šiukšliadėžės prie kitos, prie šiukšliadėžių sustodamas ir stovėdamas, kol darbuotojai sukraudavo iš jų šiukšles. Ketvirta, byloje esančiame vaizdo įraše pareigūnas nurodo pareiškėjai, kad ji atliko lenkimo manevrą apvažiuodama kitą automobilį per pėsčiųjų perėją, nepristabdžiusi, neparodydama posūkio signalo, nors galėjo palaukti, kol šis automobilis 10 - 20 metrų pavažiuos į priekį (b.l. 59).

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės reiškia, kad pareiškėja galėjo tiek aplenkti lėtai iki kitos šiukšliadėžės važiuojantį UAB „Trakų paslaugos” automobilį, tiek apvažiuoti šį automobilį, stovintį prie šiukšliadėžių.

Vertindamas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kad pagal KET 1-mo priedo 325 punkto nuostatos pavienes transporto priemones (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu, leidžiama lenkti net ir tose vietose, kuriose lenkimas yra draudžiamas, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/val. greičiu, tačiau KET 140.1–140.5 punktuose išvardytais atvejais tokia pat išlyga nėra nustatyta ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-19-511/2021). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei būtų įrodyta, jog pareiškėja pravažiavo pro lėtai važiuojantį UAB „Trakų paslaugos” krovininį automobilį, reiktų pripažinti, kad ji atliko lenkimo manevrą ir tokiu būdu pažeidė KET 140.4 punkto reikalavimus.

Tačiau, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, teismas esminiu šios bylos sprendimui pripažįsta vaizdo įraše esantį pareigūno nurodymą pareiškėjai, kad ji galėjo palaukti, kol kitas automobilis pavažiuos į priekį. Teismas daro išvadą, kad toks pareigūno nurodymas sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog UAB „Trakų paslaugos” krovininis automobilis turėjo stovėti tuo metu, kai jį apvažiavo pareiškėjos automobilis. Teismas tokią išvadą daro, nes nėra itin tikėtina, kad pareigūno nurodymas palaukti, kol kliūtis (UAB „Trakų paslaugos” automobilis) pavažiuos į priekį ir pasitrauks nuo pėsčiųjų perėjos, galėtų būti taikoma (net ir lėtai) važiuojančiam automobiliui. Tuo tarpu UAB „Trakų paslaugos” darbuotojo L. A. paaiškinimai sudaro pagrindą pripažinti, kad UAB „Trakų paslaugos“ transporto priemonė ne tik važiavo nuo vienos šiukšliadėžės prie kitos, bet ir prie šiukšliadėžių sustodavo bei stovėdavo, kol darbuotojai sukraudavo iš jų šiukšles.

Vertindamas nurodytų aplinkybių visumą, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Teismas pripažįsta, kad šioje byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, pareiškėjos veikoje nėra neabejotinai nustatyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, t. y. nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad pareiškėja byloje nurodytu metu atliko lenkimo manevrą, kaip tai numatyta KET 3.9 punkte. Todėl Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-12-14 nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-28101-2022 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), yra panaikinamas (ANK 642 str. 1 d. 3 p.).

Pagal ANK 642 str. 1 d. 3 p. išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

Teismas pripažįsta, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja apvažiavo kliūtį ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, neparodydama posūkio signalo, nes šią aplinkybę ji pripažino ją sustabdžiusiam policijos pareigūnui (CD įrašas, b.l. 59), taip pat neginčijo teikdama skundą teismui.

Pagal KET 82.2 punkto reikalavimus, vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais <...> prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti.

Pagal ANK 417 str. 1 punkto reikalavimus <...> kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos D. K. skundas tenkinamas iš dalies, jos padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimas keičiamas iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį ir D. K. už ANK 417 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriama 30 eurų bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 7 d., 420 str. 2 d., 642 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos D. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-12-14 nutarimo Nr. 10-ANR_N-28101-2022 (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-12-14 nutarimą Nr. 10-ANR_N-28101-2022 (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Skirti D. K. 30 eurų baudą už ANK 417 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus