Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-02-04 · Civilinė byla Nr. e2S-196-513/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
e2S-196-513/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02285-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Ieškovas
R. R., G. R., S. M., N. M.
Trečiasis asmuo
S. M., N. M.
Atsakovas
M. D., S. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-196-513/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02285-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų R. R. ir G. R. ir trečiųjų asmenų S. M. ir N. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. M. ir N. M. ieškinį atsakovėms M. D. ir S. F. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nuostolių atlyginimo priteisimo ir pagal ieškovų R. R. ir G. R. ieškinį atsakovei M. D. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys S. M. ir N. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018 m. gruodžio 21 d. priimtas ieškovų S. M. ir N. M. ieškinys, kuriuo ieškovai prašo: 1) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2018 m. lapkričio 26 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, nustatant, kad ieškovai S. M. ir N. M. naudojasi 5,70 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, atsakovas J. D. naudojasi 4,88 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, ieškovė S. F. naudojasi 3,70 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C; 2) teismui netenkinus šio ieškinio 1 punkte nurodyto reikalavimo ir tenkinus J. D. ieškinio reikalavimus kitoje civilinėje byloje taikyti alternatyvų ieškovų teisių gynimo būdą ir priteisti iš atsakovo J. D. ieškovų S. M. ir N. M. naudai 29 327,72 Eur bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-327-904/2018.

3. 2020 m. vasario 4 d. ieškovai R. R. ir G. R. pareiškė ieškinį atsakovui J. D. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys S. M. ir N. M. Ieškovai prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2020 m. sausio 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, nustatant, kad ieškovai R. R. ir G. R. naudojasi 3,70 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, atsakovas J. D. naudojasi 4,88 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, tretieji asmenys S. M. ir N. M. naudojasi 5,70 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A.

4. 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinės bylos sujungtos.

Žemesnės instancijos teismas

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta, miręs atsakovas J. D. pakeistas jo teisių perėmėja atsakove M. D. Civilinė byla sustabdyta iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-46-904/2020.

6. 2020 m. lapkričio 10 d. gautas ieškovų S. ir N. M. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta, priimtas ieškovų S. M. ir N. M. ieškinio atsakovėms M. D. ir S. F. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nuostolių priteisimo atsisakymas ir ši civilinės bylos dalis nutraukta, pakeista S. M. ir N. M. procesinė padėtis į trečiuosius asmenis, S. F. pašalinta iš proceso, civilinė byla sustabdyti iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-46-904/2020.

8. Teismas atnaujino civilinę bylą pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo išsprendimui, nustatė, kad ieškovų atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas ir byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Teismas išaiškino ieškovams, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

9. Įvertinęs aplinkybę, kad S. F. savo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą perleido ieškovams R. R. ir G. R., o S. M. ir N. M. atsisakė ieškinio atsakovei S. F., todėl S. F. pašalino iš proceso, o ieškovų S. M. ir N. M. procesinę padėtį pakeitė į trečiųjų asmenų.

10. Teismas nurodė, jog byloje reiškiami reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-46-904/2020 ginčijamos S. M. ir N. M. nuosavybės teisės į tą patį žemės sklypą. Dėl to nustačius, jog S. M. ir N. M. galbūt neteisėtai įgijo žemės sklypo dalį, nebus pagrindo nagrinėti klausimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismui civilinėje byloje Nr. e2-46-904/2020 priėmus sprendimą gali susidaryti situacija, kad ginčo žemės sklypo savininkų būtų ne trys, o du (M. D. ir R.). Be to, M. D. žemės sklypo dalis būtų daug didesnė, o patenkinus M. D. ieškinį byloje Nr. e2-46-904/2020 ieškovai R. R. ir G. R. privalės tikslinti ieškinio reikalavimus, teikti naują naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą.

11. Teismas konstatavo, jog nėra galimybės išnagrinėti R. R. ir G. R. reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-46-904/2020, nes joje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ir privalomąją galią šiai bylai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovai R. R. ir G. R. ir tretieji asmenys S. M. ir N. M. (apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo.

13. Nurodo, kad bendraturčiams J. D., S. D., A. B. ir S. F. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 14,28 ha ūkinių miškų sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). S. D. 2018 m. gegužės 28 d. mainų sutartimi ir A. B. 2018 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi savo nuosavybės teises į jiems priklausančias sklypo dalis (570/1428 dalys) perleido S. ir N. M. J. D. (teisių perėmėja M. D.) šiuos sandorius ginčija Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-46-904/2020 (naujas Nr. e2-17-904/2021). S. F. nuosavybės teisę į 370/1428 dalis žemės sklypo perleido R. R. ir G. R., jų įgytos nuosavybės teisės nėra ginčijamos.

14. Argumentuoja, jog R. R. ir G. R. nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį nėra jokio teisminio ginčo objektu, todėl nėra pagrindo riboti jų, kaip teisėtų savininkų, nuosavybės teises. Nurodo, jog siekia nusistatyti žemės sklypo dalį, kurią valdys būtent jie ir jiems nėra svarbu, kiek ir kurie savininkai valdys likusią sklypo dalį. Jeigu M. D. ieškinys bus atmestas, likusią sklypo dalį valdys ji bei S. ir N. M., o jei ieškinys bus patenkintas, tą pačią sklypo dalį valdys M. D. viena. Dėl to mano, kad būsimas teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje niekaip nedarys įtakos R. teisėms į savo sklypo dalies valdymą ir tai negali būti kliūtis išnagrinėti ieškinį.

15. Pažymi, kad dėl kitų bendraturčių tarpusavio ginčo ieškovai jau ilgą laiką negali įgyvendinti savo teisių ir tai nepateisinamas nuosavybės teisių suvaržymas, neatitinkantis konstitucinės nuosavybės teisių apsaugos. Civilinė byla, kurioje ginčijami sandoriai, nagrinėjama jau dvejus su puse metų ir neaišku, kiek dar truks teismo procesas. Nors nuosavybės teisė į sklypo dalį ieškovams priklauso metus ir šešis mėnesius, per šį laikotarpį jie neįgijo realios galimybės naudotis žemės sklypo dalimi (mišku), nes nėra nustatyta, kuri sklypo dalis priskirta jiems. Pažymi, kad pagal Miškų įstatymo 9 straipsnio reikalavimus jie turi ne tik teises, bet ir pareigas, o dėl užsitęsusio ginčo negali įgyvendinti nei teisių, nei pareigų. Mano, kad realioji jų sklypo dalis gali būti nustatyta, nepriklausomai nuo to, kaip baigsis kita byla ir kurie bei kiek savininkų valdys likusią sklypo dalį.

Atsiliepimas

16. Atsakovė M. D. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad civilinė byla yra sustabdyta dar 2019 m. vasario 21 d. teismo nutartimi, kurios apeliantai neginčijo. Nurodo, kad analogiškus argumentus dėl civilinės bylos atnaujinimo apeliantai dėstė ir ginčydami Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria civilinė byla buvo atnaujinta klausimui dėl atsakovo J. D. pakeitimo jo teisių perėmėja atsakove M. D. išspręsti ir, klausimą išnagrinėjus, ta pačia nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-46-904/2020 (naujas Nr. e2-17-904/2021). Teigia, jog ieškinio patenkinimo atveju tretieji asmenys S. M. ir N. M. praras nuosavybės teises į įsigytas žemės sklypo dalis ir nebebus jokio pagrindo tenkinti ieškovų R. R. ir G. R. ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes R. pareikštas ieškinys nebeatitiks faktinių bylos aplinkybių, jį reikės tikslinti ir pateikti naują naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, kuriame būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nebe tarp trijų, o tik tarp dviejų savininkų. Taigi, akivaizdu, kad tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-17-904/2021 bus galima spręsti klausimą dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo tarp bendraturčių ir pažymi, kad pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo, o ne turi teisę sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Taigi, tik išsiaiškinus reikšmingas bylai aplinkybes, byla galės būti išnagrinėta tinkamai, laikantis civilinio proceso principų (t. y. tinkamai nustačius ginčo šalis, sklypo bendrasavininkus, sudarius jiems galimybes reikšti priešieškinius, siūlyti savo naudojimosi sklypu tvarką ir pan.) ir byloje galės būti priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas. Be to, tų pačių faktinių aplinkybių nustatinėjimas skirtingose bylose yra ne tik netikslingas, bet iš esmės pažeidžia proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus.

17. Teigia, jog teisiškai nepagrįsti apeliantų argumentai dėl jų nuosavybės ribojimo, nes nėra aiškūs bendraturčiai, jiems priklausančios sklypo dalys, naudojimosi jomis tvarka, o šiuos klausimus bus galima nagrinėti tik po civilinės bylos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais išnagrinėjimo. Pažymi, jog aplinkybė, kad byla nagrinėjama ilgą laiką taip pat niekaip neįrodo ginčijamos nutarties neteisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria sustabdyta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sustabdė civilinę bylą.

20. Bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).

21. CPK skiriami privalomi (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvieji (CPK 164 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindai, kurių esminis skirtumas tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Tai reiškia, kad nustačius CPK 163 straipsnyje įtvirtintus privalomuosius bylos sustabdymo pagrindus teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

22. Nustatyta, kad ieškovai R. ir G. R. ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2020 m. sausio 27 d. parengtą planą, t. y. nustatyti, kad ieškovai naudojasi 3,70 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, atsakovė M. D. naudojasi 4,88 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, tretieji asmenys S. M. ir N. M. naudojasi 5,70 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A.

23. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-17-904/2021 pareikštas ieškinys, kuriuo reikalaujama pripažinti 2018 m. gegužės 28 d. sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. 2459, kuria S. A. D. išmainė 200/1428 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į S. M. ir N. M. priklausančią 1/141 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apsimestine ir pripažinti ją pirkimo–pardavimo sutartimi, perkelti ieškovui J. D. (teisių perėmėjai M. D.) pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinti 1/141 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovams S. M. ir N. M. ir priteisti jiems 9200 Eur; perkelti ieškovui J. D. (teisių perėmėjai M. D.) pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad A. B. pardavė, o J. D. pirko 370/1428 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur, priteisti iš ieškovės M. D. atsakovams S. M. ir N. M. 20 000 Eur.

24. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp žemės sklypo bendraturčių dėl naudjimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos. Tuo tarpu, civilinėje byloje Nr. e2-17-904/2021 yra ginčijamas to paties žemės sklypo dalių perleidimo (mainų ir pirkimo–pardavimo) sandorių teisėtumas, taigi, kilęs ginčas dėl žemės sklypo savininkų ir jiems priklausančių sklypo dalių dydžio. Akivaizdu, kad civilinės bylos yra susijusios prejudiciniu ryšiu, nes tik nustačius šiuos teisiškai reikšmingus faktus bus galima išnagrinėti ir bendraturčių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, o ieškovų R. R. ir G. R. argumentai, kad jų nuosavybės teisė nėra ginčijama, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, ginčas kilęs dėl viso žemės sklypo (tiek jo savininkų, tiek naudojimo tvarkos) ir, kaip nurodo patys apeliantai, nėra nustatyta konkreti (reali) jiems nuosavybės teise priklausanti sklypo dalis. Taigi tik nustačius sklypo savininkus bus galima išspręsti ir jų ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Priešingai nei teigia apeliantai, yra svarbu, kiek bus sklypo savininkų, nes priklausomai nuo to būtent apeliantams (ieškovams) gali reikėti tikslinti ieškinio reikalavimus ir parengti naują naudojimosi sklypu planą.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad tuo pačiu pagrindu analogiškais motyvais civilinė byla buvo sustabdyta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-327-904/2018 (naujas Nr. e2-17-904/2021). 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta, atsakovas J. D. pakeistas jo teisių perėmėja atsakove M. D., civilinė byla vėl sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-46-904/2020 (naujas Nr. e2-17-904/2021). Ieškovai R. R., G. R., S. M. ir N. M. pateikė atskirąjį skundą dėl 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties dalies, kuria byla sustabdyta. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo palikta nepakeista.

26. 2020 m. lapkričio 10 d. gautas ieškovų S. ir N. M. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, todėl šio klausimo išsprendimui Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta, priimtas ieškovų pareiškimas ir ši civilinės bylos dalis nutraukta, o civilinė byla vėl sustabdyta. Nagrinėjamu atveju nei faktinės aplinkybės, nei teisinė situacija nėra pasikeitusios, civilinė byla sustabdyta tuo pačiu pagrindu, apeliantai dėsto analogiškus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti civilinės bylos sustabdymo pagrindą ir ginčijamą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį ar padaryti kitokias išvadas nei padarytos įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi.

27. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai vertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, pagrįstai sustabdė civilinę bylą. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutarties dalį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj