Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. G.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą pareiškimą dėl rūpintojo nepilnamečiam vaikui skyrimo, rūpybos vietos nustatymo, turto ir lėšų administratoriaus skyrimo, suinteresuoti asmenys – V. V. ir E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas R. G. patikslintą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, pakartotinai nurodė aplinkybes, išdėstytas patikslintame pareiškime, papildomai nurodė, kad V. V. skyrimas E. M. rūpintoja geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. V. V., būdama E. M. teta, yra tinkamas asmuo rūpintis nepilnamečiu, ji imasi visų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama sūnėno rūpyba, pavyzdžiui, net ir nesant reikalavimo, ketina lankyti asmenims, pageidaujantiems tapti globėjais (rūpintojais), skirtus mokymus (kursus). E. yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, jam skirtas atskiras kambarys su visais būtiniausiais daiktais. Per laikotarpį, kai E. buvo laikinai apgyvendintas tetos namuose, jokių rūpybos trūkumų nenustatyta, nepilnametis bendrauja tiek su teta, tiek su jos sutuoktiniu, dukromis. V. V. sutuoktinis specialistams išreiškė sutikimą, kad jo sutuoktinė būtų paskirta E. M. rūpintoja, nurodė, kad jei tik E. pageidaus, galės jį mokyti atlikti tam tikrus darbus. Pareiškėjos atstovo teigimu, tai, kad V. V. sutuoktinis buvo baustas administracine tvarka, teistas, nėra kliūtis skirti V. V. E. M. rūpintoja, kadangi E. jau yra pakankamai suaugęs, jog galėtų įvertinti neteisėtų veiksmų pasekmes, todėl tetos sutuoktinis neturėtų daryti jam neigiamos įtakos. Kitų asmenų, pageidaujančių tapti E. M. rūpintojais, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Remiantis pareiškėjos atstovo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus. Duomenų apie E. M. tėvą nėra, tėvystė nenustatyta. 2009 m. balandžio 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. atskirtas nuo motinos I. M., jam nustatyta nuolatinė globa, jo globėja paskirta V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėja V. M., kuri paskirta jo turto administratore. 2019 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio E. M. nuolatiniu rūpintoju paskirtas A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje nustatyta nepilnamečio rūpybos vieta, rūpintojas A. M. paskirtas nepilnamečio E. M. turto administratoriumi ir lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

A. M. mirė (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 13 d., mirus įstatyminiam atstovui – nuolatiniam rūpintojui – E. M. laikinai apgyvendintas pas tetą V. V. (duomenys neskelbtini).

V. V. pateikė prašymą skirti ją nuolatine E. M. rūpintoja. VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namų globos centras pateikė informaciją, jog susisiekus su V. V., ši patvirtino apie norą tapti savo sūnėno E. M. nuolatine rūpintoja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs V. V. pateiktus dokumentus ir kitą informaciją apie asmenį, 2020 m. sausio 21 d. priėmė teigiamą sprendimą dėl pradinio įvertinimo ir rekomendavo organizuoti šio asmens pasirengimą globoti vaikus.

V. V. yra E. M. teta – jo motinos I. M. sesuo.

Suinteresuotas asmuo V. V. yra ištekėjusi, jos sutuoktinis R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutinka, kad jo sutuoktinė taptų E. M. nuolatine rūpintoja. V. V. su sutuoktiniu turi tris vaikus – dukras S. V., gimusią (duomenys neskelbtini), V. V., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. V., gimusią (duomenys neskelbtini) V. V. yra veiksni, sveika, pagal sveikatos būklę globėja būti gali, administracine tvarka nebausta, neteista, šiuo metu nedirba. Suinteresuoto asmens sutuoktinis R. V. yra baustas administracine tvarka, teistas.

E. M. yra išreiškęs valią, kad jo rūpintoja būtų paskirta teta V. V., kuri gali juo pasirūpinti. E. M. nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi.

Dėl nuolatinio rūpintojo kandidatūros

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.248 straipsnio nuostatomis, vaiko globos (rūpybos) tikslas yra užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo, turi būti atsižvelgiama į globos (rūpybos) tikslą, t. y. atsižvelgtina į tai, ar skiriamas globėjas (rūpintojas) gali užtikrinti šio tikslo įgyvendinimą.

Pagal CK 3.242 straipsnio 3 dalį, globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. CK 3.268 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus. Pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.249 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, mirus nepilnamečio vaiko – E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatiniam rūpintojui A. M., kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl kito nuolatinio rūpintojo nepilnamečiui skyrimo. Pareiškėja nepilnamečio E. M. nuolatine rūpintoja prašo skirti jo tetą – V. V., kuri yra išreiškusi norą tapti savo sūnėno rūpintoja. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų duotais paaiškinimais, nustatyta, kad V. V. sutinka būti paskirta nuolatine E. M. rūpintoja, šiam norui pritaria ir V. V. sutuoktinis. Norą, kad jo nuolatine rūpintoja būtų paskirta teta V. V. išreiškė ir pats nepilnametis vaikas – E. M..

V. V. yra veiksni, sveika, jos sveikatos būklė leidžia jai būti rūpintoja, byloje nėra duomenų, kad V. V. veiksnumas būtų apribotas šioje srityje. V. V. šiuo metu nedirba, augina tris nepilnametes dukras. Siūlomas skirti rūpintoju asmuo – V. V. yra neteista, administracine tvarka nebausta. Duomenų apie netinkamą V. V. elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų V. V., byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad V. V. moralinės savybės yra tinkamos būti rūpintoja. Byloje nenustatytos V. V. asmeninės savybės, kurios taptų kliūtimi ją skirti sūnėno rūpintoja. Nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju egzistuotų CK 3.269 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant asmuo negali būti skiriamas vaiko rūpintoju. Pareiškėjos pareiškime nurodyta bei jos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nepilnamečio E. M. interesai geriausiai bus patenkinti jam augant ir gyvenant kartu su savo teta V. V., kuri nuo pat E. M. gimimo jį pažįsta, bendravo su juo, prižiūrėjo, juos sieja artimi tarpusavio ryšiai. E. M. gyvenant pas senelius, suinteresuotas asmuo V. V. atvykdavo pas tėvus, todėl dažnai matydavosi ir bendraudavo su sūnėnu, jų tarpusavio santykiai geri. Byloje pateikti duomenys leidžia spręsti apie E. M. ir rūpintoja siūlomą skirti jo tetą siejančius artimus ir glaudžius tarpusavio ryšius. Mirus seneliui, E. M. buvo laikinai apgyvendintas savo tetos namuose. Nenustatyta, kad siūloma rūpintoja skirti V. V. netinkamai rūpintųsi nepilnamečiu, nėra duomenų apie jų tarpusavio ar E. M. ir kitų V. V. šeimos narių nesutarimus ar konfliktus. Priešingai, teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys patvirtino, kad jų tarpusavio santykiai geri, E. M. yra užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, atskiras kambarys su visais būtiniausiais daiktais. Teismo posėdžio metu tiek V. V., tiek ir E. M. patvirtino savo valią dėl E. M. nuolatinio rūpintojo skyrimo.

Byloje nustatyta, kad suinteresuoto asmens V. V. sutuoktinis R. V. yra baustas administracine tvarka ((duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 38 dalį ir (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį), teistas, baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, nutraukta susitaikius su nukentėjusiąja. Nors šie duomenys neigiamai charakterizuoja rūpintoja siūlomos skirti V. V. sutuoktinį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodytos teisei priešingos veikos padarytos prieš kelis metus, įvertinęs suinteresuoto asmens V. V. nurodytas aplinkybes, kad jos sutuoktinis padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, sprendžia, kad taikytos administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonės pasiekė savo tikslus, minėtas asmuo yra padaręs atitinkamas išvadas dėl visuomenėje galiojančių teisės normų laikymosi, savo elgesio, todėl tikėtina, kad nepilnamečio vaiko E. M. gyvenimas kartu su minėtu asmeniu – R. V., nebus jam žalingas, juo labiau kad E. M. yra pakankamai subrendęs, jog galėtų įvertinti ir apsispręsti dėl teisei priešingų veikų. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nelaikytinos kliūtimi skirti suinteresuotą asmenį V. V. savo sūnėno nuolatine rūpintoja.

Sprendžiant dėl nuolatinio rūpintojo kandidatūros, atsižvelgtina ir į tai, kad V. V. yra E. M. giminaitė – jo teta (motinos sesuo), o nustatant rūpybą pirmenybė yra skiriama giminaičiams (CK 3.249 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.259 straipsnio 3 dalis, 3.264 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, E. M. rūpintoja paskyrus jo tetą, jam bus užtikrinta galimybė ir toliau augti su savo artimiausiais giminaičiais, gyventi jam įprastoje šeimos gyvenamojoje aplinkoje. Byloje nėra duomenų, kad V. V. negebėtų tinkamai atlikti rūpintojos pareigų ar kad pažeistų nepilnamečio teises ar teisėtus interesus, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų būti skiriama rūpintoja. Atsižvelgtina ir į tai, kad kitų asmenų, kurie pageidautų tapti E. M. rūpintojais, nėra. Teismo vertinimu, nepilnamečio E. M. interesai geriausiai bus patenkinti jam augant ir gyvenant su savo teta.

Atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad kitų asmenų, norinčių rūpintis E. M., nėra, kad V. V. atitinka rūpintojui keliamus reikalavimus, kad ji yra artimas nepilnamečio E. M. giminaitis (teta), kad ją ir nepilnametį E. M. sieja emocinis ryšys, įvertinus V. V. motyvaciją bei pasirengimą rūpintis savo sūnėnu, prioritetą teikiant nepilnamečio vaiko interesams, pareiškėjos prašymas paskirti E. M. nuolatine rūpintoja V. V. tenkintinas (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, 3.264 straipsnio 3 dalis).

Dėl rūpybos vietos nustatymo, lėšų tvarkymo uzufrukto teise ir turto administratoriaus skyrimo

Remiantis CK 3.265 straipsnio nuostatomis, vaiko rūpybos vieta gali būti: 1) rūpintojo gyvenamojoje vietoje; 2) vaiko gyvenamojoje vietoje; 3) vaikų globos institucijoje; 4) fizinio asmens, kuris įstatymų nustatytais atvejais prižiūri vaiką, gyvenamojoje vietoje.

Įvertinus tai, kad rūpintinis E. M. neturi kitos gyvenamosios vietos, kad nuo 2020 m. sausio 13 d. laikinai gyvena V. V. šeimoje, jos gyvenamojoje vietoje, nepilnamečiui neišreiškus prieštaravimų dėl jo rūpybos vietos nustatymo, nepilnamečio E. M. rūpybos vietą tikslinga nustatyti jo rūpintojos V. V. gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašo paskirti V. V. nepilnamečio E. M. turto administratore bei lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 504 straipsnio 3 dalis). Nors byloje nėra duomenų, kad nepilnametis vaikas turėtų turto, tačiau, įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), siekiant nepilnamečio turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, V. V. skirtina E. M. turto administratore.

CK 3.275 straipsnyje, reglamentuojančiame disponavimą globojamo vaiko gaunamomis pajamomis, numatyta, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Tokia pat uzufrukto teise globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja ir vaiko globėjas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-295-524/2018). Atsižvelgiant į tai, nuolatinė rūpintoja V. V. skirtina ir nepilnamečio E. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Rūpintojai ir turto administratorei išaiškintina, kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, ji turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, o už nepilnamečio vaiko padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo rūpintojo turtą, o rūpintojas, būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi, iš dalies tenkinus pareiškėjos prašymą, civilinėje byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iki civilinės bylos išnagrinėjimo nepilnamečio E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpintoja paskirta V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini). Tenkinus pareiškėjos pareiškimą, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė paliekama galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 504 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.264 straipsniu, teismas

nutaria:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Paskirti nepilnamečio E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine rūpintoja V. V., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpybos vietą – nuolatinės rūpintojos V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Paskirti rūpintoją V. V., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto administratore ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę – nepilnamečio E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpintoja paskirti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo.

Išaiškinti V. V., kad vaiko rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; vaiko rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis), kad jis privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, t. y. užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje; kad vaiko rūpintojas už nepilnamečio vaiko padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo rūpintojo turtą, o rūpintojas, būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į rūpintiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis). Vaiko rūpintojas ir turto administratorius vaiko turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai vaiko interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500,00 Eur, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu vaiko rūpintojas ir turto administratorius nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globojamo vaiko turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos rūpintinio daiktinės teisės; vaiko rūpintojas ir turto administratorius, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka rūpintinio interesus.

Įsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas po nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.