Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „N. R.“ atstovui Rolandui Misiui (advokatui),

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Meilutei Saidienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „N. R.“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2.Teismo posėdžio metu nagrinėjamoje byloje ieškovo atstovas prašė paskirti ekspertizę, kad būtų atsakyta į bylos nagrinėjimui reikšmingą klausimą - ar siloso saugykla faktiškai yra išlikusi ar ne. Atsakius į ekspertizės klausimą būtų galima nustatyti ar ginčijamas įsakymas yra priimtas teisėtai ar turi būti panaikintas. Prašo paskirti statybų techninės veiklos ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-714-341/2017 ir užduoti ekspertui klausimą: Ar siloso saugykla, kurios unikalus Nr. 4400-0037-3395, esanti adresu Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Parapijoniškių k., (duomenys neskelbtini) yra faktiškai išlikusi ir ar ją galima naudoti pagal paskirtį? Prašė teismo ekspertu paskirti bet kurį statybų techninės veiklos ekspertą, įrašytą į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą arba įpareigoti ieškovę pateikti Teismui eksperto kandidatūrą kartu su eksperto sutikimu ir kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais. Ekspertizės išlaidas ieškovė sutiko apmokėti; pateikė Teismui teismo eksperto D. K. sutikimą atlikti ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-714-341/2017 ir eksperto kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

3.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad pateikė antstolio darytas nuotraukas, kitas nuotraukas, iš kurių matyti, jog objektas - tai dar sovietmečio metu statytas statinys, su tam laikmečiui būdingomis plytomis, ir kt., bet ne naujai kažkoks pastatytas statinys. Kaip galima teigti, kad statinio nėra, kai jis yra ir kodėl jis, pagal atsakovą, neatitinka statinio sąvokos, kai tai akte nepagrįsta. Jei atsakovas palaikytų reikalavimą ir sudarytų žemės nuomos sutartį, tai atsisakytų bylinėjimosi išlaidų. Paaiškino, kad atsakovas faktiškai pripažįsta ieškinį, nors iniciatyvos nebuvo taikai, bet tai faktinė taika yra, todėl atsisako atsakovo naudai visų bylinėjimosi išlaidų. Atstovas paaiškino, kad atsakovas laikėsi pozicijos, kad nėra statinių, tačiau ieškovas toliau palaiko savo ieškinį, kad įrodymai ir ekspertizės išvada rodo, jog statiniai išlikę, kas ir buvo pagrindinis byloje ginčas. Prašė ieškinį tenkinti.

4.Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodė, jog UAB „G. F.“ 2016 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą (prašymas registruotas 2016 m. balandžio 29, Nr. 48GK-2072) patikrinti žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav„ Rudaminos šen., Parapijoniškių k., (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau - Vilniaus rajono skyrius) nagrinėdamas prašymą, 2016 m. liepos 26 d. patikrino žemės sklypą (kadastro Nr. 4177/0300:439) ir jame esančių statinių eksploatavimo faktą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr, 48ŽN-394-(14.48.78.) (toliau - Aktas). Akte nurodė, kad žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, kad žemės sklype nėra išlikusių statinių, t.y. siloso saugyklų - 4 vienetai, kurie pagal UAB „G. F.“ matininko R. S. 2016 m. balandžio 27 d. žemės sklypo (kadastro Nr. 4177/0300:439) planą nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „N. R.“ . Akte taip pat nurodoma, kad žemės sklype yra neregistruotų statinių, mėtosi statybinės atliekos, padangos, stovi transporto priemonės, netvarkingai sustumtas gruntas. Sprendžiant, ar žemės sklypas naudojamas, ar yra išlikę statiniai, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės aplinkybės ir situacijos vertinimas. Taip pat svarbu, ar žemės sklype yra vykdoma veikla, kuri susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti vienokią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014). Nurodo, jog ieškovė 2016 m. lapkričio 28 d. (prašymas registruotas 2016 m. gruodžio 1 d. Nr. 48JP-7054) pateikė prašymą, kuriuo prašė „padaryti žemės nuomos sutartį po pastato kuris unikalus Nr. 4400-0037-3395 Rudaminos kadastru vietovė, esantis Vilniaus rajono savivaldybėje Parapijoniškių km. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone“. Vilniaus rajono skyrius vedėjas 2016 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 48 VĮ-2337-(14.48.2.) „Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. 4177/0300:439), esantį Vilniaus rajone, Rudaminos seniūnijoje, Parapijoniškių kaime, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „N. R.“ (toliau - Įsakymas) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės) 39 punktu ir atsižvelgdama į 2016 m. liepos 26 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-394-(14.48.78.) atsisakė išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, nes neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų (kiti inžinieriniai statiniai - siloso saugykla (4 vnt.), (unikalus Nr. 4400-0037-3395) nėra išlikę, žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Vilniaus rajono skyrius 2016 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 48SD-14852-(14.48.104.) „Dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“ išsiuntė ieškovei Įsakymo kopiją, kuriuo atsisakyta išnuomoti Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „N. R.“ kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Ieškovė prie ieškinio pridėjo VĮ Registrų centro 2016 m. gruodžio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą iš kurio matyti, kad savininkas Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „N. R.“ nuosavybės teise Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Parapijoniškių k., (duomenys neskelbtini), valdo nekilnojamuosius daiktus kitus inžinierinius statinius - siloso saugyklą (4 vnt.). Įregistravimo pagrindas 1992 m. birželio 16 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. 90. Tai tik statinių teisinio registravimo duomenys. Faktiniai duomenys dėl statinių žemės sklype yra kiti. Kaip jau minėjome aukščiau, Vilniaus rajono skyriaus vyriausiasis specialistas 2016 m. liepos 26 d. atlikęs valstybinės žemės naudojimą surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-394-(14.48.78.) ir nustatė, kad kitos paskirties - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, plotas 0,3595 ha, nėra išlikusių statinių - siloso saugyklų (4 vnt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė nuo 1992 m, birželio 16 d. savavališkai užėmė žemės sklypą (kadastro Nr. 4177/0300:439), juo naudojosi, 2015 m. gruodžio 28 d. sudarė abejotinas neregistruotų aikštelių 400 kv. m. ir 1200 kv. m. nuomos sutartis Nr. 2016/07 su UAB „Rimties sala“ nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir Nr. 2016/12 d. su UAB „Geodena“ nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nemokėjo žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme. Paaiškina, jog ieškovė teigia, kad jam nuosavybės teise priklauso siloso saugyklos, kurios dėl naujų technologijų yra nenaudojamos ir kad dėl to faktiškai nevykdoma veikla. Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad šioje normoje įtvirtinta valstybinės žemės naudotojų pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė naudojama panaudos pagrindais, leidžia daryti išvadą, jog valstybinės žemės nuomos mokestis privalo būti mokamas ne tik už išnuomotą žemę. Taigi, nepanaikinama naudotojo pareiga mokėti mokestį už faktinį naudojimąsi valstybės nuosavybe (Lietuvos A. T. 2009 m. birželio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3 K-3-231/2009). Taigi, prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme gali kilti ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė privalo mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, t.y. žemės nuomos mokestį, nors su ja ir nesudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: 1) Ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinierinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti, fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį“. Nurodo, jog Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad „Naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos“, 28 punkte nustatyta, kad „V. T. išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2,4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžinieriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui“. Taigi ieškovės atstovas advokatas R. M. kartu su ieškiniu pateikė siloso saugyklų foto nuotraukas teigdamas, kad jos yra išlikusios ir faktiškai egzistuoja nekilnojamojo turto registre nurodytu adresu, t.y. Pramonės g. 18, Parapijoniškių k., Rudaminos sen., Vilniaus r. sav. Tačiau Vilniaus rajono skyrius teikia įrodymus, kad siloso saugyklos neišlikusios, žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-453/2014 nurodė, kad „kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimas ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad N. Ž. tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 6 d. įsakymas „Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. 4777/0300:439), esantį Vilniaus rajone, Rudaminos seniūnijoje, Parapijoniškių kaime, (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „N. R.“ Nr. 48 VĮ-2337-(l 4.48.2.) yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nes ieškovės 2016 m. gruodžio 1 d. prašymas išsinuomoti žemės sklypą prie statinių - siloso saugyklų neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl ieškovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

5.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko, kad būtų skiriama ekspertizė, nes pakankamai byloje duomenų, rodančių, kad statinys (siloso saugyklos) neišlikęs, kad objekto nėra, tai užfiksuota 2016-07-26 žemės naudojimo patikrinimo akte, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos duomenys apie tai, kad statinių nėra (siloso įrenginių) ir buvo pastatyti nelegalūs statiniai. Paaiškino, kad 2017-04-21 vyko į vietą, kur dalyvavo objekto savininkas, atsakovo atstovas. Pirmo patikrinimo metu, kurį atliko atsakovo jaunas specialistas, apžiūrimas sklypas buvo nesutvarkytas, kas nepasakytina kai buvo nuvykta pakartotinai. Todėl, pakartotinai patikrinus sklypą, atsakovas keičia poziciją dėl siloso saugyklos; poziciją, kad siloso saugykla egzistuoja sustiprino ir ekspertizės skyrimas. Paaiškino, kad taikos sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta procedūriškai; ieškiniui neprieštarauja. Sutiko, kad įsakymas būtų panaikintas, ir kad būtų sudaryta nuomos sutartis. Tik po pakartotino akto nustatyta, kad saugyklos yra išlikusios. Ieškiniui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

6.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-12-19 Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas pavirtina, jog Kiti inžinieriniai statiniai - Siloso saugykla (4 vnt), unikalus Nr. 4400-0037-3395, esantys Vilniaus r., Rudaminos sen., Parapijoniškių k., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui ŽŪB „N. R.“, į.k. 186082768, 1992-06-16 Nuosavybės teisės liudijimo Nr. 90 ir 1992-08-01 Priėmimo-perdavimo akto pagrindais; apie tai įrašas nuo 2005-09-29.

7.Taip pat į bylą pateikta 2003-07-10 Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (1 tomas), kurioje nurodyti kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenys, kitų statinių ir jų dalių įkainojimas (perkainojimas), nuotraukos.

8.Nustatyta, jog 2015-12-28 Nuomos sutartimi Nr. 2016/07 tarp ŽŪB „N. R.“ ir UAB „Rimties sala“, ieškovas laikotarpiu nuo 2016-01-02 iki 2016-12-31 išnuomojo nuomininkui UAB „Rimties sala“ 400 kv. m. aikštelę, esančią Parapijoniškių k., Vilniaus r. už 115,64 Eur (su PVM)/mėn.

9.Iš 2015-12-28 Nuomos sutarties Nr. 2016/12 tarp ŽŪB „N. R.“ ir UAB „Geodena“ matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2016-01-02 iki 2016-12-31 išnuomojo nuomininkui UAB „Geodena“ 1200 kv. m. aikštelę, esančią Parapijoniškių k., Vilniaus r. už 385,51 Eur (su PVM)/mėn.

10.Byloje esantis 2016 m. balandžio 29 d. Prašymas patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą patvirtina, kad UAB „G. F.“ kreipėsi dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo.

11.Iš 2016 m. liepos 20 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-394-(14.48.78) matyti, kad žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0037-3395, nėra išlikusių statinių – siloso saugyklų (4 vnt); akte užfiksuoti neregistruoti statiniai, padangos, transporto priemonės, statybinės atliekos, supiltas gruntas (užfiksuota nuotraukomis).

12.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 28 d. ieškovas pateikė atsakovui Prašymą sudaryti žemės nuomos sutartį po pastatu, esančiu Vilniaus rajone, Rudaminos seniūnijoje, Parapijoniškių kaime, (duomenys neskelbtini).

13.Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 7 d. NŽT Vilniaus rajono skyrius raštu Dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą informavo ieškovą, kad priimtas sprendimas atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės sklypą.

14.Byloje esantis 2016 m. gruodžio 6 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymas Nr. 48VĮ-2337-(14.48.2) patvirtina apie tai, kad atsisakyta ieškovui išnuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Parapijoniškių k., Rudaminos sen., Vilniaus r.

15.2017 m. kovo 10 d. antstolio Irmanto gaidelio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0008-17-1814 nuotraukose užfiksuotos esamos siloso saugyklos konstrukcijos.

16.Iš 2017 m. gegužės 2 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-400-(14.48.78) nustatyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0037-3395, yra išlikę dalinai statiniai – siloso saugyklos, t.y. šiaurinė, vakarinė, pietinė ir dalis vidurinės saugyklos sienos; užfiksuotas saugyklų išbetonuotas pagrindas (užfiksuota nuotraukomis).

17.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-04-04 nutartimi buvo paskirta statybų techninės veiklos ekspertizė. 2017-06-27 gautas Teismo ekspertizės aktas, kurio išvadose atsakant į ekspertizės klausimą ar siloso saugykla, kurios unikalus Nr. 4400-0037-3395, esanti adresu Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Parapijoniškių k., (duomenys neskelbtini) yra faktiškai išlikusi ir ar ją galima naudoti pagal paskirtį, nurodyta, jog apžiūrėjus esamą silosų saugyklą, nustatyta, kad visa aikštelės teritorija yra aptverta tvora ir negali patekti pašaliniai asmenys, aikštelės danga iš gelžbetoninių plokščių, be aštrių akmenų. Dėl to galima teigti, kad aikštelė faktiškai išlikusi, ją galima naudotis pagal paskirtį ir sandėliuoti silosų ritinius.

18.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl statinio savininko teisės naudotis valstybine žeme - ją išsinuomoti lengvatinėmis sąlygomis įgijimo.

19.Pažymėtina, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis ir kad valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo (Suvestinė redakcija (2015-09-01 - 2017-05-24)) 18 straipsnio 10 dalis numato, kad institucija, atstovaujanti valstybei sudarant valstybinės žemės perleidimo, nuomos ar panaudos sandorius, privalo kontroliuoti kaip vykdomos sandorių sąlygos, o nustačiusi, kad kita sandorio šalis jų nevykdo, - inicijuoti sandorio nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taikyti kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus. Tokia pat nuomotojo pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Suvestinė redakcija (2016-06-03 - 2017-06-30)) 9 straipsnio 14 dalyje. Taigi valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma, nutraukiama ar keičiama paties žemės nuomotojo įstatymo nustatyta tvarka.

20.Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimas susijęs tiek su civilinės teisės, tiek su viešosios teisės normomis, nes teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-640-611/2015).

21.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.551 straipsnis reglamentuoja valstybinės žemės išnuomojimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnis yra speciali teisės norma, skirta valstybinės žemės išnuomojimui, išsamiai reglamentuojanti valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo bei nutraukimo sąlygas. Minėto straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pažymėtina, kad be aukciono gali būti išnuomojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie faktiškai yra naudojami, tai yra juose yra pastatyti eksploatuojami ir naudojami statiniai pagal jiems nustatytą paskirtį. Ši teisės norma detalizuojama ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punkte, kuriame nustatyta, kad naudojami valstybinės žemės sklypai išnuomojami, jei jie užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Lietuvos A. T., sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės tikslinę paskirtį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, savo praktikoje aiškiai konstatuoja, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-l20/2007; Nr. 3K-3-96/2008; Nr. 3K-3-180/2008; Nr. 3K-3-570/2008).

22.Kaip jau minėta, byloje kilo ginčas dėl statinio savininko teisės naudotis valstybine žeme - ją išsinuomoti lengvatinėmis sąlygomis įgijimo, kadangi atsakovas nesutiko sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis (be aukciono) sąlygomis. Savo nesutikimą atsakovas grindžia tuo, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai neišlikę, ir kad ieškovas, kaip statinių savininkas, jų nenaudoja pagal paskirtį.

23.Nagrinėjamoje byloje buvo ginčijama aplinkybė, ar yra išlikę (egzistuoja) ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai – siloso saugyklos (4 vnt), nors ir jie teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kaip jau minėta, 2016 m. liepos 20 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0037-3395, nėra išlikusių statinių – siloso saugyklų (4 vnt) ir užfiksuoti neregistruoti statiniai, padangos, transporto priemonės, statybinės atliekos, supiltas gruntas.

24.Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pakeitė savo poziciją – ieškiniui neprieštaravo, kadangi, 2017 m. gegužės 2 d. atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0037-3395, yra išlikę dalinai statiniai – siloso saugyklos, t.y. šiaurinė, vakarinė, pietinė ir dalis vidurinės saugyklos sienos; užfiksuotas saugyklų išbetonuotas pagrindas.

25.Siekiant pašalinti visas abejones ir nustatyti faktinę situaciją dėl ieškovui priklausančių statinių egzistavimo, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-04-04 nutartimi buvo paskirta statybų techninės veiklos ekspertizė, kurios išvadose atsakant į ekspertizės klausimą ar siloso saugykla, kurios unikalus Nr. 4400-0037-3395, esanti adresu Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Parapijoniškių k., (duomenys neskelbtini) yra faktiškai išlikusi ir ar ją galima naudoti pagal paskirtį, nurodyta, jog apžiūrėjus esamą silosų saugyklą, nustatyta, kad visa aikštelės teritorija yra aptverta tvora ir negali patekti pašaliniai asmenys, aikštelės danga iš gelžbetoninių plokščių, be aštrių akmenų. Dėl to galima teigti, kad aikštelė faktiškai išlikusi, ją galima naudotis pagal paskirtį ir sandėliuoti silosų ritinius.

26.Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis bei minėta kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, kad ieškovas, kaip statinių, esančių ant valstybinės žemės, savininkas, atitinka pagrindinę valstybinės žemės nuomos sąlygą, t.y. statinių buvimas valstybinės žemės sklype.

27.Kaip jau minėta, sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik imperatyviųjų teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais; valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Taigi privatūs asmenys negali savo nuožiūra spręsti dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo, nuomos teisė į valstybinę žemę gali būti suteikiama (perleidžiama) tik imperatyviųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir būdais.

28.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas, kaip statinių, esančių ant valstybinės žemės, savininkas, statinius – siloso saugyklas (4 vnt) naudoja ne pagal jų paskirtį, t. y. nuomoja kaip transporto aikšteles. Pats ieškovas nurodo, jog siloso saugojimo būdas siloso saugyklose nėra efektyvus. Minėtų aplinkybių ginčo šalys neginčijo. Be to, aplinkybės, jog ieškovas nenaudoja statinių – siloso saugyklų – pagal jų paskirtį, pagrįstos į bylą pateiktomis aukščiau nurodytomis Nuomos sutartimis. Teismas pažymi, jog byloje nepateikta jokių įrodymų ir apie tai, iš kurių spręstina, kad anksčiau ieškovas būtų vykdęs siloso saugyklų veiklą prašomame nuomoti valstybinės žemės sklype, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Papildomai atkreiptina, kad ieškovui minėti statiniai priklauso nuosavybės teise nuo 1992-08-01. Be kita ko, iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, esančių 2003 m. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, taip pat konstatuotina, jog siloso saugyklų teritorijoje aktualiu sezonu - žiemos metu - nebuvo talpinami siloso ritiniai. Taigi vertinant nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas statinių, kurie yra ant valstybinės žemės sklypo, nenaudoja pagal jų paskirtį ilgą laiką dėl subjektyvių priežasčių. Vien tai, kad atliktos ekspertizės metu nustatyta aplinkybė, jog ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai – siloso saugyklos yra faktiškai išlikusios ir gali būti naudojamos silosui talpinti, nesuponuoja daryti išvadą, jog minėtos siloso saugyklos ieškovo faktiškai yra naudojamos pagal jų paskirtį, kurių eksploatacijai ieškovas galėtų įgyti valstybinės žemės nuomos teisę lengvatinėmis (be aukciono) sąlygomis.

29.Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovas ilgą laiką nenaudoja siloso talpyklų savo ūkinei veiklai pagal jų paskirtį ir siekdamas išsinuomoti valstybinės žemės sklypą lengvatine (be aukciono) tvarka ir sąlygomis, ieškovas neatitinka aukščiau aptartų teisės normų, teismų praktikos išaiškinimų, dėl to neįgyja teisės į valstybinės žemės nuomą lengvatine (ne aukciono) tvarka, sąlygomis.

30.Nors nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, ginčo šalių žemės nuomos sutartis ir nesudaryta, tačiau teismas atsižvelgia į Lietuvos A. T. praktiką, kurioje išaiškinta, jog žemės nuomos sutarties pažeidimu laikytinas žemės nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jos naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-464-969/2015). Minėtoje civilinėje byloje kasacinis teismas pažymėjęs, kad vertinant, ar valstybinės žemės nuomininko veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas, kai žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-464-969/2015).

31.Teismas pažymi, kad nustatyta aplinkybė – statinių – siloso saugyklų - nenaudojimas arba naudojimas ne pagal jų paskirtį, šio imperatyvo neleidžia įgyvendinti. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, ieškovo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016-12-06 įsakymą Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. 4177/0300:439), esantį Vilniaus rajone, Rudaminos seniūnijoje, Parapijoniškių kaime, (duomenys neskelbtini), ŽŪB „N. R.“, įpareigojant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti įsakymą dėl sutikimo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. 4177/0300:439), esantį Vilniaus rajone, Rudaminos seniūnijoje, Parapijoniškių kaime, (duomenys neskelbtini), ŽŪB „N. R.“ pagal ŽŪB "N. R." 2016-11-28 prašymą, negali būti tenkintinas.

32.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

33.Valstybei iš ieškovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma (2,78 Eur) yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 - 270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ŽŪB „N. R.“, į.k. (duomenys neskelbtini), ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.