- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2-10776-727/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Atsakovas
- D. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Advokatai
- Aurimas Margiris Grinys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei D. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. J. 616,67 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Prašoma priteisti suma yra atsakovės įsiskolinimas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovė nuosavybės teise turi nurodytą butą ir jai taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 str. 3 d., 4 d. pagrindu, nors jos, kaip atskiro buto ar patalpos savininkės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota (CK 4.82 str. 7 d.). Patalpų savininkų pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 str. 3 d., 4 d. ir 4.84 str. 9 d.). Buto ar patalpos savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (LR CK 4.82 str. 3 d., 4 d. ir 4.84 str. 9 d.), ne iš sutarties ar pan. CK 4.82 str. 3 d., 4 d., 4.84 str. 9 d., Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Administravimo nuostatai), patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Anot atsakovės, kad ieškinyje yra deklaratyviai nurodomas tik teisinis pagrindas ir ieškovės nurodomu laikotarpiu neva susidaręs įsiskolinimas, nepateikiant visiškai jokių faktinių aplinkybių, susijusių su nurodomo laikotarpio paslaugų teikimu, remiamasi tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovės teigimu, ji už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas ieškovės nurodytu laikotarpiu yra pilnai atsiskaičiusi, o ieškovės nurodoma skola yra susijusi ne su minėtų paslaugų teikimu, o su ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytų darbų – „Magistralinių vamzdynų keitimas“; „Vamzdynų remonto darbai“; „Vedinimo kanalų valymas iš autobokštelio ir patalpų vidaus; „Šildymo sistemos remontas“, galimu atlikimu. Savo atsisakymą mokėti už minėtus remonto darbus atsakovė grindžia tuo, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai nebuvo informuoti apie vamzdynų keitimą ir jiems dėl to reikalingas patirti išlaidas. Pateiktuose mokėjimo ir kituose dokumentuose nėra aiškiai įvardintas darbų pobūdis, darbų atlikimo faktas nefiksuotais aktais. Pasak atsakovės, galėjo būti atlikti dėl namo 1-ame ir 2-ame butuose vykdytos rekonstrukcijos ir remonto šiuos butus naujiems savininkams sujungiant į vieną, dėl to šių buto savininko asmeniniu užsakymu buvo vykdomas butų remonto rekonstrukcijos ir vamzdynų keitimo darbai, už ką kiti namo gyventojai, atsakovės teigimu, neprivalo mokėti. Apie name neva atliktus darbus namo gyventojai sužinojo tik gavę ieškovės 2020 m. spalio mėnesio sąskaitą 11 634,76 Eur sumai išsimokant per 10 mėnesių ir 423,50 Eur sumai išsimokant per tą patį spalio mėnesį. Ieškovė kartu su sąskaitomis nei jai, nei kitiems gyventojams nepateikė jokių dokumentų, susijusių su darbų atlikimu, ir tik namo gyventojams prašant ieškovė pateikė 2020 m. birželio 17 d. statinio numatomų darbų ir defektavimo aktą Nr. DA293277, iš kurio duomenų matyti, kad vamzdynų keitimo darbai kilo dėl 1 ir 2 butų rekonstrukcijos ir remonto darbų. Šiame akte, anot atsakovės, nurodoma, kad „1 buto savininkas išsiardė betonines grindis, atidengė šildymo vamzdynus, kurie buvo visi (supuvę), sukorodavę, nes nekeisti nuo namo pastatymo“. Taip pat atsakovė nurodo, kad aktas yra neinformatyvus, jame nėra aprašomi pastebėti defektai, neaprašyta ir neįvertinta vamzdynų būklė, visiškai nėra nustatyti defektai. Akto skiltyje „Pastebėti defektai, deformacija, gedimai“ vietoje tikslių įvardintų defektų ir gedimų tiesiog nurodoma, jog „ Nustatyta, kad reikalinga pakeisti šildymo magistrale dn 50 apie 25, dn 40 apie 25m ir šildymo stovus dn 25 apie 24 m, kol gyventojas neužbetonavo grindų, šalto vandens stovus dn 12“. Pažymi, kad akte nėra nurodyti ir aprašyti jokie vamzdynų defektai, niekaip nėra pagrįstas būtinumas juos keisti, o ne remontuoti, ir tuo labiau nėra padaryta išvada apie name esančių vamzdynų avarinę būklę, nėra parengtas ir pateiktas techninis projektas, kuris, atsakovės teigimu, buvo būtinas. Atsakovė taip pat nurodo, kad akte išdėstoma tik komisijos rekomendacija, kuo skubiau organizuoti sprendimo priėmimą, tačiau komisija susideda iš vieno asmens, kurio pareigos nėra nurodomos. Namo patalpų savininkai nebuvo priėmę sprendimo dėl vamzdynų keitimo darbų atlikimo ir nebuvo pavedę nei namo administratoriui tuo rūpintis, nei jokiam rangovui tai daryti. Jei ir buvo kažkas daroma, viskas padaryta be gyventojų žinios ir pritarimo, vienašališkai. Rangovo UAB „Norai“ atliktų darbų akte NR. 1 yra nurodoma „Santechnikos darbai“, o ne „Magistralinių vamzdynų keitimas“. Šie darbai atlikti pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. ilgalaikę sutartį Nr. MBV-SVT-19-533, o tai reiškia, kad konkursas šių darbų pirkimui net nebuvo organizuotas, o 2020 m. rugpjūčio 4 d. vertinimo protokolas darbų pirkimui yra 11 634,76 Eur yra su neoriginaliais komisijos parašais. Atsakovė pažymi, kad 2020 m. lapkričio mėnesį namo gyventojai dar gavo sąskaitas už „Vamzdynų remonto darbus“, kurių suma 1 026,58 Eur išsimokėjimui per 4 mėnesius. Atliktų darbų pagrindime nurodoma „Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų daugumos sprendimas (susirinkimo balsavimo metu)“, tačiau namo gyventojams apie vamzdyno remonto darbus nebuvo pateikta informacija, kaip ir apie būtinybę atlikti tokius darbus, dėl to pasak atsakovės, susirinkimo nebuvo, to pasėkoje nebuvo ir jokio balsavimo. Ieškovė dėl šių darbų jokių dokumentų ir balsavimo protokolo nepateikė nei gyventojams, nei savivaldybės Būsto administravimo priežiūros skyriui, kuris, atlikęs tyrimą, nustatė ieškovės veikloje dėl šio konkretaus įvardinto atvejo didelių pažeidimų.
Atsakovė taip pat nurodo, kad vėdinimo kanalų valymas iš autobokštelio taip pat buvo vienašališkas 1-o buto savininko asmeninis užsakymas, dėl šio darbo atlikimo nebuvo pranešimų nei ieškovės interneto svetainėje, nei namo skelbimų lentoje prieš 3 dienas. 1-o buto savininko bute buvo atliktas vėdinimo kanalo valymas, o sąskaita 423,50 Eur pateikta dėl šio darbo visiems namo gyventojams. Be to, namo šildymas centralizuotas, todėl suodžių, pelenų ir plytų valymas negalėjo būti ir nepasitvirtino. Pažymi, kad name kiekvienas butas turi savo vėdinimo kanalą. Pagal 2021 m. birželio mėnesio pateikta sąskaitą 193,60 Eur sumai už „šildymo sistemos remontą“ atsakovė pareikalavo ieškovės pateikti atliktų darbų pagrindimą. Ieškovė 2021 m. liepos 16 d. informavo, kad jokių darbų neatlikinėjo, dėl to namo gyventojai jokios informacijos negavo. Pažymi, kad AB „Šilumos tinklai“ 2021 m. rugpjūčio 4 d. vykdydama šilumos tiekėjo pareigą adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė įvadinį šilumos apskaitos prietaisą metrologinės patikros tikslu. Tačiau apmokėjimui buvo pateiktos dvi skirtingos sąskaitos, vienoje nurodyta 193,60 Eur suma, kitoje 149,29 Eur, nurodomi skirtingi namų adresai, o akto numeris sutampa, taip pat aktas pateiktas be parašų, todėl tai kelia pagrįstų abejonių dėl atliktų darbų fakto ir išrašytų sąskaitų.
Atsakovė prašo ieškinį atmesti, nes ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, taip pat ieškovės pateikti įrodymai negali būti laikomi pakankamais tenkinti ieškinį, nes ieškovė pateikė tik sąskaitas, kurios neįrodo ir nedetalizuoja darbų už kuriuos ieškovė reikalauja mokėti, atlikimo fakto ir to poreikio. Atsakovės teigimu, namo administratorius nori pasipelnyti gyventojų sąskaita, savo pareigas atlieka ydingai ir šios bylos reikalavimo nėra tinkamai ir aiškiai pagrindęs bei įrodęs. Todėl gyventojams ir pačiai atsakovei nėra pagrindo apmokėti nežinia už ką išrašytų nepagrįstų ir nedetalizuotų, gyventojų bendrų poreikių neatitinkančių ir su jais nesusijusių bei vienašališkai išrašytų sąskaitų.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus , prašė juos patenkinti. Paaiškino, kad pateikė visus dokumentus dėl remonto darbų adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo atlikti privalomųjų reikalavimų neatitinkančių statinio naudojimo ir priežiūros tikslais, taip pat pateikė sąskaitas-faktūras, patvirtinančias skolos dydį. Pati atsakovė teismo posėdžio metu neneigė, kad darbai bendrojo naudojimo patalpose buvo atliekami, reikalavimo dėl atliktų darbų skolos neneigė. Pažymėjo, kad atsakovės rašytiniai paaiškinimai nenuoseklus, ji nereiškė savarankiškų reikalavimų, ar prašymų dėl ginčo dalyko. Atsakovė pačio reikalavimo dėl skolos taip pat neneigė, todėl atsakovės atstovas prašo tenkinti ieškinį pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2018, 28 punktas). CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nurodytos taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog galima atsisakyti mokėti šias tenkančias išlaidas dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo, t. y. kuomet nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Kokios išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)178 straipsnis), turi įrodyti šalis, siekianti prisiteisti tokias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).
Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
Išnagrinėjęs įvardinto turinio ginčą iš esmės, teismas laiko, jog pakankamų prielaidų ir teisinių argumentų sutikti su ieškovės reikalavimais ir juos tenkinti šiuo konkrečiu atveju nėra. Šią išvadą teismas grindžia žemiau išdėstytu.
Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administratore Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948, 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2) buvo paskirta ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“(buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“). Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra.
Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės, kaip vienos iš namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų savininkės, 616,67 Eur skolą už ieškovės, kaip namo administratorės, laikotarpiu nuo 2020 metų gruodžio 1 d. iki 2022 metų sausio 31 d. teiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, remonto ir kitas paslaugas. Reikšdama ieškinį ieškovė įsiskolinimo kilmės nedetalizavo, to pagrindų ir jokių faktinių įsiskolinimo susidarymo aplinkybių nenurodė, apsiribojo formaliu ir deklaratyviu įstatymo nuostatų atkartojimu bei savininkui tenkančios pareigos nurodymu ir mokesčių suvestinės pateikimu. Viso teisminio nagrinėjimo eigoje ieškovės atstovai negebėjo aiškiai ir konstruktyviai įvardinti įsiskolinimo sudėties – už kokių darbų atlikimą prašoma priteisti įsiskolinimą, nedetalizavo jų kilmės, darbų atlikimo pobūdžio ir pan.
Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, teikė rašytinius įrodymus savo pozicijai pagrįsti. Iš jų nustatyta, kad ieškovės ieškinio pareiškime įvardintu įsiskolinimo laikotarpiu ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras, iš kurių matyti, kad ieškovė prašė iš atsakovės priteisti, o pastaroji nemokėjo, už tokias paslaugas ir darbus: „Magistralinių vamzdynų keitimas“ (išsimokėjimas per 10 mėnesių nuo 2020 m. rugsėjo mėn.); „Vamzdynų remonto darbai“ (išsimokėjimas per 4 mėnesius nuo 2020 m. spalio mėn.); „Vėdinimo kanalų valymas iš autobokštelio ir patalpų vidaus“ (viena pozicija 33,20 Eur sumai 2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje); „Šildymo sistemos remontas“ (viena pozicija 15,18 Eur sumai 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje). Faktiniu ginčo dalyku ir laikytinos šių darbų atlikimo pozicijos, nes kitko ieškovės atstovai posėdžių metu neįrodinėjo ir kitokių ginčo aplinkybių neįvardijo.
Atsakovė byloje teigė, jog nesutinka mokėti už nurodytus darbus, nes nurodyti darbai nelaikomi privalomaisiais, jų atlikimui nebuvo gautas namo butų savininkų sutikimas, jie apie tai nebuvo informuoti, be to, atlikti darbai susiję su išskirtinai vieno savininko interesais. Su tokia atsakovės pozicija sutiktina.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. birželio 17 d. Nr. DA293277 buvo surašytas statinio adresu (duomenys neskelbtini), numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas, kuriame nurodytas šios neeilinės apžiūros tikslas: „1-o buto savininkas išsiardė betonines grindis, atidengė šildymo vamzdynus, kurie buvo visi (supuvę), sukorodavę, nes nekeisti nuo namo pastatymo.“ Akte taip pat nurodoma „pastebėti defektai, deformacijos, gedimai“ bei teigiama, kad „reikalinga pakeisti šildymo magistralę dn 50 apie 25, dn 40 apie 25m ir šildymo stovus dn 25 apie 24 m, kol gyventojas neužbetonavo grindų, šalto vandens stovus dn 12“. Akte nurodoma, kad apžiūrą atlieka komisija, kuri įvardijo rekomenduojamus atlikti darbus, juos laikydama kaip privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų šalinimą, pavedė administratoriui organizuoti sprendimo šiuo klausimu priėmimą. Tačiau minėtas 2020 m. birželio 17 d. Nr. DA293277 aktas pasirašytas tik vieno asmens, nenurodant jokio jo pavaldumo, komisijos sudėtis neįvardinta. Tokiu būdu laikyti šį įrodymą patikimu ir reikalavimus atitinkančiu aktu galimiems darbams nustatytų defektų šalinimui negalima. Nepaisant to, iš akto turinio matyti, jog pirminė informacija apie ketinamų atlikti darbų poreikį yra 1-o buto savininko pradėtas daryti remontas, kas iš esmės atitinka atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, jog būtent jo paklausimas sąlygojo ginčo darbų atlikimą.
Įrašas byloje esančiame Konkurso gautų pasiūlymų vertinimo 2020 m. rugpjūčio 4 d. protokole rodo, kad ieškovė vykdė konkursą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), santechnikos remonto darbų ir atliko rangovų apklausą telefonu. 2020 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu ieškovė informavo namo gyventojus, kad „nustačius padidėjusias vamzdynų remonto darbų apimtis, nedelsiant buvo atlikta telefoninė rangovų apklausa, kurios rezultate, įmonė, pasiūliusi mažiausią kainą yra UAB „Norai“, kurie darbus atliks už 11 634 Eur, mokestį paskirstant per 10 mėnesių. Jokių atliktos apklausos telefonu duomenų ieškovė teismui nepateikė. Įrašas šiame protokole rodo, kad jame dalyvauti buvo kviesta tik įmonė ,,Norai“, kuri ir pateikė siūlymą, o pats kvietimas dalyvauti skelbtas ne ieškovės puslapyje, o puslapyje www.ebustas.lt. UAB „Norai“ 2020 m. rugsėjo 4 d. išrašė ieškovei sąskaitą-faktūrą Nr. 194 būtent šiai 11 634,76 Eur dydžio sumai. Ieškovė pripažino, kad ji yra reikalavimo pagrindu įsiskolinimui iš atsakovės priteisti. Sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos dydis grindžiamas UAB ,,Norai“ vadovo S. S. vienasmeniškai surašytu atliktų darbų aktu Nr. 1 dėl santechnikos darbų (duomenys neskelbtini), atlikimo. Jame nėra darbus priėmusio asmens parašo, toks asmuo net nėra įvardintas. Be to, akte minimi ir medinių grindų išardymo ir užtaisymo darbai, kas vėlgi atitinka virš minėtas nustatytas aplinkybes bei atsakovės nurodytą informaciją dėl vieno iš butų savininko egzistavusį interesą šiems darbams atlikti.
Teismas sprendžia, kad pateiktas darbų ir defektavimo aktas yra neinformatyvūs, nėra aprašyti pastebėti defektai, neįvertinta vamzdynų būklė (ar vamzdynai avarinės būklės), nėra aišku, kieno atsakomybės ribose nustatyti defektai (privataus buto savininko ar bendrojo naudojimo). Tai patvirtina ir byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus 2021 m. kovo 18 d. raštas Nr. A51-24347/21 (3.3.2.26E-BŪS), kuriame nurodoma, kad magistralinių vamzdynų keitimo darbai nėra priskiriami prie privalomųjų remonto darbų, todėl namo magistralinių vamzdynų ir vamzdynų remonto darbai turėjo būti įtraukti į namo metinį ir (ar ilgalaikį) planą ir teikiami tvirtinti namo patalpų savininkams. Minėti remonto darbai turėjo būti teikiami svarstyti namo patalpų savininkams ir jiems atlikti turėjo būti gautas daugumos savininkų pritarimas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė, kaip namo administratorė organizavo gyventojų susirinkimą šiuo klausimu. Tokiu duomenų teismo pareikalavimu ji nepateikė.
Iš byloje esančio 2021 m. gegužės 17 d. Statinio apžiūros akto Nr. DA389567 nustatyta, kad 18-ame namo bute prie radiatoriaus laša dėl nesandarios šildymo sistemos, pateikiami rekomenduojami darbai defektams pašalinti: „pakeisti sujungimą d15 presuojami vamzdynai“. Ieškovės pateiktas Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-K-V20-305480 „Bendro naudojimo vamzdynų remonto darbai“, kurio data 2020 m. spalio mėn. 1 026,58 Eur sumai, ieškovės teigimu, pagrindžia bendro naudojimo vamzdynų remonto atlikimą, kas taipogi yra ieškovės reikalavimo dalimi.
Teismas pažymi, kad Statinio apžiūros akto data 2021 m. gegužės 17 d., o atliktų darbų priėmimo akto data 2020 m. spalio mėn., dėl ko konstatuojama, kad aktas dėl defektų surašytas vėliau, negu atliktų darbų priėmimo aktas, todėl duomenys vertinami kaip prieštaraujantys ir negali būti laikomi ieškovės reikalavimų dalies pagrindimu. Be to, 2021 m. gegužės 17 d. Statinio apžiūros aktas Nr. DA389567, kaip ir prieš ai virš minėtas 2020 m. birželio 17 d. Nr. DA293277 aktas, negali būti laikomas tinkamu ir leistinu įrodymu ginčo santykyje, nes jame taip pat nurodoma, kad apžiūrą atlieka komisija, kuri įvardijo rekomenduojamus atlikti darbus, juos laikydama kaip privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų šalinimą, pavedė administratoriui organizuoti sprendimo šiuo klausimu priėmimą. Tačiau ir šis aktas pasirašytas tik vieno asmens, nenurodant jokio šio asmens pavaldumo, komisijos sudėtis taip pat nėra įvardinta. Tokiu būdu laikyti šį įrodymą patikimu ir reikalavimus atitinkančiu aktu galimiems darbams nustatytų defektų šalinimui negalima. Nepaisant to, iš akto turinio matyti, jog ketinamų atlikti darbų priežastimi yra nesandari šildymo sistema 18-ame bute, o tai niekaip nesusiję su namo privalomaisiais remonto darbais.
Priešingai nei nurodė ieškovė, atsakovei pateiktose apmokėjimui sąskaitose-faktūrose nurodyti „magistralinių vamzdynų keitimo“ (su išsimokėjimu per 10 mėnesių nuo 2020 m. rugsėjo mėn.) ir „vamzdynų remonto“ (su išsimokėjimu per 4 mėnesius nuo 2020 m. spalio mėn.) darbai negali būti laikomi tapačiais. Tai atskiros eilutės apmokėjimui teiktuose dokumentuose. Darbų atlikimas turėjo būti sąlygotas atskirai, pasitelkiant savarankiškus rangovus, turint gyventojų išreikštą valią tam, juos tinkamai supažindinus su esamu to poreikiu. Byloje nėra jokių duomenų apie darbų, apmokėjimo už kuriuos prašoma iš atsakovės, atlikimą fakto prasme, jų priėmimą, patvirtintą tiek užsakovo, tiek ir rangovo.
Nors ieškovė teismui aiškino, kad prieš pradedant įvardintus darbus buvo atlikta namo gyventojų apklausa telefonu, jokių tai pagrindžiančių duomenų ieškovė į bylą nepateikė. Ieškovė į bylą pateikė 2020 m. birželio 29 d. suformuotą pranešimą apie planuojamus atlikti darbus ir 2020 m. birželio 6 d. pranešimą gyventojams dėl padidėjusių vamzdyno remonto kaštų, kurie pagal savo turinį ir prigimtį negali būti laikomi įrodymui nurodytai gyventojų apklausai telefonu.
Ieškovė į bylą yra pateikusi Atliktų darbų 2020 m. rugsėjo mėn. priėmimo aktą Nr. TP-STG96-V20-436908-4 „Dėl vėdinimo kanalų valymo iš autobokštelio ir patalpų vidaus“ 423,50 Eur sumai, tačiau joks defektinis aktas, apsprendžiantis to poreikį, taip pat nėra pateiktas. Pats šis priėmimo aktas nėra pasirašytas nei vieno asmens. Nėra jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių šių galimai atliktų darbų apimtis. Todėl nepaneigta atsakovės iškelta abejonė, jog ir šie darbai galėjo būti atlikti 1-o ir 2-o buto savininko naudai, jam atliekant buto remontą.
Akcentuotina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. rašte Nr. A51 37059/21(3.3.2.26E-BŪS) taip pat nurodyta, kad namo administratorius apie vykdytinus vėdinimo kanalų valymo darbų pirkimus, patalpų savininkų neinformavo nei pranešimais skelbimo lentose, nei interneto svetainėje, ir tokiu savo neveikimu pažeidė eilę keliamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Vamzdyno remonto darbai nėra priskirtini prie privalomųjų, o ir atsakovė nėra davusi sutikimo, dėl to remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi atsakovė neturi atlyginti susidariusios skolos.
Dėl to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nurodyti magistralinių vamzdynų keitimo, vamzdynų remonto darbai ir kiti nebuvo priskirti prie privalomųjų remonto darbų. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl daugumos namo savininkų pritarimo ar atliktų darbų privalomumo, taip pažeisdama CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos minėtos taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Dėl šildymo sistemos remonto darbų, kurių pozicija taip pat atspindėta atsakovei pateiktuose mokėjimo dokumentuose, pateikti du atliktų darbų aktai, kurių sumos 149,29 Eur ir 193,60 Eur. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2021 m. birželio 3 d. atliktų darbų aktas Nr. V21-1041083 ir sąskaita 149,29 Eur sumai išrašyta kitam objektui adresu (duomenys neskelbtini). Todėl tai negali būti į atsakovę nukreipto reikalavimo dalimi, nes jai nekyla pareiga atsakyti už kitą objektą, kuriame ji neturi jokios nuosavybės. 2021 m. birželio mėn. atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-Š-V21-1041083 įvardintų darbų atlikimas 193,60 Eur sumai nėra pagrįstas jokiais akte įvardintų darbų, susijusių su šildymo sistemos remontu, atlikimo dokumentais ir to apimtimis. Byloje esantis elektroninio formato susirašinėjimas su Vilniaus šilumos tinklais rodo, kad 2021 m. liepos 5 d., t. y. vėliau nei surašytas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-Š-V21-1041083, buvo pakeistas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas. Kaip patvirtino pati ieškovė susirašinėjime su namo gyventojais, šiuos darbus organizavo Vilniaus šilumos tinklai, o ieškovė jokių su tuo susijusių darbų neatlikinėjo. Jokių kitų darbų atlikimo fakto ieškovė šiai savo reikalavimo prieš atsakovę pozicijai pagrįsti neįrodinėjo ir jokiais kitais rašytiniais duomenimis jo nepagrindė, todėl ir šis ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.
Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti atsakovei apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą ir realumą. Šią pareigą ieškovė privalėjo įgyvendinti ieškinio pateikimo metu arba, vėliausiai – pasiruošimo bylą nagrinėti metu. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atliktų darbų privalomumą ar būtų pateikusi butų savininkų rašytinį sutikimą dėl planuojamų darbų atlikimo, atliktų darbų faktą ir apimtis, tiesioginį sąsajumą su atsakovės nuosavybės teise turimo objekto dalimi. Todėl teismas laiko, kad ji neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Nesant įrodymų, kad darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, laikytina, kad ieškovė neturėjo pagrindo šiuos darbus įtraukti į atsakovei teikiamas sąskaitas ir reikalauti už juos sumokėti. Priešingos išvados darymas sąlygotų prielaidas ieškovei, kaip namo administratorei, savo funkcijas vykdyti neskaidriai, galimai pelnytis administruojamo namo gyventojų sąskaita, kas teismo, atliekančio teisingumo vykdymo funkciją, negali būti toleruojama.
Ieškinį atmetus pilna apimtimi, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos, o ginčą laimėjusi šalis nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 26,88 Eur, kurios ieškinį atmetus išieškotinos iš ieškovės valstybei (CPK 96 str. 1 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, valstybės naudai. Išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.