Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl Ūkininko turto draudimo taisyklių Nr. 25 4.1.5. punkto sąlygos pripažinimo siurprizine ir netikėta bei draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas buvo supažindintas su standartinėmis sutarties sąlygomis, t.y. su ūkininko turto draudimo taisyklėmis Nr. 025. Atsakovas sutarties sudarymo dieną Ieškovui išdavė Draudimo liudijimą ir Draudimo sąlygas (priedas prie draudimo liudijimo), kuriose yra apibrėžti apdrausti objektai, juos identifikuojantys duomenys, draudimo vieta, draudimo suma ir besąlyginė išskaita. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pasirašė Ūkininko turto draudimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad draudimo sutarties dalys yra Ūkininko turto draudimo taisyklėmis Nr. 025 (2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02). CK 6.185 str. 3 d. numato, kad laikoma jog sutarties standartines sąlygas parengusi šalis tinkamai įvykdė susipažindinimo pareigą, jeigu ji įteikė standartines sąlygas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant. CK 6.992 str. 2 d. numato, kad draudikas privalo, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Atsakovo Taisyklių 2.4.1. punkte, reglamentuojančiame draudiko pareigą prieš sudarant draudimo sutartį supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir įteikti jų kopiją. Tokiu reglamentavimu yra nustatomas specialus ir vienintelis tinkamas silpnesnės šalies supažindinimo su draudimo taisyklėmis (standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis) būdas (kopijos įteikimas draudėjui prieš draudimo sutarties sudarymą). Atsakovas, kaip draudikas turėdamas įstatyminę pareigą įrodyti, kad jis įteikė draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui (ieškovui), to ne tik kad neįrodė, tačiau priešingai atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad negalinti patvirtinti, kad ieškovui taisyklių kopija buvo įteikta bei to negalėtų patvirtinti ir kiti asmenys. Todėl teismo išvada, kad ieškovas gavo taisyklių kopiją ar su jomis buvo supažindintas kokiu nors kitu būdu, nepagrįsta. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas būdamas ūkininku, kuriam dažniau tenka sudaryti sandorius, bei jis kaip asmuo vykdantis ūkinę veiklą, turi įgijęs sutartinių santykių patirties, dėl ko jam keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai. Byloje nėra jokių įrodymų nei apie ieškovo kaip ūkininko veiklos apimtį, nei apie jo sudarytų sutarčių mąstą iš ko būtų galima daryti vienokias ar kitokias išvadas. Ieškovas davė paaiškinimus, jog jis turtą draudė kaip jaunasis ūkininkas, turtą įgijęs pasinaudodamas Europos Sąjungos lėšomis, bei būtent tuo pagrindu vienas iš reikalavimų ir buvo apdrausti visą įsigyjamą turtą nuo visų rizikų. Tokia sutartį ieškovas buvo sudaręs pirmą kartą ir sudarė pagrįstai tikėdamasis, kad draudžia nuo visų rizikų, tame tarpe ir nuo vagystės. Visuotinai visiems yra žinoma, kad atsitikus vagystei visų pirma pranešama policijai. Taip pat žinoma, kad jeigu draudi turtą, tai atsitikus įvykiui reikia pranešti apie tai draudimo kompanijai. Todėl tapatinti pranešimą apie vagystę draudimo kompanijai su aplinkybe, jog ieškovui tokiu būdu buvo žinomos standartinės sutarties sąlygos yra nepagrįsta. Priešingai jeigu ieškovas būtų susipažinęs su standartinėmis sutarties sąlygomis ir būtų žinojęs, kad šiuo konkrečiu atveju įvykęs įvykis yra priskiriamas prie nedraudiminių, t.y. kad išmoka tokiu atveju nėra mokama, tai ieškovas į draudiką ir nebūtų kreipęsis, todėl priešingai ieškovo kreipimasis į draudiką, patvirtina, kad jis su standartinėmis sutarties sąlygomis nebuvo susipažinęs ir jam jos nebuvo žinomos bei atskleistos iki Sutarties pasirašymo bei buvo įsitikinęs, kad įvykęs įvykis yra draudiminis.Draudimo sutartyje, kuri yra paruošta atsakovo, be kitų sąlygų yra nurodyta, kad šis dokumentas yra draudimo sutartis, kad prieš pasirašydamas draudimo sutartį draudėjas patvirtina, kad pritaria draudimo sutarties sąlygomis bei yra susipažinęs su draudimo sutarties sąlygomis ir man yra įteikta jų kopija. Jokios sąlygos, kad ieškovui yra įteikta Taisyklių kopija, taip kaip cituoja teismas nėra nurodyta. Ūkininko turto draudimo liudijimas, t.y. minėtas dokumentas atsakovo yra įvardintas kaip draudimo sutartis ir toliau yra kalba ne apie draudimo taisykles, o apie tą patį dokumentą, t.y. draudimo sutartį (draudimo polisą) ir Draudimo sąlygas, kurios yra parengtos atskirame draudimo sutarties priede. Draudimo polise yra nurodyta, kad esu susipažinęs su draudimo sutarties sąlygomis ir man yra įteikta jų kopija. Atsakovui nesilaikius tiek savo paties sudarytų Taisyklių 2.4.1. punkto, tiek LR CK 6.185 str. 3 d., bei CK 6.992 str. 2 d. reikalavimų (kadangi nesupažindino Ieškovo su Taisyklėmis ir neįteikė jų kopijos bei jokiais kitais būdais neatskleidė standartinių sutarties sąlygų) Taisyklių 4.1.5. punktas Ieškovui netaikytinas. Ieškovas negalėjo protingai tikėtis, jog Taisyklių 4.1.5. punkto nuostatos gali būti taikomos draudimo sutartyje (Draudimo liudijime) nenumatytiems įvykiams, taigi tokia sąlyga, šios civilinės bylos atveju, pripažintina siurprizine ir yra negaliojanti (CK 6.186 str. 1 d.).Teismas taip pat nepagrįstai atmetė ieškovo argumentą jog draudimo sutarties sąlygos yra neaiškios, prieštaringos ir neapibrėžtos, todėl draudiminių įvykių sąrašas, remiantis CK 6.193 str., turi būti aiškinamas draudėjo naudai. Draudėjas sutikdamas su tokiomis Draudimo sąlygomis ir su tokiais draudžiamaisiais įvykiais buvo pagrįstai įsitikinęs, kad apsauga vagystės atveju galioja tiek tuo atveju kai būtų įsibrauta į privačią teritoriją, tiek įsibraunant į pastatus, tiek ir pavagiant apdraustą daiktą jam būnant ne pastatuose. Todėl neatskleidus standartinių sutarties sąlygų ieškovas atsakovo buvo suklaidintas.Atsakovo parengtose Draudimo sąlygose grafoje „Papildomos sąlygos“, jokių papildomų sąlygų ieškovui nebuvo nurodyta, taip pat Draudimo sąlygų grafoje „Papildomi susitarimai“, jokių papildomų šalių susitarimų taip pat nėra nurodyta. Todėl atsakovui, kaip draudikui neįteikus rūšinių draudimo taisyklių kopijų bei neatskleidus draudimo taisyklių sąlygų, ieškovui nebuvo žinoma jokie specialūs reikalavimai taikomi apdrausto turto apsaugai. Ieškovui nebuvo paaiškinta ir atskleista draudiminės apsaugos esmė, kad apsauga nuo vagystės galios tik tuo atveju jeigu turtas bus laikomas aptvertoje teritorijoje ar saugomoje teritorijoje, taip pat nebuvo atskleista ir paaiškina, kas yra laikoma aptverta teritorija ar saugoma teritorija, t.y. kokie jai keliami reikalavimai ir kokias sąlygas tokiu atveju privaloma įvykdyti, arba kitaip tariant kokių reikalavimų nesilaikymas pripažintinas, kaip sąlygų pažeidimas.Taisyklės numato, kad apdraustas daiktas turi būti arba saugomoje teritorijoje arba aptvertoje teritorijoje, todėl net ir įvertinus, kad nesant vartų negalima laikyti, kad teritorija buvo aptverta tvora, pripažintina, kad plūgas buvo saugotinoje teritorijoje, kur jis ir buvo ieškovo bei jo paprašytų asmenų pagalba saugomas bei prižiūrimas. Nesant sąlygos apibrėžtumo aiškinimas paliktas pačiam draudikui priklausomai nuo esamos situacijos. Negalima reikalauti visą riziką bei atsakomybę prisiimti tik draudėjui, kai pats draudikas vykdydamas veiklą ir turėdamas įstatyminę pareigą tinkamai bei aiškiai parengti standartines draudimo sutarties sąlygas, kad jos visiems asmenims būtų suprantamos ir suprantamos visais atvejais vienodai, šios pareigos nevykdo ir šios pareigos nevykdymas jam suteikia teisę išvengti draudimo išmokos mokėjimo. Tiek Taisyklių, tiek Draudimo sutarties (Draudimo liudijimo) nuostatos yra prieštaringos, neapibrėžtos ir neaiškios. Taisyklių II dalies 4.1.5. punkte nurodyta, kad nuostoliai dėl kilnojamojo turto vagystės ar vandalizmo ne pastatuose neatlyginami, jei žemės ūkio technika buvo palikta neaptvertoje tvora arba nesaugomoje teritorijoje, t.y. numatytos dvi alternatyvios sąlygos. Tačiau nei Taisyklėse, nei draudimo sutartyje (Draudimo sąlygose) nėra detalizuota, kada teritorija yra laikoma aptverta tvora, kokie tvorai ir aptvėrimui keliami reikalavimai, ar kada pripažįstama, kad teritorija yra saugoma, t.y. jokių reikalavimų saugotinai teritorijai nėra nurodyta (nėra nurodytina ar saugoti gali pats draudėjas ar kitas asmuo, ar turi būti kokios nors specialios techninės priemonės ar pan.). Toks nedraudžiamojo įvykio įvardijimas yra neaiškus, dviprasmiškas ir kiekvienu atveju gali būti suprantamas skirtingai, o draudiko - aiškinamas plečiamai ir pritaikomas iš esmės visiems atvejams, kada teritorija pvz. neprižiūrima sargo, vaizdo kamerų, apsaugos signalizacijos ar pan. Ieškovas palikdamas plūgą savo tėvams priklausančioje teritorijoje, kuri iš esmės yra aptverta ir patekimas į ją yra ribojamas, pats imdamasis aktyvių veiksmų plūgo priežiūrai bei saugojimui bei paprašydamas to padaryti ten veikiančių bendrovių darbuotojų, turėjo pagrindo manyti kad jis tinkamai rūpinasi turto apsauga ir kad toks saugojimo būdas atitinka protingumo kriterijus, kadangi turto apsaugai jokie specialūs kriterijai draudiko (atsakovo) nebuvo nustatyti.

Ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Ūkininko turto draudimo taisyklėmis Nr. 025. Teismas konstatavo, kad Atsakovas tinkamai įvykdė supažindinimo pareigą, remiantis CK 6.185 str. 3 dalimi, kurioje numatyta, kad, kai abi sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), laikoma, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta supažindinimo pareiga tinkamai įvykdyta, jeigu: 1) sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant; 2) iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje; 3) pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Ieškovas D. G., vykdydamas ūkininko veiklą yra prilyginamas verslininkui, Jeigu asmuo sudarė sutartį, siekdamas su savo profesija susijusių tikslų, jis turi būti laikomas esančiu lygiavertės padėties su kita sutarties šalimi, ir todėl ypatinga apsauga, įtvirtina vartotojams, šiuo atveju netaikoma.Pareiga įrodyti, kad nebuvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, tenka šaliai, kuri tai ginčija.Teismas tinkamai įvertino, kad aptverta ir saugoma teritorija yra aiškios ir nedviprasmiškos sąvokos. Nustatyta, kad bet kokie asmenys, bet kokiu paros metu, be jokios kontrolės galėdavo patekti į teritoriją ir išvažiuoti iš teritorijos, niekas nekontroliuoja, kas išsiveža ūkinę techniką ar transporto priemones. Tai, kad bet koks asmuo nekontroliuojamas gali įeiti ar įvažiuoti į teritoriją, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats Ieškovas. Plūgas yra didelių gabaritų, jis nėra savaeigis (nusikalstamą veiką įvykdę asmenys turėjo jį pritvirtinti prie kitos transporto priemonės ir išvežti). Apklausti liudytojai, jų paklausus, ar konkrečiai tą savaitgalį, kai turtas buvo pavogtas, jie jį saugojo, atsakė neigiamai. Taip pat nurodė nežinantys, kas turtą saugojo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas ir tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 330 str.).

Dėl apdrausto turto apsaugos

Byloje keliamas klausimas, dėl „neaptvertos tvora ir nesaugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimo. Ieškovas teigia, kad pagrobtas plūgas buvo saugomas tinkamai, nes buvo paliktas kieme, kurio tris kraštines iš keturių juosė tinklo tvora, o kieme esančių įmonių darbuotojai ir pats ieškovas periodiškai patikrindavo, ar plūgas yra vietoje. Vertinamos sąvokos Taisyklėse neišaiškintos, todėl teismui tenka vadovautis bendrine sąvokų reikšme. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptverta ir saugoma teritorija – tai visu perimetru aptverta (uždara) su kontroliuojamu transporto priemonių įvažiavimu ir išvažiavimu bei kontroliuojamu fizinių asmenų įėjimu ir išėjimu, bei kurioje esantis turtas personalo ar techninių priemonių saugomi visą parą. Vertinant byloje ištirtus įrodymus, pažymėtina, kad 2013 m. balandžio 1 d. Įvykio vietos apžiūros protokole policijos yra nurodyta, kad teritorija yra pusiau aptverta vieline tvora, pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad teritorija yra iš dalies aptverta; 2013 m. balandžio 2 d. Prašymo, pasirašyto ir paties Ieškovo, II.11. skiltyje nubrėžta schema, kurioje matyti, kad tik dalis teritorijos yra aptverta. Ieškovas nurodė, kad buvo paprašęs žmonių pažiūrėti, ar yra kieme plūgas, tačiau nenurodė, kas konkrečiai vagystės savaitgalį jo turtą saugojo (kokie asmenys) arba kokia konkreti apsaugos sistema, būdas ar priemonė buvo pasirinktas turto saugojimui. Nei Ieškovas ar kiti asmenys, nei kitokia techninė ar fizinė apsauga ilgąjį savaitgalį, kai įvyko vagystė, nesaugojo turto, todėl teritorija buvo nesaugoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet koks asmuo nekontroliuojamas galėjo įeiti ar įvažiuoti į teritoriją, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad plūgas buvo laikomas saugomoje ir aptvertoje teritorijoje.

Dėl supažindinimo su Taisyklėmis

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Draudimo sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu, tai yra pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko atitinkamos draudimo rūšies taisyklių pagrindu, tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas arba polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Esant sutarties standartinių ir nestandartinių sąlygų prieštaravimams, taikoma CK6.187 straipsnyje nustatyta contra proferentem sutarties sąlygų aiškinimo taisyklė, pagal kurią pirmenybė tokiu atveju teikiama nestandartinėms, tai yra individualiai šalių aptartoms sąlygoms. CK 6.185 str. 3 d. numato, kad laikoma jog sutarties standartines sąlygas parengusi šalis tinkamai įvykdė susipažindinimo pareigą, jeigu ji įteikė standartines sąlygas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant. CK 6.992 str. 2 d. numato, kad draudikas privalo, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Atsakovo Taisyklių 2.4.1. punkte, reglamentuojančiame draudiko pareigą prieš sudarant draudimo sutartį supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir įteikti jų kopiją. Tokiu reglamentavimu yra nustatomas specialus supažindinimo su draudimo taisyklėmis (standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis) būdas (kopijos įteikimas draudėjui prieš draudimo sutarties sudarymą).

Atsakovas, kaip profesionalus draudikas turėdamas įstatyminę pareigą įrodyti, kad jis įteikė draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui (ieškovui), to neįrodė, nes atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad negalinti patvirtinti, kad ieškovui taisyklių kopija buvo įteikta bei to negalėtų patvirtinti ir kiti asmenys. Ieškovas pripažino, kad tokių įrodymų neturi ir to įrodyti negali. Atsakovo atstovė nepaaiškino kaip buvo atskleista draudiminės apsaugos esmė, ar buvo išaiškintos kokios nors ieškovo, kaip draudėjo teisės ir pareigos ar buvo paaiškinta kokie yra nedraudiminiai įvykiai ir t.t. Be to, draudimo liudijime ir draudimo sąlygose konkrečiai nenurodyta internetinės svetainės adresas, kuriame ieškovui siūloma pačiam susipažinti su Taisyklėmis.

Pažymėtina, jog faktas, kad šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2002-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1425/2002; 2001-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-11-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1425/2002 pripažino, kad draudėjo supažindinimas su konkrečios draudimo rūšies taisyklėmis yra tinkamas tada, kai draudimo liudijime (polise) draudėjas pasirašo po įrašu, kuriame nurodyta, kad susipažino su taisyklėmis, taisyklių pavadinimas ir numeris, kiti rekvizitai.

Ieškovas davė paaiškinimus, jog jis turtą draudė kaip jaunasis ūkininkas, turtą įgijęs pasinaudodamas Europos Sąjungos lėšomis, bei būtent tuo pagrindu vienas iš reikalavimų ir buvo apdrausti visą įsigyjamą turtą nuo visų rizikų. Tokia sutartį ieškovas sudarė pagrįstai tikėdamasis, kad draudžia nuo visų rizikų, tame tarpe ir nuo vagystės, kai apdraustas turtas laikomas ne pastate.

Ieškovas apie vagystę pranešė tiek policijai, tiek draudikui, tačiau vien dėl šių faktų negalima daryti išvados, kad ieškovas buvo susipažinęs ir su draudiminio įvykio samprata ir Taisyklėmis, žinojo, kad draudimo išmoka nemokama. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuotinai visiems yra žinoma, kad atsitikus vagystei visų pirma pranešama policijai ir kad apdraudus turtą, tai atsitikus įvykiui reikia pranešti apie tai draudimo kompanijai, nes draudėjo tikslas yra gauti draudimo išmoką. Priešingai, jeigu ieškovas būtų susipažinęs su standartinėmis sutarties sąlygomis, išdėstytomis Taisyklėse ir būtų žinojęs, kad nustatytomis aplinkybėmis įvykęs įvykis yra priskiriamas prie nedraudiminių, t.y. kad išmoka tokiu atveju nėra mokama, tai ieškovas į draudiką ir nebūtų kreipęsis arba kreipdamasis iš karto būtų nurodęs ir įrodinėjęs, kad plūgas buvo pagrobtas iš saugomos ir aptvertos teritorijos. Pirminis ieškovo iš karto po įvykio 2013-04-02 pateiktas pirmasis pranešimas atsakovui apie ir paties atsakovo pagal ieškovo pranešimą telefonu užpildytas pranešimas-paskaičiavimas patvirtina, kad ieškovas vienareikšmiškai nurodė atsakovui, kad vagystė įvyko neaptvertoje ir nesaugomoje teritorijoje (b.l.31-34). Tik vėliau, susipažinęs su atsakovo atsisakymo argumentais, 2014-02-28 pretenzijoje atsakovui, kuri buvo ruošta advokato, ieškovas išdėstė kitokį teisinį aplinkybių vertinimą, kad teritorija buvo prižiūrima jo paties ir kaimynų bei iš dalis aptverta (b.l.15-16). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirminiuose pranešimuose draudikui adekvačiai atsispindėjo ieškovo suvokimas, kokie reikalavimai nustatyti apdrausto turto saugojimui. Pirminiai ieškovo pranešimai atsakovui patvirtina, kad ieškovas su standartinėmis sutarties sąlygomis, išdėstytomis Taisyklėse, nebuvo susipažinęs ir jam jos nebuvo žinomos bei atskleistos iki Sutarties pasirašymo bei ieškovas buvo įsitikinęs, kad įvykęs įvykis yra draudiminis. Nors ieškovui netaikytina papildoma vartotojo teisių apsauga, tačiau ieškovas dėl jo verslo pobūdžio nepripažintinas įgudusiu ir turinčių daug žinių draudimo paslaugų pirkimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas pirmiausia reikia vadovautis ieškovo tikslu apsidrausti nuo didesnio rizikų spektro, ko jis siekė sudarydamas draudimo sutartį įprastines sąlygas (CK 6.193 str. 1 -2 d.). Draudimo sutartyje („Ūkininko draudimo liudijime“), kuri yra paruošta atsakovo be kitų sąlygų yra konkrečiai nurodyta, kad „šis dokumentas yra draudimo sutartis (liudijimas)“, kad prieš pasirašydamas draudimo sutartį patvirtinu, kad „pritariu draudimo sutarties sąlygomis“ bei kad „esu susipažinęs su draudimo sutarties sąlygomis ir man yra įteikta jų kopija.“ Jokios sąlygos, kad ieškovui yra įteikta taisyklių kopija, taip kaip cituoja teismas nėra nurodyta. Ieškovo paruoštas Ūkininko turto draudimo liudijimas, t.y. minėtas dokumentas atsakovo yra įvardintas kaip draudimo sutartis ir toliau yra kalba ne apie draudimo taisykles, o apie tą patį dokumentą, t.y. draudimo sutartį (draudimo polisą) ir Draudimo sąlygas, kurios yra parengtos atskirame draudimo sutarties priede. Reikšminga tai (tai buvo paaiškinta ir paties ieškovo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje), kad draudimo sutartį sudaro jos priedas, t.y. atskira draudimo sutarties dalis „Draudimo sąlygos“, kurios pateiktos kaip atskiras draudimo sutarties priedas (b.l.7-9). Draudimo sąlygose nurodyta, kad draudžiamasis įvykis yra „kilnojamojo turto vagystės ar vandalizmo ne pastatuose“, nuorodų apie tai, kad būtina sąlyga yra teritorijos, iš kurios pagrobtas turtas apsauga ar aptvėrimas, iš viso nenurodyta.

Teismas nepagrįstai vertindamas atsakovo pareigą supažindinti ieškovą su standartinėmis sutarties sąlygomis ir įteikti ieškovui taisyklių kopiją, padarė išvadą, kad sudarydamas draudimo sutartį, ieškovas savo parašu patvirtino susipažinęs su draudimo sąlygomis ir gavo taisyklių kopiją.

CK 1.186 str.(„Netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos“) 3 d. nustatyta: „Pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas sudariusi sutartį prisijungimo būdu šalis turi teisę reikalauti ją nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams.“ Atsakovas nesilaikė savo paties sudarytų Taisyklių 2.4.1. punkto, tiek LR CK 6.185 str. 3 d., bei CK 6.992 str. 2 d.“ reikalavimų (kadangi nesupažindino Ieškovo su Taisyklėmis ir neįteikė jų kopijos bei jokiais kitais būdais neatskleidė standartinių sutarties sąlygų). Šalių sudarytos Ūkininko turto draudimo sutarties sudėtinės dalies - Taisyklių 4.1.5. punktas dėl draudiminės apsaugos tik, kai apdraustas pavogtas iš pastatų arba iš aptvertos tvora ar saugomos teritorijos, ieškovui netaikytinas. Ieškovas negalėjo protingai tikėtis, jog Taisyklių 4.1.5. punkto nuostatos gali būti taikomos draudimo sutartyje (Draudimo liudijime) numatytiems draudžiamiesiems įvykiams, taigi tokia sąlyga, šios civilinės bylos atveju, pripažintina siurprizine ir yra negaliojanti (CK 6.186 str. 1 d.). Atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, negali remtis šalių santykiams reglamentuoti netaikytina Taisyklių nuostata.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą ieškinį patenkinti, ieškovui iš atsakovo priteisiamas paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 330 str., 331 str., 326 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

„Ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovui D. G. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 13346,27 eurų (46 082 Lt) draudimo išmoką, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-03-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 400,25 eurus bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti ieškovui D. G. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 400,25 eurus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.