Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo A. V. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys I. K., A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas A. V. 2011-08-25 kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo. Nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2010-06-03 sprendimu iš dalies tenkino Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį, priteisė iš jo į valstybės pajamas 5 500 Lt žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo, 165 Lt žyminio mokesčio ir 14,04 Lt pašto išlaidų. Klaipėdos apygardos teismas 2011-03-03 nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2010-06-03 sprendimą paliko nepakeistą. Teismai vadovavosi ieškovo pateiktais duomenimis, užfiksuotais 2010-12-10 I. K. miško valdoje padarytos žalos aplinkai apskaičiavimo akte, privačios miško valdos miškų būklės naudojimo, atkūrimo ir apsaugos 2009-12-10 patikrinimo akte Nr. 22, pagal juos I. K. priklausančiame miško valdos 15 kv. m plote, sklypuose 1; 2a; 6; 7; 8a; esančiuose (duomenys neskelbtini), pakartotinai traukiant medieną, sunaikinta 1947 kv. m miško paklotės ir konstatuota, kad atsakovas A. V. padarė didelę žalą aplinkai ir I. K. interesams bei vadovavosi ieškovo 2009-12-29 nutarimu, kuriuo atsakovui paskirta 100 Lt bauda už neteisėtus veiksmus. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-21 nutarimu panaikino jam skirtą nuobaudą, kurios pagrindu ieškovas kreipėsi į tesimą dėl žalos atlyginimo. Tokiu būdu panaikintas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos buvimo ir tai nesuteikia teisės reikalauti iš jo žalos atlyginimo. Atsakovas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-522-514/2010 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (b. l. 2–4).

Plungės rajono apylinkės teismas 2011-12-07 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Teismas nustatė, jog atsakovo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės jam buvo žinomos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2011-02-24. Klaipėdos apygardos teismas 2011-03-03 nutartyje pasisakė dėl aplinkybių, susijusių su administracinės nuobaudos skyrimu atsakovui. Padaręs išvadą, kad atsakovas nepateikė ir nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būtų pripažintos kaip naujai paaiškėjusios, teismas nutartyje konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, jog apie Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-03 nutartį sužinojo tik 2011-08-25, atsiėmęs tą nutartį, nes atsakovas dalyvavo 2011-02-24 teismo posėdyje, žinojo, jog nutartis bus skelbiama 2011-03-03, byla į Plungės rajono apylinkės teismą grąžinta 2011-03-21 (b. l. 38–39).

Atsakovas A. V. 2011-12-14 padavė atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-12-07 nutarties. Juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-12-07 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-522-514/2010 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dėl žalos atlyginimo Klaipėdos apygardos teisme dar nebuvo žinomas administracinės bylos rezultatas bei faktinių aplinkybių įvertinimas, turintis reikšmės tiek priežastinio ryšio su žala buvimui, tiek žalos dydžiui. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-21 nutarime nurodyta, kad nenustatyta, jog būtent A. V. vilko medieną, todėl nėra jokių objektyvių duomenų apie jo padarytos žalos dydį (b. l. 42–44).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas pasisakė dėl administracinėje byloje priimto sprendimo įtakos civilinėje byloje. Kadangi administracinė atsakomybė nėra susijusi su civiline atsakomybe, nėra pagrindo laikyti, kad priimtas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-21 nutarimas turi prejudicinę galią civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo. Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, bet ne bausti žalą padariusį asmenį. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nuo Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-03 nutarties paskelbimo kreipėsi praėjus 9 mėnesiams (b. l. 47–48).

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 9 735 Lt žalą, padarytą aplinkai. Plungės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-522-514/2010 2010-06-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 5 500 Lt žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujino civilinėje byloje Nr. 2-522-514/2010 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Atkreiptinas dėmesys, jog proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas (atsakovas) grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p., jame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Apeliantas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą, nurodė Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-21 nutarimą, kuriuo panaikinta jam skirta nuobauda, teigė, kad tokiu būdu panaikintas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos buvimo ir tai nesuteikia teisės reikalauti iš jo žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinė byla apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama 2011-02-24, t. y. Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutarimą. Apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas padaryti išvadą, jog atsakovui, nagrinėjant bylą, jau buvo žinomos aplinkybės, kurias jis nurodo kaip naujai paaiškėjusias. Klaipėdos apygardos teismas 2011-03-03 nutartyje pasisakė dėl atsakovo administracinės atsakomybės, nurodė, jog atsakovo administracinė atsakomybė nėra tampriai susijusi su civiline atsakomybe už aplinkai padarytą žalą. Išeitų, kad minimoje nutartyje pasisakyta dėl aplinkybių, kurias atsakovas įvardija kaip naujai paaiškėjusias. Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, kad atsakovo minima aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 str. 1 d. 2 p. atžvilgiu.

Konstatuotina, kad viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Pareiškėjas (atsakovas) nurodė, jog naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo 2011-08-25 – gavęs Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-522-514/2010 duomenų, atsakovas dalyvavo teismo posėdyje 2011-02-24, žinojo apie 2011-03-03 nutarties paskelbimą, žinojo apie Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-21 priimtą nutarimą, todėl negalima sutikti, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiuotinas nuo 2011-08-25, atsakovui teisme pasiėmus teismo nutartį. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjas praleido nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo (CPK 177 str., 178 str., 368 str. 1 d.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.