- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- e2A-722-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00455-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- „Talwest Grupp“
- Trečiasis asmuo
- N. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4027-580/2018 pagal ieškovo „Talwest Grupp“ OU ieškinį atsakovei L. J. dėl prievolės pripažinimo solidaria, trečiasis asmuo N. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti trečiojo asmens N. J. prievolę ieškovui pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-317-262/2017 bendra solidariąja atsakovės ir trečiojo asmens prievole iki visiško jos įvykdymo, priteisiant iš atsakovės ieškovui 91 809,55 Eur skolą, 22 525,71 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 304,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašė priteisti žyminį mokestį ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-317-262/2017 iš N. J. priteisė 91 809,55 Eur skolos, 22 525,71 Eur palūkanų už naudojimąsi paskola, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 2 304,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šioje civilinėje byloje atsakovė L. J. nedalyvavo.
3. Atsakovė ir trečiasis asmuo yra sutuoktiniai nuo 1988 m. rugsėjo 3 d. Nors sutuoktiniai yra sudarę 2016 m. spalio 7 d. povedybinę sutartį, tačiau sutartis netaikoma ginčo prievolei, nes ši atsirado iki povedybinės sutarties sudarymo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-317-262/2017 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2006 m. birželio 20 d. paskolos sutartimi (toliau ir – Paskolos sutartis) ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 91 809,55 Eur (317 000 Lt) paskolą, už kurią trečiasis asmuo įsigijo UAB „Godonė“ akcijas jam esant santuokoje su atsakove. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. UAB „Godonė“ akcijos yra bendroji jungtinė nuosavybė, įgytos šeimos interesų tenkinimui, atitinkamai ir Paskolos sutartis šioms akcijoms įsigyti sudaryta šeimos interesais. Tai patvirtina aplinkybės, jog abu sutuoktiniai dalyvauja UAB „Godonė“ veikloje, tai yra jų verslas (trečiajam asmeniui priklauso 55,7 proc. akcijų, jis yra bendrovės direktorius, o atsakovė valdybos pirmininkė, buvo bendrovės darbuotoja). Skolos, susidariusios įgyjant bendrąją sutuoktinių nuosavybę, yra bendros sutuoktinių prievolės, todėl atsiskaitymo prievolė už UAB „Godonė“ akcijų įsigijimą (paskolą) yra solidarioji (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.109 straipsnio 1 dalis).
4. Ieškovas pažymėjo, kad paskola neišieškota, nes antstolis priverstinio vykdymo metu nustatė, jog N. J. turto ir pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, neturi; šeimos būstas įkeistas bankui. UAB „Godonė“ iškelta bankroto byla, turtas parduotas iš varžytynių. Prievolės užtikrinimo priemonės nebuvo taikytos. Atsakovės paaiškinimai, jog ji nežinojo apie paskolą, yra prieštaringi. Akcijų kaina bei paskolos suma yra didelė, didelių sumų šeimos pinigų naudojimo negalima nuslėpti. Atsakovė 2006 m. birželio 29 d. pavedimais pervedė 7 500 Lt ir 10 000 Lt UAB „Godonė“ akcijoms įsigyti. N. J. nebūtų užtekę sąskaitoje esančių lėšų paskutiniam 40 000 Lt mokėjimui už akcijas atlikti. Sutuoktiniai sklypą namo statybai nusipirko 2006 m. gegužės 19 d., todėl negalėjo po mėnesio pradėti statybų, kadangi reikia gauti statybos leidimą, parengti projektą.
Šalies argumentai
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad apie jos sutuoktinio N. J. ir ieškovo sudarytą paskolos sutartį sužinojo, kai 2015 m. kovo 24 d. ieškovas kreipėsi į teismą. Žinojo, kad 2006 m. sutuoktinis su verslo partneriu UAB „Godonė“ valdybos nariu A. M., kuris taip pat yra ieškovo „Talwest Grupp“ OU dalininkas ir valdybos narys, pradėjo vystyti naują verslą UAB „Godonė“. Tačiau sutuoktinis niekada nesakė, kad yra sudaręs Paskolos sutartį akcijoms įsigyti. Pildant paraišką paskolai būstui gauti sutuoktinis nurodant kreditorius, Paskolos sutarties nenurodė. N. J. elgesys, skolinantis lėšas nepamatuotoms asmeninėms savo, kaip verslininko, ambicijoms įgyvendinti, neatitinka šeimos interesų, vertintinas, kaip neproporcingas šeimos turimoms finansinėms galimybėms. Pagrindinis šeimos pajamų šaltinis niekada nebuvo pajamos, gaunamos iš UAB „Godonė“. Atsakovė valdybos nare paskirta formaliai, siekiant bendrovės vadovu paskirti N. J.. Valdyba posėdžiavo vieną kartą ir pasirašė vieną protokolą. Atsakovė turi muzikinį išsilavinimą, visuomet dirbo samdoma darbuotoja.
6. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino trečiojo asmens N. J. prievolę ieškovui pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-317-262/2017 bendra solidariąja atsakovės ir trečiojo asmens prievole iki visiško jos įvykdymo, priteisiant iš atsakovės ieškovui 91 809,55 Eur skolą, 22 525,71 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 304,65 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės ieškovui 2 888 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 000 Eur advokato pagalbai, 1 888 Eur žyminio mokesčio).
8. Teismas nustatė, kad šalys neginčija, jog atsakovės ir trečiojo asmens 2016 m. spalio 7 d. povedybinė sutartis netaikoma, nes sudaryta vėliau, nei atsirado prievolė ieškovui.
9. Teismas nevertino trečiojo asmens N. J. argumentų dėl Paskolos sutarties sudarymo įgyvendinant bendro verslo vystymą su A. M., nes tokie pat argumentai, kuriais N. J. grindė priešieškinį, pripažinti nepagrįstais įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimu.
10. CK 3.109 straipsnio nuostatų pagrindu bei atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju būtina nustatyti, ar Paskolos sutartis buvo sudaryta bendriesiems šeimos poreikiams tenkinti.
11. Atsakovė ir trečiasis asmuo viso proceso metu nepateikė duomenų, iš kokių lėšų buvo įgytos akcijos, nepaaiškino, kokioms reikmėms buvo naudojami trečiojo asmens sąskaitoje esantys pinigai, todėl teismas tokį atsakovės ir trečiojo asmens elgesį (įrodymų neteikimą) vertino kaip poziciją byloje.
12. Teismas, nustatęs ir įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog UAB „Godonė“ akcijos, kurių įsigijimui panaudotos lėšos pardavus nekilnojamąjį turtą ir Paskolos sutartimi gauti pinigai, tapo bendrąja jungtine atsakovės ir trečiojo asmens nuosavybe, nes: 1) trečiojo asmens sąskaitos duomenys patvirtina, kad už UAB „Godonė“ akcijas buvo sumokėta iki nekilnojamojo turto pardavimo (pavedimai 2006 m. birželio 28 d. (299 995 Lt), 2006 m. birželio 29 d. (16 995 Lt), 2006 m. liepos 12 d. (156 499 Lt)), o 2006 m. liepos 12 d. atliktas pavedimas 574 901,46 Lt sumai, spręstina, atliktas grąžinant bankui skolą gavus lėšų iš parduoto nekilnojamojo turto; 2) nors trečiasis asmuo teigė, kad akcijas įsigijo gavęs lėšų sudarius sutartis su banku, tačiau, nepaaiškino ir nenurodė, su kokiu banku buvo sudaręs kredito sutartį; 3) atsakovės argumentas, kad už kotedžo pardavimą gautos lėšos buvo naudojamos ne akcijų pirkimui, o namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyboms, nepagrįstas, nes sutuoktiniai nepateikė duomenų apie namo statybai patirtas išlaidas bei šių išlaidų atsiradimo laiką.
13. Teismo vertinimu, tai, kad akcijų įsigijimas buvo šeimos sprendimas, rodo aplinkybės, jog atsakovė neginčijo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovė 2006 m. liepos 9 d. į trečiojo asmens sąskaitą pervedė 17 500 Lt, kuriuos N. J. tą pačią dieną panaudojo sumokėdamas Trakų rajono savivaldybės privatizavimo komisijai paskutinę 40 000 Lt skolos už akcijas dalį. Atsakovė neįrodė, kad pinigus galėjo pervesti už namui, esančiam (duomenys neskelbtini), atliekamus elektros instaliacijos darbus. Be to, teismas vertino, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog sutuoktiniai buvo susiję su bendrove ir veikė siekdami verslo šeimai (atsakovė 2008 m. balandžio 22 d. valdybos sprendimu išrinkta valdybos pirmininke, trečiasis asmuo 2006 m. rugsėjo 29 d. išrinktas direktoriumi, atsakovė dirbo UAB „Godonė“ ir gavo 13 219,39 Eur pajamų, o N. J. – 15 364,77 Eur pajamų). Tai, kad akcijų pirkimas pagal byloje esančius duomenis buvo nenaudingas sandoris (UAB „Godonė“ iškelta bankroto byla), nereiškia, jog investicijos darytos ne šeimos interesų tenkinimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismo išvada, kad atsakovė nepagrindė už akcijas sumokėtų pinigų gavimo šaltinio, todėl spręstina, UAB „Godonė“ akcijos įgytos už ieškovo suteiktą paskolą bei lėšas, gautas už nekilnojamąjį turtą, nepagrista ir neteisinga. Atsakovė niekada neteigė, jog iš nekilnojamojo turto sandorio gautos lėšos buvo panaudotos naujo namo statybai. Sutuoktinis vienašališkai priėmė sprendimą šias lėšas panaudoti akcijoms įsigyti, tačiau šis faktas atsakovei tapo žinomas tik po to, kai 2015 m. ieškovas kreipėsi į teismą. Atsakovė neturėjo pagrindo įtarti, kad jų bendros lėšos buvo panaudotos ne namo statybos tikslais, o asmeniniams poreikiams, verslo idėjoms tenkinti, nes gyvenamojo namo statyba vyko ir buvo baigta 2009 m. 81 proc. baigtumu, pildant paraišką paskolai gauti, banko paraiškoje N. J. nenurodė Paskolos sutarties su ieškovu.
14.2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovė žinojo ir pritarė sudaromam sandoriui, neginčijo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovė nežinojo apie sutuoktinio sudarytą akcijų pirkimo sandorį ir Paskolos sutartį. Atsakovė neturėjo pagrindo ginčyti akcijų pirkimo sandorio, nes nebuvo įtraukta į bylą ieškovui kreipusis į teismą dėl skolos iš trečiojo asmens priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad veiksmai neginčijant prievolės negali būti laikomi nesąžiningi, nes pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas kreditoriui tenka procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas. Be to, atsakovė pervedė trečiajam asmeniui pinigus, nes juos siejo šeimos santykiai, kurie buvo grindžiami pasitikėjimu, todėl atsakovė negalėjo įtarti, kad sutuoktinis ją apgaudinėja.
14.3. Priešingai nei nustatė teismas, byloje nėra pakankamų duomenų teigti, jog atsakovė dalyvautų bendrovės veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais prisidėtų prie jo plėtojimo. Atsakovė dėl savo išsilavinimo (vidurinis, J. G. muzikos mokykla) ir gebėjimų prie sutuoktinio verslo plėtojimo neprisidėjo, bendrovėje ji atsakingų pareigų nevykdė, valdyba iš esmės bendrovėje neveikė ir sprendimų nepriiminėjo. Atsakovė neturi objektyvios galimybės įrodyti faktų, kurie neegzistavo, priešingai, ieškovas, žinodamas visas UAB „Godonė“ valdybos veikimo aplinkybes, galėjo pateikti atsakovės teiginius apie valdybos veikimo formalumus paneigiančius įrodymus (kad buvo daugiau nei vienas valdybos posėdis, atsakovė joje veikė aktyviai), tačiau jų nepateikė.
14.4. Priešingai nei nustatė teismas, atsakovė įrodė, kad visos Paskolos sutarties lėšos panaudotos išimtinai N. J. individualiems verslo sprendimams įgyvendinti. Akcijų įsigijimas, už daugiau nei 230 tūkst. Eur, kai tuo pačiu metu šeima neturi nuosavo būsto ir jo statybai papildomai iš banko skolinasi pinigines lėšas, tik patvirtina, kad toks pirkinys neatitiko šeimos finansinių galimybių, poreikių ir buvo neracionalus.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
15.1. Atsakovės argumentai, kad prievolė nėra solidarioji, nes ieškovas nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-317-262/2017 nereiškė reikalavimų atsakovei, nepagrįsti, nes ieškovas turi teisę pareikšti savarankišką reikalavimą pripažinti trečiojo asmens prievolę pagal teismo sprendimą solidariąja atsakovės ir trečiojo asmens prievole.
15.2. Teismas teisingai nustatė, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovės ir trečiojo asmens šeimos interesais, jos poreikiams tenkinti, nes už gautas lėšas ir kitas sutuoktinių bendras lėšas buvo nupirktos UAB „Godonė“ akcijos, abu sutuoktiniai valdė, dirbo ir gavo pajamas iš bendrovės. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė paaiškinimų dėl sąskaitos apyvartos, atsakovė 2006 m. birželio 29 d. pervedė trečiajam asmeniui 17 500 Lt, jog 2006 m. gegužės 19 d. įsigiję žemės sklypo dalį sutuoktiniai objektyviai negalėjo pradėti statybos darbų.
15.3. Atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai dėl atsakovės žinojimo apie Paskolos sutartį akcijoms įsigyti pirmosios instancijos teisme buvo prieštaringi, nes 2018 m. rugpjūčio 21 d. posėdžio metu atsakovė teigė, kad apie Paskolos sutartį sužinojo prasidėjus trečiojo asmens ir ieškovo teisminiam ginčui, vėliau nurodė, kad sužinojo, kai kreipėsi į banką dėl paskolos, statyboms pabaigti, baldams pirkti. Kadangi šalys yra sutuoktiniai, trečiojo asmens argumentas, kad atsakovei nesakė apie akcijų pirkimą, vertintinas kritiškai dėl jo suinteresuotumo.
15.4. Atsakovė, teigdama, kad buvo formali bendrovės valdybos pirmininkė, turėjo pagrįsti savo teiginį, o ne ieškovas, kuris objektyviai negali turėti bendrovės dokumentų. Atsakovės sutuoktinis trečiasis asmuo buvo UAB „Godonė“ vadovas, todėl visi bendrovės dokumentai ir valdybos protokolai buvo jo žinioje. Tai, jog akcijas pirko šeimos interesais, pagrindžia, kad akcijų pirkimo metu sutuoktiniai niekur nedirbo ir jokių pajamų negavo.
Žemesnės instancijos teismas
15.5. Atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi Nr. 3K-3-547/2014, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir pripažino trečiojo asmens N. J. prievolę ieškovui pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą, kuriuo trečiajam asmeniui nevykdant Paskolos sutarties įsipareigojimų, t. y. negrąžinus paskolos, ieškovui priteista 91 809,55 Eur skola, 22 525,71 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos, 2 304,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliantės L. J. ir jos sutuoktinio trečiojo asmens N. J. bendra solidariąja prievole. Teismas tokį sprendimą priėmė padaręs išvadą, kad Paskolos sutartimi gauti pinigai ir iš nekilnojamojo turto pardavimo gauti pinigai buvo panaudoti UAB „Godonė“ akcijų įsigijimui ir šeimos verslui vykdyti. Teismo vertinimu, tai, kad akcijos buvo nupirktos šeimos interesams tenkinti, pagrindžia faktai, tai yra , kad apeliantė pervedė trečiajam asmeniui 2006 m. liepos 9 d. 17 500 Lt, kuriuos šis tą pačią dieną sumokėjo Trakų rajono savivaldybės privatizavimo komisijai paskutinę 40 000 Lt skolos už akcijas dalį; abu sutuoktiniai dirbo bendrovėje, gavo pajamas, dalyvavo jos veikloje.
18. Apeliantė nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir tuo pagrindu padarė nepagrįstas išvadas, jog apeliantė žinojo apie Paskolą ir akcijų įsigijimą, taip pat kad bendrovės akcijos pirktos šeimos interesais, nes abu sutuoktiniai dalyvavo bendrovės veikloje. Apeliantės teigimu, apie sutuoktinio Paskolą sužinojo tik 2015 m. ieškovui kreipusis į teismą, nežinojo, jog iš nekilnojamojo turto pardavimo gautas lėšas sutuoktinis panaudojo akcijų pirkimui, o ne namo statybai, kadangi pasitikėjo sutuoktiniu pervedė jam pinigus. Pažymėjo, kad neginčijo akcijų pirkimo sutarties, nes ieškovas nereiškė reikalavimų jai kitoje civilinėje byloje, Paskolos sutartimi gauti pinigai buvo panaudoti sutuoktinio trečiojo asmens N. J. individualiems verslo sprendimams, ieškovė, turėdama duomenis, galėjo, tačiau nepaneigė, jog apeliantė UAB „Godonė“ valdybos nare buvo paskirta formaliai, iš esmės nedalyvavo jos veikloje.
19. Bendrosios sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidarioji, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendroms sutuoktinių prievolėms priskiriamos: 1) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad: 1) iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais; 2) iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukia kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis); 3) toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo N. J. 2006 m. birželio 20 d. sudarė su ieškovu Paskolos sutartį, kuria ieškovas trečiajam asmeniui paskolino 91 809,55 Eur (317 000 Lt). Trečiajam asmeniui laiku negrąžinus skolos, ieškovas kreipėsi į teismą ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu priteisė ieškovui iš trečiojo asmens negrąžintą skolą. Nurodytame sprendime nustatyta, kad 2006 m. birželio 26 d. ir 2006 m. birželio 27 d. pavedimais į trečiojo asmens banko sąskaitą pervedė iš viso 91 809,55 Eur (317 000 Lt). Byloje neginčijama, kad N. J. dalyvavo Trakų rajono savivaldybės organizuotame viešajame aukcione ir įsigijo UAB „Godonė“ akcijas. Išrašai iš trečiojo asmens banko sąskaitos patvirtina, kad 2006 m. birželio 28 d. gavęs į banko sąskaitą iš ieškovo 300 000 Lt, tą pačią dieną trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės privatizavimo komisijai pervedė 299 995 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta – UAB „Godonė“ akcijų pirkimas), sekančią dieną, t. y. 2006 m. birželio 29 d. trečiasis asmuo į banko sąskaitą gavęs iš ieškovo 16 995 Lt, taip pat iš apeliantės 7 500 Lt ir 10 000 Lt, tą pačią dieną Trakų rajono savivaldybės privatizavimo komisijai pervedė 40 000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta – UAB „Godonė“ akcijų pirkimas, galutinis atsiskaitymas). Be to, apeliantė neginčija, o, priešingai pripažįsta, kad sutuoktinis trečiasis asmuo iš parduoto nekilnojamojo turto gautas lėšas taip pat panaudojo UAB „Godonė“ akcijų pirkimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog UAB „Godonė“ akcijos buvo perkamos iš Paskolos pinigų bei bendrų šeimos pinigų, apeliantė ne tik žinojo, bet ir, darytina pagrįsta prielaida, pritarė akcijų pirkimui, nes pati pervedė sutuoktiniui lėšas, kurias šis panaudojo akcijų pirkimui. Apeliantė, įrodinėdama, kad nežinojo apie Paskolos sutartį, apie akcijų pirkimą iš esmės remiasi deklaratyviais teiginiais, kurie nepaneigia aukščiau padarytos priešingos išvados.
22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys pagrindžia, kad UAB „Godonė“, kurios akcijas trečiasis asmuo įsigijo iš Paskolos sutarties ir bendrų šeimos lėšų, veikloje dalyvavo abu sutuoktiniai. Juridinių asmenų registro duomenimis iki UAB „Godonė“ bankroto bylos iškėlimo apeliantė buvo bendrovės valdybos narė, o trečiasis asmuo buvo bendrovės akcininkas ir vadovas, šiuos duomenis taip pat patvirtina ir byloje esantys: UAB „Godonė“ 2008 m. balandžio 21 d. valdybos posėdžio protokolas Nr. 08/04/22, 2006 m. rugsėjo 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 2, 2008 m. vasario 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 08/02/06; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis tiek apeliantė, tiek trečiasis asmuo nuo 2006 m. UAB „Godonė“ buvo drausti valstybiniu socialiniu draudimu (pvz. apeliantės draudžiamųjų pajamų dydis 2006 m. lapkričio 9 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo 264,29 Lt, o 2009 m. spalio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo 2 960,28 Lt). Fakto, kad dirbo UAB „Godonė“ neginčija ir pati apeliantė.
23. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas).
24. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog apeliantė žinojo apie sutuoktinio trečiojo asmens perkamas UAB „Godonė“ akcijas ir jų įsigijimui trečiojo asmens sudarytą Paskolos sutartį su ieškovu, nes trūkstamą lėšų sumą ir pati pervedė trečiajam asmeniui, paskola buvo panaudota šeimos interesais, kadangi UAB „Godonė“ veikloje dalyvavo abu sutuoktiniai, gavo iš bendrovės pajamas. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir įvertino bylos įrodymus, kuriais remdamasis pagrįstai konstatavo apeliantės N. J. prievolės solidarumą su sutuoktiniu trečiuoju asmeniu N. J. CK 3.109 straipsnio pagrindu. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė svarbias bylai išnagrinėti faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino sutuoktinių prievolės pripažinimo solidariąją teisinį reglamentavimą, vadovavosi aktualia teismų praktika, todėl teisėto ir pagrįsto skundžiamo teismo sprendimo naikinti ar keisti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
27. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (800 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 200 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą). Patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2019 m. kovo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2019 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymą.
28. Įvertinus tai, kad ieškovas pateikė duomenis, jog nurodytas bylinėjimosi išlaidas realiai patyrė, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už atsiliepimo į apeliacinį ir atskirąjį skundą parengimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo prašymas tenkintinas ir jam iš apeliantės priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui „Talwest Grupp“ OU (juridinio asmens kodas 10569072) iš atsakovės L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.