- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- e2-7058-967/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02048-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Projekto valdymas“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Projekto valdymas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Projekto valdymas“ (toliau – atsakovė) 25 410,00 Eur skolos, 2 324,10 Eur palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2017 m. liepos 24 d. ieškovė su atsakove sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2017.07.24-1 ATR VHAN KP, kuria ieškovė įsipareigojo ieškoti klientui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 15,48 a, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su jame suprojektuoto statinio techniniu projektu ir statybos leidimu pirkėjų, skatinti tokį pardavimą bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas, o klientas įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytą atlygį už suteiktas paslaugas. Prieš pradedant vykdyti sutartį, atsakovė nepateikė sąrašo asmenų (fizinių ar juridinių), su kuriais būtų bendraujama pačios atsakovės ar per kitus trečiuosius asmenis dėl turto pardavimo ir su kuriais, būtų nepageidaujama jog ieškovė bendrautų. Atsakovė pageidavo turto pardavimą skatinti be viešos reklamos, tik per tiesioginius kontaktus, todėl ieškovė 2017 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovei potencialių pirkėjų sąrašą, kuriems buvo pateikta išsami informacija apie parduodamą turtą. Viso buvo informuoti 36 potencialūs pirkėjai. Atsakovė nepateikė jokių pastabų ar pretenzijų dėl sąraše nurodytų asmenų, kas, ieškovės teigimu, įrodo, jog visi nurodyti pirkėjai informaciją apie parduodamą turtą pirmiausia gavo iš ieškovės. Nors ir buvo susidomėjusių parduodamu turtu, potencialūs pirkėjai, išnagrinėję pasiūlymą, vertino jį kaip rizikingą, todėl atsakovė 2017 m. rugsėjo 13 d. informavo ieškovę dėl sutarties nutraukimo, motyvuodama tuo, kad reikia paruošti naują projektą, nes dabartinis pirkėjų nedomina. Ieškovė, konsultuodama atsakovę patarė, jog praėjo labai mažai laiko nuo pardavimo pradžios ir nutraukti pardavimus būtų netikslinga. Atsakovė nurodė tęsti pardavimus, tačiau bendrauti tik su tais pirkėjais, kuriems jau yra pateiktas pasiūlymas ir duota informacija, kol bus parengtas naujas projektas. Toks atsakovės nurodymas ieškovei leido suprasti, kad darbai pagal sutartį tęsis, todėl ieškovė ir toliau bendravo su potencialiais pirkėjais, dalinosi informacija apie parduodamą turtą.
2018 m. spalio 31 d. „(duomenys neskelbtini)“ pasirodė straipsnis: „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė, patikrinusi Nekilnojamojo turto registro išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) įsitikino, kad turtas, t. y. 0,1548 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. kovo 7 d. nuosavybės teise priklauso atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“. Ši įmonė yra tiesiogiai susijusi potencialia pirkėja UAB „Omberg“, kuriai ieškovė buvo pateikusi pasiūlymą įsigyti turtą. Pažymėtina, kad atsakovė apie tai, kad UAB „Omberg“ yra potenciali pirkėja, buvo informuota 2018 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniu laišku. Tai, kad UAB „Omberg“ ir atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“ yra susijusios įmonės patvirtina 2018 m spalio 31 d. „Verslo žiniose“ publikuotas straipsnis. Jame nurodyta, kad UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“ tik formaliai valdo šį projektą.
Ieškovė pažymėjo, jog sėkmingas kontaktas ir pirkėjo duomenys buvo surasti būtent jos dėka. Pabrėžė, jog tarpininkavimo paslaugų įkainis rinkoje yra nusistovėjęs ir sudaro apie 3,00 procentus sėkmės atveju, t.y. šalys buvo susitarę įprastomis sąlygomis. Tokių sklypų sėkmingas pardavimas turi aukštą nesėkmės riziką, t. y. tarpininkas rizikuoja, jog atlikdamas konsultacijas, platinimą ir kitokį pardavimo skatinimą, jis liks visiškai be jokio užmokesčio, todėl sutarties 3,00 procentų sėkmės užmokestis yra protingas ir adekvatus.
Tarpininkavimo sutartį šalys sudarė 2017 m. liepos 24 d. 2017 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė pateikė atsakovei informaciją apie potencialius pirkėjus, t.y. sutarties galiojimu metu. Vėliau turtas buvo parduotas ieškovės surastos potencialios pirkėjos UAB „Omberg“ susijusiam asmeniui UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“. Todėl ieškovei priklauso atlyginimas už ieškovės paslaugas, kuris yra 3,00 procentai nuo turto kainos plius taikytinas PVM. Turto pardavimo kaina yra 700 000,00 Eur + PVM. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi ieškovei sumokėti 25 410,00 Eur komisinių. Ieškovė 2018 m. lapkričio 27 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę dėl susiklosčiusios situacijos ir atlyginimo, tačiau atsakovė geranoriškai tartis nesutiko.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Kai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). 2019 m. kovo 13 d. atsakovei VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), išsiųsti teismo procesiniai dokumentai. 2019 m. kovo 26 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta, jog per siuntos saugojimo terminą, siųsti teismo procesiniai dokumentai neatsiimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, laikantis juridiniams asmenims adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. liepos 24 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 2017.07.24-1 ATR VHAN KP (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo ieškoti klientui nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 15,48 a, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su jame suprojektuoto statinio techniniu projektu ir statybos leidimu (toliau – turtas) pirkėjų, skatinti tokį pardavimą bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas, nurodytas sutartyje, o klientas įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytą atlygį už suteiktas paslaugas (sutarties 1 punktas). Atsakovė pageidavo turto pardavimą skatinti be viešos reklamos, tik per tiesioginius kontaktus. Ieškovės darbuotojas – sertifikuotas komercinio NT ekspertas A. T. 2017 m. rugpjūčio 28 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovės vadovaujančiam partneriui M. S. potencialių pirkėjų sąrašą, kuriems buvo pateikta pagrindinė informacija apie parduodamą turtą. Viso buvo informuoti 36 potencialūs pirkėjai. Atsakovės vadovaujantis partneris M. S. nepateikė jokių pastabų ar pretenzijų dėl sąraše nurodytų asmenų. 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakovės vadovaujantis partneris M. S. informavo ieškovę dėl sutarties nutraukimo. Ieškovės darbuotojas – sertifikuotas komercinio NT ekspertas A. T., konsultuodamas atsakovę, patarė toliau vykdyti pardavimą. Atsakovės vadovaujantis partneris M. S. nurodė tęsti pardavimus, tačiau bendrauti tik su tais pirkėjais, kuriems jau yra pateiktas pasiūlymas ir duota informacija, kol bus parengtas naujas projektas.
2018 m. spalio 31 d. „Verslo žiniose“ pasirodė straipsnis: „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė, patikrinusi Nekilnojamojo turto registro išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad turtas nuo 2018 m. kovo 7 d. nuosavybės teise priklauso atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“. Ši įmonė yra galimai susijusi potencialia pirkėja UAB „Omberg“, kuriai ieškovė buvo pateikusi pasiūlymą įsigyti turtą. Pažymėtina, kad atsakovė apie tai, kad UAB „Omberg“ yra potenciali pirkėja, buvo informuota 2017 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniu laišku, siųstu atsakovės vadovaujančiam partneriui M. S.. Tai, kad UAB „Omberg“ ir atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“ yra galimai susijusios įmonės patvirtina 2018 m spalio 31 d. „(duomenys neskelbtini)“ publikuotas straipsnis. Jame nurodyta, kad pinigus į UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“ investavo ir fondo akcijas kontroliuoja UAB „Omberg investicijos“. UAB ,,Omberg Investicijos“ priklauso UAB „Omberg NT“, kurią valdo UAB „Omberg Group“. Vienintelė UAB „Omberg“ akcininkė – UAB „Omberg Group“. Duomenų apie tai, jog atsakovė būtų bendravusi pati ar per kitus trečiuosius asmenis dėl turto pardavimo su UAB „Omberg“, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo principais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, analogiškas reikalavimas elgtis sąžiningai sutartiniuose santykiuose įtvirtintas CK 6.158 straipsnyje.
Remiantis sutarties 6 punktu, klientas įsipareigojo sumokėti tarpininkui atlyginimą (komisinius) už suteiktas paslaugas, kuris bus lygus 3,00 procentams nuo galutinės turto pardavimo kainos, nurodytos pirkimo-pardavimo sutartyje plius taikytinas PVM. Sutarties 10 punkte nustatyta, kad jeigu tarpininkas surado pirkėją ir pranešė apie jį klientui iki sutarties galiojimo pabaigos ar iki kliento pranešimo dėl šios sutarties nutraukimo, ir jei turtas parduodamas minėtam potencialiam pirkėjui ar su juo susijusiam asmeniui, klientas privalo vykdyti nustatytus įsipareigojimus dėl komisinių sumokėjimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo suteiktos išimtinės teisės ieškoti pirkėjų turtui. Kadangi atsakovė, sudarydama sutartį, įsipareigojusi neieškoti pirkėjų turtui nei tiesiogiai, nei netiesiogiai (pasitelkdama kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis), perleisdama turtą atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“, galimai susijusiai su potencialia pirkėja UAB „Omberg“, kuriai, kaip patvirtina 2017 m. rugpjūčio 28 d. elektroninis laiškas, sutarties galiojimo metu buvo išsiųsta pagrindinė informacija apie projektą, įgijo pareigą mokėti 3,00 procentų dydžio atlyginimą (komisinius) už suteiktas paslaugas (sutarties 6, 10 punktai). Nežinant, už kokią kainą konkrečiai atsakovė pardavė turtą, vadovaujantis sutarties 5 punktu, kuriuo atsakovė sutiko parduoti turtą už 700 000,00 Eur plius PVM kainą, laikytina, jog ieškovės atlyginimą (komisinius) sudaro 21 000,00 Eur + 4 410,00 Eur PVM, iš viso 25 400,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutarties galiojimo metu buvo informavusi potencialią pirkėją UAB „Omberg“ apie galimybę pirkti parduodamą turtą, o turtas buvo parduotas su potencialia pirkėja UAB „Omberg“ galimai susijusiai atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“, ieškovės reikalavimas tenkinamas, priteisiant iš atsakovės 25 400,00 Eur atlyginimą (komisinius) (CK 6.716 straipsnis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2 324,10 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 17 d., kada buvo sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis, iki 2019 m. sausio 22 d., kada buvo parengtas ieškinys (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, jog sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Sutarties 15 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jeigu šalis laiku nesumokės kitai šaliai bet kurios pagal sutartį mokėtinos sumos per sutartyje nurodytą terminą, ji mokės tai kitai šaliai 0,03 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo vadovautis sutarties 15 punktu ir reikalauti priteisti ne 0,03 procento dydžio palūkanas už tam tikrą laikotarpį, bet 0,03 procento dydžio delspinigius (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teigtina, jog šalių tikroji valia išreikšta susitariant būtent dėl 0,03 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną uždelstą dieną. Priešingas nurodytos sutarties aiškinimas laikytinas nesąžiningu atsakovės atžvilgiu (CK 1.5 straipsnis, 6.193 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 324,10 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2019 m. sausio 22 d. laikytinas nepagrįstu. Nepažeidžiant atsakovės teisių ir labiau nesuvaržant jos prievolės, ieškovei priteistina 1 402,63 Eur delspinigių suma taikant 0,03 procento dydžio delspinigių normą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2019 m. sausio 22 d. ((25 410,00 Eur x 0,03 proc.) x 184 d.) (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 624,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 563,44 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 1 187,44 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 96,68 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 603,28 Eur žyminio mokesčio ir 544,73 Eur už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus, iš viso – 1 148,01 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,44 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai sudaro 7,19 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį patenkinus iš dalies teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos viršija minimalią valstybei priteistiną 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, iš atsakovės yra priteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas, juridinio asmens kodas 111645042, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Projekto valdymas“, juridinio asmens kodas 303526371, 25 410,00 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų ir nulį euro centų) skolos, 1 402,63 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus du eurus ir šešiasdešimt tris euro centus) delspinigių ir 1 148,01 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus ir vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Projekto valdymas“, juridinio asmens kodas 303526371, valstybės naudai 7,19 Eur (septynis eurus ir devyniolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.