Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam U. A. B. C..

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. Y. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Y. S. P. kaltę pripažino ir nurodė, kad, supranta, jog padarė klaidą taip pasielgdamas. Nori patikslinti, kad viskas prasidėjo 14 val. kai atėjo pasikalbėti su restorano darbuotoja K., kuri yra jo draugė. 2 metus pažysta U. A. B., kadangi prieš 2 metus dirbo kartu ir niekada neturėjo konfliktų su juo. Vyko diskusija, negali pakartoti kokiais žodžiais U. A. B. jį vadino, todėl sugrįžo pasiaiškinti su juo. Pripažįsta, kad neturėjo taip elgtis ir pasikarščiavo. Draugai iš lotynų amerikiečių bendruomenės kalbėjo su U. A. B., kad jis nesikreiptų į teismą, bet jis kreipėsi į teismą ir reikalauja didelės sumos pinigų, kurių nežino iš kur gauti. U. A. B. pasiūlė sumą, kurią jam galėjo kompensuoti, bet jis nesutinko, reikalauja didesnės sumos. Sutinka nesiartinti arčiau jo restorano. Žino kad dieną U. A. B. ėjo į darbą, nes sveikatos sutrikimas nebuvo labai žymus. Diskusija su U. A. B. prasidėjo tą pačią dieną sausio 30 d. 14.35 val., nuėjo su kolega, kuris kartu dirba Wolt kurjeriu, papietauti. Tada restorano darbuotoja K. pakvietė pasikalbėti. U. A. B. paklausė K. kur jo telefonas, pradėjo įžeidinėti. Tuomet prasidėjo žodinis konfliktas. U. A. B. pakvietė diskutuoti į lauką. Supranta, kad esu kaltas, kad nevaldė savęs, išėjo ir padarė ką padarė. Žodinio konflikto metu, kai išėjo į parką, pradėjo vienas kitą rankomis mušti. Tada išėjo, nes nosis kraujavo. Kai sugrįžo prie restorano „e.“ su savimi turėjo dviračio prikabinimo grandinę, kuria U. A. B. sudavė 3-4 kartus. Po to nuėjo tiesiai į policiją, pranešti apie įvykį. Kelis kartus bandė kompensuoti žalą, siūlė sumokėti iki 500 eurų, tačiau U. A. B. reikalavo 5000 eurų. Iš tyrėjos sužinojo, kad susitaikyti U. A. B. nepageidauja. Savo poelgį vertina kaip netinkamą, labai gailėsi. Neatsiprašė U. A. B. dėl draudimo prie jo artintis. Stengsis sumokėti, jei teismas priteis civilinį ieškinį. Atsiprašė U. A. B. teisiamojo posėdžio metu. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis U. A. B. parodė, kad po minėto įvykio prekybos centro, kuriame buvo restoranas „e.“, administracija nepratęsė nuomos sutarties, todėl restoranas buvo uždarytas. Negali pilnai dirbti restorane (duomenys neskelbtini), dėl patirto sužalojimo, nes atlieka savininko, vyrėjo, produktų tiekėjo funkcijas. Restoranas „e.“ žiemos metu atnešdavo 10-12 tūkstančių eurų per mėnesį, vasaros metu – 5-6 tūkstančius eurų. Dėl įvykio atsirado psichologinių ir ekonominių problemų. Dėl įvykio sutuoktinė patyrė psichinė trauma, todėl prasidėjo skyrybų procesas. Priima D. Y. S. P. atsiprašymą. Kaltinamasis per draugus bandė taikytis. Siūloma 500 eurų kompensacija nėra pakankama visiems padariniams kompensuoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. sausio 31 d. U. A. B. C. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas, pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, jog 2024 m. sauso 31 d. apie 17.32 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, prekybos centre ,,G.” esančiame restorane ,,e.“, tarp jo ir restorano buvusio darbuotojo D. Y. S. P. kilo žodinis konfliktas, po ko D. Y. S. P. iš savo striukės vidinės kišenės, ištraukė pilkos spalvos metalinę dviračio rakinimo grandinę ir laikydamas dešinėje rankoje grandine apie 4 kartus sudavė jam į kairės rankos alkūnę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po šių veiksmų, D. Y. S. P. pasišalino. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 15).

2024 m. sausio 31 d. nukentėjusiojo U. A. B. C. apklausos metu nurodė, kad Lietuvoje gyvena apie 7 metus. Prekybos centro ,,G.” esančiame restorane ,,e.“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirba 4 metus. Restorane ,,e.“ jo užimamos pareigos yra įmonės savininkas. Prieš du metus, jo restorane ,,e." dirbo darbuotojas D. Y. S. P., jis dirbo apie 2-3 mėnesius, jo užimamos pareigos buvo pagalbinis darbuotojas virtuvėje. Prieš du metus, tarp jo ir D. Y. S. P. buvo žodiniai konfliktai, jis iš darbo buvo atleistas, nes dažnai neatvykdavo į darbą ir vieną darbo dieną, D. Y. S. P., atėjo į restoraną būdamas neblaivus ir norėjo pulti jį peiliu. Dėl šio įvykio, prieš du metus į policiją kreipėsi. Nori papasakoti, kad 2024 m. sausio 31 d. jis dirbo „G.“ esančiame restorane ,,e.“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir apie 17.00 val. išėjo iš ,,e." restorano, kadangi pabaigė darbą ir pastebėjo, kad pamiršo savo mobiliojo ryšio telefoną restorane, po ko pastebėjo, kad D. Y. S. P. kalbasi restorane su kažkokiu žmogumi. Tuomet jis priėjęs prie jo paklausė, ką jis čia veikia ir D. Y. S. P. jam atsakė būtent šiais žodžiais ,,jeigu norim, galim pasimušti“, jis į jo šiuos žodžius nekreipė dėmesio ir išėjo iš restorano, o D. Y. S. P. sekė jį iš paskos. Tuomet jis priėjęs prie (duomenys neskelbtini) aikštės, pajuto, kad D. Y. S. P. prie jo prisilietė ir jis atsisukęs jo paklausė būtent šiais žodžiais ,,ko tu nori“, po ko jie pradėjo stumdytis, o tiksliau jis D. Y. S. P. tik stūmė, o D. Y. S. P. jam vieną kartą trenkė į veido sritį, tačiau jis fizinio skausmo nepajautė ir D. Y. S. P. jam pasakė, kad jį užmuš bei po šių žodžių pasišalino. Tuomet jis grįžo atgal į restoraną ,,e.“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino D. Y. S. P. ir pasakė, kad ateis ir jį nužudys, tačiau nemano, kad jo grasinimai yra realūs ir pagrįsti, todėl į tai nekreipė dėmesio ir jam atsakė, kad ateitų. Apie 17.30 val. D. Y. S. P., atėjo atgal į restoraną ,,e.“ ir prie restorano baro jam pasakė būtent šiais žodžiais ,,ateik čia“. Jis jį pamatęs, ėjo pro personalo patalpas link restorano salės ir sutiko D. Y. S. P. prie įėjimo į personalo patalpą durų. Ar jam kažką dar D. Y. S. P. sakė, jis neprisimena ir jis pamatė, kad D. Y. S. P., iš savo striukės vidinės kišenės, ištraukė pilkos spalvos metalinę dviračio rakinimo grandinę ir laikydamas dešinėje rankoje grandine apie 4 kartus sudavė jam į kairės rankos alkūnę, po ko jis pajuto fizinį skausmą. D. Y. S. P. požymiai: juodos spalvos striukė, po striukę vilkėjo šviesios spalvos megztinį, tamsios spalvos džinsai, tamsios spalvos batai, jis yra tamsių plaukų, neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, jis D. Y. S. P. atpažintų. Po to, kai D. Y. S. P. sudavė jam grandine, jis iš restorano iškart pabėgo. Kai D. Y. S. P. pabėgo, jis paprašė restorane dirbančios darbuotojos, kad paskambintų bendrajam pagalbos centrui ir iškviestų medikus bei policiją. Jo ir D. Y. S. P. konfliktą bei kai jis smūgiavo jam su grandine, liudininkų, kurie tai galėjo matyti nėra. Atvykę policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba, jis kartu su medikais nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, esančią adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius ir jam buvo diagnozuota paviršutinė žaizda, kuri buvo susiūta 5 siūlėmis, ambulatorinį apsilankymo išrašą jis negavo. Nedarbingumą pasiims savo Karoliniškių poliklinikoje ir toliau tęs gydymą savo poliklinikoje. Artimiausiu metu, neplanuoja išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Dėl įvykio prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje.(1 t., b. l. 27-28).

2024 m. kovo 19 d. įtariamuoju apklaustas D. Y. S. P. nurodė, kad lietuvių kalbos nemoka, kalba ispanų kalba, jam reikalingas ispanų kalbos vertėjas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantami. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai. Yra neteistas. Jis yra Kubos pilietis, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2024-04-21, Lietuvoje gyvena jau 5 metus. Jis vykdo individualią veiklą, dirba “Bolt” ir Wolt”. Jis prieš du metus dirbo “Wolt”. Dirbdamas ir priimdamas užsakymą restorane „e.“, restorane susipažino su U. A. B. C.. Jų pokalbio metu jis jam pasiūlė darbo vietą, savo verslo restorane „e.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jis su jo pasiūlymu sutiko ir dirbo pas jį apie kelis mėnesius, jo pareigos buvo šefo padėjėjas. Po kelių mėnesių jie su darbdaviu aptarinėjo jo atlyginimą. Pokalbis kilo, nes jis negalėjo laiku sumokėti jam atlyginimo, taip pat dirbant paskutinį mėnesį pas jį, jis jam sumokėjo mažiau negu buvo nurodyta darbo sutartyje. U. atlyginimą jam mokėjo dalimis, mokėjo grynais pinigais. Tuo pat laiku jis iš kitos įmonės gavo naują darbo pasiūlymą, kurio darbo sąlygos buvo geresnės negu ką siūlė U. A. B. C.. Jis dėl šios priežasties jam paskambino telefonu ir jį informavo, kad gavo kitą darbo pasiūlymą ir nori išeiti iš darbo ir paprašė jo, kad jis sumokėtų jam likusius pinigus. Telefonu jis jam atsakė, kad likusių nesumokėtų pinigų jam nemokės, jam nuėjus į policiją, kitą dieną pastebėjo, kad jo atlyginimas buvo pervestas į jo banko sąskaitą. Bet tų pinigų, kuriuos jis jam buvo prižadėjęs grynais, taip ir jam nesumokėjo. Po šio pokalbio jis su juo daugiau nesikalbėjo ir pas jį nedirbo. Nuo to laiko jis du metus su juo nesikalbėjo. 2024 m. sausio 31 d. apie 14.00 val. jis buvo (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, prekybos salės bendroje salėje ant suoliuko su savo draugu A. I.. Jiems sėdint su draugu parduotuvės bendro naudojimo patalpose, jo draugė K. D., kurios kontaktų taip pat neturi, kuri dirba tame pačiame bare „e.“, kuriame jis dirbo prieš dvejus metus, pakvietė jį tiesiog pasikalbėti. Kadangi buvo tame pačiame prekybos centre nuėjo iki jos. Pokalbio metu jis pastebėjo, kaip atėjo tas žmogus – U. A. B. C. (jo buvęs direktorius) ir pasakė, kad ji atiduotų jam jo telefoną. Po kelių minučių grįžus U. A. B. C. į restoraną, pastarasis, pradėjo jį įžeidinėti, naudodamas ispanų kalbą, vadino jį (šunsnukis, pyderastas, tavo mama prostitutė) bei jam grasino (grasino sumušti) bei provokavo. Keldamas konfliktą jis jam pasakė, kad išeitų į lauką, žadėjo jį sumušti. Jis jam atsakė, jog netiki, kad jis kažką gali jam padaryti ir sutiko išeiti su juo į lauką. Tada jie išėjo su juo dviese į (duomenys neskelbtini) aikštę, kur jis iškart pradėjo jį stumdyti, tai yra savo kumščiais stūmė jam į krūtinę. Jis jį pastūmė atgal, taip pat delnais į krūtinę. U. A. B. C. nesiliovė ir jam trenkė ir tarp jų prasidėjo muštynės. Apytiksliai gavo apie 10 smūgių rankomis. Visi smūgiai buvo nukreipti į jo veidą. Tiksliai negali paaiškinti, kaip vyko muštynės, nes buvo susijaudinęs ir šoko būsenoje, tačiau gali pasakyti, kad jis ir jis daug kartų smūgiavo vienas kitam rankomis, galimai kumščiais į įvairias kūno vietas. Jis pirmas nuėjo nuo U. A. B. C. ir jis iš karto nuvyko į policijos komisariatą, adresu T. Ševčenkos g. 26 Vilniuje, kur paaiškino, kad buvo sumuštas, jam paaiškino, kad reiks palaukti pareigūnų, kol iš jo priims pareiškimą. Kol laukė pareigūnų, nuėjo į tualetą ir pastebėjo, kad jam iš lūpos bėga kraujas, taip pat, kad jam ant kaktos yra sumušimas. Pamačius sužalojimus, jis supyko ir nesulaukęs policijos pareigūnų, jis nuvyko atgal iki (duomenys neskelbtini) baro „e.“ pasikalbėti su U. A. B. C.. Jis į prekybos centrą įėjo su savimi turėdamas savo dviračio metalinę rakinimo grandinę, kurią laikė po striuke. Priėjęs prie minėto restorano, jo viduje, pamatė U. A. B. C., kurį pakvietė išeiti į prekybos centro bendrą koridorių pasikalbėti. U. A. B. C. išėjęs iš restorano, prie restorano patalpų durų, elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, todėl nusprendęs nelaukti, kas bus toliau, jis nežinojo, ar jis turi ką nors rankose, jis laikydamas dešinėje rankoje juodos spalvos metalinę dviračio rakinimo grandinę apie keturis kartus sudavė jam į kairės rankos alkūnę. Apie šį įvykį daugiau nieko pridurti neturi, supranta, kad pasielgė negerai. Jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir pageidauja, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, artimiausiu metu suras asmenį, kuris galės už jį laiduoti. Be to atlygins padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 95,91 eurus ir pateiks apmokėjimo kvitą. Jei nukentėjusysis U. A. B. C. pateiks civilinį ieškinį, taip pat atlygins padarytą turtinę žalą. Šiuo metu jis su savimi asmens dokumento neturi, turi tik asmens dokumento nuotrauką telefone. Nori pasakyti, kad jis gyvena Lietuvoje, gyvena su drauge ir vykdo individualią veiklą, iš Lietuvos tikrai nežada išvykti, grįžti į Kubą nenori, į kitą šalį taip pat neišvyks, jam dokumentas reikalingas darbui (1 t., b. l. 108-109).

2024 m. balandžio 3 d. papildomai įtariamuoju apklaustas D. Y. S. P. nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantami. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis lieka prie anksčiau duotų parodymų ir jų nekeis. Nori papildomai pasakyti, kad jis nesutinka atlyginti tokios civilinio ieškinio sumos – 5000 eurų nukentėjusiajam U. A. B. C., jis gali jam atlyginti padarytą žalą iki 500 eurų sumos. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir sutinka, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl jo padarytos nusikalstamos veikos būtų siunčiama į teismą.(1 t., b. l. 121).

2024 m. vasario 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 406/2024 (01) nurodoma, kad U. A. B. C. nustatyta muštinė žaizda kairėje alkūnėje ir poodinė kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (-ais) iki kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. sausio 31 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 46-47).

2024 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra prekybos centre „G.“ antrame aukšte esančio restorano „E.“ patalpos. Stovint priešais prekybos centro „G.“ įėjimą matome stiklines duris, ant kurių oranžine spalva yra parašyta raidė bei skaičius „G.“. Užėjus pro minėtas duris matome eskalatorių, kuriuo pakilus į antrą prekybos centro aukštą, dešinėje pusėje matome balta spalva šviečiančią iškabą, kurioje parašyta „Maisto salė“. Praėjus pro minėtą iškabą yra koridorius, kurio kairėje pusėje yra įrengta zona, kurioje sustatytos kėdės bei stalai, o dešinėje pusėje yra įrengtos įvairios kavinės bei restoranai. Koridoriumi nuėjus iki jo galo matomas praėjimas į kavinės ,,E.“ personalo patalpas. Ant rudos spalvos įėjimo į kavinės personalo patalpas durų yra raudonos spalvos iškaba su užrašu ,,Praėjimo nėra“. Ties minėtomis durimis, ant grindinio plytelių yra matoma rusvos spalvos dėmė (žr. fotolentelę). Koridoriuje, ties įėjimu į kavinės ,,E.“ personalo patalpą yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ir objektų nėra (1 t., b. l. 80-81).

2024 m. kovo 6 d. vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas – penki vaizdo įrašai, gauti elektroniniu paštu. Apžiūrimas vaizdo įrašas:

1) Nr. 1. Vaizdo įrašo viršuje matosi užrašas „2024-Jan-31 05:32:30 PM“. Vaizdo įrašo trukmė 16 sekundžių. Vaizdo įraše tiesiai matosi įėjimo durys, kairėje pusėje matosi indų parduotuvė, dešinėje pusėje matosi parduotuvė „T.“. Vaizdo įraše nuo 3 sekundės matosi vyriškis – D. Y. S. P., įeinantis pro tiesiai esančias įėjimo duris, užlipa laiptais. Vyriškis vilki juodos spalvos striukę, striukė atsegta, po striuke matosi baltos spalvos megztinis, vilki tamsios spalvos džinsus, avi tamsios spalvos batus. Vyriškis tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Matosi, kad vyriškis striukės viduje kažką paslėpęs, prilaiko kaire ranka. 11 sekundėje vyras pasuka link „T.“ parduotuvės. Eina tiesiai link „P.“ užrašo ir priešais jį pasuka į dešinę pusę. Vaizdo įrašas baigiasi.

2) Nr. 2. Vaizdo įraše matosi prekybos centro „G.“, esančio restorano „e.“ vidus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vaizdo įrašo viršuje, kairėje pusėje matosi užrašas „2024-Jan-31 05:32:46: 662 PM". Vaizdo įrašo trukmė 18 sekundžių. Vaizdo įrašo dešinėje pusėje matosi įeinantis D. Y. S. P.. Vaizdo įraše nuo 10 iki 12 sekundės, jis priėjęs prie baro kažką sako. 15 sekundėje užsuka link baro. Vaizdo įrašas baigiasi.

3) Nr. 3. Vaizdo įrašo viršuje, kairėje pusėje, matosi užrašas "2024-Jan-31 05:32:59.343PM“. Vaizdo įrašo trukmė 26 sekundės. Vaizdo įrašo dešinėje pusėje matosi liftai. Tiesiai matosi įėjimas į personalo patalpas. 5 sekundėje matosi išeina nukentėjusysis U. A. B. C., jis vilki trumpomis rankovėmis marškinėlius, yra stambaus kūno sudėjimo, su akiniais. 7 sekundėje D. Y. S. P. iš savo striukės vidinės kišenės išsitraukia pilkos spalvos grandinę ir laikydamas ją dešinėje rankoje, su grandine sudavė 4 smūgius į nukentėjusiojo U. A. B. C. kairę alkūnę. 12 sekundėje D. Y. S. P. vaizdo įraše nueina, jo nesimato. 14 sekundėje nukentėjusysis nueina, jo taip pat jau nesimato. 20 sekundėje nukentėjusysis U. A. B. C. grįžta į personalo patalpas. Vaizdo įrašas baigiasi.

4) Nr. 4. Vaizdo įrašo viršuje matosi užrašas „2024-Jan-31 05:33:11:413PM“. Vaizdo įrašo trukmė 20 sekundžių. Vaizdo įraše matosi prekybos centro „G.“ esančio restorano „e.“ dus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2 sekundėje matosi pro barą išeinantis D. Y. S. P., eidamas kažką sako. 6 sekundėje matosi prie baro, dešiniame kampe nukentėjusysis U. A. B. C., 7 sekundėje jo jau nesimato. 16 sekundėje D. Y. S. P. išeina iš restorano „e.“. Vaizdo įrašas baigiasi.

5) Nr. 5. Vaizdo įrašo viršuje matosi užrašas „2024-Jan-31 05:33:19.808PM“. Vaizdo įrašo trukmė 21 sekundė. Vaizdo įraše tiesiai matosi įėjimo durys, kairėje pusėje matosi indų parduotuvė, dešinėje pusėje matosi parduotuvė „T.“. 3 sekundėje matosi einantis D. Y. S. P.. 15 sekundėje matosi D. Y. S. P. išeinantis pro įėjimo/išėjimo duris. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l 93-94).

2024 m. kovo 15 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad U. A. B. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 95,91 euras, kurią sudaro: 1) skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga (alkūnės žaizda) – 53,06 eurų; 2) radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) – 42,85 eurų (1 t., b. l. 53-56).

2024 m. kovo 15 d. D. Y. S. P. mokėjimą patvirtinančiame dokumente nurodoma, kad D. Y. S. P. 2024 m. kovo 19 d. Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos į sąskaitą Nr. 217300010002484333 pervedė 96 eurus (1 t., b. l. 63-65).

2024 m. kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte nurodoma, kad elektroninių nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistemos duomenimis U. A. B. dėl 2024 m. sausio 31 d. smurtinio įvykio metu patirtų traumų nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, ligos išmoka nebuvo mokama. Civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo nebus teikiamas (1 t., b. l. 69).

2024 m. rugpjūčio 2 d. teismui pateiktoje UAB „L.“ nurodyta, kad UAB „L.“ grynasis pelnas ataskaitiniu laikotarpiu 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudaro 12 718 eurų.

Teisiamajame posėdyje apklausta galima laiduotoja N. A. L.-S. parodė, kad sutinka laiduoti už D. Y. S. P., dokumentai, kuriuos būtina pateikti (apie teistumą ir administracinius nusižengimus) perengti. D. Y. S. P. yra registruotas galimos laiduotojos bute, kurį laiką gyveno kartu, tai gali už jį laiduoti. Pagarsino prašymą dėl D. Y. S. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašo vadovaujantis LR BK 40 straipsniu atleisti pažįstamą D. Y. S. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. pradėta baudžiamoji byla Nr. 1-2200-1218/2024. D. yra galimos laiduotojos pažįstamas, buvęs draugas. Jis gyvena jai priklausančiame bute. Galima laiduotoja turiu jam pozityvią įtaką. Yra susipažinusi su BK 40 straipsnio nuostatomis ir prašau atleisti D. Y. S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs. Pavojinga veika gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, pavojingi padariniai – fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sužalojimu arba trumpu susargdinimu. Užtenka bent vienos pavojingos veikos atlikimo ir jos sukeltų vienų padarinių, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia pavienį ar daugkartinį mechaninį, fizinį, cheminį ar kitokį poveikį žmogaus organizmui, kuriuo gali būti sukeltas bent vienas iš anksčiau nurodytų padarinių (fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sužalojimu arba trumpu susargdinimu.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, Nr. 2K-95-648/2021). BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis kaltė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori.

Ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis D. Y. S. P. nuosekliai visiškai pripažino, kad 2024 m. sausio 31 d. apie 17.32 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos centre „G.“, prie įėjimo į restorano „e.“ personalo patalpas, žodinio konflikto su U. A. B. C. metu sudavė jam metaline dviračio rakinimo grandine ne mažiau kaip keturis kartus į alkūnės sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam U. A. B. C. nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis suprato, kad toks konfliktų sprendimo būdas yra visiškai nepriimtinas, neteisėtas ir pavojingas žmogaus sveikatai. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, panaudotas įrankis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad D. Y. S. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir tokių padariniu norėjo.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamoje byloje surinktus bei teisme ištirtus įrodymus (tarp jų kaltinamojo parodymus teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo parodymus, Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą), konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis D. Y. S. P. 2024 m. sausio 31 d. apie 17.32 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos centre „G.“, prie įėjimo į restorano „e.“ personalo patalpas, žodinio konflikto su U. A. B. C. metu sudavė jam metaline dviračio rakinimo grandine ne mažiau kaip keturis kartus į alkūnės sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam U. A. B. C. padarydamas muštinė žaizdą kairėje alkūnėje ir poodinę kraujosruvą kairiame žaste, t. y. sužalojimą, atitinkantį žymų sveikatos sutrikdymo mastą ir sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais D. Y. S. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamojo proceso metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį D. Y. S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį pažįstamos N. A. L.-S. atsakomybėn.

Įstatymas nustato, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. Y. S. P. yra neteistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies (sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų). Kaltinamasis tiek ikiteisminio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo padarytos nusikalstamos veikos esminius požymius pripažino visiškai ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Tai taip pat pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis D. Y. S. P. teisiamajame posėdyje pasižadėjo atlyginti visą turtinę ir neturtinę žalą, kurią priteis teismas. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytos pirmos trys BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį baudžiamojo proceso metu, parodymus duotus teisimajame posėdyje ir kitus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas prieina išvados, kad aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog D. Y. S. P. laikosi įstatymų, nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Tai rodo, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti, nes teismas turi pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be jau minėto, teismas taip pat privalo įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo draugė N. A. L.-S. parodė, kad juos sieja artimi santykiai, kaltinamasis yra registruotas N. A. L.-S. bute. N. A. L.-S. nurodė, kad pasitiki kaltinamuoju ir įsitikinusi, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį D. Y. S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal N. A. L.-S. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą D. Y. S. P. nutraukti. Įvertinus pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas vienų metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas, jog būtų pasiekti laidavimo tikslai.

V. Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pareikštas 2024 m. kovo 15 d. ikiteisminio tyrimo metu, 2024 kovo 18 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – ir Ieškovas) pripažinta civiliniu ieškovu (1 t.; b. l. 61). Nusikalstama veika Ieškovui padaryta 95,91 eurų turtinės žalos. Teismui buvo pateiktas mokėjimą patvirtinantis dokumentas, kuriuo D. Y. S. P. 2024 m. kovo 19 d. Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos į sąskaitą Nr. 217300010002484333 pervedė 96 eurus (1 t., b. l. 63-65). U. A. B. C. civilinis ieškinys pareikštas 2024 m. kovo 20 d. ikiteisminio tyrimo metu, 2024 kovo 29 d. nutarimu U. A. B. C. (toliau – ir Ieškovas) pripažintas civiliniu ieškovu (1 t.; b. l. 77). Nusikalstama veika Ieškovui padaryta 5 000 eurų žalos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pareikštas 2024 m. kovo 15 d. dėl 95,91 eurų turtinės žalos yra kaltinamojo D. Y. S. P. yra apmokėtas, todėl netenkintinas,

U. A. B. C. civilinis ieškinys grindžiamas nukentėjusiojo patirto psichinio ir fizinio smurto šiurkštumu, smurto ryškiu ir ilgalaikiu poveikiu nukentėjusiojo sveikatai, gyvenimo kokybei ir emocinei būsenai, dėl įvykio nepratęsta patalpų nuomos sutartimi, skyrybų procesu su sutuoktine, kuri patyrė didelius išgyvenimus dėl U. A. B. C. užpuolimo ir sužalojimo.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

BPK 113 str. nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. CK yra įtvirtinta bei Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis ir kaltė. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 2 d. nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Materialios kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo institutu negalima įgyvendinti nubaudimo funkcijos.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą, emocinių išgyvenimų. Visgi civiliniame ieškinyje išdėstyti argumentai, nukentėjusiojo apklausos metu išsakyta pozicija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajam turėtų būti priteisiama civiliniame ieškinyje nurodyta 5 000 eurų neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl sužalojimo sukeltos pasekmės yra ilgalaikės ir ateityje lems gyvenimo kokybės pablogėjimą, byloje nėra duomenų, kad po sužalojimo nukentėjusiajam išliko kokie nors liekamieji reiškiniai, kurie yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo smurtu.

Teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai suabejoti civiliniame ieškinyje išdėstytomis bei nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl ypatingai sunkios nukentėjusiojo fizinės ir psicho-emocinės būsenos po įvykio, kuria grindžiama neturtinė žala. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp D. Y. S. P. panaudoto fizinio smurto U. A. B. C. atžvilgiu ir patalpų nuomos nepratęsimo ir skyrybų proceso. Fizinis smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, bet jo liudytojų nebuvo, smurto negalėjo stebėti U. A. B. C. sutuoktinė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 46-47), be to U. A. B. C. neprireikė nedarbingumo (1 t., b. l. 69).

Atsižvelgdamas į tai, kad fizinis smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, nukentėjusiojo darbovietėje, kad fiziniam smurtui buvo panaudotas įrankis, specialiai paimtas į įvykio vietą fiziniam skausmui sukelti (grandinė dviračiui rakinti), tačiau vertindamas tai, kad nėra įrodyti ypatingai sunkūs, nukentėjusiojo fizine ir psicho-emocinę būklę traumuojantys, turintys ilgalaikį poveikį padariniai, įvertinus kitas aptartas aplinkybes ir įrodymus, teismų panašiuose bylose priteisiamas neturtinės žalos sumas, teismas laiko pripažintina 400 eurų neturtinę žalą.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais nesilankyti restorane "e.", adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju U. A. B. C. (1 t., b. l. 1213-126), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo kaltinamajam D. Y. S. P. parinkimo, kai kaltinamasis nemoka proceso kalbos. Kaltinamajam ginti buvo paskirtas advokatas Viktoras Firsovas. Byloje buvo pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminis ir patikslintas prašymai (paskutinysis patikslintas 2024 m. rugsėjo 2 d. Nr. APD-2024-08408) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad D. Y. S. P. gynusio advokatas V. Firsovo darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 583,33 eurų. ir prašoma šią antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą priteisti valstybės naudai (2 t., b. l. 83-86). Minėta nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajam posėdžiui, teismas nustatė, kad šios bylos nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas D. Y. S. P. atžvilgiu yra būtinas, o kaltinamajam buvo parinktas ir paskirtas gynėjas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. Y. S. P. nepriteistinos.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas 1 voke prie galinio pirmojo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. Y. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos N. A. L.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą D. Y. S. P. nutraukti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir D. Y. S. P. U. A. B. C. naudai priteisti 400 (keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje (dėl likusios reikalautos dalies), civilinį ieškinį atmesti.

D. Y. S. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais nesilankyti restorane "e.", adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju U. A. B., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas 1 voke prie galinio pirmojo bylos tomo viršelio – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2) vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.