- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- A-3596-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00881-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- D. Š., V. Š., A. D.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. Š., V. Š. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. Š., V. Š. ir A. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai D. Š., V. Š. ir A. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktą, kuriuo nepritarta teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, leidžiant jį išsipirkti D. Š., V. Š. ir A. R. D. teisių ir pareigų perėmėjai A. D.; 2) pritarti teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, leidžiant jį išsipirkti D. Š., V. Š. ir A. R. D. teisių ir pareigų perėmėjai A. D..
2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2015 m. pabaigoje NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyrius (toliau – ir Žemės tvarkymo planavimo skyrius) atliko Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. 1TP-1274 (toliau – ir Projektas, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas) patikrinimą. Projektu numatomas įsiterpusių 0,0286 ha (žemės sklypas, projekte pažymėtas Nr. 1B, toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1B) ir 0,0096 ha (žemės sklypas, projekte pažymėtas Nr. 1A, toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1A) ploto kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų žemės sklypų suformavimas siekiant prijungti juos prie pareiškėjų nuosavybės teise valdomo 0,0406 ha ploto kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. NŽT Žemės tvarkymo skyrius, atlikęs Projekto patikrinimą, 2015 m. gruodžio 1 d. priėmė Žemės valdos patikrinimo aktą (toliau – ir 2015 m. gruodžio 1 d. Aktas), kuriuo pritarė teikimui tvirtinti įsiterpusį Žemės sklypą Nr. 1A, leidžiant jį išsipirkti pareiškėjams, tačiau nepritarė teikimui tvirtinti Žemės sklypą Nr. 1B, kuris negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, nes jis ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. 2015 m. gruodžio 1 d. Akto dalį, kuria nepritarta teikimui tvirtinti įsiterpusį Žemės sklypą Nr. 1B, panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6013-643/2016, kurį paliko nepakeistą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-536-492/2018. Iš naujo atlikęs Projekto patikrinimą, NŽT Žemės tvarkymo skyrius 2018 m. gruodžio 19 d. Žemės valdos patikrinimo aktu (toliau – ir 2018 m. gruodžio 19 d. Aktas) pakartotinai nepritarė teikimui tvirtinti įsiterpusį Žemės sklypą Nr. 1B.
3. Pareiškėjai teigė, kad skundžiamame 2018 m. gruodžio 19 d. Akte nebuvo argumentuotai pasisakyta dėl aplinkybių, kurias, kaip esmines, įpareigojo išaiškinti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartyje Nr. A-536-492/2018. 2018 m. gruodžio 19 d. Akte nėra plačiau paaiškinta, su kokiu atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ribojasi Žemės sklypas Nr. 1B. Taip pat nepasisakyta dėl aplinkybių, kad šiame, atskiru žemės sklypu nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote yra privatiems asmenims priklausantys garažai, kuriems suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 30-2840 buvo pradėtas rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektas, t. y. dar 2014 m. buvo pradėta minėto žemės sklypo privatizavimo procedūra, kurią pabaigus, Žemės sklypas Nr. 1B nebesiribos su 2018 m. gruodžio 19 d. Akte nurodytu laisvos valstybinės žemės plotu. Taip pat nebuvo pasisakyta dėl aplinkybių, kad Žemės sklypą Nr. 1B ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skiria kelias, taip pat nebuvo siekiama nustatyti, ar šis kelias tikrai yra vienintelis įvažiavimas į minėtus garažus, ar šis kelias įrengtas teisėtai. Pareiškėjai pažymėjo, jog nebuvo vertinama ir tai, ar žemės plotas, kurį sudaro Žemės sklypas Nr. 1B, kelias ir plotas, užimtas garažais, gali būti formuojamas kaip naujas racionalus sklypas. Nepasisakyta ir dėl aplinkybių, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros departamento prie Kultūros ministerijos pritarimas.
4. Pareiškėjai teigė, su Žemės sklypu Nr. 1B besiribojanti teritorija nėra laisva, nes ji užimta privatiems asmenims priklausančiais garažais ir jai suteiktas adresas. Be to, dar 2014 m. yra pradėta šio sklypo privatizavimo procedūra, todėl priimant 2018 m. gruodžio 19 d. Aktą turėjo būti atsižvelgta į šio sklypo teisėtą naudojimą bei įvertinti tokio naudojimo pagrindai, tačiau tai nebuvo atlikta.
Atsiliepimas
5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, jog 2018 m. gruodžio 19 d. Aktu buvo atsisakyta teikti Projektą tvirtinti, nes Žemės sklypas Nr. 1B negali būti laikomas įsiterpusiu dėl to, kad jis ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, šio žemės sklypo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Skundžiamame 2018 m. gruodžio 19 d. Akte aiškiai konstatuota, kad Žemės sklypo Nr. 1B riba ties ribų posūkio taškais 1-2 ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Projekte taip pat nėra pateikta duomenų apie tokio žemės sklypo, kuriame būtų garažų masyvas, kuris registruotas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformavimą ir įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.
7. NŽT teigė, kad nesuformavus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. nenustačius jo ribų, nėra aišku, ar Žemės sklypas Nr. 1B ribosis su juo, ar su pareiškėjų minimu tarp jų einančiu neregistruotu keliu, kurio tikslūs duomenys taip pat nepateikiami, o tai taip pat reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Žemės sklypas Nr. 1B ribojasi su vietinės reikšmės keliu, kaip nurodyta Projekte. Atsakovo teigimu, net ir pritarus Projekto teikimui tvirtinti bei suformavus žemės sklypą Nr. 1B, jis ir toliau ribosis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Projekte nėra jokių duomenų apie kitų žemės plotų naudotojų, kurių žemės ribojasi su Žemės sklypu Nr. 1B, valią.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, jog pareiškėjai jokiais įrodymais nepaneigė, kad valstybinės žemės ploto, kurį jie siekia prisijungti, riba ties posūkio taškais 1-2 ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Į bylą taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad garažais užstatytas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jau yra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytus kadastro duomenis. Pareiškėjai į bylą taip pat nėra pateikę jokių įrodymų, patvirtinančių jų minimo vietinio kelio parametrus. Pareiškėjų papildomai pateiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašymas dėl gatvės raudonųjų linijų nepatvirtina, kad Žemės sklypas Nr. 1B ribojasi su suprojektuotu ir įstatymų nustatyta tvarka įteisintu keliu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjų siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas laikytinas siaura juosta. Pareiškėjai neįrodė 2018 m. gruodžio 19 d. Akte nurodytų atsisakymo tvirtinti Projektą priežasčių neteisėtumo.
10. Teismo vertinimu, iš 2018 m. gruodžio 19 d. Akto turinio iš esmės yra aiškios atsisakymo tvirtinti Projektą priežastys. Detalesnis keliamo ginčo faktinių aplinkybių aptarimas iš esmės būtų perteklinis, nes platesnis atsakymų į pareiškėjų suformuluotus, ir jų teigimu, neatsakytus, klausimus, pateikimas ginčo faktinės situacijos iš esmės nepakeistų.
11. Teismas priėjo prie išvados, kad Žemės sklypas Nr. 1B neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte įtvirtintų kriterijų, todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad pagal šiuo metu esamą faktinę situaciją pareiškėjų norimas suformuoti žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, todėl negali būti perleistas pareiškėjams.
III.
12. Pareiškėjai D. Š., V. Š. ir A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą.
13. Pareiškėjai nurodo, kad 2019 m. spalio 31 d. pareiškėjai pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, su kuriuo buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad Žemės sklypas Nr. 1B yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, nes ribojasi su vietinės reikšmės keliu, kuris netrukus bus įteisintas. 2020 m. sausio 9 d. darbinio pasitarimo protokolu Nr. A17-15/20 buvo įteisintas nurodytas vietinės reikšmės kelias, kuris visiškai atskyrė Žemės sklypą Nr. 1B nuo atskiru žemės sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto. Ši aplinkybė leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad Žemės sklypas Nr. 1B yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, nes jis ribojasi tik su pareiškėjų privačiu žemės sklypu ir įteisintu vietinės reikšmės keliu.
14. Pareiškėjai nurodo, kad vietinės reikšmės kelio nustatytas raudonąsias linijas galima matyti interneto tinklalapyje adresu https://maps.vilnius.1t/teritoriiu-planavimas#lavers, ir kartu su apeliaciniu skundu teikia šios duomenų bazės išrašus. Jeigu teismas spręs, kad pateiktų dokumentų nepakanka, pareiškėjai prašo teismo nurodyti, kokius konkrečiai dokumentus reikia pateikti.
15. Pareiškėjai pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog iš Žemės sklypo Nr. 1B galima suformuoti savarankišką racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, ir teigia, kad šis sklypas, dėl jo mažo ploto ir netaisyklingos formos, negali būti formuojamas kaip atskiras žemės sklypas.
Atsiliepimas
16. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nebuvo žinomos ir tiriamos nei NŽT, nei pirmosios instancijos teismo. Todėl naujai nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip neturinčios reikšmės apeliacine tvarka nagrinėjant bylą.
18. Atsakovo nuomone, pareiškėjų argumentas, kad iš ginčo žemės ploto negalima suformuoti savarankiško racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiant bylą, nes ginčo žemės plotas neatitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte ir Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintų kriterijų. Teismo sprendime aiškiai nustatyta, kad ginčo žemės plotas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Šios aplinkybės, egzistavusios ginčijamo 2018 m. gruodžio 19 d. Akto priėmimo metu, pareiškėjai nepaneigė ir šiuo aspektu iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
20. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.).
21. Teismas negali peržengti pareikšto skundo reikalavimų ribų, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (ABTĮ 80 str. 2 d.).
22. Nagrinėjamo apeliacinio skundo argumentų vertinimo aspektu šios Nutarties 19 ir 20 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas skundo reikalavimo ribų, privalėjo tikrinti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. Žemės valdos projekto patikrinimo akte priimtas sprendimas nepritarti teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, leidžiant jį išsipirkti D. Š., V. Š. ir A. R. D. teisių ir pareigų perėmėjai A. D., pagrįstas ir teisėtas, ar nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas.
23. Dėl to, kad atsakovas veikė neviršydamas kompetencijos, taip pat, kad aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, abejonių byloje nekilo.
24. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto teisinio reguliavimo, kuriuo remiantis nustatoma, ar žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo teisinį statusą. Dėl teisinio reguliavimo aiškinimo ginčo byloje nėra.
25. Nutarties 13 punkte nurodyti apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad apeliantai neginčija esminę teisinę reikšmę vertinant ginčijamo individualaus administracinio akto pagrįstumą ir teisėtumą turinčio fakto, jog jo priėmimo metu Žemės sklypas Nr. 1B negalėjo būti pripažintas įsiterpusiu žemės sklypu, nes vietinės reikšmės kelias nebuvo įteisintas. Jie patys nurodo, kad 2020 m. sausio 9 d. darbinio pasitarimo protokolu Nr. A17-15/20 buvo įteisintas nurodytas vietinės reikšmės kelias, kuris visiškai atskyrė Žemės sklypą Nr. 1B nuo atskiru žemės sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto.
26. Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjų nurodomų duomenų įrodomosios galios (ABTĮ 56 str.), nes tai bet kuriuo atveju nedaro įtakos ginčijamo individualaus administracinio akto pagrįstumui ir teisėtumui. Jo priėmimo metu, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, valstybinės žemės ploto, kurį pareiškėjai siekia prisijungti, riba ties posūkio taškais 1-2 ribojosi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, o vietinio kelio parametrai pagal gatvių kategorijas nenustatyti.
27. Taigi, 2018 m. gruodžio 19 d. Akte priimtas sprendimas nepritarti teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, leidžiant jį išsipirkti D. Š., V. Š. ir A. R. D. teisių ir pareigų perėmėjai A. D., nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundą atmetė.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra teisinių pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų D. Š., V. Š. ir A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.