Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. Ž. (V. Z.), jo gynėjui advokatui Simui Šuminui, civilinio ieškovo atstovui D. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2008 m. birželio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2010 m. lapkričio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - 8 MGL bauda,

3) 2013 m. birželio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž. 2024 m. balandžio 26 d. naktį, iki 03.18 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Jonavos rajone, Šveicarijos sen., tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai pagrobė svetimą, AB "LTG Infra" priklausantį turtą: 84 kilometro 7 pikete - vienerius dvivėrius tvoros vartus 3173,93 eurų vertės, 87 kilometro 7 pikete - vienerius dvivėrius tvoros vartus 3173,93 eurų vertės, 85 kilometre pasikėsino pagrobti vieną dvivėrių tvoros vartų segmentą 1586,96 eurų vertės – tuo padarė AB "LTG Infra" bendrą 7934,83 eurų turtinę žalą. Šiuose V. Ž. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymiai

Apklaustas įrodymų tyrimo metu V. Ž. dėl kaltinimo, kaltu pripažino ir parodė, kad 2024 m. balandžio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, Livintuose prie miško pamatė kažką ryškiai žalios spalvos, todėl atkreipė dėmesį. Apžiūrėjęs, pamatė, kad tai vartai. Nusprendęs, kad vartai niekieno, juos parsivežė namo. Pareigūnai atvyko po kelių mėnesių ir pasakė, kad jis įtariamas pavogęs vartus. Tris vartų sekcijas atvežė į PK.

Be kaltinamojo V. Ž. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Liudytojas T. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2024 m. vasaros pradžioje iš V. Ž. nusipirko vienos ašies priekabą. Pasiūlė V. Ž., kodėl jam pasiūlė priekabą – nežino. Sumokėjo 1 000,00 Eur, kurį laiką priekaba buvo pas V. Ž., nes jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Nuo įsigijimo iki kol ją paėmė pareigūnai, priekaba nesinaudojo.

Liudytojas D. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba „LTG Infra“ ekspertu, turi apžiūrėti tiltus, tvoras, pralaidas. Patikrinimus atliekas kas 3-4 savaites. 2024 m. gegužės 2 d. pastebėjo, kad pavogtos penkios vartų sekcijos. Vartai buvo atsukti, apie vagystę informavo vadovybę. Tikslios vagystės datos nustatyti negalima. Vartai yra ne metaliniai, o stiklo audinio, jie yra deformuoti, todėl jų atgal įdėti negalima. T vora yra garantinė.

Civilinio ieškovo atstovas D. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad vartai grąžinti, tačiau įstatyti jų negali, kadangi jie apgadinti ir be tvirtinimo detalių. Vartai yra garantiniai. Šiuo metu organizuojamas vartų pirkimas. Kas bus daroma su grąžintais vartais – nėra žinoma. Abejoja, kad tvora būtų drausta. Segmentų trūkumą pastebėjo darbuotojas ir buvo kreiptasi į PK. Prašo priteisti 7 997,41 Eur, nes tokia žala padaryta. Vieno komplekto kaina – 36 850,95 Eur.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškimu nustatoma, kad 2024 m. gegužės 2 d. AB „LTG Infra“ Techninės priežiūros Kauno regiono veiklos užtikrinimo Kauno regiono kelių statinių priežiūros ekspertas D. P. informavo, kad apžiūrint geležinkelio statinius tarpstotyje Livintai-Gaižiūnai pastebėta, jog 84 km. 7 pk., 85 km. ir 87 km. 7 pk. yra pavogti tvoros vartai - 2,5 komplekto. Dėl vagystės AB „LTG Infra“ patyrė 7997,41 eurų turtinę žalą. Prašo pradėti tyrimą, civiliniu ieškovu laikyti AB „LTG Infra“ (1 t., b.l. 1-8).

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK RS vyr. tyrėjo R. S. tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo nustatoma, kad 2024 m. gegužės 2 d. 10.08 val. gautas pranešimas, kad Jonavos r. Dumsių sen. Gaižiūnų k. ribose prie geležinkelio bėgių pavogti apsauginės tvoros varteliai (1 t., b.l. 23-25).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. gegužės 2 d. apžiūrėta įvykio vieta Gaižiūnų k., Dumsių sen., Jonavos r. prie geležinkelio, vedančio link Livintų geležinkelio stoties. Privažiavus 87 piketą, dešinėje pusėje yra žalios spalvos tinklinė tvora, keliukas į mišką. Tvoroje nėra vartų ir jų tvirtinimo lankstų (varžtų). 85 pikete yra žalios spalvos tinklinė tvora, tvoros vartų kairės pusės dalis padėta ant žemės, dešinės pusės vartų apatiniai tvirtinimo varžtai atsukti, tačiau vartų dalis yra. 84 pikete nėra žalios spalvos vartų. Įvykio vieta yra miško teritorijoje, aplink gyvenviečių nėra (1 t., b.l. 26-34).

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VS vyr. tyrėjo V. F. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių nustatoma, kad automobiliu Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi V. Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 15 d. važiuojant pro (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) kelio ir (duomenys neskelbtini) gatvės, prie statomo ūkinio pastato pastebėtas minėtas automobilis ir žalios spalvos priekaba. Bendraujant su V. Ž., pastato viduje pastebėta vartų konstrukcija, dėl kurios vagystės atliekamas ikiteisminis tyrimas. V. Ž. teigimu, jis pasiėmė tuos vartus ir atsivežė čia. Kur kitos vartų konstrukcijos, nesakė, sakė, kad atveš pats, nes nori atlyginti žalą. Apžiūrėjus statomą namą ir prieigas, vartų konstrukcijos nerastos. V. Ž. prie tyrimo pateikė paaiškinimą ir vartų konstrukciją (1 t., b. l. 65).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta vieta adresu (duomenys neskelbtini). Statomame pastate grindyse yra duobė, į kurios kraštą atremta vartų konstrukcija. Apžiūrėjus statomo pastato vidų ir prieigas, daugiau vartų konstrukcijų nerasta (1 t., b.l. 66-69).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad V. Ž. savanoriškai pateikė paaiškinimą ir vieną vartų konstrukciją (b.l. 1 t. 70-72).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad V. Ž. savanoriškai pateikė dvejas vartų konstrukcijas (1 t., b.l. 74-76).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtos trys vartų konstrukcijos, kurių matmenys 196 cm x 196 cm. Dvi konstrukcijos žalios spalvos su tinkleliu, Vienos konstrukcijos viena pusė yra nupurkšta sidabrinės spalvos dažais, ant skersinio matomos metalinės plokštelės, pjovimo žymės, ant rėmo yra baltos spalvos lipdukas su užrašais - Ptrex, HAND OPERATED OUTDOOR GATES, Serial number - 23/20, Dimensions (CM), Height - 200, Width – 200+200. Trečia vartų konstrukcija be tinklelio, kita pusė nupurkšta sidabrinės spalvos dažais, kampuose matomos gręžimo skylės (1 t., b.l. 77-90).

Pakvitavimu nustatoma, kad AB "LTG Infra" grąžintos trys vartų konstrukcijos (1 t., b.l. 91).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta automobilinė priekaba, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Priekaba vienos ašies, bortai metaliniai, žalios spalvos, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 99-105).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad liudytojas D. P. pateikė darbų sąmatos lapą (1 t., b.l. 48-49).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti AB Lietuvos geležinkeliai“ pateikti vaizdo įrašai. Įraše pavadinimu „26 d nuo 03.17 val. iki 03.18 val..ave“ matoma geležinkelio pervaža, kuri fiksuojama vaizdo kameromis iš keturių vietų. Ekrano viršutiniame, kairės pusės kampe, matome geležinkelio pervažos įvažiavimą ir kairiame kampe užrašą „Perv 2“, vaizdo įrašas prasideda 2024-04-26 03:17:52 (EEST). 03:18:13 matomas įjungtomis šviesomis atvažiuojantis automobilis su priekaba ir priekaboje įdėta konstrukcija. Ekrano apatiniame kairiame kampe, matoma geležinkelio pervaža ir užrašas „Perv 3“, vaizdo įrašas prasideda 2024-04-26 03:17:52 (EEST). Vaizdo įraše matyti geležinkelio bėgiai, prie įvažiavimo - „Stop“ ženklas, pakeliamo užtvaro mechanizmą. Geležinkelio pervaža apšviesta. 03:18:15 įjungtomis šviesomis atvažiuoja automobilis (galimai Opel Astra), prie kurio prikabinta priekaba ir priekaboje įdėta konstrukcija, kurios kraštuose šviesios spalvos trikampiai. Automobilis nesustojęs prie „Stop“ ženklo pervažiuoja pervažą ir sankryžoje nusuka į dešinę. Ekrano viršutiniame, dešiniajame kampe, matyti geležinkelio pervažos išvažiavimas ir užrašas „Perv 4“, vaizdo įrašas prasideda 2024-04-26 03:17:52 (EEST). 03:18:19 matomas įjungtomis šviesomis atvažiuojantis automobilis su priekaba, kurioje yra konstrukcija. Pravažiavęs pervažą, sankryžoje automobilis nusuka į dešinę. Ekrano apatiniame, dešiniajame kampe, matoma geležinkelio pervaža ir užrašas „Perv 1“, vaizdo įrašas prasideda 2024-04-26 03:17:52 (EEST). Vaizdo įraše matomi geležinkelio bėgiai, pakeliamo užtvaro mechanizmas. Geležinkelio pervaža apšviesta. 03:18:05 matomas įjungtomis šviesomis atvažiuojantis automobilis (galimai Opel Astra) su priekaba, kurioje įdėta konstrukcija. Automobilis pervažiuoja pervažą.

Įraše pavadinimu „27 d nuo 14.31 val. iki 14 33 val..ave“ matoma geležinkelio bėgių pervaža, kuri fiksuojama vaizdo kameromis iš keturių vietų. Ekrano viršutiniame, kairiame kampe, matomas geležinkelio pervažos įvažiavimas ir užrašas „Perv 2“. Vaizdo įrašas prasideda 2024-04-27 14:32:28 (EEST). 14:32:41 atvažiuoja automobilis Opel Astra, mėlynos spalvos kėbulu valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie kurio prikabinta priekaba su lentomis. Priekaba žalios spalvos. Ekrano apatiniame, kairiame kampe - užrašas „Perv 3“. 14:32:45 matomas atvažiuojantis mėlynos spalvos kėbulu automobilis (galimai Opel Astra) su žalios spalvos priekaba su lentomis. Ekrano viršutiniame, dešiniajame kampe - užrašas „Perv 4“. 14:32:48 matomas atvažiuojantis automobilis su priekaba su lentomis. Ekrano apatiniame dešiniajame kampe - užrašas „Perv 1“. 14:32:41 matomas atvažiuojantis mėlynos spalvos kėbulu automobilis (galimai Opel Astra) su žalios spalvos priekaba su lentomis (1 t., b.l. 56-62).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada 2024-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad atsižvelgiant į tai, jog vienos vartų varčios matmenys yra 2x2 m, o automobilio priekabos ilgis yra 3 m, buvo išmatuotas tiriamojoje skaitmeninėje vaizdo byloje užfiksuoto automobilio priekaboje vežamos konstrukcijos ilgis, kuris sudaro apytiksliai 4 m, t. y. tikėtina, kad automobilio priekaboje buvo vežami du vartų varčios konstrukciniai elementai. Esant tokioms skaitmeninių atvaizdų fiksavimo techninėms charakteristikoms, vaizdą formuojantys pikseliai neturi pakankamai fizinės informacijos tam, kad naudojant programinę įrangą būtų galima išryškinti tiriamojoje vaizdo byloje užfiksuoto automobilio priekaboje vežamų konstrukcijų individualizuojančius požymius/elementus, pagal kuriuose būtų galima kategoriškai nustatyti vežamų konstrukcijų kiekį. Tikėtina, kad automobilio priekaboje buvo vežami du vartų varčios konstrukciniai elementai (1 t., b.l. 119-120).

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VS vyr. tyrėjo V. F. tarnybiniu pranešimu dėl vaizdo įrašų nustatoma, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. nustatyta, kad 2024 m. balandžio 26 d. apie 3 val. 18 min. per pervažą pravažiuoja tamsios spalvos automobilis, galimai Opel Astra, su žalios spalvos priekaba, kurioje vežasi galimai vartų konstrukcijas. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad 2024 m. balandžio 27 d. apie 14 val. 32 min. tas pats automobilis Opel Astra su žalios spalvos priekaba per pervažą veža lentas. Vaizdo įraše matosi automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 63-64).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatoma, kad savos gamybos priekabos, kurios (duomenys neskelbtini), savininkas yra L. Z. (1 t., b. l. 106).

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos G. A. tarnybiniu pranešimu dėl pokalbio telefonu su priekabos savininku nustatoma, kad telefonu susisiekus su L. Z., pastarasis nurodė, kad priekabą šių metų pradžioje, žiemą, pardavė kaimynui V. Ž., tačiau priekabos neperregistravo, ši priekaba yra savadarbė, pats ją montavo, priekabos ilgis 3 metrai, plotis 1,40 metro, priekabos bortai metaliniai, žalios spalvos (1 t., b.l. 107).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatoma, kad automobilio OPEL ASTRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. D.. 2024 m. kovo 8 d. registruota pirkimo-pardavimo sutartis su V. Ž. (1 t., b. l. 110).

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos G. A. tarnybiniu pranešimu dėl automobilio Opel Astra nustatoma, kad automobilio Opel Astra savininkas yra V. D., su kuriuo susisiekus telefonu, pastarasis nurodė, kad 2024 metais automobilį pardavė V. Ž. ir el. paštu tyrėjai pateikė pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta, kad 2024 m. kovo 8 d. automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pardavė V. Ž. (1 t., b. l. 109, 111-114).

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos G. A. tarnybiniu pranešimu dėl gautų duomenų ikiteisminio tyrimo byloje nustatoma, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. Ž. 4,2 km atstumu nuo geležinkelio pervažos, parodė vietą (schemoje pažymėta Nr. 2), iš kurios 2024 m. balandžio 26 d. jis pagrobė 3 sekcijas vartų (1,5 komplekto). 2024 m. rugsėjo 27 d. kartu su AB "LTG Infra" Kauno regiono kelio statinių priežiūros ekspertu D. P. nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad V. Ž. parodytoje vietoje (schemoje pažymėta Nr. 2) buvo rasta viena vartų sekcija be tvirtinimo elementų, kuri buvo numontuota nuo stulpų. D. P. parodė vietas, iš kurių buvo pagrobti dveji vartų komplektai, nustatyta, kad tos vietos yra kitoje geležinkelio pusėje (schemoje pažymėta Nr. 3) ir yra nutolusios nuo V. Ž. parodytos vietos 300 m ir 2,4 km atstumu (2 t., b.l. 66-67).

Poėmio protokolu nustatoma, kad 2024 m. gruodžio 6 d. iš T. L. paimta automobilinė priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 117-124).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią.

Neabejotina, kad V. Ž. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota teisingai. Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamasis realiai disponavo pagrobtu turtu. Jo kaltė pilnai įrodyta liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, pagrobtas turtas surastas pas jį. Vaizdo įrašais užfiksuota kai kaltinamasis veža pagrobtus vartus. Pagrobtų vartų vertė didesnė nei 10 MGL, bet mažesnė nei 400 MGL. Įvertinus įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Dėl laidavimo

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. Ž. iš esmės pripažino savo kaltę, tačiau nuoširdaus gailėjimosi nėra. Nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala, kurią atlyginti kaltinamasis įsipareigoja.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma, veika baigta. Kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t. b. l. 26-32), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2024 m. rugpjūčio 16 d. (2 t., b.l. 16-25), (duomenys neskelbtini) PSPC epizodiškai lankėsi 2005-2018 m., Dgn. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 41-42). (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (3 t. b.l. 22)

Prašymą kaltinamąjį V. Ž. perduoti pagal laidavimą be užstato jos atsakomybėn pareiškė kaltinamojo sutuoktinė D. Ž. (D. Z.). Vertindamas laiduotojos, D. Ž., asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad V. Ž. ir D. Ž. sutuoktiniai, kartu gyvena 17 metų ir augina 12 metų sūnų. D. Ž. (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojama teigiamai (3 t. b.l. 23). D. Ž. praeityje teista už nusikaltimą nuosavybei, jai paskirta bausmė – bauda, kuri išieškota dalinai (3 t. b.l. 17). Bausta administracine tvarka ir turi keturias galiojančias administracines nuobaudas (3 t. b.l.12-13). Iš jos parodymų teismui matyti, kad D. Ž. pasirengusi padėti sutuoktiniui, gali jam daryti teigiamą įtaką, tačiau teismas mano, kad D. Ž. nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. Ž. nėra pagrindo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje AB „LTG Infra“ pateikė 7 997,41 Eur civilinį ieškinį (1 t. b.l.123-133). Jį sudaro pavogti vartai 2,5 komplekto. 2024 m. liepos 5d. pareigūnai minėtus vartus civilinei ieškovei perdavė, tačiau jie eksploatacijai netinkami, kadangi apgadinti: trūksta tinklo, tvirtinimo detalių, vyrių, vartuose prigręžta skylių, užraktų mechanizmų, trūksta vienos varčios. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš V. Ž. 7 997,41 Eur turtinę žalą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į V. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo savanaudiškus motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant asmenybę, pažymėtina, kad Kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t. b. l. 26-32), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2024 m. rugpjūčio 16 d. (2 t., b.l. 16-25), (duomenys neskelbtini) PSPC epizodiškai lankėsi 2005-2018 m., Dgn. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 41-42). (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (3 t. b.l. 22). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad V. Ž. baustinas laisvės apribojimo bausme.

Pagal BK 72 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitokių priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko arba kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog V. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, ir kuri nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise realiai priklausė kaltinamajam, todėl ji kaip nusikaltimo padarymo priemonė konfiskuotina.

Kaltinamajam V. Ž. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, ji nebetaikytina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – elektroninė laikmena– paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

2024 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas priekabai valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. Ž. turtui – lėšoms banke (7 997,41 Eur), pratęstinas iki turto konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Per visą bausmės atlikimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Priteisti iš V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) AB „LTG Infra“ 7 997,41 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 41 cnt) civilinio ieškinio tenkinimui.

2024 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą priekabai valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. Ž. turtui – lėšoms banke (7 997,41 Eur), pratęsti iki turto konfiskavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.