- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-11
- Bylos Nr.
- e2YT-7514-1173/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01330-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės „Turto bankas“, Biržų rajono savivaldybės administracijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, R. A.
- Advokatai
- Laimutis Zaukevičius
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms L. M., L. R.,
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų valstybės įmonės „Turto bankas“, Biržų rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams, suintersuotam asmeniui R. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Biržų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, R. A. dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamuosius daiktus – estakadą, unikalus numeris(duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir arkinį sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė:
1.1. 2000 m. liepos 26 d. pareiškėjas iš Biržų rajono „Liepos“ žemės ūkio bendrovės priėmė už pajus gautą nekilnojamąjį turtą – estakadą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos registro numeris(duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). 2001 m. liepos 11 d. pareiškėjas ir R. A. iš žemės ūkio bendrovės „Liepos“ už grynus pinigus įsigijo arkinį sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos registro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 2 d. R. A. mirė. Jo turtą paveldėjo sutuoktinė R. A.. 2024 m. kovo 5 d. R. A. perleido pareiškėjui jai priklausančią arkinio sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį.
1.2. Nekilnojamojo turto registre 2016 m. liepos 21 d. įregistruoto turto, registro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. balandžio 22 d. įregistruoto turto, registro numeris registro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos. Pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: estakadą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir arkinį sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teisėtai įgijo šį nekilnojamąjį turtą ir jį sąžiningai valdo: nuo 2000 m. liepos 26 d. – estakadą, nuo 2001 m. liepos 11 d. – arkinį sandėlį. Visą laiką nuo įsigijimo pareiškėjas šiuo turtu rūpinasi, tvarko, prižiūri, eksploatuoja. Statiniai nėra įregistruoti kito asmens vardu. Visą valdymo laikotarpį, t. y. daugiau kaip 10 metų pareiškėjas statinius valdo teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Pareiškėjas statinius valdo kaip savus, jis elgiasi kaip statinių savininkas ir suvokia, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į valdomus statinius. Iki šiol niekas nėra reiškęs pretenzijų dėl valdomų statinių. Taigi, statinių valdymo faktas buvo ir yra atviras, viešas ir žinomas visiems asmenims.
1.3. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą reikia nustatyti, siekiant statinius- estakadą ir arkinį sandėlį įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka, nes kitokiais būdais jų įregistruoti nėra galimybės.
2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. V. pareiškimą palaikė. Nurodė, kad 2001 metais arkinį sandėlį nusipirko už grynuosius pinigus, ardantis žemės ūkio bendrovei. Pastatai buvo atiduodami už pajus, o arkinį sandėlį jam ir R. A. leido nusipirkti už grynuosius pinigus. Už arkinį sandėlį abu su R. A. sumokėjo po 2300 litų, iš viso už sandėlį sumokėta 4600 litų. Pareiškėjas sandėlyje įsivedė elektrą. Tuojau po sandėlio įsigijimo R. A. pasiūlė pareiškėjui įsigyti jam priklausančią sandėlio dalį, kadangi tuo metu R. A. iš kito ūkininko pirko kitą sandėlį. Pareiškėjas R. A. sumokėjo pinigus ir vienas naudojosi sandėliu. Apie tai, kad pareiškėjas su R. A. yra atsiskaitęs už sandėlį, žinojo R. A. žmona, vaikai. Nuo sandėlio įsigijimo sandėliu faktiškai naudojosi jis vienas. R. A. sandėliu nesinaudojo ir į jį nepretendavo. Kolūkis šį arkinį sandėlį naudojo grūdams laikyti. Jis ūkininkauja, todėl sandėlį naudojo grūdams, trąšoms, technikai laikyti. Susitarimo dėl sandėlio dalies pirkimo iš R. A. teisiškai neįformino, sandėlio savo vardu neįregistravo. Visą laiką žinojo, kad reikia išmatuoti žemės sklypą po statiniais ir apie tai informuoti Nacionalinę žemės tarnybą. Dėl arkinio sandėlio įsigijimo ir jo naudojimo per visą laiką jam niekas jokių pretenzijų nereiškė. Ardantis žemės ūkio bendrovei, 2000 m. liepos 26 d. estakadą pareiškėjas įsigijo už pajus. Estakadą jis naudoja žemės ūkio technikai remontuoti. Kreipėsi į energijos skirstymo operatorių, objektui buvo pajungta elektra. Nuo to laiko dėl estakados naudojimo jam niekas jokių pretenzijų nereiškė. Nuo arkinio sandėlio iki estakados yra apie pusės kilometro atstumas. Žemės sklypai, ant kurių stovi sandėlis ir estakada, priklauso Nacionalinei žemės tarnybai. Pareiškėjas yra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį. Statiniai, esantys ant valstybinės žemės, nėra įregistruoti. 2016 metais jis atliko pastato kadastrinius matavimus, tačiau Nekilnojamojo turto registre statiniai jo vardu nebuvo įregistruoti, kadangi trūko nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Jis anksčiau dirbo kolūkyje vairuotoju, matė, kaip 1989 metais su kolūkio pirmininko, inžinieriaus žinia buvo statomas šis arkinis sandėlis, kurio pastatas buvo parvežtas iš Talino. Dirbdamas kolūkyje, apie 1982 metus, jis pats naudodavosi estakada technikai remontuoti. Kolūkiui pastačius arkinį sandėlį, jis buvo naudojamas grūdams laikyti, į jį veždavo grūdus. Ardantis žemės ūkio bendrovei, jis pareiškė prašymą arkinį sandėlį įsigyti už pajus, bet jį parduoti už pajus buvo atsisakyta ir pasiūlyta jam su R. A. sandėlį per pusę įsigyti už grynuosius pinigus.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Laimutis Zaukevičius prašė pareiškimą tenkinti jame išdėstytais argumentais. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas pastatų įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas. Statinių valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, šito niekas neginčija. Statiniai nėra įregistruoti kito asmens vardu. Statiniai atsirado teisėtai, jie yra valdomi sąžiningai ir atvirai. Niekas iš suinteresuotų asmenų pretenzijų nereiškė. Visos sąlygos yra dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Tiek pareiškėjo duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek rašytinės bylos medžiaga įrodė, jog egzistuoja visos sąlygos pripažinti pareiškėjo teisę į pareiškime nurodytus pastatus pagal įgyjamąją senatį, tam neprieštarauja suinteresuoti asmenys. Arkinis sandėlis ir estakada negalėjo būti pastatyti be projekto ir atitinkamo leidimo, tik neišliko tai patvirtinančių dokumentų, pareiškėjas nuo 2000 metų ir nuo 2001 metų jais naudojasi, prižiūri, įvedė elektrą,
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime ir jos atstovės teismo posėdyje nurodė, kad įrodžius aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą buvimą, neprieštarauja dėl pareiškėjo nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į nurodytus nekilnojamuosius daiktus.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių, kad turtas nebuvo įgytas pareiškėjo nurodomu būdu, todėl neprieštarauja įgyjamosios senaties įgijimo fakto nustatymui. Teismui nustačius, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad administracija neprieštaraus nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, jeigu byloje bus nustatytos visos sąlygos nuosavybės teisės atsiradimui įgyjamosios senaties pagrindu.
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė bylą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą. Nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, statiniai: estakada, esanti (duomenys neskelbtini), ir arkinis sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), į kuriuos prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi juridinę reikšmę turintį faktą, yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų teisėtai valdęs ar valdytų žemės sklypus, kuriuose yra statiniai. Pareiškėjas, teismo prašydamas nustatyti jam statinių nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, turi įrodyti, kad statinių, dėl kurių jis kreipėsi į teismą, statyba buvo teisėta, t. y. nagrinėjant pareiškimą, privaloma įsitikinti, pagrindžiant įrodymais, kad statinių statyba buvo vykdoma teisėtai. Iš byloje kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų, t. y. kadastrinių matavimų bylos, kvito ir kt., tačiau nepateikus jokių statybą leidžiančių dokumentų, kurie pagrįstų statinių statybos teisėtumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad statiniai yra pastatyti teisėtai. Pareiškėjas pareiškime nepateikė informacijos apie statinių statybos metus, tačiau iš prie pareiškimo pridėtų dokumentų – nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų matyti, kad nekilnojamasis turtas – arkinis sandėlis yra pradėtas statyti 1989 m. ir baigtas statyti tais pačiais metais. Nekilnojamasis turtas – estakada pradėta statyti 1982 m. ir baigta statyti tais pačiais metais. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nagrinėjamu atveju statiniai – estakada, esanti (duomenys neskelbtini), ir arkinis sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti. Iš prie pareiškimo pridėtų dokumentų matyti, kad 2001 m. liepos 11 d. pareiškėjas kartu su R. A. iš ŽŪB „Liepos“ už grynus pinigus įsigijo arkinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) R. A. mirė. 2019 m. spalio 14 d. jo turtą paveldėjo sutuoktinė R. A., kuri 2024 m. kovo 5 d. susitarimu perleido pareiškėjui tariamai jai priklausančią arkinio sandėlio dalį. Inspekcijos nuomone, pagal pateiktus dokumentus pareiškėjas neįrodo, kad turi teisę į visą arkinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), nes kita dalis galimai priklauso kitam asmeniui. Vien tai, kad pareiškėjas ir R. A. pasirašė 2024 m. kovo 5 d. susitarimą, kuriame nurodoma, kad R. A. priekaištų pareiškėjui neturi ir už arkinį sandėlį yra atsiskaitę, teisiškai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad asmuo t. y. pareiškėjas turi teisę į visą statinį – arkinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas nepagrindė viso arkinio sandėlio valdymo laikotarpio, taip pat byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas visą laiką valdė minėtus nekilnojamojo turto objektus. Todėl tik teismui nustačius, jog pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas, būtų pagrindas nustatyti pareiškėjui nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį.
8. Suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
9. Per įstatymo nustatytą terminą po pranešimo specialiame interneto tinklalapyje apie bylos nagrinėjimą paskelbimo dienos niekas nesikreipė ir pareiškėjos nekilnojamojo turto sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo neginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 532-533 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
10. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
12. Pareiškėjas J. V. siekia nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – estakadą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir arkinį sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į šiuos nekilnojamojo turto objektus neįregistruotos nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų vardu.
13. Byloje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai – estakada, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir arkinis sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) buvo Biržų rajono „Liepos“ žemės ūkio bendrovės turtas. Iš 2000 m. liepos 26 d. turto perdavimo-priėmimo akto matyti, kad Biržų rajono „Liepos“ žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija už pajus J. V. perdavė estakadą, 100 litų vertės. Iš 2001 m. liepos 11 d. turto perdavimo-priėmimo akto matyti, kad Biržų rajono „Liepos“ žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija (duomenys neskelbtini) arkinį sandėlį, 4660 litų vertės už grynus pinigus pardavė: už 2330 litų V. J. ir už 2330 litų A. R. Biržų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. archyvo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Biržų rajono Liepos žemės ūkio bendrovės archyvinio fondo dokumentuose Protokolų knygoje yra Liepos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdžio, vykusio 2001 m. liepos 28 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame svarstytas J. V. ir R. A. prašymas įsigyti arkinį sandėlį už grynus pinigus. Prideda protokolo kopija. Aplinkybę, kad pareiškėjas J. V. už arkinį sandėlį sumokėjo pinigus 2330 litų patvirtina 2001 m. birželio 8 d. važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Liepos“ žemės ūkio bendrovės 2001 m. birželio 8 d. kasos pajamų orderio kvitas serija (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad po to, kai įsigijo arkinio sandėlio dalį, 2001 metais jis iš R. A. nupirko jam priklausančią arkinio sandėlio dalį ir tokiu būdu įsigijo visą arkinį sandėlį. Nuo arkinio sandėlio įsigijimo, juo naudojosi tik pareiškėjas. Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. mirė (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 14 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu po R. A. mirties likusį turtą paveldėjo jo sutuoktinė R. A.. Iš 2024 m. kovo 5 d. susitarimo matyti, kad R. A. ir J. V. nurodo, kad yra visiškai atsiskaitę už arkinį sandėlį, R. A. jam pretenzijų neturi. Iš 2000 m. gruodžio 18 d. elektros-tiekimo vartojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad AB „Lietuvos energija“ filialas Panevėžio elektros tinklai ir elektros vartotojas savininkas J. V. pasirašė sutartį dėl elektros tiekimo į objektą – arkinį sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
14. Nustatyta, jog statiniai – estakada, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir arkinis sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, nuosavybės teisės neįregistruotos. Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į nurodytus statinius pareiškėjas būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Taip pat, nagrinėjant bylą nenustatyta, kad nurodyti objektai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad šiuos objektus būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
15. Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
16. Pareiškėjas tiek pareiškime nurodė, tiek teismo posėdyje paaiškino, kad nekilnojamuosius daiktus – estakadą, esančią (duomenys neskelbtini), ir arkinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), naudoja nuo jų įsigijimo – 2000 m. liepos 26 d. ir 2001 m. liepos 11 d. jų valdymas buvo atviras, sąžiningas, nepertraukiamas, kiti asmenys dėl jo pretenzijų nereiškė. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo pat statinių įsigijimo jis estakadą ir arkinį sandėlį valdo kaip savo, atvirai nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų. Iš ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas yra ūkininkas, jo ūkis yra įregistruotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas arkinį sandėlį naudoja grūdams, trąšoms, žemės ūkio technikai laikyti, netoliese esančią estakadą naudoja technikos remontui. Per naudojimosi laiką niekas nereiškė pretenzijų dėl šių statinių. Iš pareiškėjo pateikto VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad į nekilnojamojo turto objektus: statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės neįregistruotos. Į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukta R. A., kuri tinkamai informuota apie bylą ir teismo posėdį, jokių prieštaravimų byloje nepareiškė.
17. Pažymėtina, kad per visą arkinio sandėlio bei estakados buvimo laikotarpį, jų statybos teisėtumo klausimas nėra kilęs, nebuvo surašytų savavališkos statybos aktų ar draudimų šiuos statinius naudoti. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjas sąžiningai įgijo pareiškime nurodytą turtą – estakadą ir arkinį sandėlį, bei teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau negu dešimt metų, valdo kaip savo, rūpinasi ir naudoja, jį prižiūri, tvarko, moka už elektrą ir kt. Į bylą pateiktos nekilnojamųjų daiktų: 2016 m. balandžio 25 d. nekilnojamojo daikto – arkinio sandėlio ir 2016 m. liepos 22 d. nekilnojamojo daikto – estakados kadastrinių matavimų bylos, iš kurių matyti, kad atlikti šių objektų kadastriniai matavimai, arkiniam sandėliui suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), estakadai – unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Minėti nekilnojamojo turto objektai niekada nebuvo registruota kito fizinio ar juridinio asmens vardu, nėra duomenų, kad jie priklausytų valstybei ar savivaldybei. CPK 532 straipsnyje nustatyta tvarka, specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą. 2000 m. liepos 26 d. turto perdavimo-priėmimo aktu Biržų rajono „Liepos“ žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija estakadą, 100 litų vertės, už pajus perdavė J. V.. 2001 m. liepos 11 d. turto perdavimo-priėmimo aktu Biržų rajono „Liepos“ žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija (duomenys neskelbtini) arkinį sandėlį, 4660 Lt., vertės už grynus pinigus pardavė J. V. ir R. A. Šias aplinkybes patvirtina „Liepos“ žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos 2021 m. liepos 28 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų matyti, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra siekiamas įsiteisinti objektas – estakada, kurio statybos metai 1982 m., statinio kategorija – I grupės nesudėtingas, baigtumo procentas –100 procentų. Adresu (duomenys neskelbtini) yra siekiamas įsiteisinti objektas – arkinis sandėlis, kurio statybos metai 1989 m., statinio kategorija – neypatingas, baigtumo procentas - 100 procentų. VĮ „Registrų centas“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad Nekilnojamjo turto registre įregistruoti nekilnojamojo turto objektai: statiniai, registro numeris: (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir statiniai, registro numeris: (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Apie šių nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teisę arba priklausymą valstybės ir savivaldybių žemės pasitikėjimo teise įrašų nėra. Vadovaujantis dokumentų valdymo informacinėse sistemose „Avilys“ ir DBSIS atlikta paieška nei pagal adresus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nei pagal pareiškėjo vardą ir pavardę su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei VĮ „Registrų centras“, nustatyta, kad nėra duomenų, jog dėl statinių estakados ir arkinio sandėlio buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Jokių dokumentų, paneigiančių pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą, prieštaraujančių jai, į bylą pateikta nebuvo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad labiau tikėtina, jog pareiškėjo siekiami nuosavybės teisėmis pagal įgyjamąją senatį įgyti nekilnojamieji daiktai – estakada, esanti (duomenys neskelbtini), ir arkinis sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 185 straipsnis).
18. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad J. V. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – estakadą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir arkinį sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 185, 533 straipsniai).
19. Iš pareiškėjo priteistina 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – estakadą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir arkinį sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 centus ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)1, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.