- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- I-6013-643/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00652-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Violeta Balčytienė, Ernestas Spruogis
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, D. Š., A. D.
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Rūta Kairevičiūtė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Rūtai Kairevičiūtei-Butkienei, atsakovo atstovei A. P. ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei G. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys D. Š., A. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija), dėl sprendimo ir patikrinimo akto dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016-01-20 sprendimą Nr. 1SS-201-(8.5); 2) panaikinti NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. priimtą 2015-12-01 Žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-230-(8.30) dalyje, kuria nepritarta teikimui įtvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, leidžiant jį išsipirkti D. Š., V. Š. ir A. R. D.; 3) įpareigoti NŽT pritarti teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, leidžiant jį išsipirkti D. Š., V. Š. ir A. R. D. (b.l. 39-42).
Pareiškėjas nurodo, kad NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. F. atliko Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo numatomas įsiterpusių 0,0286 ha (žemės sklypas, projekte pažymėtas Nr. 1B, toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1B) ir 0,0096 ha (žemės sklypas, projekte pažymėtas Nr. 1A, toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1A) ploto kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų būdo žemės sklypų suformavimas prijungimui prie D. Š., V. Š. ir A. R. D. nuosavybės teise valdomo 0,0406 ha ploto kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų būdo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir 2015-12-01 Žemės valdos projekto patikrinimo aktu pritarė teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1A, leidžiant jį išsipirkti D. Š., V. Š. ir A. R. D., bet nepritarė teikimui šiuo tikslu tvirtinti kitą įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B (toliau – ir Patikrinimo aktas), kadangi jis ribojasi su atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, ir remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 punktu, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. NŽT direktorius 2016-01-20 sprendimu Nr. lSS-201-(8.5) patvirtino Patikrinimo akto išvadas.
Pareiškėjas nesutinka su NŽT direktorius 2016-01-20 sprendimu Nr. lSS-201-(8.5) ir Patikrinimo akto išvada dėl Žemės sklypo Nr. 1B ir nurodo, kad šis žemės sklypas nuo atskiru žemės sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto yra atskirtas keliuku, todėl šie plotai nesiriboja. Žemės sklypo Nr. 1B ir Žemės sklypo Nr. 1A keliukas neskiria, todėl jie faktiškai ribojasi su D. Š., V. Š. ir A. R. D. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Nurodytų sklypų pertvarkymui buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos bei pirminis NŽT pritarimas, todėl šiam projektui nepritarti visa apimtimi nebuvo pagrindo.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad laisvos valstybinės žemės plote jau daugelį metų stovi privatiems asmenims priklausantys garažai, kurių savininkai dar 2014 m. yra pradėję garažais užstatyto atskiru žemės sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto privatizavimo procedūras, kurias baigus, Žemės sklypas Nr. 1B nebesiribos su Patikrinimo akte nurodytu laisvos valstybinės žemės plotu, net jeigu ir būtų šiuo metu pripažinta, kad tarp šių žemės plotų einantis keliukas yra nepakankamas šių sklypų atskirumui patvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė skundą palaikė iš esmės jame išdėstytų argumentų pagrindu. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepimu prašo skundą atmesti (b. l. 103-107). Nurodo, kad įvertinus pareiškėjų pateiktus duomenis buvo nustatyta, jog Žemės sklypas Nr. 1B negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, nes neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (toliau – ir Nutarimas) 2.15 papunktyje nurodytų kriterijų. Šis žemės sklypas vakarų pusėje ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Todėl toks laisvas valstybinės žemės plotas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas.
Dėl pareiškėjo argumento, kad Žemės sklypas Nr. 1B nuo valstybinės žemės yra atskirtas keliuku ir garažams suformavus žemės sklypą nebesiribos su atskiru žemės sklypu, atsakovas pažymėjo, kad pagal 2015-06-15 UAB „Geokada” parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinį Projekte Nr. lb pažymėtas, kaip įsiterpęs formuojamas laisvos valstybinės žemės sklypas, iš vakarų pusės ties posūkio taškais Nr. 1-2 ribojasi su valstybine žeme ir tik ties posūkio taškais Nr. 10-1 ribojasi su vietiniu keliu. Tiek iš Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (garažai) Ml:1000 schemos, tiek iš Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo pertvarkymo teritorijos schemos Ml:1000 matyti, kad net ir užbaigus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-09-24 įsakymu Nr. 30-2840 pradėtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo procedūrą, laisvos valstybinės žemės plotas (nesuformuotas atskiru žemės sklypu), su kuriuo vakarų pusėje ribosis Projekte Nr. lb pažymėtas žemės sklypas, vis tiek liks.
Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad projektas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe, Kultūros paveldo departamentu bei buvo gautas pirminis NŽT pritarimas, kadangi derinimo procedūra yra tik vienas iš etapų, tuo tarpu Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nenumato, kad esant teigiamai suderintam projektui, priežiūrą atliekantis subjektas privalėtų priimti teigiamą išvadą dėl tikslingumo tvirtinti projektą, nors būtų nustatęs, kad projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko. Prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė skundą spręsti teismo nuožiūra (b. l. 79-83). Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje, gavus pareiškėjų prašymą dėl įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų prisijungimo prie jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), buvo atlikti visi teisės aktuose įtvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai priskirti veiksmai laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybė atliko visas Taisyklių II skyriuje „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamieji darbai” numatytas Projektų parengiamųjų darbų procedūras.
Atsiliepime į skundą sutinkama su pareiškėjo argumentu, kad Žemės sklypą Nr. 1B ir nurodomą atskirą žemės sklypu nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą skiria keliukas, todėl šie žemės plotai tarpusavyje nesiriboja. Pabrėžiama, kad projektą, kuriuo siekiama prijungti abu įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus suderino NŽT Vilniaus miesto skyrius.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-09-24 įsakymu Nr. 30-2840 (b.l. 23) pradėtas rengti apie 622 kv.m. žemės klypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pavesta parengti projekto rengimo reikalavimus.
D. Š., V. Š. ir A. R. D., gyv. (duomenys neskelbtini) 2014-11-17 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti 0,0406 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (b.l. 84). Prašyme nurodytas projekto tikslas – padidinti nurodytą, esamą žemės sklypą, nusiperkant ir prijungiant prie jo 386 kv.m. šalia esančios laisvos valstybinės žemės.
NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014-11-19 sprendimu Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-J55 (b.l. 24) nustatyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai.
NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-01-28 sprendimu Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-64 (b.l. 92) nustatyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai.
NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-09 sprendimu Nr. 49SDŽ-244(14.49.22) (b.l. 91) nustatyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015-03-09 raštu Nr. A51-24891/15(2.14.1.12MP8) (b.l. 86) kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu pakartotinai išnagrinėti prašymą dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto pertvarkomam sklypui (duomenys neskelbtini) dėl sklypo padidinimo iš pietvakarių pusės.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-21 įsakymu Nr. 30-1124 (b.l. 89) pradėtas rengti apie 806 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusius valstybinės žemės plotus su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Vilniaus mieto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pavesta parengti projekto rengimo reikalavimus.
2015-05-12 sprendimu Nr. A648-248/15(2.14.2.12-MP8) (b.l. 93-94) patvirtinti projekto rengimo reikalavimai.
2015-10-09 raštu Nr. 49SJN-1749-(14.49.105) (b.l. 95) NŽT Vilniaus miesto skyrius derino (pritarė) 406 kv.m. ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir greta esančios teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą.
2015-11-26 raštu Nr. 1TP-1274 (b.l. 43) Vilniaus miesto savivaldybė paprašė NŽT patikrinti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
2015-11-02 NŽT Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-178-(8.30) (b.l. 161-162) nepritarta teikimui tvirtinti.
NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. F. žemės valdos projekto patikrinimo aktu (b.l. 164-165) pritarė teikimui tvirtinti tik įsiterpusį žemės sklypą projekte pažymėtą Nr. 1A.
2015-12-29 pareiškėjas kreipėsi į NŽT direktorių su skundu (b.l.7-9) prašydamas panaikinti Žemės valdos projekto patikrinimo aktą dalyje, kuria nepritarta teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, leidžiant jį išsipirkti D. Š., V. Š. ir A. R. D. ir tokiam teikimui pritarti.
2016-01-20 sprendimu Nr. 1SS201-(8.5) (b.l. 26-28) NŽT Patikrinimo aktą paliko nepakeistą.
2016-04-08 antstolio Dariaus Stakeliūno faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 32-16-429 (b.l. 170-179) užfiksuota, kad matininko S. Z. parengtoje esamos faktinės situacijos schemoje pažymėti garažai, vienintelis įvažiavimas į juos/išvažiavimas iš jų ir laikinas statinys be pamato (žalias konteineris). Matininko S. Z. parengtoje esamos faktinės situacijos schemoje pažymėtas ruda medine tvora aptvertas, pareiškėjo teigimu, nesuformuotas žemės sklypas, kuris faktiškai naudojamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių V. Š., D. Š. ir A. R. D.. Ruda medine tvora aptvertas, pareiškėjo teigimu, nesuformuotas žemės sklypas ribojasi su įvažiavimu į garažus/išvažiavimu iš jų.
Byloje spręstinas ginčas dėl NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus 2015-12-01 Žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. FPA-230-(8.30) ir NŽT 2016-01-20 sprendimo Nr. 1SS-201-(8.5) pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo, redakcija galiojusi iki 2016-07-01 (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d.). Be to, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.
Byloje nustatyta, kad D. Š., V. Š. ir A. R. D., gyv. (duomenys neskelbtini) 2014-11-17 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti 0,0406 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (b.l. 84). Prašyme nurodytas projekto tikslas – padidinti nurodytą, esamą žemės sklypą, nusiperkant ir prijungiant prie jo 386 kv.m. šalia esančios laisvos valstybinės žemės.
Patikrinus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą šioje byloje ginčijamu 2015-12-01 Patikrinimo aktu (b.l. 10-11) buvo pritarta teikimui tvirtinti tik įsiterpusį žemės sklypą Projekte pažymėtą Nr. 1A. Pastebėtina, kad patikrinimo akte nėra viešojo administravimo subjekto valios dėl žemės sklypo Projekte pažymėto Nr. 1B.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčijamo patikrinimo akto pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia pažymi, kad NŽT yra viešojo administravimo subjektas, todėl priimdamas atitinkamą individualų administracinį aktą jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais, bet ir VAĮ 8 straipsniu.
Pagal VAĮ 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).
Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas Patikrinimo aktas nėra tinkamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Patikrinimo akte apsiribota išskirtinai teisės aktų pacitavimu. Iš esmės Patikrinimo akte tėra pacituota vienintelė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostata, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Be to, Patikrinimo akte yra pateikta išvada, kad Projekte suformuotas valstybinės – žemės sklypas Nr. 1B ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl negali būti laikomas įsiterpusiu.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei Patikrinimo akte, nei NŽT 2016-01-20 sprendime Nr. 1SS201-(8.5.) nėra ištirtos ir įvertintos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai (žemės sklypų schemos (b.l. 14, 17, 25, 90), fotonuotraukos (b.l. 18-22)) dėl to, kad atskiru žemės sklypu nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą nuo žemės sklypo, Projekte pažymėto Nr. 1B, skiria keliukas, t.y. ginčo žemės sklypas nesiriboja su nesuformuotu valstybinės žemės sklypu ir gali būti laikomas įsiterpusiu. Ginčijamuose sprendimuose viešojo administravimo subjektas nepasisakė dėl šių objektyviai egzistuojančių faktinių aplinkybių teisinio vertinimo Nutarimo 2.15 punkto taikymo prasme. Be to, ginčijamuose NŽT sprendimuose nėra įvertintos ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Patikrinimo akte nurodytame atskiru žemės sklypu nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote jau daugelį metų stovi privatiems asmenims priklausantys garažai, kurių savininkai dar 2014 m. yra pradėję garažais užstatyto atskiru žemės sklypu nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto privatizavimo procedūras. Baigus šias procedūras ginčo žemės sklypas Projekte pažymėtas Nr. 1B nebesiribos su laisvu valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas.
Neištyrus ir neįvertinus minėtų pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir objektyviais duomenimis nepagrindus išvados, jog žemės sklypas Projekte pažymėtas Nr. 1B ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, nelaikytina, jog Patikrinimo aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija yra taikyta tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu ir jis naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 punkto pagrindu. Svarbu nagrinėjamoje byloje pažymėti, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 49SJN-1749-(14.49.105) (b.l. 95) derino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir greta esančios teritorijos, formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl nepasikeitus faktinėms aplinkybėms viešojo administravimo subjekto priešingos išvados turėtų būti ypač išsamiai pagrįstos, nes priešingu atveju galima konstatuoti teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Teismo vertinimu išnagrinėti tarp pareiškėjo ir NŽT kilusį ginčą iš esmės nėra galimybės. Tam, jog tarp bylos šalių kilęs ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės, pirmiausia NŽT turi priimti sprendimą, kuriame būtų nurodytos konkrečios nustatytos ginčo faktinės ir teisinės aplinkybės, išdėstyti atsakovo sprendimo motyvai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktą dalyje, kuria nepritarta teikimui tvirtinti įsiterpusį žemės sklypą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 1B, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-201-(8.5).
Likusioje dalyje pareiškėjo V. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.