Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1481-866/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-09-12Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-03-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
e2S-1481-866/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02048-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Atsakovas
UAB „Projekto valdymas“
Kategorijos
  • 3.1.7Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
Civilinė byla Nr. e2S-1481-866/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02048-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.; 3.1.7.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Projekto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl termino atnaujinimo ir atmestas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Projekto valdymas“ 25 410,00 Eur skolos, 2 324,10 Eur palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

2. 2019 m. kovo 13 d. atsakovei VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), išsiųsti teismo procesiniai dokumentai. 2019 m. kovo 26 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta, jog per siuntos saugojimo terminą, siųsti teismo procesiniai dokumentai neatsiimti. Teismas laikė, kad procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-25989-967/2019 (CPK 142 straipsnio 4 dalis), kuriuo ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės 25 410,00 Eur skolos, 1 402,63 Eur delspinigių ir 1 148,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

3. Atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-25989-967/2019 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės direktorius B. Ž. 2019 m. gegužės 30 d. gavo iš antstolio I. G. siųstą elektroninį laišką per sistemą noreply@registrucentras.lt, kuriame buvo nurodyta, kad yra gautas antstolio pranešimas apie išsiųstus dokumentus, t. y. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl turto arešto, raginimas įvykdyti sprendimą, turto arešto aktas. Susisiekus su antstolio I. G. kontora dėl minėtų dokumentų ir paprašius atskleisti jų turinį antstolio kontoros darbuotojai persiuntė 2019 m. gegužės 31 d. elektroniniu paštu minėtus dokumentus atsakovei. Pabrėžė, jog tik gavus antstolio I. G. minėtus dokumentus atsakovė sužinojo apie ieškovės pareikštą ieškinį ir priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-25989-967/2019. Atsakovės atstovė advokato padėjėja E. S., 2019 m. gegužės 31 d. prisijungusi prie atsakovės paskyros www.e.teismas.lt sistemoje susipažino bei kartu supažindino ir atsakovės direktorių B. Ž. su pareikštu ieškiniu, ieškinio reikalavimais bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. priimtu teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-25989-967/2019 ir 2019 m. gegužės 28 d. vykdomuoju raštu Nr. e2-25989-967/2019.

Atsiliepimas

4. Nurodė, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai anksčiau įteikti nebuvo, todėl ir galimybės pareikšti atsiliepimą į ieškinį, tokiu būdu apsigindama, atsakovė neturėjo, nors ieškovė turėjo atsakovės atstovų kontaktinius duomenis, t. y. telefonų numerius, elektroninio pašto adresus, žinojo kontoros adresą, kurioje atsakovė faktiškai vykdo veiklą, tačiau nesiėmė jokių priemonių ir tinkamai neinformavo teismo, galimai siekdama ieškovei palankaus teismo sprendimo už akių, kurio, gavus atsakovės prieštaravimus bei įrodymus, teismas nebūtų priėmęs ir nebūtų tenkinęs ieškovės nepagrįsto ieškinio reikalavimų. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes ieškinys atsakovei įteiktas nebuvo, ji galimybės žinoti apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą neturėjo. Visi atsakovei išsiųsti pranešimai buvo neįteikti. Vilniaus miesto apylinkės teismas atliko tik formalią procesinių dokumentų įteikimo procedūrą ir neišnaudojo kitų dokumentų įteikimo būdų. Buvo apsiribota tik formaliu procesinių dokumentų įteikimo būdu, atsakovei nebuvo tinkamai pranešta nei apie ieškovės pareikštą ieškinį, nei apie priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-25989-967/2019.

5. Atsakovės teigimu, ieškovė ieškinyje pateikė teismą klaidinančią informaciją dėl parduoto turto kainos, t. y. nekilnojamasis turtas – žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už ženkliai mažesnę 467 060 Eur su PVM (386 000 Eur be PVM) sumą. Ieškovė nekilnojamojo turto pardavimo kainą galėjo matyti prisijungusi internetiniame tinklalapyje www.ntsandoriai.lt ir pateikti teismui teisingus duomenis, tačiau to nepadarė, nes būtų sumažėjusi jos pareikšto ieškinio reikalavimų suma. Nurodė, jog apskritai neturi pagrindo mokėti ieškovei už nesuteiktas paslaugas, nes klientas buvo surastas, kai atsakovė pardavė visai kitą, nei planuotą ir derintą su ieškove, turtą, be to, klientas buvo surastas pasitelkus nekilnojamojo turto agentūrą ir už tai atsakovė su agentūra yra atsiskaičiusi – sumokėjusi komisinį mokestį. Atsakovės manymu, praleistas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti privalo būti atnaujinamas, esant pagrindo manyti, kad dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kurias ji įvardijo, byloje būtų priimtas kitas sprendimas.

6. Priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-25989-967/2019 vadovautasi tik ieškovės pareikštame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė neneigė, jog 2017 m. liepos 24 d. tarp jos ir ieškovės buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 2017.07.24-1 ATR VHAN KP dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-2362-8792, su jame suprojektuoto statinio techniniu projektu ir statybos leidimu pirkėjų paieškos ir turto surastam pirkėjui pardavimo. Sutartis nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutraukta, atsakovei 2017 m. rugsėjo 13 d. išsiuntus elektroninį laišką apie sutarties nutraukimą. Atsakovė elektroniniame laiške išdėstė savo poziciją dėl sutarties nutraukimo bei pranešė ieškovei, jog dėl to, kad nėra jokio susidomėjimo ir niekas nepateikė jokio pasiūlymo dėl turto įsigijimo, yra tikslinga sudarytą sutartį nutraukti bei pakeisti parduodamą turtą, atlikti naujus projektavimo darbus ir parduoti žemės sklypą su naujais projektiniais pasiūlymais, t. y. ieškoti pirkėjų visai kitos sudėties turto pardavimui. 2017 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu laišku ieškovė patvirtino atsakovės išsakytą poziciją dėl turto pirkimo susidomėjimo nebuvimo. 2017 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu laišku atsakovė pakartojo dėl sutarties nutraukimo bei informavo apie ketinimus pardavinėti turtą be tarpininkų. 2017 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu laišku ieškovė patvirtino sudarytos sutarties nutraukimą, o taip pat pasiteiravo apie galimybę parduoti naujai formuojamą atsakovės objektą, t. y. žemės sklypą su nauju projektu. 2017 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu laišku atsakovė nurodė, jog nesutinka su pateiktu pasiūlymu dėl klientų paieškos ir prašė neatlikti jokių papildomų veiksmų nei dėl turto pardavimo, nei dėl naujai kuriamo objekto pardavimo, išskyrus, galimybę tęsti bendravimą tik su tais klientais, kuriems buvo pateikti pasiūlymai, jeigu pastarieji susidomėtų ir norėtų derėtis dėl anksčiau jiems pateikto turto pirkimo tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo pristatytos. Daugiau nei ieškovė, nei atsakovė jokia informacija tarpusavyje neapsikeitė, naujų sutarčių nepasirašė, atsakovė neprašė ieškovės pardavinėti naujai sukurto pardavimo objekto, t. y. žemės sklypo su naujai parengtais prieš projektiniais pasiūlymais ar be jų. Atsakovė taip pat jokios informacijos iš ieškovės negavo nei apie kokias nors vykusias derybas, nei apie susidomėjimą turtu. Ieškovė niekada nebuvo informavusi atsakovės, jog turtu domisi UAB „Omberg“ ar su ja susiję asmenys. Paminėjo, jog ieškovė 2017 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniu laišku buvo informavusi atsakovę tik apie tai, kad ieškovė išsiuntė turto pardavimo pasiūlymus grupei asmenų, kad niekas nesidomi turtu, o detalesnės informacijos paprašė tik UAB ,,GVP Invest“, sprendusi, jog turtas yra rizikingas pirkinys.

7. Apie tai, kad sutartis nutraukta, suprato ir ieškovė, nes priešingu atveju būtų domėjusis turtu, kas su juo vyksta, teiravusis dėl papildomos informacijos, siuntusi pranešimus dėl įdėtų pastangų parduodant turtą. Tačiau nei ieškovė, nei atsakovė toliau nebendradarbiavo ir nutrauktos sutarties neketino atnaujinti ar tęsti turto pirkėjų paieškas.

8. Atsakovės įsitikinimu, vien pranešimo išsiuntimas klientams pagal turimą duomenų bazę, nežinant, ar siųsti pranešimai adresatų buvo gauti, ar šie juos nagrinėjo, su jais susipažino ir domėjosi, negali būti laikomas paslaugų suteikimu, nes ieškovė neįdėjo jokių pastangų, t. y. nevedė derybų, turto apžiūrų, nekvietė susipažinti su projektine dokumentacija, neinformavo atsakovės, kad turtu kas nors domėtųsi be UAB ,,GVP Invest“, neužmezgė kontakto nei su UAB „Omberg“, nei su kitais susijusiais ar nesusijusiais su šia įmone asmenimis. Be to, dar prieš atsakovei parduodant žemės sklypą, su ieškove sudaryta sutartis nutraukta, sutarties nutraukimo pasekmes ieškovė suprato, ir pati 2017 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu laišku patvirtino, jog atskiro pranešimo apie sutarties nutraukimą atsakovei rašyti nereikia, užtenka gauto elektroninio laiško. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė sutartyje numatytų paslaugų jai nesuteikė ir dėl to ieškovei negali sumokėti sutartyje numatyto atlyginimo. Apie tai, kad paslaugos nebuvo suteiktos, ir kad atsakovė keitė pardavimų politiką rodo ir tai, jog norėdama parduoti žemės sklypą, atsakovė rengė naują projektinę dokumentaciją bei keitė žemės sklypo pardavimo koncepciją. Tuo tikslu buvo kreiptasi į UAB „Luminor būstas“, kuris pristatė rinkai visiškai naują pardavimo objektą, t. y. buvo siūloma potencialiems pirkėjams įsigyti ne sutartyje su tarpininke aptartą turtą – žemės sklypą su suprojektuotu techniniu projektu bei statybos leidimu už 700 000 Eur + PVM, o įsigyti žemės sklypą su naujai visai kitos projektuotojų ir architektų komandos rengiamais priešprojektiniais pasiūlymais. Net ir taip nepardavus naujai kuriamo objekto, buvo priimtas sprendimas ieškoti pirkėjų ir parduoti tiesiog turimą žemės sklypą nerengiant jokių projektinių dokumentų bei sumažinant pardavimo kainą.

9. Žemės sklypas 2018 m. kovo 7 d. buvo parduotas naudojantis UAB „Luminor būstas“ tarpininkavimo paslaugomis UAB „Luminor būstas“ surastam pirkėjai – atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei UAB „Šiaurės Europos investiciniam fondui“ bendrovei. Pabrėžė, kad buvo parduotas tik žemės sklypas, o ne turtas (žemės sklypas su projektine dokumentacija ir statybos leidimu). Pardavimas vyko visai kitomis sąlygomis, nei kad buvo tartasi su ieškove. Konkrečiu atveju UAB „Luminor būstas“ surastai pirkėjai buvo parduotas žemės sklypas be statybas leidžiančio dokumento, be projektinės dokumentacijos ir už ženkliai mažesnę kainą, t. y. už 386 000 Eur be PVM (467 060 Eur su PVM) sumą. Atsakovė už UAB „Luminor būstas“ suteiktas tarpininkavimo paslaugas atsiskaitė sumokėdama jai 7 260,00 Eur sumą.

10. Atsakovė yra įsitikinusi, jog ieškovė jai nesuteikė sutartyje aptartų paslaugų, t. y. nesurado turto potencialaus pirkėjo, nes: 1) sutartyje apibrėžtas turtas nebuvo parduotas; 2) ieškovė nei karto nepateikė jokios informacijos atsakovei apie pravestas turto apžiūras UAB „Omberg“ ar su ja susijusiems asmenims, apie derybas su UAB „Omberg“ įmonės atstovais ar bet kokį UAB „Omberg“ išreikštą susidomėjimą turtu, kas leidžia teigti, jog turtas nurodytos įmonės kaip potencialios pirkėjos nedomino arba ieškovės nusiųsta informacija UAB „Omberg“ ir kitų 2017 m. rugpjūčio 28 d. sąraše nurodytų įmonių net nepasiekė; 3) prie 2017 m. rugpjūčio 28 d. nėra nurodytos Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“ bendrovės, šiam juridiniam asmeniui jokia informacija dėl galimybės įsigyti turtą nebuvo pateikta; 4) žemės sklypo pardavimas įvyko ne dėl ieškovės įdėto darbo ir veiksmų rezultato, o dėl atsakovės pakeisto parduodamo nekilnojamojo turto objekto koncepcijos, pastangų, pakeistos kainos ir pasamdytos tarpininkės UAB „Luminor būstas“ atliktų darbų ir suteiktų kokybiškų paslaugų rezultato; 5) buvo parduotas ne sutartyje apibrėžtas turtas, o žemės sklypas, kurio pardavimas įvyko po 5 mėnesių nuo sutarties nutraukimo; 6) žemės sklypas buvo parduotas ne UAB „Omberg“ ir ne kuriai kitai 2017 m. rugpjūčio 28 d. sąraše paminėtai įmonei, kas leidžia manyti, jog pirkėja apie parduodamą nekilnojamąjį turtą sužinojo ne iš ieškovės, o būtent iš UAB „Luminor būstas“; 7) už suteiktas tarpininkavimo paslaugas buvo atsikaityta kitai nekilnojamojo turto pirkėjų paieška užsiimančiai bendrovei; 8) žemės sklypas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą, nei sutartyje buvo numatyta bei kitomis sąlygomis.

Atsiliepimas

11. Atsakovės nurodė esanti įsitikinusi, jog teismas 2019 m. gegužės 6 d. priimdamas sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-25989-967/2019 nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 25 410,00 Eur su PVM atlyginimą (3,00 procentų dydžio komisinį mokestį) už turto pardavimą nuo 700 000,00 Eur be PVM sumos, 1 402,63 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2019 m. sausio 22 d. bei 1 148,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 27 960,64 Eur dydžio sumą.

12. Atsakovė nėra skolinga ieškovei, nes ši nesuteikė sutartyje numatytų paslaugų ir nesurado turto pirkėjo. Apie tai atsakovė 2018 m. gruodžio 9 d. ieškovę taip pat buvo informavusi elektroniniu paštu, išdėstydama savo motyvus, tačiau ieškovė apie šį pranešimą, teikdama ieškinį, neužsiminė. Be to, turtas nebuvo parduotas nei už ieškovės ieškinyje nurodytą kainą, nei už kurią kitą kainą. Atsakovė pardavė tik žemės sklypą už kitą, nei ieškovė nurodo, kainą, t. y. už 386 000,00 Eur be PVM sumą. Vadinasi, ieškovė turėjo prašyti teismo priteisti ne 25 400,00 Eur su PVM sumą, o 14 011,80 Eur su PVM sumą, t. y. 3,00 procentų nuo pardavimo kainos. Mano, jog ieškovė galimai yra nesąžininga ir specialiai nepateikė teismui duomenų apie tikrąją žemės sklypo pardavimo kainą, nes ši kaina ženkliai mažesnė, nei ta, dėl kurios buvo tartasi su ieškove. Žemės sklypo pardavimo kainą ieškovė galėjo matyti pasinaudodama portalo www.ntsandoriai.lt skelbiamais duomenimis. Kadangi ieškovė veikia nekilnojamojo turto srityje bei, tikėtina, savo klientams pataria ir siūlo turto pardavimo kainas, prieš pradėdama pardavimus nusistato tikrąją rinkos kainą, todėl tikrai mokėjo, žinojo ir turėjo galimybę pasinaudoti minėto portalo duomenimis bei pateikti teismui aktualią informaciją apie žemės sklypo pardavimo kainą, tačiau to nepadarė. Kadangi atsakovė ieškovei nėra skolinga, nes ši sutartyje numatytų paslaugų nesuteikė, atsakovei negalėjo būti priteisti delspinigiai, nes atsakovė nepradelsė atsiskaitymo termino ir sutarties nepažeidė, o taip pat negalėjo būti priteistos ir bylinėjimosi išlaidos.

Šalies argumentai

13. Ieškovė UAB „Ober-Haus“ su pateiktu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutinka ir prašo netekinti atsakovės pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-25989-967/2019 peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo. Atsiliepime į pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-25989-967/2019 peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo nurodė, kad ieškovė, teikdama teismui ieškinį, atliko visus įstatyme nurodytus veiksmus tam, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti. Ieškovas, nurodydama atsakovo adresą, vadovavosi išrašu iš VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro bei internetinio portalo www.rekvizitai.lt duomenimis, kuriuose įmonės deklaruotas adresas yra (duomenys neskelbtini); ieškovės ir atsakovės sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties rekvizitų skiltyje nurodytas taip pat adresas (duomenys neskelbtini), o atsakovė, pasirašydama šią sutartį patvirtino tokių duomenų tikrumą; teismas, įteikinėdamas procesinius dokumentus atliko visas įstatyme nurodytas funkcijas, t. y. dokumentus siuntė ne tik deklaruotu įmonės adresu, bet ir jos vadovo – B. Ž. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir pastarajam dokumentų įteikti nepavyko. Atsakovė, savo pareiškime teigdama, kad siųsta buvo tik vienu adresu, praleido faktą, jog dokumentai buvo siųsti ir įmonės vadovui.

14. Procesinių dokumentų atsakovei įteikti nepavyko ne dėl to, jog neva tai ieškovė ir teismas dirbo neapdariai ir nesistengė užtikrinti atsakovės teisės į tinkamą procesą, bet dėl to, jog pati atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė jokių priemonių, kad procesinius dokumentus pavyktų įteikti, t. y. atsakovė niekur nėra deklaravusi savo tikrojo adreso, kuriame, kaip pati teigia, vykdo visą veiklą.

15. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Atsakovė pareiškime pateikė susirašinėjimą su ieškove elektroniniais laiškais ir interpretuoja tai, kaip sutikimą nutraukti tarpininkavimo paslaugų sutartį. Su tokia atsakovės argumentacija ieškovė nesutiko. Pabrėžė, jog elektroninių laiškų turinys suponuoja ne siekį nutraukti sutartį, o priešingai, toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

16. Vertinant elektroninių laiškų turinį lingvistiniu požiūriu akivaizdu, kad pirmuose laiškuose atsakovė išreiškia norą nutraukti tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl neva tai mažo pirkėjų susidomėjimo, kas vertinant įprastą žemės sklypų pirkimo-pardavimo specifiką, per tokį trumpą laiką nuo paskelbimo apie pardavimą pradžios, yra normalu. Kaip matyti vėliau, šalys aptaria sutarties nutraukimo būdus (t. y. atsakovė pasitikslina, ar pakanka įspėjimo apie sutarties nutraukimą elektroniniu laišku), tačiau paskutiniame pridėtame laiške atsakovė, nors ir teigia norinti nutraukti sutartį, tuo pačiu įpareigoja ieškovę toliau tęsti darbus su asmenimis (potencialiais pirkėjais), su kuriais yra užmegztas kontaktas, kitaip tariant, vystyti pardavimą su pirkėjais, kuriems yra pasiūlytas žemės sklypas. Įpareigodama ieškovę toliau tęsti darbus, atsakovė ne tik leido suprasti, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis lieka galioti ir toliau, bet tuo pačiu pripažino, jog ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. ieškojo potencialių pirkėjų ir juos rado, ir dabar reikia tik tęsti tolesnį bendradarbiavimą su surastais pirkėjais tam, kad turtas būtų parduotas.

Šalies argumentai

17. Ieškovė UAB „Ober-Haus“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovės argumentacija dėl sutarties galiojimo nepagrįsta ir prieštaringa, darytina išvada, jog šalys nepatvirtino sutarties nutraukimo ir ši yra galiojanti, todėl teismas, vertindamas bylos aplinkybių turinį, teisingai konstatavo, jog ieškovei turi būti priteistas atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovės UAB „Projekto valdymas“ prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, bei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

19. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju procesinių dokumentų įteikimas atsakovei vyko keturis kartus. Pirmiausia ieškinys su priedais ir teismo pranešimas 2019 m. sausio 25 d. buvo išsiųsti VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 6 d. teismas siuntė procesinius dokumentus atsakovės vadovui B. Ž. adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 20 d. teismas pakartotinai siuntė procesinius dokumentus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nurodyto atsakovės vadovo B. Ž. adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi procesinių dokumentų ir vėl nepavyko įteikti, jie buvo pakartotinai išsiųsti 2019 m. kovo 13 d. atsakovės deklaruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir laikyti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

20. CPK 123 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, jog procesinį dokumentą pristatančiam asmeniui neradus adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikimas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

21. Teismas pažymėjo, jog iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog atsakovės buveinė yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 24 d. šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. 2017.07.24-1 ATR VHAN KP preambulėje aiškiai nurodyta, jog sutartį sudaro atsakovė, įmonės kodas 303526371, registruota adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, atstovaujama M. S., veikiančio pagal įgaliojimą, internetiniame tinklalapyje https://rekvizitai.vz.lt/imone/projekto_valdymas/ skelbiamas atsakovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog ieškovė tiek viešai skelbdama – taigi, išviešindama, tiek ir sudarydama sutartį su kontrahentu, buveinės adresą nurodo esant (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, jog nepatikslindama adreso, kuriuo faktiškai vykdo veiklą, atsakovė turėjo suprasti, jog kilus ginčui, tinkamas neišviešinimas su juridiniu asmeniu susijusių duomenų gali turėti atitinkamų teisinių pasekmių, konkrečiai tariant, neįteikus procesinių dokumentų Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu šalies prašymu gali būti priimamas sprendimas už akių. Teismas pažymėjo, kad be kita ko, atsižvelgtina į aplinkybę, jog teismas, negalėdamas įteikti siunčiamų procesinių dokumentų atsakovės buveinės vietoje, juos siuntė atsakovės vadovui B. Ž., gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kurie, kaip ir prieš tai siųstosios mažosios pašto korespondencijos, grįžo neįteikti.

22. Teismas nustatė, kad atsakovės teigimu, teismas iš ieškinio priedų galėjo matyti kitą negu yra registruotas buveinės adresą, elektroninį paštą bei telefono numerį. Teismas atkreipė dėmesį, jog susirašinėjimas tarp šalių vyko 2017 metų liepos – rugsėjo mėnesiais. Ieškovė į teismą kreipėsi 2019 m. sausio 23 d. Taigi, nuo šalių bendradarbiavimo iki ieškinio pateikimo teisme praėjo daugiau nei vienerių metų laiko tarpas, per kurį, teismo vertinimu, tikėtina, galėjo būti pasikeitę atsakovės darbuotojai, su kuriais bendravo ieškovės atstovai, jų kontaktiniai duomenys ar veiklos vykdymo vieta (jeigu 2017 m. rugsėjo 13 d. elektroniniame laiške matomą adresą (duomenys neskelbtini), galima laikyti faktiniu veiklos vykdymo adresu).

23. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas sprendė, jog išnaudojo visas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei, kad šalis būtų informuota tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą. Ši aplinkybė vertintina kaip teismo, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovei, tinkamas CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas.

24. Teismas, pripažinęs, kad atsakovė veikė savo pačios rizika, nenurodydama nei faktinės buveinės, nei savo vadovo tikslių adresų, kuriais būtų galimas procesinių dokumentų įteikimas, o teismas visas jam prieinamas protingas priemones procesiniams dokumentams įteikti išnaudojo, atmetė ieškovės prašymą atnaujinti praleistą dvidešimties dienų terminą nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netenkindamas atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

25. Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Projektų valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą 2019 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25989-967/2019 ir atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

26. Nurodo, kad jo manymu Vilniaus miesto apylinkės teismas visų pirma neįgyvendino skundžiamoje nutartyje minimų CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nes atsakovas iš viso nebuvo informuotas apie pateiktą ieškinį, o 2019 m. gegužės 6 d. sprendimas už akių neatitinka pateiktų įrodymų todėl nebuvo pagrindo priimti 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą už akių, kadangi ieškovas teismui buvo pateikęs tik savo nuomonę be jokios tai pagrindžiančios informacijos, kad ginčo objektas - žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra parduotas už ieškovo nurodytą 700 000 Eur be PVM kainą. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovas tyčia nepateikė tikrosios pardavimo kainos, kurią galėjo matyti ir tikėtina matė naudodamasis ieškovui, kaip tarpininkavimo paslaugas vykdančiam asmeniui, prieinamais duomenimis per www.ntsandoriai.lt. Atsakovas UAB „Luminor būstas“ surastam pirkėjui pardavė žemės sklypą be statybas leidžiančio dokumento, be projektinės dokumentacijos už 386 000 Eur be PVM, 467 060 Eur su PVM sumą. Nors ieškovas nurodė žemės sklypo pardavimo kainą 700 000 Eur be PVM. Šių duomenų Vilniaus miesto apylinkės teismas net nepatikrino ir priteisė ieškovui iš atsakovo: 25 410 Eur su PVM sumą skaičiuojamą ne nuo tikrosios žemės sklypo pardavimo kainos, o nuo 700 000 Eur be PVM sumos, kurią nurodė ieškovas kaip ne va žemės pardavimo kainą. Atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai priteisė ir 1 402,63 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2019 m. sausio 22 d. (25 410 x 0,03 proc.) bei 1 148,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso 27 960,64 Eur dydžio sumą. Teismas taip pat nevertino ir kitų aplinkybių, t. y. kad žemės sklypas buvo parduotas naudojantis visai kitos įmonės teikiamomis paslaugomis, kad su ieškovu sutartis buvo nutraukta.

27. Atsakovo nuomone, vien dėl šios priežasties, kad žemės sklypas buvo parduotas už dvigubai mažesnę kainą, nei kad buvo teigiama ieškovo ir nuo kurios dydžio nepagrįstai jam buvo paskaičiuota žymiai didesnė priteista suma, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo atnaujinti praleistą terminą sprendimui už akių peržiūrėti, nes priimtas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka CPK 285 straipsnio 2 dalies.

Atsiliepimas

28. Atsakovas nurodo, kad neturėjo galimybės pareikšti atsiliepimą dėl ieškinio bei apsiginti, nors teismas galėjo išsiųsti dokumentus ne tik registruota siunta, bet ir pasinaudodamas elektroninių ryšių priemonėmis kadangi vedama byla buvo per www.e.teismas.lt sistemą. Negana to ieškovas turėjo atsakovo atstovo — M. S., kuris su ieškovu pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį ir nuolatos bendravo, kontaktinius duomenis, t. y. telefono numerį, ei. pašto adresą žinojo kontoros adresą - (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas faktiškai vykdo veiklą. Tačiau nesiėmė jokių priemonių ir tinkamai neinformavo Vilniaus miesto apylinkės teismo apie žinomą kitą atsakovo adresą atsakovo atstovo kontaktinius duomenis, o taip pat neinformavo nei atsakovo apie jam pareikštą ieškinį. Nors atsakovui prieš pateikiant ieškinį į teismą teisingais kontaktiniais adresais pretenziją, į kurią iš atsakovo gavo atsakymą.

Šalies argumentai

29. Atsakovas atsiliepimo nepateikė ne savavališkai, o dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes ieškinys jam įteiktas nebuvo, todėl jis neturėjo galimybės žinoti apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Ieškovas ieškinyje nurodė tik vieną atsakovo adresą nors ieškovui buvo žinomas kitas atsakovo adresas, t. y. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieškinyje nurodytu adresu atsakovas realiai neveikė, o faktas, kad Juridinių asmenų registre buvo įrašytas adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje buvo nepagrįstai suabsoliutintas. Kaip matyti iš bylos medžiagos jokių kitų, įstatymuose įtvirtintų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomų metodų teismas nesiėmė, apart to, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami pakartotinai atsakovo buveinės adresu, kuriuo, dokumentų stsakovas negavo bei registruota pašto siunta 2019 m. vasario 6 d. vieną kartą buvo išsiųsti procesiniai dokumentai direktoriaus B. Ž. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šių dokumentų įmonės direktorius taip pat negavo, jie jam nebuvo įteikti. Paminėtina tai, kad direktorius daug keliauja darbo reikalais todėl jam net nėra patogus būdas gauti dokumentus registruotąją pašto siunta. Atsižvelgiant į tai direktorius ir buvo išrašęs įgaliojimą kitam asmeniui tvarkyti su įmone susijusius reikalus, kuris ir pasirašė sutartį su ieškovu. Atsakovo nuomone ieškovas privalėjo nurodyti ieškinyje būtent tą kontoros adresą kuris jam buvo gerai žinomas ir atsakovo atstovo duomenis, su kuriuo buvo pasirašyta tarpininkavimo paslaugų sutartis, o ne tik atsakovo registracijos adresą nes bendravimas su ieškovu nevyko įmonės registracijos adresu ir ieškovas nebendravo su direktoriumi.

30. Be to, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo matomas kitas atsakovo adresas nei registracijos, o taip pat ei. paštas bei tel. Nr. (Ieškovo pateiktuose ei. laiškuose nurodomi atsakovo ir jo atstovo M. S. kontaktai) tačiau teismas šiais duomenimis taip pat nesinaudojo, nes kaip nurodo skundžiamoje nutartyje susirašinėjimas vyko 2017 m., o ieškinys pateiktas 2019 m., todėl teismo nuomone kontaktiniai adresai galėjo per šį laikotarpį pasikeisti todėl jais pasinaudota siekiant informuoti atsakovą nebuvo. Atsakovo nuomone, tai tik dar kartą įrodo tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nesiėmė visų įstatymuose numatytų galimų procesinių dokumentų įteikimo priemonių, kad atsakovas būtų tinkamai informuotas, todėl atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes ieškinys atsakovui įteiktas nebuvo, jis neturėjo galimybės žinoti apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Visi atsakovui išsiųsti pranešimai buvo neįteikti. Vilniaus miesto apylinkės teismas atliko tik formalią procesinių dokumentų įteikimo procedūrą.

Atsiliepimas

31. Atsiliepimu ieškovas UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamas turtas nurodo, jog šiuo atveju aktuali yra CPK 123 straipsnio 4 dalis, aiškiai reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Atsakovas klaidingai interpretuoja tiek šio įstatymo normą, tiek ir itin šiuo klausimu išplėtotą teismų praktiką, ko pasekoje, visą atsakomybę, dėl neįteiktų procesinių dokumentų verčia ieškovui bei teismui. Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovas teikdamas teismui ieškinį, atliko visus įstatyme nurodytus veiksmus tam, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti. Ieškovas, nurodydamas atsakovo adresą, vadovavosi šiais rašytiniais įrodymais: pirma, tai išrašu iš registrų centro bei internetinio portalo www.rekvizitai.lt duomenimis, kuriuose įmonės deklaruotas adresas yra (duomenys neskelbtini). Antra, ieškovo ir atsakovo sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties rekvizitų skiltyje nurodytu, taip pat aukščiau minėtu adresu. Atsakovas pasirašydamas šią sutartį patvirtino tokių duomenų tikrumą. Teismas, įteikinėdamas procesinius dokumentus taip pat atliko visas įstatyme nurodytas funkcijas, t. y. dokumentus siuntė ne tik deklaruotu įmonės adresu, bet ir jos vadovo – B. Ž. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir pastarajam dokumentų įteikti nepavyko. Taigi, darytina išvada, jog procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko ne dėl to, jog neva tai ieškovas ir teismas dirbo neapdariai ir nesistengė užtikrinti atsakovo teisės į tinkamą procesą, bet dėl to, jog pats atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė jokių priemonių, kad procesinius dokumentus pavyktų įteikti, t. y. atsakovas niekur nėra deklaravęs savo tikrojo adreso, kuriame, kaip pats teigia, vykdo visą veiklą. Papildomai nurodoma, kad vertinant atsakovo veiksmus, darytina prielaida, jog siekiant išvengti teisminio proceso buvo sąmoningai vengiama priimti procesinius dokumentus. Kartu pažymėtina, jog atsakovas niekada nebuvo nurodęs, kad savo veiklą vykdo, kitu, nei deklaruotu įmonės adresu. Atsakovas dar anksčiau, t. y. teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pateikęs susirašinėjimą su ieškovu elektroniniais laiškais ir interpretuoja tai, kaip sutikimą nutraukti tarpininkavimo paslaugų sutartį. Tokia atsakovo interpretacija yra klaidinga. Priešingai, elektroninių laiškų turinys suponuoja ne siekį nutraukti sutartį, o toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

32. Vertinant elektroninių laiškų turinį lingvistiniu požiūriu akivaizdu, kad pirmuose laiškuose atsakovas išreiškia norą nutraukti tarpininkavimo paslaugų sutartį, dėl neva tai mažo pirkėjų susidomėjimo, kas vertinant įprastą žemės sklypų pirkimo - pardavimo specifiką, per tokį trumpą laiką nuo paskelbimo apie pardavimą pradžios, yra normalu. Kaip matyti vėliau, šalys aptaria sutarties nutraukimo būdus (t. y. atsakovas pasitikslina, ar pakanka įspėjimo apie sutarties nutraukimą el. laišku), tačiau paskutiniame pridėtame laiške, atsakovas, nors ir teigia norįs nutraukti sutartį, tuo pačiu įpareigoja ieškovą toliau tęsti darbus su asmenimis (potencialiais pirkėjais), su kuriais yra užmegztas kontaktas, kitaip tariant, vystyti pardavimą su pirkėjais, kuriems yra pasiūlytas žemės sklypas. Tai suponuoja išvadą, jog įpareigodamas ieškovą toliau tęsti darbus, atsakovas ne tik leidžia suprasti, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis lieka galioti ir toliau, bet tuo pačiu pripažįsta, jog ieškovas vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. ieškojo potencialių pirkėjų ir juos rado, ir dabar reikia tik tęsti tolesnį bendradarbiavimą su surastais pirkėjais tam, kad turtas būtų parduotas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas, vertindamas ieškovo suteiktų paslaugų kokybę nurodo, jog nebuvo nei surasta, nei informuota apie jokius potencialius turto pirkėjus. Pasak atsakovo, ieškovas nesuteikė jokių tarpininkavimo paslaugų pagal sutartį, tačiau įpareigojimas tęsti darbus su pirkėjais, su kuriais yra pavykę užmegzti kontaktą, rodo priešingai. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo argumentacija dėl sutarties galiojimo nepagrįsta ir prieštaringa, darytina išvada, jog šalys nepatvirtino sutarties nutraukimo ir ši yra galiojanti, todėl teismas, vertindamas bylos aplinkybių turinį, teisingai konstatavo, jog ieškovui turi būti priteistas atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

33. Nurodo, kad atsakovas atskirajame skunde teigia, jog neva tai ieškovas niekuo neprisidėjo prie turto pardavimo, neatliko jokių su tarpininkavimo paslaugų sutartimi susijusių veiksmų, todėl neturi teisės į jokį atlygį. Tačiau ieškovo teigimu, iš aukščiau aptarto ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo matyti, jog tarpininkavimo paslaugų sutartis yra galiojanti, iš ko išplaukia, jog pats atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, kadangi sutarties 7 punkte yra numatyta išimtinė ieškovo teisė ieškoti pirkėjų, t. y. atsakovas negalėjo turto pardavinėti nei pats nei pasitelkdamas kitus tarpininkus. Tai, jog turtas buvo parduotas, kaip teigia atsakovas per kitą tarpininką, yra akivaizdus sutarties pažeidimas. Taip pat ieškovas pažymi, jog tarpininkavimo sutarties esmė yra potencialių pirkėjų kontaktų paieška ir perdavimas užsakovui, o ne garantijos dėl paties pirkimo pardavimo įvykimo. Atsiskaitymo sąlyga gali būti sandorio, pasinaudojant kontaktais, sudarymas, tačiau tai nėra tarpininkavimo paslaugos esmė, o tik atsiskaitymo sąlyga. Šiuo atveju galiojant sutarčiai buvo perduoti atsakovui pirkėjo duomenys ir būtent tai yra pagrindinis tarpininkavimo sutarties objektas - potencialių pirkėjų duomenų radimas ir pateikimas. Pats turto pardavimas yra tik atsiskaitymo už gautus duomenis sąlyga, t.y. sėkmės elementas, jog duomenys pasirodė esantys naudingi. Tačiau sutarties objektas yra duomenų radimas ir pateikimas.

Šalies argumentai

34. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovo teigimu, ieškovas yra nesąžiningas ir siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita, dėl to, jog atlygį už paslaugas paskaičiavo ne nuo tikrosios turto pardavimo kainos, o nuo 700 000 eurų sumos. Toks argumentas parodo, jog atsakovas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, o konkrečiai ieškinio turinį, buvo neatidus ir nepakankamai įsigilino. Ieškovas teismo prašė iš atsakovo išreikalauti turto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria vadovaujantis būtų galima tiksliai apskaičiuoti komisinį atlygį. Taip pat ieškinyje yra nurodyta, jog atlygis skaičiuojamas atsižvelgiant į tarpininkavimo paslaugų sutartyje nurodytą kainą. Todėl laikyti, jog ieškovas yra nesąžiningas ir siekia neteisėtai pasipelnyti, nėra jokio pagrindo, kadangi formuluodamas ieškinio reikalavimus, ieškovas vadovavosi šalių sudaryta sutartimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

36. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo UAB „Projekto valdymas“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

37. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi sąlygos - viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

38. Pažymėtina, kad esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.

39. CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas nurodant, kad kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, nurodė, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas).

40. CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais. CPK 122 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 4 dalyje kaip viena iš galimybių nurodytas procesinių dokumentų įteikimas kitu (nei buveinės) juridinio asmens nurodytu adresu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 111 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turinį, 2 punkte nustatyta, kad kiekviename procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje juridinių asmenų buveinė, taip pat pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Taigi kitą, nesutampantį su juridinio asmens buveinės adresu, procesinių dokumentų įteikimo vietą teismui gali nurodyti ne tik pats juridinis asmuo, bet ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Įteikimas tokiu kito dalyvaujančio byloje asmens nurodytu adresu turėtų būti taikomas kaip viena iš galimybių prieš taikant CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisine fikcija grindžiamą įteikimo būdą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

41. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pateikusi išaiškinimą, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

42. Taikant aptartas procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, kai priimamas sprendimas už akių, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą. Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019, 27 punktas).

43. Išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad toks teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas reikšmingas sprendžiant dėl prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

44. Nagrinėjamos bylos atveju procesinių dokumentų įteikimas atsakovui vyko keturis kartus. Pirmiausia ieškinys su priedais ir teismo pranešimas 2019 m. sausio 25 d. buvo išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu. 2019 m. vasario 6 d. teismas pakartotinai siuntė procesinius dokumentus buveinės adresu. Kadangi procesinių dokumentų ir vėl nepavyko įteikti, jie buvo pakartotinai išsiųsti 2019 m. vasario 20 d. atsakovės vadovui. 2019 m. kovo 13 d. procesiniai dokumentai išsiųsti trečią kartą įmonės deklaruotos buveinės adresu. 2019 m. gegužės 6 d. priimtas sprendimas už akių 2019 m. gegužės 6 d. išsiųstas atsakovės buveinės adresu. Visais šiais atvejais procesiniai dokumentai buvo neatsiimti.

45. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

46. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).

47. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti.

48. Atsakovė prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti grindė iš esmės tuo, kad apie pradėtą prieš ją civilinę bylą ji buvo informuota CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu, tačiau faktiškai procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti; apie priimtą sprendimą už akių atsakovė sužinojo tik 2019 m. gegužės 31 d. iš antstolio kontoros gavusi visus procesinius dokumentus.

49. Kasacinės instancijos teismas suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę - tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

50. Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada esant pagrindui atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

51. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė ir tai, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių netenkinamas, tačiau teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakyta tik dėl procesinių dokumentų įteikimo aplinkybių ir su tuo susijusio prašymo dėl termino atnaujinimo. Minėta, kad teismas termino pareiškimui paduoti neatnaujino, taigi negalėjo būti nagrinėjamas ir nebuvo nagrinėtas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nevertintas ginčo faktinis pagrindas ir dalykas, t. y. CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo (ne)buvimas. Todėl, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduotinas nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

52. Atskirąjį skundą patenkinus, UAB „Ober-Haus“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (CPK 93, 98 straipsniai).

53. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atsakovės UAB „Projekto valdymas“ pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pareiškimą priimti.

Perduoti atsakovo UAB „Projekto valdymas“ pareiškimą, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Asta Pikelienė