- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- e2-15-763/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01540-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. S., R. Š.
- Trečiasis asmuo
- G. Š.
- Advokatai
- Rimutė Giruckienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Zitai Cibulskienei, I. V., Anai Aidietienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. S. ir R. Š. dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (ankstesnis pavadinimas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius) per EPP sistemą kreipėsi į teismą su 2017-12-06 ieškiniu, kurį 2018-04-20 patikslino, prašydamas: apriboti motinai A. S., gyv. (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. motinos valdžią vaiko E. Š., atžvilgiu; apriboti R. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., tėvo valdžią vaiko E. Š., atžvilgiu; nustatyti vaiko E. Š. gyvenamąją vietą kartu su globėja G. Š. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti išlaikymą iš A. S. ir R. Š. po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis nuo globos nustatymo dienos iki vaiko E. Š. pilnametystės. Ieškinyje nurodo, kad R. Š. ir A. S. šeima 2014-07-01 įsakymu Nr. A-431 „Dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą” įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir nepakankamo rūpinimosi vaiku, E. Š., kuria nuo gimimo rūpinasi jos močiutė G. Š.. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-27 įsakymu Nr. A-295 „Dėl laikinosios globos ir globos vietos nustatymo E. Š.” vaikui E. Š., gim. 2011-(duomenys neskelbtini), nuo 2017-04-07 nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta G. Š., gim. 1965-(duomenys neskelbtini), kuri yra E. Š. senelė. E. Š. motina A. S. 2018-03-31 grįžo iš įkalinimo įstaigos, registruota darbo biržoje. A. S. teigimu ji ketina išvykti dirbti į užsienį. A. S. sūnus N. R., gim. 2007(duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-405/2017 atskirtas nuo motinos. E. Š. tėvas R. Š. per visą laikotarpį nuo laikinosios globos nustatymo nesikreipė į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl dukros grąžinimo. R. Š. nesidomi ir nesirūpina savo dukra E. Š., dažnai pastebimas neblaivus. Švenčionėlių socialinių paslaugų centras, kuris teikia socialines paslaugas šeimai, neigiamai atsiliepia apie atsakovą, R. Š. neturi pastovaus darbo, darbo biržoje registruotas nuo 2018-02-19. Per socialinių paslaugų teikimo laikotarpį R. Š. buvo nuolat skatinamas rūpintis dukra E. Š., keisti savo gyvenimo būdą, užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas. Į socialinės darbuotojos pastabas ir raginimus R. Š. nereaguoja, vartoja alkoholį, materialiai dukros neišlaiko, nerodo noro bendrauti, todėl ir toliau būtinas laikinas tėvo valdžios apribojimas, paliekant mergaitės globėja G. Š., Atsakovai yra nusišalinę nuo savo vaiko E. Š. auklėjimo ir išlaikymo, todėl yra pagrindas, tėvams R. Š. ir A. S. apriboti tėvų valdžią dukros E. Š. atžvilgiu. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir jiems apribojus tėvų valdžią, todėl turi būti priteistas vaikui išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. 2018-01-17 teikdama atsiliepimą į pradinį ieškinį (dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, atliekančios bausmę pataisos namuose) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Įkalinimo įstaigoje dirba, gauna pajamų, todėl galės mokėti vaikui išlaikymą. Sutiko, kad vaiko globėja būtų paskirta G. Š. – jos močiutė, tačiau prašo, kad globėja jai teiktų informaciją apie dukrelės sveikatą, leistų su ja bendrauti telefonu.
Atsakovas R. Š. ir trečiasis asmuo G. Š. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžiuose ieškovo atstovės ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje (patikslintame) išdėstytais motyvais ir pagrindais. Atstovė I. V. teismo posėdyje paaiškino, kad institucija ieškinio reikalavimus tikslino, nes vaiko motina ieškinio pateikimo dienai buvo įkalinimo įstaigoje, todėl buvo prašoma vaiką atkirti nuo motinos, šiuo metu – nuo 2018-03-31 yra grįžusi iš įkalinimo įstaigos, todėl patikslintu ieškiniu prašo atskirti vaiką nuo motinos. Patikslino, kad prašo laikinai – vieneriems metams apriboti abiems tėvams tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Motina šiuo metu dirba, turi gyvenamąjį plotą. Prašo ieškinį tenkinti tais pagrindais, kad motina neteikia išlaikymo vaikui, yra nutrūkęs ryšys su motina, nes ji buvo įkalinimo įstaigoje, dabar lankosi pas vaiką. Tėvas dažniau lankosi pas vaiką. Motina šiuo metu nevartoja alkoholio, jos elgesys pastebimai taisosi, tačiau mano, kad reikalinga atstatyti ryšį su vaiku ir nėra pilno pasitikėjimo, kad A. S. pasiseks ateityje tinkamai tvarkytis. Atstovė Ana Aidietienė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad mergaitė bendrauja su mama trumpai ir epizodiškai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 str. numato sąlygas, kad esant tėvų kaltei, teismas gali apriboti tėvų valdžią. Minėto straipsnio 1 d. nurodytas sąrašas sąlygų, kada tėvų valdžia ribojama, t.y. kai tėvas ir motina piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. Atsakovai yra nusišalinę nuo savo vaiko E. Š. auklėjimo ir išlaikymo, todėl yra pagrindas tėvams R. Š. ir A. S. laikinai apriboti tėvų valdžią dukros E. Š. atžvilgiu. Prašo vaikui nustatyti gyvenamąją vietą su globėja, priteisti išlaikymą.
Šalies argumentai
Atsakovė A. S. su ieškiniu nesutinka. Teismo posėdyje nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau pasitaikydavo išgėrimų, tačiau dabar ji visai nevartoja alkoholio, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, ją pakėlė pareigose, dirba pamainomis, gavo (duomenys neskelbtini) m. socialinį 2 kambarių butą su patogumais, kurį savo jėgomis kartu su dukros tėvu R. Š. remontuojasi ir ruošiasi jame apsigyventi. Šiuo metu ir jau daug metų gyvena (duomenys neskelbtini) kaime nuomojamame name su vietiniais patogumais. Kartu gyvena ir dukros E. tėvas R. Š.. Vaiką pas globėją – jos senelę iš tėvo pusės, namuose lanko kas savaitę, kai tik turi išeigines po darbo pamainų. Jos bendrauja, sudarė sutartį su telekomunikacijų bendrove ir nupirko dukrai mobilų telefoną, apmoka jos sąskaitas. Globėja pastaruoju metu nesudaro kliūčių bendrauti su dukra, anksčiau tam buvo nustačiusi 2 valandas, o dabar kai gyvena su R.u kartu, tai laiko apribojimo jau nedaro. Kai klausia globėjos ko mergaitei reikia nupirkti, tai ji sako, kad mergaitei nieko nereikia, ji visko turi. Jie eidami pas vaiką pakeliui nuperka parduotuvėje kai kokių produktų. R.as buvo davęs pinigų tuo metu kai vyko gydymas. Nori dukrą pasiimti iš globėjos namų, kad ji gyventų su ja namuose. Mergaitės tėvas dar dažniau bendrauja su dukra. Supranta apie mergaitės sveikatos problemas ir kokia jai priežiūra bei pagalba yra reikalinga, todėl pasiruošusi ja tinkamai rūpintis kartu su dukros tėvu. Kitas jos sūnus N. gyvena pas globėjus – jos brolio šeimoje, ji bendrauja su berniuku, jis ir pats atvažiuoja pas ją, o ji finansiškai sustiprėjusi, turi tikslą ir sūnų susigrąžinti ir auginti pati. Alkoholio nevartoja jau daugiau nei pusantrų metų. Nuo gegužės mėnesio su dukra daug intensyviau bendrauja. Kuo toliau vaikas auga, tuo labiau ji ima suprasti, kad gyvena ne su tėvais, tad dar labiau bus traumuojama. Nurodė, kad darbovietėje yra kalbėjusi dėl nedarbingumo jei vaikas sirgtų, tai buvo pasakyta, kad įmanoma. Be to, daro prielaidą, kad dėl vaiko galėtų pakeisti ir darbą, sutiktų ir Maximoje dirbti darbo dienomis ir tai netrukdytų vaiką auginti. Pati turinti giminių, artimųjų, kurie padėtų vaiką auginti, juk ir kiti žmonės panašioje padėtyje kaip ir ji, dirba ir augina vaikus.
Atsiliepimas
Atsakovės A. S. atstovė advokatė Rimutė Giruckienė su ieškiniu nesutinka, nes institucija nenurodo jokių pagrįstų pagrindu dėl tėvų teisių apribojimo motinai ir tėvui. Pareiškime nurodytas vienintelis sakinys, kad piktnaudžiaujama alkoholiu ir nepakankamai rūpinimasi vaiku. Motina kaip ir tėvas dirba, gauna pajamas, lanko mergaitę, pasiruošusi ją auginti šeimoje,pakeitė savo gyvenimo būdą, nevartoja alkoholio, stengiasi dėl vaiko. Akcentuoja, kad apribojus motinos valdžią metams, gali būti žlugdomas motinos siekis taisytis, gali nutrūkti ryšys tarp tėvų ir vaiko, vaikui pastoviai būnat pas globėją. Dabartinė globėja, kaip vaiko senelė, galėtų mergaitei gyvenant jai pas tėvus, padėti tėvams mergaitę auginti. Tiek mama tiek tėvas esant reikalui visada gali gauti vaiko priežiūrai gauti nedarbingumo pažymėjimą, ir sergant vaikui juo rūpintis. Byloje pasisakiusi psichologė paaiškino, kad surašytos išvados nepalaiko dėl termino, šiuo atveju mano, kad 10 mėnesių laikotarpis yra pakankamas vertinti pokyčius ir aplinkybes vaiko šeimoje. Prašo ieškinį atmesti, kad vaikas galėtų gyventi tėvų šeimoje, nes tėvai kiek tik įmanoma vykdo savo kaip tėvų pareigas.
Šalies argumentai
Atsakovas R. Š. su ieškiniu nesutinka. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nėra priklausomas nuo alkoholio, jam gydymas nereikalingas. Yra registruotas darbo biržoje, ieškosi oficialaus darbo. Šiuo metu dirba miške pagal kvitų sistemą ir gauna iš to pajamų. Mano, kad nėra problemos dėl alkoholio vartojimo, jis pats sugeba su tuo susitvarkyti. Gyvena kartu su A. S. – jo dukros motina, ji alkoholio nevartoja daugiau nei metus, dirba. Būdavo atvejų kai abu susipykdavo, tada jis išeidavo pas motina G. Š., kur gyvena jų dukra. Vaiką savo motinos – dukros globėjos namuose lanko pagal galimybes, susitinka, paskambina mergaitei telefonu. Nori, kad vaikas gyventų šeimoje, o kadangi A.a dirba pamainomis, tai jis taip pat prižiūrėtų mergaitę, nes oficialiai nedirba. Supranta ir žino apie mergaitės sveikatos problemas ir kokia jai priežiūra bei pagalba reikalinga. Susitaikė su A.a, jie kartu gyvena, nori ir gali patys auginti savo dukrą. Remontuojasi socialinį būstą, ruošiasi įsikurti. A.a gerai susitvarko, nemato problemų bendravime mamos su dukrele. Jo mamos (globėjos) santykiai su A.a nekokie, bet jie ir buvo tokie nuo pat pradžių. Jie močiutės klausdavo ar reikia duoti pinigų dukrai, ji visada atsakydavo, kad jai nieko nereikia. Nori gyventi trise savo šeimoje su mergaite ir dar su A.os sūnumi N.u, kuris bendrauja su jais, pasilieka nakvoti, ir pats su E.a bendrauja. Mano, kad vaikui geriau augti su tėvais. Pavargo jau nuo teismų, prašo grąžinti vaiką ir ieškinio netenkinti.
Trečiasis asmuo G. Š. su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Ji yra paskirta laikina anūkės E.os globėja, nes tėvai piktnaudžiavo alkoholiu, motina atlikėjo bausmę. Mergaitę myli, ir mergaitė prie jos labai prisirišusi, vaikas turi sveikatos problemų dėl kojytės ilgio nuo gimimo, todėl jai buvo atlikta operacija, jai reikalinga ypatinga priežiūra ir globa, todėl mananti, kad tėvai nesugebės vaiku tinkamai pasirūpinti, nes visais medicininiais vaiko reikalais dėl kojytės ji rūpinosi viena, kai buvo paskirta globa. Mergaitei paskirtas neįgalumas iki 18 metų kol visos bus baigtos atstatymo procedūros. Mama lanko mergaitę į savaitę vieną kartą po kelias valandas, tėvas užeina dažniau pas dukrą. Mergaitė yra pripratusi prie globėjos nuo mažumės, vaikas nori su ja gyventi. Nurodė, kad motina dirba pamainomis, todėl yra neramu kur vaikas bus tuo metu kai motina dirbs, kas ją prižiūrės. Mergaitė yra intensyviai gydoma, buvo operuota, paskirta reabilitacija, sanatorinis gydymas, todėl jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Tėvai nėra nupirkę vaikui rūbelių, atneša dovanų Kalėdoms tai žaislą kokį, atneša ateidami sulčių, šokolado, kramtomos gumos, saldainių. Tėvas šiemet nupirko kėdę prie rašomojo stalo vaikui. Mano, kad kol vaikas gydomas, jai yra geriausia gyventi su globėja. Nurodė, kad ji yra dirbanti, kol vaikas gydomas būna nedarbingume. Nurodė, kad vaikui iš tėvų pinigų neprašo, nes nėra ko prašyti iš jų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje 2018-08-22 liudytoja apklausta V. K., dirbanti socialine darbuotoja paaiškino, kad nuo 2018-04-03 dirba su A. S. šeima. Nurodė, kad nuo pat pradžios gali pasakyti teigiamus atsiliepimus, kad ji keičiasi į teigiamą pusę, įsidarbino, gauna atlyginimą. Su A.os mergaite, ji nedirba, su ja dirba kita kolegė, kuri dirba su R. Š.. Prašo, kad A.a nebūtų nušalinta nuo mamos pareigų, ji tikrai labai pasiryžusi būti su mergaite, ją auginti. Jos negalima apriboti neterminuotai nuo pareigų, nes ji tikrai stengiasi keistis ir siekia susigrąžinti dukrą į šeimą. Ji visai nevartoja alkoholio, ji bus stebima, ir jei bus atiduotas vaikas į šeimą, tai tarnyba visada pasirūpina transportu jei reikalinga vykti pas gydytojus, ir soc. darbuotojai visada A.ą gali su vaiku nuvežti. A.a turėtų pasirinkti arba vaiką arba R.ą dėl jo alkoholio vartojimo. A.a suteikė jam šansą kartu gyventi, jei visai nevartos alkoholio. R.as privalo dalyvauti procese, jis yra mergaitės tėvas, kaip ir A.a jos motina. Mama pagal galimybes lanko mergaitę. Jos sūnus N.as tikrai dažnai matomas pas A.ą, jis yra didesnis ir todėl pats gali bet kada pas mamą atbėgti. Š. Š. m. gavusi socialinį būstą 2 kambarių. Šiuo metu jį remontuoja, ketina kraustytis ten gyventi. Mergaitės nėra mačiusi, nes jos pas A.ą namuose nėra buvę. A.a visada vaiką vadina maloniniais mažybiniais žodžiais, dukryte ir pan., rodė jos nuotraukas. Yra kalbėjusi su A.a, ir supranta, kad yra konfliktas su globėja, ji pasisako, kad yra močiutės neigiama pozicija, todėl jai labai sunku eiti į globėjos namus. Yra girdėjusi, kad buvo šios šeimos bandymas duoti pinigų močiutei, bet ji atsisakydavusi priimti. Akcentuoja, kad vaikas turi augti su tėvais, jei tėvai daro teigiamus pokyčius, ir šiuo konkrečiu atveju, laikosi tokios nuomonės. Vaikas kai auga visą laiko su močiute, ir kai mama neturėjo galimybės, kad mergaitė pabūtų jos aplinkoje, gali pareikšti vieną nuomonę, o pabuvusi bent savaitę mamos aplinkoje, su kuo norėtų gyventi. ji galėtų pareikšti jau kitą nuomonę.
Teismo posėdyje 2018-11-14 liudytoja I. J. paaiškino, kad dirba socialine darbuotoja su socialinės rizikos šeimomis, antri metai dirba su R. Š.. Šiuo metu R.as gyvena su sugyventine A. S. Pogulinkos kaime. Lankant R.ą pastebėta, kad yra teigiamų pokyčių, jis pradėjo riboti alkoholio vartojimą, (apsilankymų metu nepastebėjo alkoholis vartojojimo ar kad būtų neblaivus). Namuose tvarkinga, švaru. Jis bendrauja su savo dukra, paskambina telefonu kiekvieną dieną, ryšys su mergaite yra nenutrūkęs. Šeima yra gavusi socialinį būstą, kuriame R. Š. atlieka remontą. Matyti akivaizdūs pokyčiai jo gyvenime. Anksčiau, kai R.as gyveno pas savo motiną G. Š., tekdavo matyti ir jo dukrą. R.as oficialiai registruotas darbo biržoje, yra tuo pačiu ir dirbantis pagal nustatytą kvitų sistemą. Mano, kad didelę įtaką turi vaiko laikinas atskyrimas, nes vaikas turėtų gyventi šeimoje. Lankymasis nieko doro neduoda, kai mama ir tėtis tik lankosi pas vaiką, kuris negyvena su tėvais šeimoje. Reikėtų pabandyti jiems gyventi visiems kartu: yra jauni, tad negalima taip nusiteikti iškart, kad nieko nepasieks, nepasiseks. Tikiu tais jaunais žmonėmis, kad jie yra pasiryžę ir pasiruošę dukters grįžimui į šeimą. R.as pasiryžęs, jei reikėtų dėl mokymosi ar dėl sveikatos, būti namuose, prižiūrėti vaiką. Mano, kad nereikia apriboti šiems tėvams tėvų valdžią.
Psichologė J. Š. teismo posėdyje nurodė, kad po išvados surašymo 2018 m. lapkričio mėnesį buvo pasikvietusi tėvus į konsultaciją. Išvadoje nurodė, kad tuo metu trūko laiko, pokyčiams įvertinti, tuo metu padaryta išvada, kad mergaitei buvo geriau gyventi su močiute. Tada kreipėsi globėja ir jos iniciatyva buvo suorganizuotas bendruomeniniuose šeimos namuose pokalbis, į kurį atėjo močiutė su anūke, ir paaiškino, kad yra sprendžiamas vaiko klausimas. Buvo kalbama su globėja, ir su mergaite kaip jai sekasi bendrauti su mama ir su tėčiu. Buvo kalbama ir kartu ir atskirai su jomis. Tuo metu mergaitė kalbėjo, jog nenorėtų gyventi su mama. Tuo metu išvada kilo iš to, kad mama buvo neseniai grįžusi iš įkalinimo vietos ir jos buvo labai mažai bendravusi su dukra. Lyg ir nebuvo pakankamai laiko pažinti mamą. Didesnis emocinis ryšys buvo su močiute. Apie mamą mergaitė daugiau kalbėjo nei apie santykį su tėčiu. Surašant išvadą mamos ir tėvo pozicijos neturėjo. Vėliau kalbėjosi su tėvais, ir tai nepakeitė nuomonės dėl išvados, ir papildomai išvados nerašė. Įprastai būtina, rašant išvadą, reikėtų pasiklabėti su tėvais, bet tuo metu situacija susiklostė tokia, kad reikėjo greitai išvadą surašyti. Paaiškino, kad šiuo metu praėjus daugiau laiko, mano, kad jei tėvai dėjo pastangas, ir tik nuo tų pastangų galėjo vykti pokyčiai. Esmė yra tame, kad jei mama deda pastangas, ir jei nepasiduoda, tas pats ir dėl tėčio, tai be abejo santykiai keičiasi. Mintis yra ta, kad mama ir tėtis turi stengtis daryti viską, kad atstatyti ryšį su vaiku. Jei būtų apribota tėvų valdžia, tai netrukdytų tėvams bendrauti su vaiku, tačiau tai bendrais pagrindais be abejo nėra gerai, bet į tai nėra vienareikšmiško atsakymo, o reikia žiūrėti bendrą visumą aplinkybių, jei vaikas būtų grąžintas mamai, reikia žiūrėti, kad mama fiziškai sugebės kurti tą ryšį. Tai ne tik psichologiškas vertinamas, turėtų būti vertinamos ir buitinės aplinkybės vaiko priežiūros suorganizavime – mama dirba tam tikru grafiku, kuris nesuderinamas su vaiko priežiūra, tėtis gal iš vis kažkur išvažiuoja. Be abejo tėvams yra papildomi sunkumai dėl nedarbingumo dėl vaiko ligos, ir nėra garantijų, kad mama nuo tokių sunkumų nepalūš. Mano, kad praktikoje nusistovėjęs metų laikotarpis yra optimalus laikas įvertinti mamos pokyčius. Nurodo, kad šiuo metu praėjęs terminas, jau artimas metų terminui, jau yra pakankamas mamos pokyčiams įvertinti, kad mama yra įsitvirtinusi pokyčius gyvenime. Nurodo, kad nėra prieš, kad vaikas būtų su mama. Pabrėžė, kad bendruomeniniuose šeimos namuose organizuojami įvairūs užsiėmimai, kursai padedantys tėvams spręsti šeimų, auginančių vaikus, problemas, socialiniai darbuotojai parenka tėvus, šeimas, kada reikalinga pagalba. Mano, kad vaikus turi auginti tėvai, jei jie sugeba auginti vaikus, suteikti jiems ne tik materialinius dalykus, bet ir emocinį ryšį su mama ir tėčiu. Jei tėvai to nesugeba, tai vaikus augina kiti. Mano, kad termino pokyčiams įvertinti pakanka, bet pati mama turi suvokti, ką ji gautų kartu su vaiku, kad gauna fiziškai dar labai daug dalykų ir įpareigojimų susijusių su vaiko priežiūra. Patvirtino, kad šiuo metu surašytos išvados dėl per trumpo termino, nepalaiko. Nurodė, kad pilnai tiki mama, kad ji neatkris, alkoholio vartoti nepradės, darbą dirba, ir dėl to problemų nėra, tik toks klausimas kiltų dėl organizacinių buitinių-fizinių klausimų, ir kai nėra kontakto su močiute, kuri buitiniais klausimais galėtų pagelbėti, iš to gali kilti problema.
Bylos nagrinėjimo metu nuspręsta vaiko teismo posėdyje neapklausinėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Dėl tėvų valdžios apribojimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos/rūpybos, globos/rūpybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.
Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.
Nustatyta, kad E. Š., gim. 2011-04-15, yra A. S. ir R. Š., dukra (2011-04-22 išduotas gimimo liudijimas). Atsakovams neatliekant tėvų pareigų Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-27 įsakymu Nr. A-295 „Dėl laikinosios globos ir globos vietos nustatymo E. Š.” vaikui E. Š., gim. 2011-04-15, nuo 2017-04-07 nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta G. Š., kuri yra E. Š. senelė. Esant vaiko globai senelės namuose atsakovų vaikas jaučiasi saugus, prižiūrimas. Nuo laikinosios globos įsteigimo iki ginčo dėl tėvų valdžios apribojimo, atsakovai iš dalies neatliko savo pareigų – motina atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tėvas, buvo atvejų, kad piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau gyveno savo motinos - vaiko globėjos namuose. Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja buvusią abiejų tėvų kaltę dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymo. Priklausomai nuo tėvų kaltės pobūdžio gali būti ribojama tėvų valdžia laikinai ar neterminuotai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl laikino tėvų valdžios apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo, pirmiausia, būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus; nesirūpinimą vaikais ir pan.
Byloje nustatyta, kad atsakovų šeima (sugyventiniai) yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-01 įsakymu Nr. A-431 „Dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą” įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Švenčionėlių socialinių paslaugų centro Paramos šeimai tarnybos 2018-11-08 A. S. šeimos pagalbos plano Nr. 106 duomenimis, nustatyta, kad iš esmės yra nustatyti šeimoje teigiami pokyčiai, mama – A. S. palaiko ryšį su dukra, pakeitė gyvenimo būdą, dirba, nevartoja alkoholio, labai nori pati auginti mergaitę, stengsis užtikrinti dukros ugdymą ir sveikatos priežiūrą. Švenčionių seniūnijos seniūnės charakterizuojama teigiamai, jos šeimai suteiktas socialinis būstas, seniūnės nuomone, vaikas turi augti su tėčiu ir mama. Iš patiekto byloje Švenčionėlių paslaugų centro 2019-01-31 rašto matyti, kad A. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Švenčionių r. sav. Darbas pamaininis. A. S. išgyvena, kad dukros E. Š. negrąžina į šeimą, nors moteris stengiasi ir keičia gyvenimo būdą. Dėl vykstančiu teismų, nesutarimų su dukros globėja G. Š.. A. S. palūžusi psichologiškai, dažnai užsisklendžia savyje, bendraudama su socialiniu darbuotoju pravirksta arba atvirkščiai nebendrauja. Dukrų E.ą ji lanko per išeigines, norėtų lankyti dažniau, bet G. Š. ir A. S. nesusitaria dėl dukros lankymo grafiko. R. Š. registruotas Užimtumo tarnyboje prie I.R Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Švenčionių skyriuje, dirba atsitiktinius darbus. Dėl R. Š. alkoholio vartojimo tarp sugyventinių kyla konfliktai. Kai R. Š. vartoja alkoholi - gyvena pas motiną G. Š., kadangi A. S. netoleruoja alkoholio vartojimo namuose. Pagal atvejo vadybos sudarytą pagalbos planą šeimai R. Š. siūlyta lankyti Priklausomybės ligų konsultanto užsiėmimus ir psichologo konsultacijas. Psichologo konsultacijų vyras lankyti neatsisako, buvo vieną kartą apsilankęs. Priklausomybės ligų konsultanto užsiėmimus lankyti atsisako.
Ieškovo atstovės ir trečiasis asmuo – globėja teigia, kad atsakovai neturi galimybės auginti vaiko, jį pas globėją retai lanko, mažai bendrauja. Atsakovai minėtų aplinkybių neginčija, pripažįsta, jog šiuo metu neturi sąlygų dažnai apsilankyti pas vaiką, nes atsakovė dirba pamainomis, tačiau stengiasi pasimatyti su mergaitę, ir atsakovas stengiasi mažiau vartoti alkoholio, o atsakovė visiškai nebevartoja alkoholio, abu bendrauja su vaiku pagal galimybes, siekia pasitaisyti, kad galėtų vaiką susigrąžinti į šeimą, remontuojasi socialinį būstą.
Byloje duomenų, kad atsakovai būtų bausti administracine tvarka nepateikta. Nėra pateikta ir duomenų, kad atsakovų elgesys yra piktybiškas, ar, kad yra visiškai nusišalinę nuo tiesioginių tėvų pareigų auginti mažametį vaiką, išlaikyti jį, rūpintis sveikata, auklėjimu, elgesiu, mokymusi.
Byloje duomenų, pagrindžiančių atsakovų naudojamą fizinį ar emocinį smurtą vaiko atžvilgiu, teismui nepateikta. Atsakovai stengiasi sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir pasiimti vaiką gyventi kartu – remontuojasi suteiktą atsakovei socialinį butą. Atsakovai teigia, kad jiems jų nepilnametis vaikas rūpi. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo, pirmiausia, būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus; nesirūpinimą vaiku ir pan. Atsakovų santykiai su vaiku nėra tokie, jog dėlto būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią. Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog vaiko emociniai ryšiai su jo biologiniais tėvais dar nėra nutrūkę, taip pat pažymint, kad globėjos teikiama globa atsakovų vaikui sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaiko socialinei raidai, o nutraukus vaiko ir jų tėvų biologinį ryšį, vaikui gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas mano tikslinga taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybe atkurti jų ryšius su biologine šeima.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, liudytojų – tiesiogiai bendraujančių su atsakovais socialinių darbuotojų paaiškinimus ir išvadas, kad tikslinga suteikti šansą atsakovams auginti dukrą šeimoje, teismo posėdyje pasisakiusios psichologės nuomonę, kad ji nėra prieš tai, kad vaikas būtų su mama, kad termino pokyčiams įvertinti pakanka, patvirtino, kad šiuo metu surašytos išvados dėl per trumpo termino, nepalaiko, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau kurį laiką nebevartoja alkoholio, dirba, darbovietėje, seniūnijos seniūnės charakterizuojama teigiamai, atsakovas taip pat stengiasi vesti tinkamą gyvenimo būdą, konstatuotina, kad atsakovams nėra pagrindo apriboti jų, kaip tėvų, valdžią į nepilnametį vaiką. Teismo nuomone tai prieštarautų nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.
Teismas mano, kad yra galimybė parodyti atsakovams pasitikėjimą, nes matomas ryžtingas atsakovės apsisprendimas keisti savo gyvenimo būdą, ir jai keičiantis į gerąją pusę, tokių tikslų stengiantis siekti ir atsakovas dėl vaiko ateities, jie patys įvertino savo galimybes, galimą gyvenimo būdo ir buities sąlygų pakeitimą, bei kitus kriterijus, būtinus dėl vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygų. Tėvų valdžios apribojimo instituto netaikymas/taikymas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl sprendžiama, kad tėvų valdžios neapribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, o taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, jam augant ne tėvų šeimoje. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaiko teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovus dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje tikslinga netaikyti atsakovams tėvų valdžios apribojimo. Tokiu būdu, teismo nuomone išreiškus pasitikėjimą atsakovams A. S. ir R. Š., bus užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama biologinių tėvų teisė turėti galimybes tiesiogiai bendrauti su vaiku, jį auginti, rūpintis ir globoti. Biologinių tėvų ir vaiko, kuris jau tam tikrą laiką gyvena globėjos – senelės namuose, ryšys nėra nutrūkęs, nes iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovai bendrauja su savo dukra, stengiasi dažniau lankytis globėjos namuose, domisi juo. Gražių santykių tarp atsakovų ir globėjos palaikymas suprantamas ir reikalingas, kaip aktyvus ir tikslingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo būdas, siekiant vienintelio tikslo – mažamečio vaiko – dukros ir anūkės gerovės. Tačiau, atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad tėvų valdžios neapribojimas savaime nereiškia, kad ieškovui neišlieka teisė kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo, nustačius vaiko teisių ir interesų pažeidimus ateityje, būdo pakeitimo (Civilinio proceso kodekso 400 straipsnis).
Netenkinus ieškinio reikalavimų dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl kitų ieškinio reikalavimų (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo) nesprendžiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 406 straipsniais, civilinio kodekso 3.183 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.