- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-1505-513/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Jolanta Gailevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
Teisėja Milda Valiulytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01414-2014-8
NUTARTIS
2014 m. lapkričio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. M. (S. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 864,40 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą pervedant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. LT194010042300090036, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100.
Atsiliepimas
Atsakovas S. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje keldamas žalos padarytos gamtai (žuvų ištekliams) atlyginimo klausimą, privalo įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, išskyrus atsakovo kaltę, kuri preziumuojama. Administracinio teisės pažeidimo faktas neįrodo, kad buvo padarytas tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis aplinkai (žuvų ištekliams) ir neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos aplinkai padarymo faktą. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindusių žalos padarymo faktą t. y. neigiamą pokytį žuvų ištekliams arba šių elementų funkcijų, turimų savybių aplinkai ar žmonėms pablogėjimą. Tai, kad atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, neįrodo neigiamo pokyčio gamtai, dėl kurios pablogėjo gamtos elementų funkcijos, turimos savybės, dėl to negalima konstatuoti fakto, kad gamtai buvo padaryta žala. Su šeima yra socialiai remtinų šeimų įskaitoje, todėl jiems kas mėnesį yra skiriama piniginė socialinė parama, kurią moka valstybė. Priteisus ieškovo prašomą žalą, atsakovas su šeima liktų be pragyvenimo šaltinio ir būtų priverstas prašyti padidinti valstybinę paramą.
Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškinio reikalavimus palaikė. Atsakovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai įkainuoja vieno karšio kainą t. y. 200 Lt, kadangi tokių įkainių nėra, nurodo, kad tai galėtų būti 10 Lt – 20 Lt kaina už vieną karšį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-10 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui 5 864,40 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5 864,40 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-02-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstė atsakovui priteistos 5 864,40 Lt sumos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistą sumą ieškovei mokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį po 244,35 Lt iki mėnesio paskutinės dienos. Priteisė iš atsakovo 132 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad 2013-05-17 11.40 val. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius U. R. nustatė, kad S. M. dugninėmis meškerėmis žvejojo Minijos upėje, ichtiologiniame draustinyje, žemiau Sakučių kaimo, ir vienos žvejybos metu buvo sugavęs 9 karšiais (kurių svoris 7 kg.) daugiau, nei leidžiama norma (5 kg.). Neteisėtai žvejodamas S. M. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. Dl-14 su vėlesniais pakeitimais 7 punktą ir padarė žalą žuvų ištekliams. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. l d. Atsakovas 2013-05-28 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 348 skundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2013-09-20 byloje Nr. II-153-795/2013 departamento nutarimą paliko galioti. 2013-12-02 Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. ATP-785-360/2013 S. M. apeliacinio skundo netenkino ir priėmė nutartį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistu. Departamento vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius U. R. atliko padarytos žalos žuvų ištekliams paskaičiavimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 28 d. Nr. D1-44 įsakymu patvirtintais Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. D1-280. Paskaičiuota žala skaičiuojama žuvų vienetais ir indeksuojama indeksavimo koeficientu 1,086, taikant trigubą bazinį už žalą, padarytą ichtiologiniame draustinyje. Karšio įkainis yra 200 Lt/vnt., todėl dėl atsakovo padaryto pažeidimo padaryta žala žuvų ištekliams yra 5 864,40 Lt.
Teismas motyvavo, kad asmeniui, padariusiam žalą gamtai, CK ir CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Nustatęs, kad žala apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka, atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovo prašoma priteisti nuostolių suma yra nepagrįsta ar per didelė. Sprendė, jog priteistinas žalos atlyginimas negali būti mažinamas, nes žala padaryta neteisėtais veiksmais, administraciniu teisės pažeidimu, kuris gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo tyčiniai neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su valstybei (žuvų ištekliams) atsiradusia turtine žala, todėl yra visos būtinosios sąlygos atsakovo atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245 str. 1 d., 4 d. 6.246–6.249 str.), todėl atsakovas turi pareigą atlyginti valstybei padarytą turtinę žalą. Įvertinęs atsakovo, jo šeimos gaunamų pajamų dydį bei žalos atlyginimo dydį (atsakovo darbo užmokestis apie 600 Lt per mėnesį, sutuoktinės apie 90 Lt per mėnesį, atsakovo šeima yra socialiai remtinų šeimų įskaitoje, todėl jiems kas mėnesį yra skiriama piniginė socialinė parama, kuria moka valstybė), teismas padarė išvadą, kad šiuo metu atsakovas neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti ieškovui visą priteistą sumą, todėl, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į išlaikymą, sprendė, kad yra pagrindas priteistą 5 864,40 Lt sumą atsakovui išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 244,35 Lt sumą iki mėnesio paskutinės dienos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – sumažinti priteistos žalos dydį. Teismas nenustatė visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, netinkamai grindė žalos egzistavimą, netyrė ir nenustatinėjo žalos fakto ir dydžio. Teismas preziumavo žalos žuvų ištekliams atsiradimo faktą konstatavęs neteisėtų atsakovo veiksmų buvimą remdamasis tik ieškovo žalos skaičiavimais pagal metodiką. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovo veiksmai sukėlė neigiamą poveikį žuvų ištekliams. Ieškovas nepateikė į bylą specialių žinių aplinkos apsaugos srityje turinčio asmens išvados ar paaiškinimų dėl žuvų (karosų) sugavimo įtakos žuvų ištekliams, ko pasėkoje buvo pažeista įrodymų pakankamumo taisyklė. LR aplinkos ministro 2013 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-44 patvirtintas aprašas reglamentuoja žuvų ištekliams padalytos žalos nustatymo ir jos atlyginimo dydžio apskaičiavimo tvarką, tačiau tam, kad šis aprašas būtų taikomas, turi būti nustatytas žalos žuvų ištekliams padarymo faktas kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Pažymi, kad reali žuvies (karšio) kaina turguje l kg tik 6,67 Lt ir tai patvirtina teismui pateikiami rašytiniai įrodymai iš viešos erdvės. Metodikoje nurodyta neproporcinga kaina rinkoje. Nustatant atsakovui pareigą mokėti valstybei po 244,35 Lt 24 mėnesius, kai trims jo vaikams kartu valstybė skiria 156 Lt per mėnesį, t. y. vienam vaikui 52 Lt, teismas nukrypo nuo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str. 4 d.). Teismas pripažinęs faktą, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, kad jis su šeima yra socialiniai remtinų asmenų šeimų įskaitoje, kad jo nusižengimas nėra pastovus ir ilgalaikio pobūdžio, nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti priteistinos žalos dydį, nes žala padaryta neteisėtais veiksmais. Teismui suteikiama teisė savo nuožiūra sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, tai teismui leidžia įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Atsakovo turtinė padėtis sunki, gyvena ties skurdo riba, yra priverstas ieškoti galimybių išmaitinti ne tik save ir sutuoktinę, bet ir tris nepilnamečius vaikus. Šiuo metu gaunamų pajamų nepakanka net būtinų minimalių poreikių tenkinimui, todėl atsakovas ir jo šeima dėl teismo priteistos sumos patirs nepriimtinų ir sunkių padarinių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas bylos faktines aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, todėl skundžiamas sprendimas) yra motyvuotas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje nenustatytas žalos faktas ir dydis, todėl nesant visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų jis neprivalo atlyginti 5 864,40 Lt žalos. Nurodo, kad kasacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės už žalą aplinkai subjekto yra nurodęs, kad pagal CK 6.263 str. 2 d. nuostatas žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybes sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d. nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Pagal šio įstatymo 33 str. nuostatas, tais atvejais, kai žala padaroma valstybės interesams, aplinkos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos atlyginimo (33 str. 1 d. 2 p.). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 str. 10 p. numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo. Departamentas žalą apskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-28 Nr. D1-44 įsakymu patvirtintais Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. D1-280. Neteisėtai sugautų žuvų kiekis užfiksuotas 2013-05-17 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 348, 2013-05-28 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 348, 2013-06-28 Mažaverčio ir netinkamo realizuoti turto pripažinimo atliekomis sprendime Nr. 348. Taigi, tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių žalos apskaičiavimą, ir nepaneigė kaltės prezumpcijos, todėl žala priteista pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės atsakyta į apelianto argumentus, nurodytus atsiliepime į ieškinį, kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iš esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, sudarantiems pagrindą ieškovų ieškinį tenkinti bei išdėstyti priteistos žalos atlyginimą.
Konstitucijos 54 str. 1 d. nustatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos, augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Taigi aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas.
Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (Aplinkos apsaugos įstatymas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, CK ir CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 2 d. nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų, padarant žalą gamtai, teisėtai rėmėsi visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu ir nutarimu, teismų sprendimais, kitais įrodymais, kuriuose yra duomenų, reikšmingų civilinėje byloje dėl gamtai padarytos žalos įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklėmis vadovavosi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Įrodymų vertinimas ne apeliacinį skundą padavusios šalies naudai dar nereiškia, kad įrodymai įvertinti netinkamai ar neteisingai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Nagrinėjamu atveju žalos faktas yra nustatytas. Žalos dydis yra apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-28 įsakymo Nr. D1-44 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. D1-280 „Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 12-572) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. D1-280 „Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2009, Nr. 63-2526) nustatyta tvarka ir sudaro 5 864,40 Lt. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo apskaičiuoto žalos dydžio, įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog teismas netyrė ir nenustatinėjo žalos fakto ir dydžio, atmestini kaip nepagrįsti.
Apelianto teiginiai, jog apskaičiuota žala yra neproporcinga karšių kainoms rinkoje, kuri yra mažesnė, nepaneigia ginčo žalai apskaičiuoti taikytos galiojančios metodikos teisėtumo. Akivaizdu, jog karšio kilogramo pardavimo kainą vidaus rinkoje nustato, reguliuoja ar keičia, rinkos dėsniai ir (ar) paklausa ir pasiūla, o ne metodika žalos dydžiui apskaičiuoti. Faktas, kad rinkoje karšis vertas mažiau, nėra pagrindas mažinti gamtai padarytos žalos, nes šiai žalai apskaičiuoti naudojami nustatyti baziniai įkainiai, kurie nėra tiesiogiai susieti su karšio kaina rinkoje. Be to, kritiškai vertinami apelianto argumentai, jog žala turėtų būti mažinama. Pažymėtina, kad tiek administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, tiek priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsakovas neprisipažino ir nesigailėjo padaręs pažeidimą bei jokios iniciatyvos ar veiksmų padarytai žalai atlyginti nesiėmė (žr. Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-153-795/2013, b. l. 5, 6, CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino atsakovo (jo šeimos) turtinę padėtį ir pagrįstai sprendė, jog reikalinga priteistinos žalos mokėjimą išdėstyti dalimis. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovo šeimos turtinė padėtis yra sunki, atsakovui objektyviai turėjo būti žinoma ir jam darant pažeidimą, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos laikytis nustatytų taisyklių ir atlyginti neteisėtais veiksmai padarytą žalą.
Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir byloje esančiais duomenimis, darytina išvada, kad žalos – neigiamo poveikio aplinkai padarymo faktas – byloje esančių įrodymų visuma yra nustatytas, o valstybinė institucija (ieškovė) pagrįstai reikalauja už sugautus karšius atlyginti nuostolius, apskaičiuotus norminių aktų nustatyta tvarka.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.