Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. Č. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir išlaikymo dydžio sumažinimo, taip pat pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir išlaikymo formos pakeitimo, trečiasis asmuo byloje – antstolė Jurgita Bareikienė, institucija, teikiantis išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateiktoje išvadoje dėl ginčo nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti priešieškinio reikalavimams, o ieškinio reikalavimas sumažinti išlaikymo dydį iš esmės pažeistų vaiko interesus, prašomo priteisti išlaikymo dydis būtų nepakankamas tenkinti net minimalius vaiko poreikius.

2020-11-30 teismo posėdžio metu ieškovo advokatas paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo, jog butas būtų atidalinamas, nes ieškovas ir atsakovė negali gyventi kartu; nėra ginčo dėl turto vertės, prašo ieškovui priteisti kompensaciją. Nesutinka su priešieškinio reikalavimu priteisti išlaikymą turtu, nes periodines išmokas ieškovas gali mokėti, pajamas gauna kiekvieną mėnesį. Tai yra vienintelis ieškovo turtas, kuris yra ir vienintelis gyvenamasis būstas. Ieškovo sutuoktinė išsinuomavo butą, moka už nuomą. Pagal teismų praktika, jei yra galimybė mokėti periodines išmokas, tuomet priteisti turtu negalima. Nurodė, kad jei atsakovė negali išmokėti kompensacijos, ieškovas pasiskolins. Reikia atsižvelgti į ieškovo amžių. Dėl išlaikymo sumažinimo paaiškino, kad kai išlaikymas buvo priteistas, teismas rašė, kad ieškovas darbingas, gali dirbti, užsidirbti. Tačiau teismas neįvertino, kad (duomenys neskelbtini) jis jau taps pensininku. Materialinė ieškovo padėtis žymiai pasikeitė, vienintelės pajamos – pensija. Ieškovas dėl amžiaus ir sveikatos būklės negali dirbti. Turto vaikui atiduoti negali, nes tai yra vienintelis jo gyvenamasis būstas. Yra pagrindas mažinti išlaikymą iki 57,31 Eur, nes įstatymas neleidžia daugiau išskaityti pinigų iš pensijos – ieškovas turi pats iš jos išgyventi. Tokiu būdu ieškovas dirbtinai tampa skolininku ir ta skola didėja. Atsakovė yra darbinga ir jaunesnė. Galiausiai valstybė turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas visiškai.

Dėl ieškinio reikalavimo sumažinti vaikui išlaikymą

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Sprendžiant, ar yra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymo dydį, teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi bylos nagrinėjimo dalykas yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Ieškovas reikalavimą sumažinti nepilnamečiam vaikui mokėtino išlaikymo dydį grindė aplinkybėmis, kad jis yra nedarbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), nuo (duomenys neskelbtini) gauna senatvės pensiją, o pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami klausimą dėl išlaikymo dydžio, neatkreipė dėmesio į ieškovo amžių ir į tai, kad jis greitai taps nedarbingu pagal amžių. Minėta, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu, tačiau šis ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Teismas pažymi, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1).

Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) gauna senatvės pensiją, šiuo metu yra pensinio amžiaus, nėra pagrindas savaime sumažinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, ieškovui neįrodžius, kad jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) sprendime, kuriuo iš ieškovo priteistas išlaikymas vaikui, įsiteisėjusiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus dėl sprendimo (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad ieškovas A. P. nuo (duomenys neskelbtini) yra bedarbis ir dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose, ieškovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, ieškovui kartu su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį teismas, nutraukdamas šalių santuoką, padalijo po 1/2. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) gauna senatvės pensiją, kuri šiuo metu yra 245,98 Eur (el. bylos priedas, b. l. 9-15; Dok-(duomenys neskelbtini)), ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); ieškovo vardu nėra registruotų transporto priemonių (el. bylos priedas, b. l. 21, 31). Bylos duomenimis, ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (el. bylos priedas, b. l. 15). Taigi nustatyta, kad ir priimant (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą, ir po (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo, ieškovas nedirbo ir nedirba, tačiau šiuo metu ieškovas gauna senatvės pensiją (245,98 Eur), todėl nėra pagrindo spręsti, kad aplinkybės, jog ieškovas nedirba, yra pasikeitusios po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso tas pats nekilnojamojo turto objektas, kuris jam priklausė ir priimant (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą. Vienintelė faktinė aplinkybė, kuri yra pasikeitusi po (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo, yra ta, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas yra senatvės pensininkas ir gauna senatvės pensiją. Byloje nustatyta, kad iš ieškovo pensijos šiuo metu išskaičiuojama išlaikymui 63,16 Eur (Dok-(duomenys neskelbtini)). Ieškovo teigimu, išieškant skolas iš pensijos, kas mėnesį išskaitoma tik nustatyta dalis (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y., pati valstybė nustatė, kad objektyviai ieškovas iš savo gaunamų pajamų negali mokėti daugiau kaip 30 procentų, tuo faktiškai ir yra nustatyta suma, kurią ieškovas gali skirti vaiko išlaikymui. Teismas, vertindamas šiuo ieškovo argumentus, pažymi, kad kasacinis teismas yra pasisakęs dėl CPK vykdymo proceso nuostatų, reglamentuojančių išskaitų iš skolininko pajamų dydį, kaip netinkamo kriterijaus išlaikymo dydžiui nustatyti, konstatuodamas, kad CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato tik procesinio pobūdžio taisyklę ir neturi materialiojo teisinio turinio, todėl jo nuostatos negali būti kriterijus teismui nustatyti priteistino išlaikymo dydį, sprendžiant materialinį teisinį šalių ginčą, susijusį su tėvų pareigų nevykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Taigi nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog išlaikymui iš ieškovo pensijos išskaitoma tik dalis jo gaunamų pajamų, nėra kriterijus nustatant išlaikymo dydį ir savaime nereiškia tinkamo vaikui išlaikymo dydžio. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ir iki (duomenys neskelbtini) ieškovas geranoriškai neteikė priteisto išlaikymo, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, nors, kaip ieškovas nurodė 2020-11-30 teismo posėdžio metu, jis dirbo iki (duomenys neskelbtini) metų, tačiau oficialiai nedirbo nuo (duomenys neskelbtini) metų. Taigi ieškovas, ir dirbdamas bei gaudamas pajamų, neteikė teismo nustatyto dydžio išlaikymo vaikui. Teismo vertinimu, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai ne tik reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), bet ir teikti nustatyto dydžio išlaikymą, nesiekiant išvengti šios prievolės. Atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo sprendimas dirbti neoficialiai vertintinas kaip sąmoningas savo turtinės padėties bloginimas.

Sprendžiant dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo, vertintinas ne tik jo gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas, taip pat tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Ieškovo teigimu, kito nekilnojamojo turto, išskyrus 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), neturi. Teismas pažymi, kad, vertinant šalių turtinę padėtį, nėra svarbu, ar asmuo turi keletą nekilnojamojo turto objektų, ar vieną, ar tik dalį. Todėl sprendžiant dėl ieškovo turtinės padėties esminio pasikeitimo, atsižvelgiama ir į aplinkybę, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis Buto. Ieškovo teigimu, jis bandė dirbti, bet dėl sveikatos būklės ir amžiaus negalėjo dirbti. Ieškovas nurodo, kad ir jauni asmenys neranda darbo, o jis – pensininkas, jam (duomenys neskelbtini) metai. Teismas sutinka, kad pensinio amžiaus žmogui susirasti darbą ir gauti papildomų pajamų, kurias galėtų skirti vaiko išlaikymui, galimybės yra labai ribotos. Tačiau asmens amžius, sprendžiant dėl jo įsidarbinimo galimybių ar galimybių gauti pajamų, negali būti vertinamas formaliai. Ieškovas nurodė, kad buvo įsidarbinęs, šią aplinkybę patvirtina Sodros duomenys, taigi šios aplinkybės patvirtina, kad yra galimybė papildomai gauti pajamų.

Dėl atsakovo argumentų, kad jis neišgali teikti priteisto išlaikymo vaikui, pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz., dėl ligos, mažesnių pajamų ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant, ar tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovas yra vedęs. Ieškovas 2020-11-30 teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu jis gyvena iš sutuoktinės darbo užmokesčio. Ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini) Povedybinę sutartį, kuria nustatytas sutuoktinių visiško turto atskirumo režimas (Dok-(duomenys neskelbtini)), t. y. ieškovas sudarė povedybinę sutartį vykstant šalių ginčui dėl išlaikymo vaikui dydžio sumažinimo, formos pakeitimo. Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, kad, teismui atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, ieškovas negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių.

Ieškovas nurodė, kad jis turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negali dirbti. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad ieškovui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini); yra patyręs (duomenys neskelbtini) traumą) (Dok-(duomenys neskelbtini), Dok-(duomenys neskelbtini), Dok-(duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovui dėl sveikatos būklės būtų apribota galimybė dirbti.

Ieškovo teigimu, atsakovė yra darbinga, jos turtinė padėtis po (duomenys neskelbtini) sprendimo pagerėjo, todėl ji turi prisidėti prie išlaikymo didesne dalimi. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo metu atsakovės darbo užmokestis buvo 300 Eur, šiuo metu – 453 Eur, atsakovei nuosavybės teise priklauso tas pat nekilnojamasis turtas (1/2 dalis Buto). Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Vertinant abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, tačiau ji ir šiuo metu prie vaiko išlaikymo prideda didesne dalimi. Teismo vertinimu, neteisinga ir neproporcinga iš esmės visą vaiko išlaikymo naštą perkelti atsakovei, kas būtų sumažinus išlaikymą vaikui, juolab kad ji viena gyvena su vaiku, todėl jai tenka visa kasdienės priežiūros ir rūpesčio nepilnamečiu vaiku, jo sveikata našta, atsakovas išvis su vaiku nebendrauja, neprisideda prie rūpinimosi vaiku.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos ir ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą po teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo, kurios sudarytų pagrindą sumažinti išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Ieškovo pateikti argumentai ir įrodymai nepakankami pagrįsti jo ieškinio reikalavimui sumažinti išlaikymą vaikui. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį, jos pasikeitimą, vaiko poreikius, kitas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties esminio pablogėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti priteistą išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinio reikalavimas sumažinti vaikui priteisto išlaikymo dydį atmestinas.

Dėl priešieškinio reikalavimo pakeisti išlaikymo formą

Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti išlaikymą turto dalimi. Atsakovė reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad ieškovas geranoriškai neteikia priteisto išlaikymo, išlaikymas yra nuskaitomas iš gaunamos A. P. pensijos, iki (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas už nepilnametės dukros išlaikymą sudarė 5771,50 Eur ir kas mėnesį įsiskolinimo suma vis didėja, o ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi 1/2 dalį Buto. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės reikalavimu, nurodė, kad jis neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, tik pusę ginčo buto, todėl išlaikymas negali būti priteistas turtu.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl išlaikymo formos pakeitimo, pagrindas pakeisti išlaikymo formą yra tada, kai esamos formos išlaikymas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tinkamai neužtikrina vaiko teisės į išlaikymą arba pažeidžia teisingą vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą. Pagrindu periodines įmokas pakeisti į išlaikymą turtu kasacinėje jurisprudencijoje visų pirma pripažįstamas išlaikymo, priteisto periodinėmis išmokomis, prievolės nevykdymas ir išlaikymo skolos susidarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu konstatavęs, kad ieškovas yra darbingo amžiaus (jam nėra apribotas darbingumas), realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl objektyviai yra pajėgus teikti reikalingą išlaikymą, priteisė dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur ir netenkino atsakovės prašymo priteisti išlaikymą turtu. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini), palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, konstatavo, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, realiai galintis gauti darbo užmokestį. Po (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo susidarė išlaikymo įsiskolinimas - (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas buvo 5771,5 Eur, šiuo metu, atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo pensijos iškaitoma tik išlaikymo dalis ((duomenys neskelbtini) metais – 52,39 Eur, (duomenys neskelbtini) metais – 57,31 Eur, šiuo metu – 63,16 Eur), įsiskolinimo dydis bus gerokai didesnis.

Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.).

Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės reikalavimu pakeisti išlaikymo formą, nurodo, kad jis gauna nuolatines pajamas, vaikas kiekvieną mėnesį gauna 60 Eur išlaikymo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pajamos, tikėtina, nedidės, iš pensijos išskaitomo išlaikymo dydis negali užtikrinti vaiko poreikių.

Teismui nustačius, kad ieškovo gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma ar turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Ar vaiko teisių užtikrinimui yra naudinga vietoj įsiskolinimo ir būsimų periodinių mokėjimų priteisti turtą, spręstina pagal konkrečias bylos aplinkybes. Turto perdavimas vaikui reiškia, kad vaikas tampa savininku, o vaiko tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos.

Ieškovo teigimu, ½ Buto dalis yra vienintelis jo nekilnojamasis turtas, todėl išlaikymas negali būti priteistas turtu. Teismas pažymi, kad įstatymas neriboja išlaikymo priteisimo turtu, kuris yra vienintelis tėvo (motinos) turtas. Sprendžiant dėl išlaikymo formos nustatymo ar pakeitimo, svarbu įvertinti, ar vaikui iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.), ir ar tėvo teisės nebus pernelyg pažeidžiamos.

Bylos duomenimis, ieškovas Bute negyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, kartu su sutuoktine gyvena nuomojamame bute. Šalių Bute kartu su šalių nepilnamete dukra gyvena atsakovė, kuri Butą prižiūri, remontuoja, moka komunalinius mokesčius.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išlaikymo formos pakeitimą lemia ne tik aplinkybė, kad ieškovo gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, bet ir išlaikymo įsiskolinimas, dėl kurio kyla ieškovo nemokumo grėsmė, be to, ieškovo amžius, apie ką ir pats ieškovas mini procesiniuose dokumentuose, todėl galima daryti išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis yra tokia, kad dėl jo prievolių nevykdymo kyla grėsmė vaiko interesams, o tai yra pagrindas peržiūrėti teikiamo išlaikymo formą. Tolimesnis išlaikymas periodinėmis išmokomis nagrinėjamu atveju pažeistų vaiko interesą gauti išlaikymą, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Byloje duomenų, kad atsakovė negalėtų užtikrinti ar neužtikrina nepilnametės dukters interesų, nėra. Priešingai, atsakovė gauna nuolatines pajamas, tinkamai užtikrina vaiko interesus. Taigi šiuo atveju teismui nėra pagrindo abejoti atsakovės galimybėmis užtikrinti kasdienių dukters poreikių tenkinimą. Šiuo sprendimu tuo pačiu sprendžiant dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos ieškovui išmokėjimo, nėra pagrindo spręsti, kad, pakeitus išlaikymo formą ir priteisiant išlaikymą turto dalimi, ieškovo interesai būtų pažeisti.

Vaiko interesų pagrindas yra vaiko poreikiai, ypač saugumas (gyvenamosios vietos, savo erdvės turėjimas, stabilumo ir įprasto gyvenimo ritmo išsaugojimas), kurie turi būti vertinami kompleksiškai, siekiant užtikrinti visų tarpusavyje susijusių vaiko teisių tinkamą įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų, faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju geriausiai vaiko interesus atitinka išlaikymo formos pakeitimas ir išlaikymo priteisimas turtu. Bylos duomenimis, ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė – 31 300 Eur. Laikotarpis nuo 2021-09-03 (patikslinto priešieškinio pateikimo dienos) iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) mėnesiai, todėl likusi išlaikymo suma – (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)), atitinkamai atsakovė prašo pakeisti išlaikymą vaikui turtu – (duomenys neskelbtini) dalimi Buto.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, vaiko amžių, išlaikymo prievolės netinkamą vykdymą ir siekiant apsaugoti vaiko interesus gauti išlaikymą iš tėvo, laikytina, kad atsakovės prašoma priteisti iš ieškovo išlaikymo forma dukrai, t. y. išlaikymas turtu, atitinka dukros interesus. Todėl teismas tenkina atsakovės reikalavimą ir pakeičia išlaikymo formą nuo 2021-09-03, iš ieškovo priteisiant nepilnametei dukrai išlaikymą nekilnojamojo turto forma – priteisiant vaikui ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausančios dalies (duomenys neskelbtini) Eur ekvivalentą, t. y. (duomenys neskelbtini) dalį Buto.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Ieškovas ir atsakovė pareiškė reikalavimus atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės Butą – ieškovas prašo priteisti atsakovei D. Č. nuosavybėn 1/2 ieškovui A. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, ieškovui priteisiant 31 300 Eur kompensaciją, atsakovė prašo atidalinti Butą, priteisiant atsakovei (duomenys neskelbtini) ieškovui priklausančią Buto dalį, ieškovui išmokant 18 250 Eur kompensaciją. Atsakovė prašė leisti išmokėti kompensaciją per dvejus metus.

CK 4.80 straipsnyje įtvirtinti du atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai: pirma, daiktas gali būti padalijamas natūra (būtina tokio atidalijimo sąlyga – daiktas turi būti dalus), antra, daiktas gali būti padalijamas pripažįstant vienam bendraturčiui asmeninės nuosavybės teisę, o kitam (kitiems) priteisiant kompensaciją pinigais. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atsidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; kt.).

Tais atvejais, kai bendraturčiai susitaria dėl atidalijimo būdo, jie gali laisvai pasirinkti bet kurį iš šių būdų ar juos derinti tarpusavyje, tačiau jeigu susitarimo nepavyksta pasiekti ir atidalijimo klausimas nagrinėjamas teisme, tai teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad šalys negali kartu naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Butu, prašo ieškovui priklausančią Buto dalį priteisti atsakovei, ieškovui išmokant kompensaciją.

Ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Butas – šiuo sprendimu pakeitus išlaikymą turtu ir šalių dukrai priteisus (duomenys neskelbtini) dalį Buto, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis Buto, atsakovei – (duomenys neskelbtini) dalis Buto.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

Šalys 2021-07-13 teismo posėdžio metu, atsižvelgdamos į byloje pateiktus turto vertinimus, susitarė, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 62 600 Eur.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) metų negyvena ginčo Bute, o Bute su dukra gyvena atsakovė. Abi šalys sutinka, kad, atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei būtų priteista ieškovui priklausanti Buto dalis, atsakovė sumokėtų ieškovui kompensaciją, lygią jo turto dalies vertei. Esminis reikalavimas, nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies, rinkos vertę. 62 600 Eur vertė laikytina teisinga ir atitinkanti turto rinkos kainą, todėl nuo jos skaičiuojama ieškovui išmokėtina kompensacija taip pat laikytina teisinga. Taip pat ji neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Todėl pripažintina, kad ieškovui mokėtiną kompensaciją skaičiuojant nuo šalių sutartos Buto rinkos kainos, jo interesai bus visiškai apsaugoti, be to, kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalys sutinka, kad Buto, kuris iki atidalijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovui ir atsakovei, rinkos vertė 62 600 Eur, ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės dalis, pakeitus išlaikymą vaikui turtu, yra (duomenys neskelbtini) dalis Buto, ieškovui priteistina iš atsakovės kompensacija už atidalytą iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo Buto dalį yra (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)).

Atsakovės pateikti jos šeimos narių (mamos ir sesers) paskolos raštai patvirtina, kad atsakovei galėtų būti suteikta paskola, be to, atsakovė dirba, gauna pastovias pajamas, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turi realią galimybę sumokėti ieškovui kompensaciją už jo turto dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ir atsakovės reikalavimai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintini, atidalinant ieškovui A. P. ir atsakovei D. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovei D. Č. nuosavybėn (duomenys neskelbtini) dalis ieškovui A. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovės D. Č. ieškovui A. P. (duomenys neskelbtini) Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią (duomenys neskelbtini) dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovė prašo leisti kompensaciją išmokėti per dvejus metus. Ieškovas su šiuo prašymu nesutinka. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Atsakovė, prašydama išdėstyti sprendimo vykdymą dvejiems metams, nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė galinti sumokėti jos prašomo priteisti dydžio kompensaciją. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste kompensacijos ieškovui sumokėjimo išdėstymas neatitiktų proporcingumo principo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos šalių interesus, į abiejų šalių turtinę padėtį, siekdamas išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kompensacijos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams, todėl šį atsakovės prašymą atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, o to paties straipsnio 2 dalyje – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas patyrė 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 25 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą sumažinti vaikui išlaikymą mokėjimas 2020-07-31 nutartimi atidėtas iki sprendimo priėmimo. Ieškovas taip pat patyrė 1500 Eur atstovavimo išlaidų, 200 Eur už turto vertinimą. Atsakovė byloje patyrė 1300 Eur atstovavimo išlaidų, 188 Eur žyminio mokesčio, 292 Eur už turto vertinimą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į ieškinio bei priešieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, teismas daro išvadą, kad šalių nurodytos išlaidos už advokato ir advokato padėjėjos teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovo ir atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą – patenkinta 29 proc. ieškinio reikalavimų (reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo patenkintas 58 proc., reikalavimas sumažinti išlaikymą atmestas) bei patenkinta 100 procentų priešieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta 71 proc. ieškinio ir 0 proc. priešieškinio reikalavimų, o ieškovas turėjo 1775 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė – 1780 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai (14,5 proc.) priteistina 257,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei proporcingai patenkintų priešieškinio ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (85,5 proc.) – 1521,9 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš ieškovo atsakovei priteisia 1264,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui atmetus ieškinio reikalavimą sumažinti išlaikymą vaikui, valstybei iš ieškovo priteistinas atidėtas 25 Eur žyminis mokestis.

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 11,75 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio, priešieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovės priteistina 1,70 Eur, iš ieškovo – 10,05 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Iš viso iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 35,05 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, priteistinos iš atsakovės, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto išlaikymo vaikui formą ir nuo 2021-09-03 priteisti iš ieškovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą turtu, t. y. (duomenys neskelbtini) dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, adresu (duomenys neskelbtini):

- priteisti atsakovei D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) dalis ieškovui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš atsakovės D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) eurų) piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 1264,56 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt keturis Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 35,05 Eur (trisdešimt penkis Eur 5 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškintina, kad priteista į valstybės biudžetą suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.