Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, teistas:

1. 2014-01-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį - galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams.

2. 2014-04-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., mokytis, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir dalyvauti elgesio pataisos programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laisvės apribojimo bausmė nustatyta aštuoneriems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., mokytis, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir dalyvauti elgesio pataisos programose.

3. 2014-07-04 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Remiantis BK 63 straipsnio 4 dalį, 9 dalį, 65 str. 1 dalies 1 b. p. prie paskirtosios bausmės pridėta dalis 2014-04-10 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m. ir 6 mėn. Remiantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 p., 87 straipsnio 2 dalies 1 p., 2 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant devynis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., tęsti mokslą.

4. 2014-09-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė - 1 metai trys 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 p. b) papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014-01-20, 2014-04-10 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė -vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo;

5. 2014-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., T. Ž. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, taikant BK 65 straipsnį T. Ž. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-10 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir galutinė bausmė T. Ž. paskirta - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. 2015-01-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2014-07-04 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu bei 2014-09-08, 2014-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, ir paskirta subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams;

6. 2015-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015-01-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo subendrintos bausmės, paskirtos 2014-07-04 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu bei 2014-09-08, 2014-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams.

7. 2015-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 p. – 1 metams ir 8 mėnesiams laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 8 aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams. 2017-01-23 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikus bausmę;

8. 2018-12-11 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos m. rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Ž. kaltę pagrindžiantys rašytiniai bylos duomenys.

2018-10-24 spec. liudytoju apklaustas V. M. nurodė, kad ką veikė 2018-07-08, negali pasakyti, nes nepamena. PC (duomenys neskelbtini) jis tikrai nebuvo ir negalėjo būti, nes ten nesilanko, vaizdo įraše negali būti jis. Ar jis 2018-07-08 buvo susitikęs su T. Ž., negali pasakyti. Į nukentėjusiojo automobilį įsėdęs nebuvo, ir iš jo nieko nevogė. A. jis žino, yra matęs kelis kartus, paskutinį kartą 2018 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, jis bendravo su jo mergina, todėl jį žino. Ar jo pavardė J. nežino, bet žino kad tai tas pats asmuo, apie kurį kalbama. Žino, kad A. turėjo vasarą „BMW“ automobilį, universalą (1 t., b.l.85-86).

Iš 2018-07-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. J. atpažino T. Ž. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, ir kuris pagrobė jo mobilaus ryšio telefoną, pinigus. Atpažino T. Ž. pagal veido bruožus, plaukų kirpimo formą (1 t., b.l. 106-109).

Iš 2018-08-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis T. Ž. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Huawei P20Lite“, IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio dėžutę, pakrovėjo laidą, ausines, informacinę knygutę (1 t., b.l. 110-11), kurie 2018-09-03 apžiūrėti, nufotografuoti (1 t., b.l. 114-123), 2018-09-03 pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam A. J. (1 t., b.l. 124, 125).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015; 2K-272-648/2015; 2K-349-648/2017). Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau nesmurtinis (nevartojant nei fizinio, nei psichologinio smurto arba kitaip neatimant galimybės nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant, paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jei prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichologinio smurto požymius. Tačiau jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis yra fiziškai ar psichologiškai veikiamas, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jo imtis naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2007).

Teismo vertinimu, T. Ž. kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Kaltinamasis T. Ž. kaltu nepripažino, nurodė, kad plėšimo neįvykdė. Ką veikė 2018-07-08, nurodyti negali, su nukentėjusiuoju A. J. susitikęs nebuvo. Nurodė teismui, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju nurodė, kad buvo įsėdęs į kažkokio asmens automobilį, tačiau kalbėjo apie visiškai kitą atvejį. Mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ įsigijo iš nepažįstamo asmens, pardavimo skelbimą aptikęs „Facebook“ internetiniame puslapyje. Teismas kaltinamojo T. Ž. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją. Kaltinamojo parodymai yra nelogiški, ir prieštarauja teisme apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymams. Nukentėjusiojo A. J. teigimu, mobilaus ryšio telefoną bei pinigus iš jo pagrobė būtent kaltinamasis T. Ž., kuris buvo kartu su kitu asmeniu. Nukentėjusysis A. J. parodė, kad įvykio metu laukė draugės sėdėdamas savo automobilyje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Tuo metu į jo automobilį įlipo du jam nepažįstami asmenys. Vienas jų, kaip vėliau nustatyta T. Ž., atsisėdo priekyje, keleivio sėdynėje. Kitas vaikinas sėdėjo ant galinės sėdynės, todėl jo tinkamai neįsidėmėjo. T. Ž. pagrobė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, pinigines lėšas - 20 Eur. Kaltinamasis T. Ž. ir kartu su juo buvęs asmuo grasino panaudoti fizinį smurtą, grasino pasisavinti jo automobilį ir įkišti jį, nukentėjusįjį, į automobilio bagažinę. Kaltinamojo anksčiau nepažinojo, surasti kaltinamąjį padėjo draugas R. S., kuris iš pateikto kaltinamojo aprašymo surado pastarojo profilį „Facebook“ puslapyje. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo A. J. parodymais apie įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai buvo išsamūs, tikslūs ir nekito viso proceso metu. Liudytojas R. S., bendravęs su nukentėjusiuoju A. J. iš karto po nagrinėjamo įvykio, parodė, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs, patyrė didelį stresą. Iš nukentėjusiojo žodžių jis suprato, kad plėšimą galimai įvykdė T. Ž., jo nuotrauką susirado socialiniame tinkle „Facebook“. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu iš jam pateiktų nuotraukų atpažino T. Ž. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir kuris pagrobė jo mobilaus ryšio telefoną, pinigus (1 t., b.l. 106-109). Atpažinimas atliktas laikantis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Nukentėjusysis, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso kodekso 191 straipsnio nuostatos, pirmiau buvo apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo jį užpuolusius asmenis, taip pat jų žymes ir ypatybes. Nukentėjusysis A. J. apklaustas liudytoju 2018-07-09, iš karto po įvykio, ikiteisminio tyrimo metu apibudino įtariamųjų požymius. Nurodė, kad asmuo, atsisėdęs priekinėje keleivio vietoje, vilkėjo tamsios spalvos sportinį kostiumą su užrašu ,,Nike", buvo apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, plaukai trumpi tamsūs, apie 20 metų amžiaus, galėtų jį atpažinti. Nurodė, kad priekyje sėdėjęs asmuo, pasakė : ,,duok telefoną arba gausi į snukį". Jis išsigando, bet pasakė, kad telefono neturi, nes jį paliko kitame automobilyje. Tada šis asmuo vėl jam pagrasino: ,,už melavimus irgi gali gauti, matau pakrovėją, duok telefoną, nes tuoj užlenksiu ir įkišiu į bagažinę, nes aš sėdėjęs ir man tas pats“ ( t.1, b.l. 39-40). 2018-07-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis nurodė, kad atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 3, apie kurį davė parodymus, šis asmuo paėmė telefoną „Huawei“ ir pinigus iš piniginės. Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus, plaukų kirpimo formą ( t,1, b.l. 106-109). Tokias pat žymes ir ypatybes, pagal kurias jis atpažino kaltinamąjį T. Ž. iš jam pateiktų asmenų nuotraukų, jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju. Taigi, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinus duomenis, paminėtus aukščiau, nekyla abejonių, jog T. Ž. buvo įvykio vietoje, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir pagrobė A. J. turtą.

Teismo nuomone, iš byloje nustatytų aplinkybių, jas sugretinus su nukentėjusiojo, liudytojų ir kaltinamojo parodymais, darytina išvada, jog nusikaltimas padarytas T. Ž. veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu. Nukentėjusysis A. J. nurodė, kad visų smulkmenų neatsimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas, tačiau jis nurodė, kad, nors ir patyrė didelį stresą, iš karto po įvykio stengėsi kuo detaliau viską prisiminti ir viską papasakoti. Teismo nuomone, nukentėjusiojo parodymai viso tyrimo metu buvo nuoseklūs.

Nukentėjusysis turėjo realų pagrindą manyti, kad jo atžvilgiu gali būti panaudotas smurtas, jeigu jis nevykdys reikalavimo atiduoti mobilųjį telefoną, pinigus, kadangi grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą buvo realus. Nukentėjusysis vienas sėdėjo automobilyje, vienas užpuolikas sėdėjo šalia, kitas jam už nugaros, todėl jis labai išsigando dėl įvykio, ir vertindamas jį užpuolusių asmenų pranašumą, suvokė tai kaip realų grasinimą ir užpuolikams nesipriešino. Buvo grasinama nukentėjusįjį sumušti, įkišti į bagažinę. Nukentėjusysis neabejotinai išsigando kaltinamojo grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, nes grasinimas buvo realus. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Kaltinamojo veika kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.

Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis T. Ž. pripažino 2018 m. liepos mėnesį sėdėjęs kažkokio asmens automobilyje. 2018-08-01 apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnės kaltinamasis T. Ž. parodė, kad kartu su pažįstamu asmeniu, kurio vardas Lukas, 2018 m. liepos mėnesį, atėjo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Jie įsėdo į vieną automobilių stovėjimo aikštelėje buvusį automobilį. Lukas kalbėjosi su vairuotoju, o jis, kaltinamasis, pokalbyje nedalyvavo, tiesiog nuobodžiavo. Užsinorėjo parūkyti. Vairuotojas pasiūlė jam pasižvalgyti aplinkui, tačiau nieko neradęs atidarė automobilio daiktadėžę, tačiau ten cigarečių nerado. Telefono taip pat neėmė (t. 2, b.l. 10-11). Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis T. Ž. parodymus pakeitė, nurodė, kad apklausos metu kalbėjo apie kitą įvykį, be to, apklausos metu nedalyvavo gynėjas. Susipažinus su įtariamojo apklausos protokolu matyti, kad T. Ž. prieš apklausą buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, jis gynėjo atsakė, pasirašė ( t.2, b.l. 6). Kaltinamasis buvo laisvėje, todėl gynėjo dalyvavimas apklausos metu nebuvo privalomas. Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-193/2014).

Pažymėtina ir tai, kad 2018-08-20 pas kaltinamąjį rasti ir paimti iš nukentėjusiojo pagrobti daiktai: mobilaus ryšio telefonas „Huawei P20Lite“, IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefono dėžutė, pakrovėjo laidas, ausinės, informacinė knygutė (1 t., b.l. 110-111). Nors kaltinamasis ir teigia, kad telefoną su priedais įsigijo internetu, pardavimo skelbimą aptikęs „Facebook“ internetinėje svetainėje, kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui nenurodė jokių duomenų, galinčių identifikuoti prekės pardavėją ir taip paneigti jo kaltę. Pagal nukentėjusiojo nurodytą pagrobto telefono IMEI numerį buvo nustatytas kortelės telefono numeris, kuriuo policijos pareigūnui paskambinus atsiliepė kaltinamasis T. Ž..

Byloje esantis vaizdo įrašas, gautas iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), nėra pakankamai informatyvus, tačiau vaizdo apžiūrą atlikusi pareigūnė Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato vyresnioji tyrėja M. D., parodė nustačiusi, kad iš P/C (duomenys neskelbtini) pastato išėjo kaltinamasis R. Ž. ir kitu asmeniu, ir nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur stovėjo nukentėjusiojo automobilis. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuris teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas, matyti, kad nusikaltimo padarymo faktas neužfiksuotas, tačiau įraše užfiksuoti du asmenys, išeinantys iš prekybos centro, einantys į skirtingas puses (vienas tiesiai, kitas į kairę), po to iš karto susitinkantys, ir einantys į automobilių stovėjimo aikštelę, į kurią, kaip matyti iš vaizdo rašo, atvažiavo nukentėjusysis savo automobiliu. Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu nusikaltimo vietoje, be jokios abejonės, buvo, nors kaltinamasis šį faktą ir neigia. Nukentėjusysis vaizdo įrašo peržiūros metu nurodė, kad tiesiai einantis asmuo, kuris apsirengęs juodai, ant dešinės rankovės išilgai balta juosta, yra T. Ž.. Nukentėjusysis teismui nurodė, kad T. Ž. kartu su kitu nenustatytu asmeniu įvykdė plėšimą, ir įvykio metu jis girdėjo, kaip kitas užpuolikas kaltinamąjį vadino Tomu.

Teismas daro išvadą, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiojo A. J. mobilaus ryšio telefoną su kaltinime nurodytais priedais, ir pinigines lėšas – 20 Eur. T. Ž. veikė tiesiogine tyčia, jo veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį teisingai.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo T. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kaltinamasis T. Ž., siekdamas turtinės naudos, padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų. Anksčiau teistas septynis kartus, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Po šios veikos padarymo dar kartą yra nuteistas laisvės atėmimo bausme. Kaltinamasis T. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbo. Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgtina į plėšimo metu pagrobto turto vertę. Kaip matyti, anksčiau paskirtos bausmės kaltinamojo elgesiui ir požiūriui įtakos nepadarė, jis toliau nusikalsta, jam pagal BK 180 straipsnio 1 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei pagal BK 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus apskaičiuotas šios bausmės vidurkis. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas, įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, su kaltinamojo asmenybe, konstatuoja, jog kaltinamojo T. Ž. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. BK 75 straipsnyje (2019-06-27 įstatymas Nr. XII-2263) nurodyta, kad < ... asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą...>. Analizuojant minėto straipsnio dispoziciją, akivaizdu, jog įstatymo leidėjas šia įstatymo norma numato, jog šio straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas teismo nuosprendžio priėmimo metu esant visoms minėtame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Esant ankščiau aptartoms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad T. Ž. nedarys naujų nusikaltimų, nes nusikaltimus praeityje darė ir ankščiau, būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis, išvadų nepadarė, ir, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė nusikaltimą. Nors po nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei 2 metai, bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl teismo kaltės, o dėl to, kad kaltinamasis slapstėsi nuo teismo.

T. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam T. Ž. į paskirtą bausmę įskaitytinas pagal Europos arešto orderį Nyderlandų Karalystėje ir Lietuvoje suėmime išbūtas laikas nuo 2020-04-04 iki nuosprendžio paskelbimo (2 t., b.l. 133, 138-140, 155, 163).

Kiti klausimai.

2020-10-12 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam T. Ž.. Prašyme nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo interesus atstovauti bylą nagrinėjant pirmos instancijoje buvo paskirta advokatė Asta Mačernytė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 254 eurus. Pagal LR Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu ir kaltinamajam T. Ž. paskyrė gynėją vadovaujantis LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnį, nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas, kaltinamasis nedirba, neturi jokių pajamų, yra suimtas, teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas nepripažįsta proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo T. Ž. valstybės naudai nepriteisia šių išlaidų.

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktų dokumentų matyti, kad bendra išlaidų, susijusių su T. Ž. ekstradicija, suma yra 1 896,38 Eur (2 t., b.l. 184-188). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinė nutartis 2K-210/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo T. Ž. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninės laikmenos (3 vnt.) su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais, saugomos baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

T. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 ( dešimčiai) mėnesių. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo T. Ž. pagal Europos arešto orderį Nyderlandų Karalystėje ir Lietuvoje suėmime išbūtą laiką nuo 2020-04-04 iki nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš T. Ž. 1 896,38 Eur ekstradicijos išlaidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Atmesti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 254 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo T. Ž. valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas (3 vnt.) su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.