- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-04
- Bylos Nr.
- e2-4027-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00455-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- L. J.
- Trečiasis asmuo
- N. J.
- Ieškovas
- „Talwest Grupp“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Talwest Grupp“ OU ieškinį atsakovei L. J., trečiajam asmeniui N. J. dėl prievolės pripažinimo solidaria ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „Talwest Grupp“ OU prašė pripažinti trečiojo asmens N. J. prievolę ieškovui „Talwest Grupp“ OU pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-317-262/2017 bendra solidariąja atsakovės L. J. ir trečiojo asmens N. J. prievole iki visiško jos įvykdymo, priteisiant iš atsakovės L. J. ieškovui „Talwest Grupp“ OU 91 809,55 Eur skolą, 22 525,71 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 304,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašė priteisti žyminį mokestį ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-317-262/2017 iš N. J. priteisė 91 809,55 Eur skolos, 22 525,71 Eur palūkanų už naudojimąsi paskola, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 2 304,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-11-06.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolis priverstinio vykdymo metu nustatė, kad N. J. turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. N. J. pateikė 2016-10-07 povedybinę sutartį, kuri netaikoma prievolei, nes prievolė atsirado iki sutarties sudarymo. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-317-262/2017 L. J. nedalyvavo. Ieškovui antstolis 2018-01-10 pasiūlė kreiptis į dėl prievolės pripažinimo solidaria.
L. J. ir N. J. susituokę nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas su N. J. 2006-06-20 sudarė Paskolos sutartį ir suteikė 317 000 Lt (91 809,55 Eur) paskolą. N. J. civilinėje byloje Nr.e2-317-262/2017 teiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino, kad už paskolą iš Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-06-09 sutartimi nupirko 125 946 paprastąsias vardines UAB „Godonė“ akcijas, sudarančias 55,7 proc. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. UAB „Godonė“ akcijos yra bendroji jungtinė nuosavybė. 2006-09-29 N. J. išrinktas UAB „Godonė“ direktoriumi, L. J. UAB „Godonė“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2008-02-06 sprendimu išrinka UAB „Godonė“ valdybos nare, valdyba ją išrinko pirmininke, ji buvo UAB „Godonė“ darbuotoja. UAB „Godonė“ yra šeimos verslas, verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų sutuoktinių fizinis bei intelektinis darbas. Paskolos sutartis, kurios pagrindu buvo gautos lėšos UAB “Godonė“ akcijoms įsigyti, sudaryta šeimos interesais.
Teismo posėdyje nurodė, kad paskola neišieškota, nes N. J. neturi turto, o šeimos būstas įkeistas bankui. UAB „Godonė“ iškelta bankroto byla, turtas parduotas iš varžytynių. Nurodė, kad jokios prievolės užtikrinimo priemonės nebuvo taikytos. Ieškovas neigė, jog „Talwest Grupp“ OU ar A. M. dalyvavo UAB „Godonė“ akcijų pirkime. N. J. nebuvo UAB „Armitana“ akcininkas, dirbo padalinio vadovu. Paskolą suteikė ne A. M., o ieškovas. Atsakovės paaiškinimai, jog ji nežinojo apie paskolą, yra prieštaringi. Akcijų kaina bei paskolos suma yra didelė, didelių sumų šeimos pinigų naudojimo negalima nuslėpti. Atsakovė 2006-06-29 pavedimais pervedė 7 500 Lt ir 10 000 Lt UAB „Godonė“ akcijoms įsigyti. N. J. nebūtų užtekę sąskaitoje esančių lėšų paskutiniam 40 000 Lt mokėjimui už akcijas atlikti. Sutuoktiniai sklypą namo statybai nusipirko 2006-05-19, todėl negalėjo po mėnesio jau pradėti statybų, kadangi reikia gauti statybos leidimą, parengti projektą. Pastebėjo, jog N. J. skirtingai teigia, kad akcijoms naudojo santaupas, pinigus už kotedžą ar banko paskolą, negalėjo tiksliai paaiškinti. Ieškovė iš UAB „Godonė“ gavo 13 219,39 Eur, o N. J. – 15 364,77 Eur pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovė L. J. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad apie jos sutuoktinio N. J. ir „Talwest Grupp“ OU sudarytą paskolos sutartį sužinojo, kai 2015-03-24 „Talwest Grupp“ OU kreipėsi į teismą. L. J. žinojo, kad 2006 metais sutuoktinis su verslo partneriu UAB „Godonė“ valdybos nariu A. M., kuris taip pat yra ieškovo „Talwest Grupp“ OU dalininkas ir valdybos narys, pradėjo vystyti naują verslą UAB „Godonė“. Atsakovė nežinojo kokiomis sąlygomis buvo pradėtas verslas, sutuoktinis niekada nesakė, kad yra sudaręs paskolos sutartį akcijų įsigijimui. Pildant paraišką paskolai būstui gauti sutuoktinis nurodė kreditorius, tačiau paskolos su „Talwest Grupp“ OU nenurodė. N. J. vertėsi ir kita veikla, dirbo keliose įmonėse. Atsakovė gavo darbo užmokestį. Pagrindinis šeimos pajamų šaltinis niekada nebuvo pajamos, gaunamos iš UAB „Godonė“. Atsakovė valdybos nare paskirta formaliai, siekiant įmonės vadovu paskirti N. J.. Valdyba posėdžiavo vieną kartą ir pasirašė vieną protokolą. Atsakovė turi muzikinį išsilavinimą, visuomet dirbo samdoma darbuotoja. Iš UAB „Godonė“ pajamų negavo, išskyrus darbo užmokestį.
Bendra sutuoktinių atsakomybė pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles neįtvirtinta, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Apie paskolos sutarties sudarymą atsakovė neinformuota, jos sutikimo neprašė. Įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos. Išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyta, kad visos paskolos lėšos panaudotos išimtinai N. J. individualiems verslo sprendimams įgyvendinti. Verslo įsigijimas, kuris reikalauja tokio dydžio investicijų (bendra akcijų vertė daugiau nei 230 tūkstančių eurų), kai tuo pačiu metu šeima neturi nuosavo būsto ir jo statybai skolinasi iš banko, patvirtina, kad toks pirkinys neatitiko šeimos finansinių galimybių ir buvo neracionalus. N. J. elgesys, skolinantis lėšas nepamatuotoms asmeninėms savo, kaip verslininko, ambicijoms įgyvendinti, neatitinka šeimos interesų, vertintinas, kaip neproporcingas šeimos turimoms finansinėms galimybėms. Iš UAB „Godonė“ nebuvo gautas joks pelnas (dividendai).
Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) pasirašė Povedybinę sutartį, kurios 2.2 punkte įtvirtinta, jog bet koks turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu ir (arba) registruotas vieno iš Sutuoktinių vardu, yra atitinkamai to sutuoktinio, kurio vardu turtas įgytas, asmeninė nuosavybė.
Teismo posėdžio metu nurodė, jog akcijų įsigijimas nepreziumuoja, jog vieno sutuoktinio sprendimu įsigyta įmonė laikoma bendruoju jungtiniu turtu. Ieškovas galėjo sudaryti sutartį su abiem sutuoktiniais. Reikalinga įvertinti sandorio sudarymo būtinumą. N. J. mokėjimus už akcijas atliko, naudodamasis kredito linija. Pardavęs nekilnojamąjį turtą, N. J. padengė kredito liniją. Jis be sutuoktinės žinios panaudojo už šeimos nekilnojamąjį turtą gautas lėšas, nuslėpė kredito linijos panaudojimą. 2009 metais sutuoktiniai pasiskolino pinigų namui užbaigti. Atsakovei nekilo abejonių, jog už nekilnojamąjį turtą gautos lėšos panaudotos namo statybai, todėl pateikė paraišką bankui dėl paskolos. Namo statybos darbai prasideda nuo projektų, kurių parengimui reikalingos lėšos. Akcijų pirkimas šeimai nebuvo būtinas, jie turėjo pinigų iš darbinės veiklos, didelės vertės akcijų pirkimas neatitiko šeimos poreikių ir interesų. Nebuvo įrodyta, jog šeima gavo naudos iš įmonės veiklos. Darbinės pajamos iš UAB „Godonė“ buvo nedidelės, mokamos už atliktą darbą, nebuvo gaunami dividendai ar tantjemos. Atsakovė valdyboje dalyvavo tik formaliai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo N. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pradėjo verslą kartu su A. M., kuris yra „Talwest Grupp“ Ou savininkas. Kai pardavė šeimos nekilnojamąjį turtą, sužinojo, jog parduodama įmonė Trakuose. Už parduotą turtą įsigijo žemės sklypą, pradėjo statybą. Už paskolintus pinigus nupirko akcijas, trūko 317 tūkst. litų kaip pervedimą už A. M.. Prasidėjus krizei, projekto neįvykdė. Vėliau A. M. atsisakė toliau dalyvauti. Patvirtino, kad UAB „Godonė“ iškelta bankroto byla, bendrovės turtas parduotas, bankroto bylos eigos nežino. Teigė, kad buvo reikalinga pakeisti valdybos narius, nes reikėjo perrinkti UAB „Godonė“ direktorių, todėl paprašė dalyvauti sutuoktinę, kaip artimą žmogų. L. J. realiai versle nedalyvavo. Aiškino, jog apie Paskolos sutartį ir akcijų pirkimą sutuoktinės neinformavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimu priteistos sutuoktinio skolos pripažinimo solidaria, kai gauta paskola buvo panaudota įmonės akcijų pirkimui.
Faktinės aplinkybės
Atsakovė L. J. su N. J. yra susituokę (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) sudarė Povedybinę sutartį. Povedybine sutartimi sutuoktiniai susitarė, kad bet koks turtas, kuris yra įgytas po šios sutarties sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu, ar registruotas vieno iš sutuoktinių vardu yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Bet kokios prievolės, kurios yra įgytos po šios sutarties sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu arba įregistruotos vieno iš sutuoktinių vardu yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir sutuoktinis pagal šias prievoles yra įsipareigojęs ir atsako tik savo asmeniniu turtu. Bylos šalys neginčija, jog Povedybinė sutartis netaikoma, nes ji buvo sudaryta vėliau, nei atsirado prievolė „Talwest Grupp“ OU. Atsakovės atsiliepime dėl Povedybinės sutarties sudarymo pasisakoma tik šalių sąžiningumo aspektu.
Vilniaus apygardos teismo 2017-10-05 sprendimu civilinėje byloje pagal „Talwest Grupp“ OU ieškinį N. J. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. M., ir N. J. priešieškinį „Talwest Grupp“ OU dėl sutarties pripažinimo nesudaryta buvo nustatyta, kad ieškovas su N. J. 2006-06-20 sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas N. J. 2006-06-26 ir 2006-06-27 bankiniais mokėjimo pavedimais suteikė 317 000 Lt (91 809,55 Eur) paskolą. 2017-12-07 buvo išduotas vykdomasis raštas. 2018-01-10 Antstolis ieškovą informavo, jog yra areštavęs L. J. priklausantį, hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, akcijas bei pinigines lėšas ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl prievolės pripažinimo solidaria.
Šioje byloje N. J. teigė, jog 2006-06-20 Paskolos sutartis buvo sudaryta įgyvendinant jo ir A. M. verslo planą. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-317-262/2017 N. J. buvo pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašė Paskolos sutartį pripažinti nesudaryta bei nurodė, kad ieškovas 2006-06-26 ir 2006-06-27 mokėjimo pavedimus 317 000 Lt sumai padarė veikdamas A. M. naudai, todėl sutartiniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp A. M. ir N. J. Vilniaus apygardos teismo 2017-10-05 sprendimu N. J. priešieškinis atmestas ir jo nurodyti argumentai dėl A. M. įsipareigojimų pripažinti neįrodytais. Teismas nustatė, kad paskola buvo sudaryta tarp „Talwest Grupp“ OU ir N. J.. Nagrinėjamos bylos kontekste N. J. argumentai dėl bendro verslo vystymo su A. M. nesvarstomi, nes ši trečiojo asmens pozicija atmesta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Dėl iš paskolos sutarties kylančių prievolių solidarumo
Vilniaus apygardos teismo 2017-10-05 sprendimu skola ieškovo „Talwest Grupp“ OU“ naudai priteista iš atsakovės L. J. sutuoktinio trečiojo asmens N. J. Ieškovas siekia, jog prievolė būtų pripažinta solidaria ir tokiu būdu atsirastų teisinis pagrindas išieškojimą nukreipti į bendrą sutuoktinių turtą.
Pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Kadangi Paskolos sutartis, kurios pagrindu kilo prievolė, yra sandoris, tai šioje byloje svarstytina, ar prievolė gali būti iš bendro turto vykdoma CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. CK 3.92 straipsnio 3 dalis nustato, jog preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikoma bendra sutuoktinių prievole. Išlyga iš šios taisyklės numatyta CK 3.109 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodoma, jog solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Šioje byloje atsakovė CK 3.92 straipsnio 3 dalies prezumpciją neigia tuo, jog jai nebuvo žinoma apie Paskolos sutarties sudarymą bei UAB „Godonė“ akcijų pirkimą, šie sandoriai šeimos interesų tenkinimui nebuvo būtini. Paskolos sutartis sudaryta be atsakovės rašytinio sutikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija nutarime Nr. 3K-P-186/2010 pasisakė, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikoma vieno iš sutuoktinių vardu sudarytai paskolos sutarčiai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sistemiškai CK 3.92 straipsnio 3 dalis paskolos sutartyse taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Vadinasi, CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Esant teismo pareigai taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutarime Nr. 3K-P-186/2010 pateiktą išaiškinimą, šioje byloje turi būti nustatyta aplinkybė, ar Paskolos sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis). Sandoris sudarytu šeimos interesais laikomas, kai iš šio sandorio gauta nauda panaudojama šeimos poreikių tenkinimui arba, sudarant tokį sandorų ketinama tenkinti šeimos poreikius.
Bylos dalyviai neginčijo, jog ieškovo suteikta ir Vilniaus apygardos teismo 2017-10-05 sprendimu priteista paskola buvo panaudota UAB „Godonė“ akcijų pirkimui. Akcijos įgytos pagal 2006-06-09 sudarytą sutartį Nr. T1-276 dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo. Šia sutartimi N. J. už 810 000 Lt nupirko 55,7 proc. UAB „Godonė“ akcijų paketą. Atsikaitoma, sumokant 35 000 Lt pradinį įnašą (sumokėta 2006-05-09) bei papildomą įnašą – 325 000 Lt (sumokėjo 2006-05-30 ir 2006-06-09), likusius 450 000 Lt pirkėjas įsipareigoja sumokėti per 5 darbo dienas. Iš N. J. sąskaitos už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 matyti, jog N. J. 2006-05-09 ir 2006-05-30 mokėjimo pavedimais Trakų rajono savivaldybės privatizavimo komisijai sumokėjo 35 010 Lt ir 200 000 Lt. 2006-06-09 Trakų rajono savivaldybės administracijos komisijai sumokėta 125 000 Lt, 2006-06-19 sumokėta 110 000 Lt, 2006-06-28 sumokėta 300 000 Lt, 2006-06-29 sumokėta 40 000 Lt. Viso sumokėta 810 000 Lt.
Aiškinantis sutuoktinių valią dėl akcijų pirkimo ir šio veiksmo atitikimą šeimos interesams, svarbu nustatyti, iš kokių lėšų buvo įgytas turtas. Šioje byloje nei atsakovė, nei trečiasis asmuo teismui neaiškino, iš kokių lėšų buvo apmokėtos UAB „Godonė“ akcijos, teigė, kad neprisimena, teismui neteikė pinigų judėjimą pagrindžiančių dokumentų. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad pateiks paaiškinimus, kokioms reikmėms buvo naudojami trečiojo asmens sąskaitoje buvę pinigai, tačiau nei iš dokumentų, nei iš paaiškinimų tikslūs pajamų gavimo šaltiniai bei išlaidos nebuvo patvirtinti. 2018-06-20 nutartimi buvo nustatytas 2 savaičių terminas paaiškinimams dėl sąskaitos apyvartos pateikti. Ieškovas 2018-07-24 prašymu prašė skirti baudą už nurodytų dokumentų nepateikimą, tačiau paaiškinimai dėl N. J. sąskaitos apyvartos nepateikti. Teismas neturi teisės civilinėse bylose rinkti įrodymų, kuriais šalys nesiremia, todėl atsakovės bei trečiojo asmens pasirinkimą riboti įrodymų teikimą vertina kaip poziciją byloje.
Nei trečiasis asmuo, nei atsakovė konkrečiai nepagrindė už akcijas sumokėtų pinigų gavimo šaltinio. N. J. sąskaitos išraše pažymėta, jog vienas iš šaltinių yra ieškovo pavedimai, atlikti 2006-06-28 (299 995 Lt) ir 2006-06-29 (16 995 Lt). Kitu pajamų šaltiniu nurodytos lėšos gautos už nekilnojamojo turto – kotedžo, pardavimą. Sąskaitos duomenimis kotedžo pirkėja E. B. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 2006-07-12 sumokėjo 156 499 Lt. Tą pačią dieną vidaus banko operacija pervesta 574 901,46 Lt, kurie, kaip nurodė N. J., taip pat buvo sumokėti už parduotą nekilnojamąjį turtą – kotedžą. Kitos lėšos į sąskaitą, kurios buvo naudotos atsiskaitymui už akcijas, gautos pagal įvairias sutartis. Atsakovės atstovė teigė, jog likusius pinigus mokėjo iš asmeninės N. J. sąskaitos pagal turimą kredito liniją apyvartinėms lėšoms skolinti, kadangi iš sąskaitos pervedamos palūkanos. N. J. aiškino, jog pinigus akcijoms apmokėti gavo pagal susitarimus su banku, tiksliai negalėjo paaiškinti, kokiu būdu pinigai gauti, nenurodė, su kokiu banku buvo sudaręs kredito sutartį, aiškino, jog arba su AB „Snoras“ arba su Nordea banku. Už nekilnojamąjį turtą-kotedžą, gautus pinigus naudojo kredito linijos padengimui. Sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, jog UAB „Godonė“ akcijos buvo apmokėtos iki nekilnojamojo turto pardavimo. Įvertinus tai, kad panašiu laiku, kaip ir atliekami mokėjimai Trakų rajono savivaldybės privatizavimo komisijai, į N. J. sąskaitą pervedamos panašaus dydžio lėšos pagal sutartis, spręstina, jog šios lėšos buvo gautos iš banko ir, pardavus nekilnojamąjį turtą, grąžintos 2006-07-12 mokėjimo pavedimu 574 901,46 Lt. Tai reiškia, jog UAB „Godonė“ akcijos įgytos už ieškovo suteiktą paskolą bei lėšas, gautas už nekilnojamąjį turtą.
Atsakovė aiškino, jog, jos nuomone, už kotedžo pardavimą gautos lėšos buvo naudojamos ne akcijų pirkimui, o namo (duomenys neskelbtini) statyboms. Iš 2018-03-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog L. J. ir N. J. ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijo 2006-05-19, t. y. iki akcijų pirkimo ir kotedžo pardavimo. Žemės sklype esantis gyvenamasis namas pradėtas statyti 2008 m., o baigtas – 2009 m., iki šiol registruotas 81 proc. baigtumas. Pastatas suformuotas remiantis 2009-02-24 Statybos inspekcijos tarnybos pažyma. Sutuoktiniai neteikė duomenų apie namo statybai patirtas išlaidas bei šių išlaidų atsiradimo laiką, todėl atsakovės versija, jog už parduotą nekilnojamąjį turtą gauti pinigai buvo naudojami namo (duomenys neskelbtini), statybai, nepagrįsti ir neįrodyti. Neprotinga ir neteisinga laikyti, jog L. J. galėjo nežinoti apie tai, kad už nekilnojamąjį turtą gauta pinigų suma buvo panaudota akcijų pirkimui. Šeima buvo nusprendusi įsigyti kitą būstą, todėl pinigų už ankstesnį nekilnojamąjį turtą panaudojimas buvo itin svarbus. L. J. niekada neginčijo akcijų pirkimo-pardavimo sandorio, kas patvirtina, jog ji šiam sandoriui pritarė.
Atsakovė teigė, jog iš banko paskola imta, nes buvo reikalinga įsigyti baldus. 2009-08-03 N. J. ir L. J. padavė paraišką Nordea bankui, prašydami suteikti 450 000 Lt kreditą vartojimui ir AB „Snoras“ paskolos refinansavimui. Prie finansinių įsipareigojimų nurodyta, kad N. J. AB „Snoras“ turi 176 800 Lt vartojimo kreditą, kurio grąžinimo terminas 2009-10-16. Kaip įkeičiamas turtas nurodytas žemės sklypas su namu, esantys (duomenys neskelbtini). Kreditas iš AB „Snoras“ buvo paimtas jau po 2009-02-24 Statybos inspekcijos tarnybos pažymos išdavimo. Tai rodo, jog 450 000 Lt kreditas nebuvo naudojamas namo statyboms.
Tai, kad L. J. ir N. J. nepaaiškino sąskaitoje esančių lėšų judėjimo, namo (duomenys neskelbtini) statybos finansavimo šaltinių, duoda pagrindą daryti išvadą, jog akcijos buvo perkamos už šeimos turtą gautais pinigais bei ieškovo suteiktos paskolos lėšomis. Tai, kad akcijų įsigijimas buvo šeimos sprendimas, rodo aplinkybė, jog L. J. 2006-07-29 į N. J. sąskaitą pervedė 17 500 Lt, kuriuos N. J. tą pačią panaudojo sumokėdamas Trakų rajono savivaldybės privatizavimo komisijai paskutinę 40 000 Lt skolos už akcijas dalį. Atsakovė teigė, jog šiuos pinigus galėjo pervesti už galimai namui (duomenys neskelbtini) atliekamus elektros instaliacijos darbus, tačiau nei tokių darbų apmokėjimą, nei poreikį patvirtinančių dokumentų neteikė. Už šeimos nekilnojamąjį turtą gautų lėšų bei L. J. pervestų lėšų panaudojimas akcijų pirkimui leidžia teigti, jog akcijos buvo perkamos bendru sutuoktinių sutarimu. L. J., kuri pati pervedė trūkstamus pinigus, turėjo elgtis sąžiningai ir rūpestingai bei pasidomėti akcijų apmokėjimo šaltiniais ir tokiu būdu sužinoti apie ieškovo suteiktą paskolą. Tokios pareigos nevykdymas negali būti laikomas tinkamu civilinių santykių dalyvio elgesiu.
CK 3.87 straipsnyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Taigi UAB „Godonė“ akcijos, kurių įsigijimui panaudoti Paskolos sutartimi gauti pinigai, tapo bendrąja jungtine L. J. ir N. J. nuosavybe.
Sutiktina su ieškovu, jog UAB ‚Godonė“ buvo šeimos verslas. Ieškovas pateikė pakankamus įrodymus, jog atsakovė dalyvavo valdant UAB „Godonė“ ir priėmė bendrovės valdymo sprendimus. UAB „Godonė“ 2008-04-22 valdybos posėdžio protokolu valdybos pirmininke išrinko L. J. UAB „Godonė“ 2006-09-29 visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 2 N. J. išrinktas bendrovės direktoriumi. UAB „Godonė“ 2008-02-06 išrinkta naujos sudėties UAB „Godonė“ valdyba, į kurią įtraukti N. J., L. J., A. M., R. J. ir E. Š. Atsakovė dirbo UAB „Godonė“ ir gavo 13 219,39 Eur pajamų, o N. J. – 15 364,77 Eur pajamų. Atsakovė aiškina, jog ji įmonės valdyme dalyvavo tik formaliai, valdybos posėdžiai nevyko. Byloje nepateikta duomenų, apie kitus vykusius valdybos posėdžius. Valdybos posėdžiai nebuvo šaukiami. Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Įmonei nuo 2006-09-29 vadovavo N. J.. Spręstina, jog iniciatyvos sušaukti valdybos posėdį nebuvimas yra sąlygotas valdybos kompetencijai priskirtų klausimų neiškėlimo, kas yra susiję su įmonės vadovo veikla. Tai, jog L. J. buvo valdybos narė, o N. J. – vadovas, patvirtina, kad abu sutuoktiniai buvo tampriai susiję su įmone ir veikė siekdami verslo naudos šeimai.
UAB „Godonė“ akcijų pirkimas pagal byloje esančius duomenis buvo nenaudingas sandoris, kadangi šiuo metu įmonės akcijos yra praradusios vertę. 2018-08-09 BUAB „Godonė“ rašte pažymėta, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-12-01 nutartimi iškėlė bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Projektų investicijos“. Aplinkybė, kad turtas neatnešė šeimai realios naudos, negali būti priežastimi teigti, jog investicijos darytos ne šeimos interesų tenkinimui. Turi būti vertinamas sandorį sudarančių šalių turėtas šeimos interesų vertinimas Paskolos sandorio sudarymo metu. Bankroto bylos iškėlimas UAB „Godonė“, pajamų iš įmonės veiklos negavimas yra neefektyvaus įmonės tvarkymo rezultatas, kuris negali bloginti kreditoriaus, kurio paskolinti pinigai panaudoti įmonės įsigijimui, padėties.
Sprendžiant dėl paskolos būtinumo, kai už paskolos pinigus perkamas turtas, kuris apskritai negali būti laikomas būtinu, o yra tik galimu instrumentu tolimesnei šeimos gerovei užtikrinti, nėra pagrindo vertinti sutuoktinių gaunamų pajamų bei spręsti dėl turimų lėšų pakankamumo pragyvenimui.
Daroma išvada, jog Paskolos sutartis, kurios pagrindu buvo gautos lėšos UAB “Godonė“ akcijoms įsigyti, buvo sudaryta šeimos interesais. Atsiskaitymo prievolė už šio turto įsigijimą yra solidari, nes ji susijusi su jungtinės nuosavybės sukūrimu bei šeimos interesais.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų: 1 946 Eur žyminio mokesčio bei 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2018-08-21 PVM sąskaita faktūra, 2018-08-21 mokėjimo pavedimas). Ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija rekomenduojamų, yra pagrįstos dokumentais, todėl pripažįstamos pagrįstomis ir priteisiamos. Taip pat priteisiamas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašė grąžinti 75 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad, vykdydamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-19 nutartį sumokėjo žyminį mokestį už turtinį ir neturtinį reikalavimą. Laiko, jog ieškinys turi būti apmokestinamas, kaip turtinis ginčas, o už neturtinį reikalavimą sumokėta suma turi būti grąžinama.
Ieškinio suma sudaro 116 639,91 Eur (91 809,55 + 22 525,71 + 2 304,65), mokėtinas žyminis mokestis, paduodant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis – 1 850 Eur. Į ieškinio sumą įskaičiuojama ir 2 304,65 Eur, kurie Vilniaus apygardos teismo 2017-10-05 sprendimu priteisti, kaip civilinės bylos Nr. e2-317-262/2017 bylinėjimosi išlaidos, kadangi šis dydis taip pat sudaro prašomos pripažinti solidaria skolos dalį. Sutiktina su ieškovu, jog, ieškinys apmokestintinas kaip vienas turtinis reikalavimas, kadangi neturtinis reikalavimas iš esmės yra sudėtinė turtinio reikalavimo dalis. Ieškiniu buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, už šį prašymą mokėtinas 38 Eur žyminis mokestis. Bendra už ieškinį mokėtina suma sudaro 1 888 Eur. Ieškovas sumokėjo 1 946 Eur, t. y. 58 Eur per daug. Daugiau sumokėta žyminio mokesčio suma grąžintina CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-22 nutartimi tenkintas ieškovo prašymas ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuotas L. J. turtas 114 335,26 Eur sumai. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti trečiojo asmens N. J. prievolę ieškovui „Talwest Grupp“ OU pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-317-262/2017 bendra solidariąja atsakovės L. J. ir trečiojo asmens N. J. prievole iki visiško jos įvykdymo, priteisiant iš atsakovės L. J. ieškovui „Talwest Grupp“ OU 91 809,55 Eur skolą, 22 525,71 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 304,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui „Talwest Grupp“ OU iš L. J. 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1 888 Eur žyminio mokesčio, viso 2 888 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus).
Grąžinti ieškovui „Talwest Grupp“ OU 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-02-15 mokėjimo pavedimu SEB banke. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.