Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, atsakovui G. S., išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teisme gautas pareiškėjos L. S. (toliau – ir pareiškėja) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, prašoma: priteisti iš atsakovo G. S. po 350 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo; paskirti pareiškėją, sūnums priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti tokią laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis D. S. ir O. S. tvarką: 1) tris savaites, skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumis D. S. ir O. S. antradieniais nuo 15.00 val. iki 17.00 val., dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos paskirtam psichologui (psichologei); atsakovas taip pat turi teisę bendrauti su sūnumis D. S. ir O. S. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis (įskaitant video ryšį per aplikaciją Skype, Viber ir pan.) ketvirtadieniais ir sekmadieniais nuo 19.00 val., iki 19.15 val., bendravimo laiką kiekvieną kartą didinant po 5 minutes iki 45 minučių; 2) nuo ketvirtos savaitės iki aštuntos savaitės, skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos, atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumis D. S. ir O. S. antradieniais nuo 15.00 val. iki 17.00 val. ir penktadieniais nuo 14.00 val. iki 15.45 val., dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos paskirtam psichologui (psichologei), atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumis D. S. ir O. S. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis (įskaitant video ryšį per aplikaciją Skype, Viber ir pan.) ketvirtadieniais ir sekmadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; 3) praėjus aštuonioms savaitėms nuo teismo nutarties priėmimo dienos ir tam pritarus vaiko teisių apsaugos tarnybos paskirtam psichologui atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumis D. S. ir O. S. antradieniais nuo 15.00 val. iki 17.00 val., dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos paskirtam psichologui (psichologei), bei atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumis D. S. ir O. S. trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; atsakovas su sūnumis D. S. ir O. S. bendrauja lyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį sūnus O. ir D. pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžindamas sūnus į jų gyvenamą vietą tą pačią dieną 16.00 val. Toks atsakovo ir D. S. bei O. S. bendravimas vyksta tik esant mažamečių D. S. ir O. S. norui ir sutikimui.

Prašymą pareiškėja grindžia tokiomis aplinkybėmis ir argumentais: pareiškėja ir atsakovas turi du bendrus nepilnamečius sūnus: O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškėjos ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, patvirtinus jų sudarytą taikos sutartį. Abu šalių nepilnamečiai vaikai, kaip ir numatyta šalių bei teismo patvirtintoje sutartyje, gyvena su ja, nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Tėvas G. S. su nepilnamečiais vaikais bendrauja nustatyta tvarka, tačiau dažnu atveju vaikus į namus ar pas senelius grąžina anksčiau, nei kad buvo susitarę. Tačiau 2022 m. rugpjūčio 30 d. vaikai grįžę iš atostogų pas tėtį mamai pasipasakojo, kad tėtis juos ne kartą mušė dėl įvairių priežasčių. Tą vakarą vaikai buvo išsigandę, verkė, bijojo vėl kada nors grįžti pas tėtį ar jį bent pamatyti, buvo akivaizdžiai pasikeitusi vaikų psichosocialinė būsena. 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškėja su vaikais buvo nuvykusi psichologo konsultacijai. 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškėja pateikė Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Panevėžio AVPK prašymą dėl atsakovo naudojamo fizinio smurto prieš abu šalių nepilnamečius vaikus ir atvejo tyrimo pradėjimo. Minėtus smurto atvejus artimoje aplinkoje patvirtina abiejų mažamečių pasakojimai ir nusiskundimai. Ji 2022 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos atlikimo. Pareiškėjos teigimu, nėra jokios abejonės, kad atsakovas, šaukdamas ant mažamečių, kitaip nepagarbiai ir vaikų orumą žeminančiai bendraudamas, mušdamas juos, verčia vaikus jo bijoti, jausti nepilnavertiškumo jausmą, verkti, taip paspartindamas vaikų emocinių sutrikimų ir psichologinių traumų galimybę, o ji, ir toliau tęsiantis tokiam tėvo ir vaikų bendravimui, pagrįstai tikėtina, kad atsiras, todėl būtina nedelsiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat nurodė, jog atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 240 Eur periodinėmis išmokomis, tačiau didėjant pragyvenimo išlaidoms yra būtina didinti atsakovo mokamą išlaikymą nuo 240 Eur per mėnesį iki bent jau 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, kadangi vaikų išlaikymo poreikiai yra išaugę mažiausiai 40 procentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkinamas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015). CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pareiškėjas turi nurodyti inter alia (be kita ko) priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu. Nesant priimto ieškinio (ar kito panašaus pobūdžio procesinio dokumento), prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pareikštas tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo ketina tokį dokumentą pateikti, tačiau neturi objektyvios galimybės to padaryti, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884-180/2016). Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-180/2015).

Pagal CPK 375 straipsnį teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus bei užtikrinti, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir jo išaiškinimus teismų praktikoje, darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo šeimos bylose gali būti taikomos, nustačius tokias sąlygas: 1) tikėtinai pagrindžiamas būsimo ieškinio reikalavimas; 2) egzistuoja grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba turi būti nustatomas poreikis sureguliuoti ginčo situaciją iki teismo sprendimo priėmimo, siekiant apsaugoti vienos iš šalių ir (ar) jų nepilnamečių vaikų interesus; 3) pareiškėjas (ieškovas), teikdamas prašymą, neturėjo galimybės kartu pateikti ieškinio. Be to, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo pareiškėjas turi sumokėti pusės CPK 80 straipsnyje nustatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepareiškus ieškinio yra išimtinė situacija, tokio prašymo tenkinimui turi būti išimtiniai pagrindai.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju (šioje proceso stadijoje). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Paskirti pareiškėją, sūnums priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Prašymą grindžia tuo, jog didėjant pragyvenimo išlaidoms yra būtina didinti atsakovo mokamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kadangi vaikų išlaikymo poreikiai yra išaugę mažiausiai 40 procentų.

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti laikinąją bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Prašymą grindžia tuo, kad privalomosios mediacijos atlikimo procesas nėra pasibaigęs, o atsakovas šaukdamas ant mažamečių vaikų, kitaip nepagarbiai ir vaikų orumą žeminančiai bendraudamas, mušdamas juos, verčia vaikus jo bijoti, jausti nepilnavertiškumo jausmą, verkti, taip paspartindamas vaikų emocinių sutrikimų ir psichologinių traumų galimybę. Su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teikimo teismui pateikta pareiškėjos atstovo 2022 m. rugpjūčio 14 d. pasirašyta prašymo dėl mediatoriaus paskyrimo kopija.

Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui iki ieškinio pareiškimo nepakanka pagrindų ir sąlygų.

Teismas spręsdamas su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus ir siekdamas užtikrinti geriausius vaikų interesus, turi nustatyti konkretaus vaiko interesų turinį, atsižvelgdamas tiek į objektyvius kriterijus, tiek kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju vien iš ieškovės dėstomų aplinkybių ir prašymo priedų teismui nepakanka duomenų, kad galėtų būti bent preliminariai nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, charakterizuojančios ginčo situaciją bei individualius vaikų poreikius. Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į policiją, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl jų tėčio galimai neteisėto elgesio prieš vaikus, tačiau nepateikia duomenų ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar yra taikomos kardomosios priemonės. Nesant šių duomenų, teismas negali įvertinti, kaip pareiškėjos prašymas dėl skubios vaikų tėčio bendravimo su jais tvarkos pakeitimo yra suderinamas su kitose institucijose vykstančiais procesais. Pareiškėja teigia, kad vaikai lankėsi pas psichologą, vaikų tėtis aštuonias savaites po teismo nutarties priėmimo turėtų susitikti su vaikais tik dalyvaujant psichologui, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šio specialisto dalyvavimo būtinybę tėčiui bendraujant su vaikais, nepateikė. Be to, sprendžiant dėl bendravimo tvarkos su mažamečiais vaikais nustatymo yra svarbu, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, būtų atsižvelgta į vaiko dienos, poilsio režimą ir pan. Taip pat turi būti įvertintos atsakovo gyvenimo sąlygos. Dėl to negalima vertinti, kad prašymas tinkamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kaip to reikalauja įstatymas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai, 135 straipsnio 2, 3 punktai, 147 straipsnio 3 punktas).

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 240 Eur, pareiškėja skirta vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nuo 2022 m. birželio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 80,5 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui. Preliminariai įvertinus vaikų poreikius pagal jų amžių, šioje bylos stadijoje nesant surinktiems ir įvertintiems įrodymams apie abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, atsakovo vaikų išlaikymui skiriama suma užtikrina būtiniausius nepilnamečių poreikius iki teismo sprendimo priėmimo, atitinka interesų pusiausvyrą.

Paminėtina ir tai, kad egzistuoja tikimybė, kad šalys (vaikų tėvai) gali susitarti dėl bendravimo tvarkos, materialinio išlaikymo ir (ar) kitų su vaikais susijusių klausimų pareiškėjos inicijuotos, šiuo metu tikėtinai vykstančios privalomosios mediacijos metu. Pati pareiškėja nurodo siekianti ginčą baigti taikiai ir sudaryti taikos sutartį. Be to, šeimos bylose teismas turi pareigą taikyti šalis, todėl mediacijos tikslai šiuo atveju taip pat negali būti paneigti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šioje šalių ginčo stadijoje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Išaiškinama, kad prašymo netenkinimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teikiant naujus įrodymus (CPK 147 straipsnio 3 dalis), ar tokį prašymą teikti kartu su ieškiniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 147 straipsniais, 384 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

netenkinti pareiškėjos L. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.