Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. L., jo atstovui advokatui Jurijui Malininui,

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui pagal įgaliojimą Donatui Vilimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 9 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-1798-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. L. 2020 m. spalio 9 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. spalio 9 d. 21.28 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), garsiai klausėsi muzikos per garso kolonėles ir tuo trikdė kaimynystėje gyvenančių asmenų ramybę ir poilsį nakties metu.

2. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Mažeikių r. PK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės R. P. 2020 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-1798-2020, V. L. nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 190 Eur bauda. Nurodyta, kad V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. XII-2341, 2016 m. gegužės 12 d. redakcija, 2 straipsnio 9 punktą.

3. 2020 m. spalio 30 d. teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. skundas dėl Telšių AVPK Mažeikių r. PK 2020 m. spalio 9 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-1798-2020. Skundu nesutinkama su priimtu nutarimu ir prašoma panaikinti Telšių AVPK Mažeikių r. PK 2020 m. spalio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant V. L. veikoje administracinio nusižengimo požymių. Nurodoma, kad V. L. 2020 m. spalio 9 d. savo draugei priklausančiame sodo name klausėsi muzikos. Apie 21.30 val. atvažiavo policija ir pasakė, kad iš kaimynų gavo skundą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pareigūnams paaiškino, kad muzikos tikrai nėra garsiai klausomasi, pareigūnai patys galėjo tuo įsitikinti. V. L. nuomone, jis buvo nubaustas net nebandant aiškintis tiesą. Policijos pareigūnai neapklausė liudytojų, nematavo garso stiprumo. Jeigu gyvenamojoje patalpoje buvo tikrai garsiai leidžiama muzika, triukšmą, turėjo girdėti ir kiti gyventojai. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad dar kam nors trukdė jo leidžiama muzika. V. L. nuomone, duomenų, kuriais remiantis galima manyti apie pažeidimo padarymą, nepakanka asmenį pripažinti kaltu. Byloje objektyviais duomenimis nenustačius konkretaus įvykio metu buvusio triukšmo lygio dėl sklindančios muzikos, kuris viršija Higienos normoje nurodytus rodiklius, negalima daryti išvados, jog buvo pažeistos taisyklėse numatytas draudimas. Vadovautis spėjimais ir tuo, kad įvykio metu skido muzika, negalima. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. atkreipia dėmesį į tai kad pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-229 „Dėl triukšmo prevencijos Mažeikių rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ 13.5 punktą draudžiama leisti muziką uždarose patalpose, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, jei patalpose įrengi langai ir durys yra atidaryti, o garsas tokiu būdu sklinda į išorinę aplinką. Šiuo atveju, duomenų, kad namo durys ar langai buvo atidaryti, byloje nėra. Dėl nurodytų priežasčių V. L. mano, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas – skundą padavęs asmuo V. L. prašė panaikinti priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, motyvuodamas tuo, jog sode turi kaimynus, kurie pastoviai jį apkalba. Jei tik klauso muziką truputį garsiau, iškart kviečia policiją, kuri atvažiavus skiria baudą. 2020 m. spalio 9 d. jis klausėsi muzikos iš mažos nešiojamos kolonėlės, muziką leido per telefoną. Muzikinį centrą turi, bet jis yra sugedęs. Namelyje durys ir langai buvo uždaryti. Muzika grojo negarsiai, kaimynai jos girdėti tikrai negalėjo. Jam yra žinoma, jog vakaro ir nakties metu muzikos garsiai klausyti, triukšmauti negalima. Kaimynai galėjo girdėti muziką tik iki 19 val., kadangi dieną dirbo, klojo šaligatvį ir klausėsi garsiai, vėliau įsijungė mažą nešiojamą kolonėlę ir buvo namelio viduje. Kai atvyko pareigūnai buvo išgėręs skardinę alaus, nusistatyti girtumą niekas nedavė ir neprašė. Kai vakare įsijungė muziką, buvo išėjęs į kiemą pasiklausyti ar ji nesigirdi kieme ir tikrai nieko nesigirdėjo. Kiti kaimynai, išskyrus tuos, kurie nuolat tai daro dėl jam nežinomų priežasčių, nesiskundžia, o atvykę pareigūnai jokio muzikos garso stiprumo nematavo, kaimynų neapklausė. Atvykus pareigūnams girdėjo kaip jie pasibeldė į duris, muzikos garsas buvo leistinas, toks, kad žmonės galėtų susišnekėti.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Jurijus Malininas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti ir panaikinti priimtą nutarimą. Nurodė, kad nėra įrodymų, jog V. L. padarė administracinį nusižengimą. Jo veiksmai buvo teisėti, kadangi savo namuose, viduje, jis galėjo klausyti muzikos. Byloje yra tik subjektyvūs pačių pareigūnų užfiksuoti duomenys, kurie nėra patvirtinti objektyviais duomenimis. Pareigūnams buvo galimybė apklausti kaimynus, išmatuoti garso lygį, tačiau tai nebuvo padaryta.

7. Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas Donatas Vilimas prašė skundo netenkinti. Nurodė, jog atvykę pareigūnai girdėjo kaip garsiai sklido muzika, namo durys buvo atidarytos, tai yra užfiksuota administracinio nusižengimo protokole ir pareigūnų tarnybiniame pranešime. Garso stiprumo pareigūnai neišmatavo, kadangi pareigūnai neturi priemonių. Pareigūnai gavo pranešimą iš kaimynų, ir, atvykę įsitikino, kad muzika grojo tuo metu, tai patvirtina tarnybinis pranešimas, todėl buvo surašytas protokolas. Iš informacinio pranešimo ROIK 0120000560688 matyti, jog pranešimas buvo gautas 21.28 val., pareigūnai atvyko 21.50 val., todėl reikėtų tikslinti aplinkybę, jog V. L. muzikos klausėsi vakaro metu. Atvykę pas V. L. kaimynų pareigūnai neapklausė, kadangi dėl pandemijos bendrauja su kuo mažiau žmonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas ir nutarimas naikintinas.

8. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui V. L. administracinė nuobauda paskirta už ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla tam, kas šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse ar organizacijose, trikdė asmenų ramybę, poilsį ar darbą. ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

10. Iš administracinio nusižengimo bylos nustatyta, jog V. L. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. spalio 9 d. 21.28 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), garsiai klausėsi muzikos per garso kolonėles ir tuo trikdė kaimynystėje gyvenančių asmenų ramybę ir poilsį nakties metu. Nurodyta, kad V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. XII-2341, 2016 m. gegužės 12 d. redakcija, 2 straipsnio 9 punktą.

11. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 punktas nurodo, jog Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) – nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) triukšmo sukelto miego trikdymo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų nakties vidurkis. Tuo tarpu to paties įstatymo 2 straipsnio 28 punktas nurodo, jog Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) – vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų vakaro vidurkis.

12. Remiantis pateiktomis įstatyme apibrėžtomis sąvokomis ir bylos duomenimis apie pranešimo, kad V. L. garsiai klausosi muzikos, gavimą buvo gautas 2020 m. spalio 9 d. 21.28 val. (informacinis pranešimas ROIK 0120000560688, b. l. 17), tai reiškia iki 22 val. Vadinasi, administracinio nusižengimo protokole klaidingai nurodyta, kad V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. XII-2341, 2016 m. gegužės 12 d. redakcija, 2 straipsnio 9 punktą. Įvertinus faktines aplinkybes turėjo būti nurodyta, kad V. L. pažeidė šio įstatymo 2 straipsnio 28 punktą.

13. Tačiau V. L. iš esmės nesutinka, kad tuo metu, kai buvo gautas pranešimas ir kai atvyko pareigūnai, garsiai klausėsi muzikos ir taip sutrikdė viešąją rimtį. Taigi ginčo dėl to, kad V. L. klausėsi muzikos, nėra, ginčas yra dėl to, ar V. L. sodo namelio viduje leidžiama muzika tikrai sutrikdė viešąją rimtį.

14. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-90-606/2018).

15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau ne kiekvienas keliamas triukšmas yra matuojamas, kaip pavyzdžiui, vertinant statybų ar buitinį triukšmą, matuoti triukšmo lygio nėra privaloma, gali būti remiamasi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir panašiai. Tai yra daugiau įrodinėjimo dalykas. Galimi atvejai, kad ir nebus viršyti skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai, tačiau tas triukšmas bus toks nepakeliamas, erzinantis ir nemalonus, pastoviai girdimas, kad bus neįmanoma ramiai gyventi kitiems namo gyventojams, akivaizdžiai juos erzins, trikdys jų rimtį, poilsį ir panašiai. Taigi, siekiant nubausti asmenį pagal ANK 488 straipsnį, būtina įrodyti, kad dėl jo veiksmų, skleidžiamo triukšmo, buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.

16. Nagrinėjamu atveju viešosios rimties sutrikdymo faktas grindžiamas informaciniu pranešimu ROIK0120000560688, kuriam nurodyta, jog pranešėjas nurodo, kad kaimynas garsiai leidžia muziką, triukšmauja, trukdo ilsėtis (b. l. 17) ir pareigūnės, nuvykusios į įvykio vietą, tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad iš 29-o kiemo sklido garsi muzika. Užėjus į kiemą, garsi muzika sklido iš vasarnamio, kuriame grojo muzikinis centras, vasarnamio durys buvo atidarytos.

17. Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. neginčijo, kad klausėsi muzikos, to neginčijo ir atvykus policijos pareigūnams (2020 m. gruodžio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 73-ANR_P-3276-2020 (b. l. 12)), tačiau priešingai nei nurodė pareigūnė tarnybiniame pranešime, tvirtino, kad namelio durys ir langai buvo uždaryti, o muzikos lauke negalėjo girdėtis, nes jos klausėsi tik iš mažos kolonėlės, o ne iš muzikinio centro, kaip nurodė pareigūnė. Teigė, kad pareigūnai jo paaiškinimų nesiklausė ir nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, ar tikrai dėl sodo namelyje jo leidžiamos muzikos buvo sutrikdyta viešoji rimtis.

18. Pareigūnai, atvykę adresu (duomenys neskelbtini), nematavo muzikos keliamo triukšmo, nefilmavo, nefotografavo įvykio vietos, iš ko būtų galima spręsti, kad namo durys buvo atviros, ar kad tikrai lauke girdėjosi leidžiama muzika ir dėl to buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Pareigūnai, nors žinojo, kad V. L. nuo pat pradžių visiškai nesutiko su jam inkriminuojamu nusižengimu bei tvirtino, kad kaimynai jam keršija už tai, kad garsiai leido muziką dienos metu, be to, jie nuolat be priežasčių jam kviečia policiją, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad visos abejonės būtų pašalintos. Pareigūnai, nors turėjo tokią galimybę, neapklausė ne tik apie įvykį pranešusio asmens, bet ir kitų šalia gyvenančių asmenų tam, kad būtų galima įsitikinti, jog tikrai buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Vien aplinkybė, kad pareigūnai karantino metu siekia kuo mažiau kontaktuoti su kitais asmenimis, neatleidžia nuo pareigos tinkamai surinkti įrodymus, patvirtinančius pažeidimo padarymo faktą. Sutiktina su pareigūnais, kad pranešimas apie garsiai leidžiamą muziką galėjo leisti manyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta, tačiau bet kokiu atveju ši informacija turėjo būti patikrinta, juolab, kad V. L. nuo pat pradžių nesutiko su nurodytomis aplinkybėmis ir nurodė, kad tarp jo ir pranešėjo galimai yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Remtis vien tik pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, kuri nėra pagrįsta jokiais kitais objektyviais įrodymais, šiuo atveju taip pat negalima, juolab, kad pažeidėjo nurodytos aplinkybės yra visiškai prieštaringos. Taigi Institucija, kurios pareiga įrodyti nusižengimo padarymą, nesurinko pakankamai objektyvių įrodymų, kad V. L. leidžiama muzika iš (duomenys neskelbtini) namo, realiai sutrikdė viešąją rimtį ir pažeidė teisę į poilsį. Kartu pažymėtina, jog teismo posėdyje institucijos, surašiusios protokolą, atstovas jokių prašymų nepareiškė, neprašė apklausti pareigūnų, buvusių įvykio vietoje, kaimynų, galinčių patvirtinti faktines aplinkybes. Taigi remtis prieštaringais byloje esančiais įrodymai, nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių patvirtinti ar paneigti V. L. versiją, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar viešoji rimtis išvis buvo sutrikdyta, ir tai, vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

19. Vienas svarbiausių administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ANK 653 straipsnis). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-316/2019). Taigi administracinę teiseną vykdančių subjektų pareiga įrodyti ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis, administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-29-875/2019). Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių. Byloje surinktų duomenų nepakanka daryti neabejotiną išvadą, kad V. L. garsiai leido muziką ir dėl to trikdė kitų asmenų rimtį bei poilsį.

20. Ištyrus įrodymų visetą, įvertinus teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens, institucijos, priėmusios skundžiamą administracinio nusižengimo nutarimą, atstovo paaiškinimų, remiantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, jog duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas daryti išvadą, kad neįrodyta nusižengimo sudėties objektyvioji pusė – kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir Institucija šiuo atveju nepagrįstai priėmė skundžiamą nutarimą.

21. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina, nesant V. L. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 2 dalyje sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 2 dalimi, 639 – 640 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 – 646 straipsniais,

nutaria:

V. L. skundą patenkinti.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-1798-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. L. nutraukti, nenustačius jo padarytoje veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.