Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-08-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.9.-6993-660/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-08-27
Bylos Nr.
A2.9.-6993-660/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Larisa Tamulionienė
Pažeidėjas
S. P.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-6993-660/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05912-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 49; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. rugpjūčio 27 d. Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietės, neturinti pastovios gyvenamosios vietos, administracine tvarka nebausta, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-06-23, 23.15 val. S. P., Kaune, (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policiją, pranešdama, kad iš jos buto nenori išeiti nepageidaujamas asmuo. Kauno apskrities VPK padaryta 6,72 Eur žala. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, teismo posėdžio protokolas nerašomas (ATPK 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis ATPK 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 186 str. pažeidimo faktą ir S. P. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas kad (duomenys neskelbtini) iš S. P. buto nenori išeiti atėjusi draugė, atvykusi minėtu adresu, paaiškėjo, kad minėta draugė, (duomenys neskelbtini) nuomojasi butą (b. l. 3), S. P. paaiškinimas (b. l. 4), D. T. paaiškinimas (b. l. 5), raštas dėl žalos, patirto policijai reaguojant į melagingus pranešimus, apskaičiavimo (b. l. 6) nutarimas pratęsti pareiškimo apie administracinį teisės pažeidimą nagrinėjimo terminą (b. l. 9), ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 11), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad S. P. administracine tvarka nebausta (b. l. 16), kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad ATPK 186 str. dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

S. P. suprato, kad kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdama, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str. ir yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. P. neturi galiojančių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo kuriam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), taip pat, kad teisės pažeidimą padaręs asmuo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1p.) Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina bauda, numatyta ATPK 186 str. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kauno apskrities VPK reiškia civilinį ieškinį ir prašo įpareigoti S. P. atlyginti Kauno apskrities VPK padarytą turtinį nuostolį – 6,72 Eur, kadangi dėl šio nepagrįsto iškvietimo padarytas turtinis nuostolis (pareigūnų sugaištas darbo laikas, tarnybinio automobilio eksploatavimas).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d. pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti paskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 6,72 Eur turtinį nuostolį.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Kauno apskrities VPK galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Dėl nurodytų priežasčių Kauno apskrities VPK prašymas priteisti iš S. P. 6,72 Eur patirtų nuostolių, reaguojant į melagingą pranešimą, netenkintinas.

Teismas taip pat pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str., kuris reglamentuoja įpareigojimą atlyginti padarytą nuostolį, pirmoje dalyje aprašytos teisės normos seka, kad ji nėra imperatyvi ir spręsti klausimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d. numatytų organų teisė, o ne pareiga. Be to, to paties straipsnio antroje dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau paminėtos praktikos analogiškose bylose laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1169-498/2013 ir Nr. ATP-1340-175/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 31 str., 186 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., ir skirti 86,00 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Kauno apskrities VPK ieškinio priteisti iš S. P. 6,72 Eur patirtų nuostolių, reaguojant į melaginga pranešimą, netenkinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Tamulionienė