Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.1.7.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.9; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.2.6.5

2022 m. lapkričio 7 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. priešieškinį ieškovei G. L. dėl kompensacijos už santuokoje įgytą turtą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas, patikslinęs reikalavimus, priešieškiniu prašo priteisti iš G. L. 3 564,50 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje iš bendrų lėšų padarytas investicijas į ieškovės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 50–52).

Priešieškinys grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) šalys įregistravo santuoką. Dar iki santuokos sudarymo ieškovė buvo įsigijusi žemės sklypą su sodo nameliu (duomenys neskelbtini) bei greta esantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sodo namelis buvo neįrengtas, nepritaikytas gyvenimui, buvo tiks sienos ir stogas. Šis sodo namelis buvo tinkamai įrengtas santuokos metu, praplėstas jo plotas, nes pristatyta veranda, pritaikytas gyventi nuolat. Visi šie turto pagerinimo darbai buvo atlikti 2018–2020 m. atsakovo darbu, prie remonto darbų prisidėjo artimieji, taip pat buvo samdomi žmonės. Už statybines medžiagas ir darbus buvo mokama iš bendrų lėšų.

Nurodo, kad nėra išsaugojęs dokumentų, patvirtinančių atliktas investijas, nes nesitikėjo, kad jų santuoka su ieškove bus nutraukta, todėl negali rašytiniais įrodymais patvirtinti atliktų investicijų, tačiau tvirtina, kad iš bendrų šalių lėšų atlikti šies pastato remonto ir gerbūvio darbai: įdėti 6 vnt. plastikinių langų, už kuriuos sumokėta 400 Eur (vienas varstomas langas 100 Eur, du nevarstomi langai po 70 Eur kiekvienas, iš viso – 140 Eur, vienas nevarstomas langas 60 Eur, du nevarstomi langai po 50 Eur kiekvienas, iš viso – 100 Eur); įstatytos trejos durys, už kurias sumokėta 220 Eur (vienos šarvuotos durys verandoje 120 Eur, vienos dėvėtos lauko durys 50 Eur, vienos dėvėtos vidinės medinės durys 50 Eur); sumontuoti vienuolikos ar trylikos pakopų ąžuoliniai laiptai į antrąjį aukštą, už kuriuos sumokėta 700 Eur, kuriuos pagamino sūnus M. L., todėl jam buvo sumokėta tik už medieną; verandoje sudėtos lubos iš medinių plokščių ir lentų, kurių įrengimas kainavo 400 Eur; įvesta elektra, kurios sutvarkymas (kabelis, įvadinė dėžė ir pajungimo mokestis) kainavo 300 Eur; iškastas šulinys, įleisti septyni šulinio žiedai, kurio vieno vertė 60 Eur, iš viso sumokėta – 420 Eur; aplink žemės sklypus iš vienos pusės aptverta vielos segmentų tvora, kurią parvežė iš Lenkijos ir už kurią sumokėta 900 Eur; žemės sklype iš lentų pastatyti tvarteliai ožkoms, naminiams paukščiams, triušiams, kurie kainavo 80 Eur; parengti dviejų žemės sklypų kadastriniai matavimai, už juos sumokėta 1 150 Eur; įsigyti daiktai: kietu kuru kūrenama krosnis 110 Eur, hidroforas 210 Eur, šaldymo dėžė ,,Elektrolux“ 359 Eur, dujinė viryklė 260 Eur, elektrinė viryklė 320 Eur, skalbimo mašina ,,Beko“ 169,99 Eur, sulčiaspaudė ,,Horom“ 300 Eur, šaldytuvas ,,Elektrolux“ 350 Eur, šaldytuvas ,,Indesit“ 340 Eur, vėjapjovė 320 Eur, benininis plūklas 90 Eur, vėjapjovė (trimeris) 80 Eur, kurių bendra vertė – 2 558,99 Eur.

Įvertinęs, kad šios investicijos atliktos iš bendrų lėšų, iš viso investuota 7 128,99 Eur, atsakovas prašo jam priteisti pusę šios kompensaijos – 3 564,50 Eur.

Atsakovė su priešieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Atsakovas priešieškinyje nepagrįstai nurodo, kad įsigytas sodo namelis buvo neįrengtas ir netinkamas nuolat gyventi. Pažymi, kad nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad įsigyto sodo namelio įrengtumas – 100 proc., dar prieš juos sodo namelyje gyveno G., vėliau – G., todėl jis buvo pritaikytas gyventi. Sutinka, kad įsigijus sodo namelį jis buvo remontuojamas, tačiau tai atlikta iki santuokos su atsakovu iš ieškovės asmeninių lėšų bei iš banko gautų paskolų. Nuo 2015 m. sausio 23 d. banko paskolas dengė iš asmeninių lėšų – jos gaunamos netekto darbingumo pensijos. Prie remonto prisidėjo sūnus M. L., jis pasirūpino langais, durimis, laiptais, iš jos už tai pinigų neėmė, jo mano, kad sūnui už tai skolinga apie 3 000 Eur. Žiedus šuliniui nupirko žentas M. I. ir iš jos pinigų už tai neėmė. Šulinį iškasė sūnaus M. L. samdyti žmonės iš G., tačiau už tai pinigai nebuvo mokami. Nors dalis žemės sklypų aptverta segmentine tvora, tačiau ją nupirko žentas M. I. ir pinigų už tai neėmė. Tvarteliai paukščiams, ir triušiams bei ožkoms pastatyti 2012 m. ir 2014 m., t. y. dar iki santuokos su atsakovu iš įvairių statybinių medžiagų likučių, kurie nekainavo, kuriuos pastatė sūnus M. L. Nesutinka, kad atsakovas darbu ir lėšomis prisidėjo prie verandos statybos. Nors veranda statyta apie 2019 m., tačiau ji pastatyta iš padovanotų statybinių medžiagų, ją statė sūnus M. L., žentas M. I. ir už tai pinigų neėmė.

Nesutinka, kad atsakovas prisidėjo ir prie žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo. Vieno žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2014 m. sausio 20 d., t. y. iki santuokos iš ieškovės asmeninių lėšų, o kito žemės sklypo kadastriniai matavimai baigti atlikti 2016 m. rugsėjo 26 d., tačiau už juos sumokėta iš ieškovės asmeninių lėšų, jos gaunamos neįgalumo pensijos, tad atsakovas prie to neprisidėjo.

Atsakovo priešieškinyje nurodomi daiktai arba priklauso ne jiems, arba jų nėra, nes susidėvėjo ir išmesti, arba jų niekada ir nebuvo. Atsakovo nurodomos kieto kuro krosnies ir hidroforo nėra; dujinė viryklė, benzinis pjūklas, trimeris, kurie buvo įsigyti prieš daugelį metų, yra susidėvėję, sugedo ir buvo išmesti; šaldiklis, elektrinė viryklė, skalbimo mašina, sulčiaspaudė, du šaldytuvai, vėjapjovė yra jų dukros šeimos, kuri gyvena tame pat bute, kur ir atsakovas ir kuris šių daiktus dokumentus pasiėmė ir pateikė teismui kaip įsigytus santuokos metu. Elektrinė viryklė nurodyta kaip pirkta jos vardu tik todėl, kad buvo dėta jos nuomojamame bute, už tai buvo mokama kompensacija, todėl dokumentai tvarkyti jos vardu.

Nurodo ir tai, kad atsakovo parodymai nenuoseklūs, jis neturi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas investicijas, todėl jo priešieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas. Tikėti atsakovo pakviesto liudytojo K. C. parodymais nėra pagrindo, nes tai yra atsakovo sugėrovas.

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Ieškiniu ieškovė prašė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje tarp G. L. ir V. L., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – V. L. priteisti lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir Civilinės metrikacijos skyriuje nutraukti dėl G. L. kaltės; padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir V. L. priteisti lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad šalys gyvenant kartu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris yra G. L. nuosavybė, ir priteisti jam 3 000 Eur piniginę kompensaciją. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje tarp G. L. ir V. L., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. V. L. priteisė lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas priešieškinio reikalavimas dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jo padalijimo ir kompensacijos priteisimo, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Patikslinęs priešieškinio reikalavimus, atsakovas siekia, kad už ieškovės iki santuokos sudarymo įsigytą nekilnojamąjį turtą – du žemės sklypus ir statinius, ir santuokos metu pagerintą iš bendrų lėšų, jam būtų priteista 3 564,50 Eur piniginė kompensacija. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

(duomenys neskelbtini) V. L. ir G. L. susituokė (t. 1, b. l. 5). Pažymos patvirtina, kad G. L. ir V. L. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini); 1999 m. gruodžio 29 d. potvarkiu šis butas išnuomotas G. L. šeimai (t. 1, b. l. 6, 15–16, 46). G. L. ir V. L. iš dalies darbingi; G. L. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas netektas darbingumas – 55 proc., V. L. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas netektas darbingumas – 45 proc. (t. 1, b. l. 17–19, 47). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai ir pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad G. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso: 1) 0,1065 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); įsigytas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi, žemės sklypas atliktų kadastrinių matavimų pagrindu suformuotas 2016 m. rugsėjo 16 d.; pirkimo–pardavimo sutartyje daikto vertė nurodyta 3 000 Lt; 2) 0,0803 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais – sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais (kiemo statiniais) – kiemo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); įsigyti (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi, sodo pastato baigtumas – 100 proc.; žemės sklypas kadastrinių matavimų pagrindu suformuotas 2014 m. sausio 20 d.; žemės sklypo su statiniais bendra vertė, nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, – 3 000 Lt (t. 1, b. l. 25–27, 61–64, 66–67). Pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina, kad V. L. gavo šias pajamas: 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėn. po 70,63 Eur netekto darbingumo pensija; 2016 m. sausio–gruodžio mėn. po 72,97 Eur netekto darbingumo pensija; 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. po 78,14 Eur netekto darbingumo pensija; 2017 m. spalio–gruodžio mėn. po 82,53 Eur netekto darbingumo pensija; 2018 m. sausio–gruodžio mėn. po 88,26 Eur netekto darbingumo pensija; 2019 m. sausio–gruodžio mėn. po 94,99 Eur nedarbingumo išmoka; 2020 m. sausio–birželio mėn. po 103,89 Eur netekto darbingumo pensija ir po 183,29 Eur nedarbo išmoka; 2020 m. liepos–rugsėjo mėn. po 103,89 Eur netekto darbingumo pensija ir po 128,67 Eur nedarbo draudimo išmoka; 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais jam išmokėta 228,79 Eur dydžio netekto darbingumo ir nedarbo išmoka; 2021 m. sausio mėnesį jam išmokėta 238,74 Eur dydžio netekto darbingumo ir nedarbo išmoka; 2021 m. vasario mėnesį jam išmokėta 133,76 Eur netekto darbingumo išmoka; 2021 m. kovo–rugsėjo mėnesiais jam kas mėnesį mokėta 116 Eur netekto darbingumo išmoka (t. 1, b. l. 48–49; t. 2, b. l. 97–101). V. L. sąskaitos išrašas patvirtina jo gautas pajamas iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio–2020 m. vasario mėn.: iš viso išmokėta 8 174,61 Eur, t. y. vidutiniškai po 510,91 Eur kas mėnesį (t. 1, b. l. 150). Pažyma patvirtina G. L. mokėtą darbo užmokestį 2010–2015 m.: 2010 m. išmokėta 12 287,66 Lt, 2011 m. – 12 709 Lt, 2012 m. – 14 675,05 Lt, 2013 m. – 14 172,40 Lt, 2014 m. – 14 927,84 Lt; 2015 m. – 4 096,53 Lt (t. 1, b. l. 68). Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. G. L. mokėta netekto darbingumo pensija: 2010 m. sausio–2012 m. rugsėjo 30 d. mokėta po 299,51 Lt kiekvieną mėnesį; 2012 m. spalio–2014 m. rugsėjo 30 d. – po 316,28 Lt kiekvieną mėnesį; 2014 m. spalio mėn. – 394,80 Lt; 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn. – po 322,32 Lt; 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. – po 93,66 Eur; 2015 m. spalio mėn. – 121,88 Lt, 2015 m. lapkričio mėn. – 102,17 Lt, 2015 m. gruodžio mėn. – 99,94 Eur; nuo 2016 m. sausio–gruodžio mėn. kas mėnesį mokėta po 103,24 Eur netekto darbingumo išmoka ir po 91,80 Eur alimentų; 2017 m. sausio–rugsėjo mėn. po 110,52 Eur netekto darbingumo pensija ir po 98,31 Eur alimentų; 2017 m. spalio–2018 m. sausio mėn. – po 124,38 Eur netekto darbingumo ir po 44,40 Eur alimentų; 2018 m. vasario–gruodžio mėn. – po 124,38 Eur netekto darbingumo pensija ir po 44,40 Eur alimentų; 2019 m. sausio–gruodžio mėn. – po 133,88 Eur nedarbingumo pensija ir po 71,69 Eur alimentų; 2020 m. sausio–gruodžio mėn. – po 146,56 Eur netekto darbingumo pensija; 2021 m. sausio–gegužės mėn. – po 160,60 Eur netekto darbingumo pensija ir 423 Eur ligos išmoka (t. 1, b. l. 70–73; t. 2, b. l. 61–68). Pažymos patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kredito sutartimi G. L. suteiktas 10 000 Lt kreditas; (duomenys neskelbtini) sutartimi G. L. suteiktas 2 461,77 Eur kreditas; (duomenys neskelbtini) sutartimi G. L. suteiktas 1 911,49 Eur kreditas; (duomenys neskelbtini) G. L. suteiktas 1 200 Eur kreditas; (duomenys neskelbtini) G. L. suteiktas 3 600 Eur kreditas; įsipareigojimai įvykdyti (t. 1, b. l. 60, 65, 100–101). G. L. 2015 m. sausio 23 d.–2021 m. gegužės 27 d. sąskaitos išrašas patvirtina šias aplinkybes: įplaukos – darbo užmokestis, netekto darbingumo ir ligos išmokos, grąžintas pajamų mokestis bei įnešimai grynais pinigais, paskolų pervedimai; iš šios sąskaitos dengtos paskolos, palūkanos, mokėti delspiniginiai, gyvybės draudimo įmoka, mokėta už telefoninio ryšio paslaugas, pervedinėti pinigai E. M., K. B. (sąskaitos papildymui), būsto nuomai; paskolos grąžinimas ir palūkanos mokėtos iki pat 2021 m. gegužės 27 d. (t. 1, b. l. 102–121). Savitarnos svetainės ignitis duomenys patvirtina, kad G. L. 2020 m. balandžio 28 d. pateikė paraišką dėl elektros energijos, 2020 m. balandžio 29 d. išduotos sąlygos, už paslaugą pateikta išankstinė sąskaita apmokėjimui – 41,62 Eur (t. 2, b. l. 70). Kasos aparato čekis patvirtina, kad 2021 m. liepos 12 d. už elektros prekes sumokėta 359 Eur (atsakovo tvirtinimu įsigytas šaldytuvas) (t. 2, b. l. 71). Garantinė viryklės kortelė patvirtina, kad prekė iš sandėlio paimta 2019 m. balandžio 17 d. (t. 2, b. l. 72–73). Iš garantinės knygelės matyti, kad 2021 m. liepos 12 d. įsigyta viryklė ,,Beko“ (t. 2, b. l. 74–76). Pinigų priėmimo kvitas patvirtina apie sumokėtą išpirkos mokestį – 169,99 Eur; duomenų kas sumokėjo nėra (atsakovo tvirtinimu įsigyta skalbimo mašina) (t. 2, b. l. 77). Sulčiaspaudės ,,Hurom“ naudojimosi instrukcija (atsakovo tvirtinimu įsigyta santuokos metu); duomenų apie mokėjimus nėra (t. 2, b. l. 78–79). Sąskaita patvirtina, kad G. L. 2019 m. gegužės 3 d. įsigijo vėjapjovę už 356 Eur (t. 2, b. l. 80). V. L. sąskaitos išrašai nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 2014 m. gautos pajamos sudaro 3 456 Eur, t. y. vidutiniškai po 288 Eur kas mėnesį; 2015 m. gauta 837,43 Eur per metus, t. y. vidutiniškai po 69,79 Eur kas mėnesį; 2016 m. gauta 975,23 Eur per metus, t. y. vidutiniškai po 81,27 Eur per mėnsį; 2017 m. gauta 950,85 Eur per metus, t. y. vidutiniškai po 79,24 Eur per mėnesį; 2018 m. gauta 2 168,14 Eur, t. y. vidutiniškai po 180,68 Eur per mėnsį; 2019 m. gauta 7 951,31 Eur, t. y. vidutiniškai po 637,61 Eur per mėnesį; 2020 m. gauta 4 702,92 Eur, t. y. 391,91 Eur per mėnesį; 2021 m. gauta 3 458,16 Eur, t. y. vidutiniškai po 288,18 Eur per mėnesį (t. 2, b. l. 93–97). Liudytojas K. C. patvirtino, kad V. L. yra jo draugas, dažnai bendrauja, žino, kad prieš maždaug 12 m. įsigijo sodo sklypą su nameliu, kurį remontavo, pakeitė langus, iškasė šulinį, pastatė tvartelius ožkoms, aptvėrė tvora žemės sklypą, matė, kad viską dirbti padėdavo sūnus M. L., tačiau tiksliai jis negali įvardinti, kas ir kuriais metais buvo tvarkyta. Žino, kad V. L. dirbo (duomenys neskelbtini) pas ūkininkus, turėjo pinigų, tačiau kiek jų uždirbo nežino, iš V. L. suprato, kad uždirbo nemažą sumą. Iš kieno lėšų remontuotas sodo namelis ir aplinka jis nežino, tačiau eidavo pasivaikščioti, matė, kad V. L. ten dirbdavo (t. 2, b. l. 87). Liudytojas M. L. (šalių sūnus) patvirtino, kad maždaug prieš 3–4 m. buvo prie G. L. sodo namelio pristatytas priestatas, taip vadinama, veranda. Ji pastatyta iš medžio karkaso, apkalta lentomis, sudėti šeši langai, įstatytos trejos durys, išbetonuotos grindys, iškaltos plokšte, kieme iškastas šulinys. Jis pagamino name įstatytus medinius laiptus. Jis nežino tiksliai kas ir kiek kainavo, langai, durys įsigyti jau naudoti, todėl galėjo būti tokios kainos, kurias nurodo V. L. Jis prisimena, kad surasdavo, kas parduoda duris ir langus, pasakydavo tėvui V. L. ir jeigu pirkdavo, dažniausiai jis ir parveždavo. Jis prisidėjo darbu prie sodo namelio remonto, už tai pinigų iš tėvų neimdavo, tačiau iš savo lėšų nieko nepirkdavo, jei ką nors nupirkdavo, tėvai atiduodavo jam pinigus, sumokėdavo ir už degalus, jei ką parveždavo. Jis pagamino laiptus, už darbą pinigų neėmė, tačiau už medieną jam sumokėjo tėvai, tačiau iš kieno pinigų nežino. Gali būti, kad laiptai kainavo apie 700 Eur. V. L. dirbdavo prie sodo namelio remonto, kai buvo kasamas šulinys, rūpinosi darbininkais, kuriems buvo kažkiek mokama, jis darbininkams iš savo pinigų nemokėjo. Sodo namelio remontas užtruko apie dvejus metus. Jam nė vienas iš tėvų nėra skolingas kokių nors pinigų dėl sodo namelio remonto (t. 2, b. l. 106). Liudytojas M. I. (šalių žentas) patvirtino, kad jis prisidėjo prie sodo namelio tvarkymo savo darbu, jei reikėdavo ką nors parveždavo, už degalus pinigų neėmė, tačiau pats už nieką nemokėjo. Sodo namelis remontuotas maždaug prieš dvejus metus, tiksliai jau neprisimena. Žino, kad V. L. Lenkijoje pirko vielos segmentų tvorą, už kurią ir sumokėjo V. L., jis pats pinigų nemokėjo, tik parvežė nupirktą tvorą, kiek žino, tvorą statė ir V. L. Jo šeima gyvena kartu su V. L., jų šeima nusipirko elektrinę viryklę ir turėtą dujinę viryklę pakeitė, dujinė viryklė išmesta, jos nėra. Apie sulčiaspaudę nieko nežino, tokio daikto nematė, skalbimo mašina, šaldiklis, šaldytuvas jų bute yra, juos pirko G. L. per pastaruosius šešerius metus, kai jis bute apsigyveno. Žino, kad sodo namelyje yra sena krosnis, iš kur ji, jis nežino, naujos krosnies nematė, nematė jokio hidroforo, nei įdėto į šulinį, nei neįdėto (t. 2, b. l. 107).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Dėl piniginės kompensacijos priteisimo už nekilnojamąjį turtą

Teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.90 straipsnio 1 dalis). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Byloje atsakovo, liudytojų M. A., M. I. parodymais nustatyta, kad ne anksčiau kaip 2018 m. ir ne vėliau kaip iki 2021 m. pavasario, ką pripažino ir ieškovė, ieškovės įsigytame sodo namelyje buvo pristatytas priestas – veranda, įrengti vidaus laiptai, pakeisti langai, durys, atlikti elektros instaliacijos darbai, žemės sklypai dvejose kraštinėse aptverti segmentine tvora, iškastas šulinys. Šie darbai atlikti santuokos metu, nes šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys nustato, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. (STR 1.01.08:2002, 9.5–9.6 punktai). Atsižvelgus į tai spręstina, kad pagal atliktų darbų apimtį ieškovės sodo namelis pagerintas atliekant statinio rekonstrukciją, tačiau rekonstrukcija atlikta santykinai mažoje sodo namelio dalyje, investicijos nebuvo didelės, todėl jos nepakankamos pripažinti, kad tuo buvo iš esmės pagerintas ieškovės asmeninis turtas – sodo namelis, todėl spręstina, ar yra pagrindas priteisti atsakovui piniginę kompensaciją už bendromis lėšomis ir jo darbu pagerintą ieškovės sodo namelį, atliktas investicijas į žemės sklypą.

Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad pristatant verandą buvo įstatyti šeši langai, kuriems išleista 400 Eur, trejos durys, kurios kainavo 220 Eur, įdėti laiptai 700 Eur vertės, sudėtos verandos lubos iš medinių lentų ir plokščių, kurios kainavo 400 Eur, pertvarkyta elektros instaliacija, kuriai išleista 300 Eur, t. y. viso investuota – 2 020 Eur. Iš esmės ieškovė pripažino, kad visi šie darbai atlikti santuokos metu, neigė tik lubų įrengimą, nurodydama, kad jos buvo tvarkomos dar 2013 m., tačiau teismas sprendžia, kad ieškovė dėl lubų suklydo. Šalys ir apklausti liudytojai patvirtino, kad visa veranda buvo pradėta statyti ir pastatyta maždaug prieš 2–4 metus, todėl logiška, kad šiuo laikotarpiu turėjo būti įrenginėjamos ir lubos, nes jos negalėjo būti įrenginėjamos iki verandos pastatymo 2013 m., kaip tvirtina ieškovė. Tikėtina, kad ieškovė tiesiog supainiojo kitus, dar iki santuokos, sodo namelyje atliktus remonto darbus.

Ieškovė, pripažindama atliktų darbų apimtį, neigia, kad jiems buvo išleisti jų šeimos pinigai. Ji tvirtina, kad durys ir langai dovanoti, laiptai, mediena apmokėti sūnaus M. A. lėšomis, tačiau teismas šiais jos parodymais netiki. Liudytojas M. A. patvirtino, kad jis prisidėjo savo darbu prie verandos statybos, už tai pinigų neėmė, tačiau savo lėšų tam nenaudojo – už kurą, medieną, įsigyjamus naudotus langus ir duris mokėjo tėvai, tačiau kuris iš jų neprisiminė, tvirtino, kad mama jam tikrai jokių pinigų neskolinga. Ieškovė tvirtina už šiuos darbus ir daiktus nemokėjusi, atsakovas tvirtina už tai sumokėjęs ir nurodo konkrečias sumas.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pinigų už verandos statybos metu atliktus darbus, įsigytą medieną nemokėjo, M. L. neigia mokėjęs už tai, tačiau tvirtina, kad už įsigytą medieną, dėvėtas duris ir langus buvo mokama, o atsakovas tvirtina už tai sumokėjęs, nurodo konkrečias sumas, aptarto tikimybių pusiausvyros principo kontekste teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad už medžiagas verandos statybai, laiptų pagaminimui, už langus, duris buvo mokama iš šalių bendrų pinigų ir pripažįsta šią aplinkybę įrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

Atsakovas taip pat nurodo, kad dėl šulinio įrengimo, už kurį sumokėta 420 Eur bei dviejų ieškovės žemės sklypo kraštinių (maždaug 64 m x 27 m) aptvėrimo vielos segmento tvora, kuri kainavo 900 Eur, taip pat pagerintas ieškovės nekilnojamasis turtas. Ieškovė pripažįsta faktą, kad tvora buvo nupirkta ir ja apvertos dvi jos žemės sklypo kraštinės, taip pat iškastas šulinys, kuriam panaudoti atsakovo ieškinyje nurodyti šulinio žiedai, bet tvirtina, kad tvorą ir šulinio žiedus nupirko M. I. iš savo lėšų. Liudytojas M. I. šį faktą paneigė, patvirtino, kad tvorą pirko V. L., jis tik savo transportu ją parvežė iš Lenkijos, šulinio žiedų taip pat jis nepirko, tik prisidėjo prie šulinio iškasimo. Tai leidžia teismui pripažinti įrodytu, kad V. L. sumokėjo 1 320 Eur už šuliniui skirtus žiedus bei vielos segmento tvorą.

Atsakovas reiškia reikalavimą ir dėl kompensacijos įvedant elektrą verandoje (kabelis, įvadinė dėžė, pajungimo mokestis), kuriai išleista 300 Eur, bei dėl 1 150 Eur (2 x 575 Eur), sumokėtų už ieškovės iki santuokos įsigytų žemės sklypų kadastrinius matavimus. Ieškovė pripažįsta atsakovo nurodytą aplinkybę, kad pastačius verandą, joje buvo įvesta elektra, pastatytas trifazis automatinis jungiklis, taip pat, kad vieno iš žemės sklypų kadastriniai matavimai baigti ir dalis pinigų už atliktus kadastrinius matavimus sumokėta 2016 m., tačiau tvirtina, kad šios išlaidos dengtos ne iš bendrų sutuoktinių lėšų, o iš jos asmeninių lėšų, t. y. gautos neįgalumo pensijos, ką patvirtina jos sąskaitos išrašas, tačiau teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Socialinio draudimo netekto darbingumo pensija – socialinio draudimo pensija, skiriama asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas darbingumo lygis ir kuris turi šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą netekto darbingumo pensijai gauti (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 17 punktas). Taigi netekto darbingumo pensija yra išmoka, prilyginama darbo užmokesčiui, todėl aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste ji yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir negali būti laikoma asmenine G. L. nuosavybe remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Sugretinus duomenis apie sutarties prijungimo sąlygas ir G. L. atliktus mokėjimus (t. 1, b. l. 114; t. 2, b. l. 70) matyti, kad 41,62 Eur už elektros pajungimo paslaugą sumokėta 2020 m. gegužės 3 d., t. y. šalių santuokos metu, kai, pagal ieškovės tvirtinimą, buvo baigtas elektros sutvarkymas pastatytoje verandoje. Nors ieškovė nurodo, kad paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2020 m. gruodžio 9 d. ir nors šis faktas teisinės reikšmės nekeičia, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 9 d. atlikta mokėjimo suma – 34,90 Eur (t. 1, b. l. 117) nesutampa su sąskaitoje nurodytą 41,62 Eur suma, be to, mokėjimo paskirtyje nurodytas ne prijungimo paslaugos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kaip kad nurodyta 2020 m. gegužės 3 d. mokėjimo pavedime.

Iš šalių paaiškinimų ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų bei pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyto ieškovės žemės sklypo (su statiniais) kadastriniai matavimai jau įregistruoti 2014 m. sausio 20 d., t. y. iki šalių santuokos. Atsižvelgus į tai, atsakovo reikalavimas priteisti 575 Eur (1 150 Eur/2) už šio žemės sklypo kadastrinius matavimus nepagrįstas, nes jie atlikti iš asmeninių G. L. lėšų. Antrojo žemės sklypo, įsigyto (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai įregistruoti remiantis 2016 m. rugsėjo 16 d. suformuota kadastro duomenų byla ir 2016 m. spalio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu, t. y. šalių santuokos metu, iš bendrų santuokos metu įgytų lėšų.

Įvertinus aptartus argumentus, tai, kad ieškovės gauta netekto darbingumo pensija nėra asmeninis jos turtas, o elektros pertvarkymo darbai ir vieno žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti santuokos metu, teismas pripažįsta įrodytu, kad 300 Eur įvedant elektrą ir 575 Eur už didžiojo žemės sklypo kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini), iš viso 875 Eur, sumokėti iš bendrų šalių santuokoje įgytų lėšų.

Atsakovas tvirtina, kad 80 Eur panaudota tvarteliams, skirtiems naminiams paukščiams, ožkoms ir triušiams. Ieškovė nurodo, kad šie tvarteliai pastatyti iki santuokos. Nors liudytojas K. C. nurodė, kad šie tvarteliai yra, kad prie jų statymo prisidėjo V. L., tačiau jis negalėjo nurodyti, kada jie buvo pastatyti. Kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie tvarteliai buvo pastatyti po (duomenys neskelbtini) atsakovas nepateikė, sodo namelį ieškovė įsigijo dar (duomenys neskelbtini), ėmė paskolas sodo pastatui tvarkyti pagal savo poreikius, todėl labiau tikėtina, kad šie tvarteliai buvo pastatyti iki šalių santuokos. Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad šios išlaidos tvarteliams statyti buvo santuokos metu iš bendrų sutuotinių lėšų.

Atsakovas siekia, kad į jam priteistiną piniginę kompensaciją už pagerintą ieškovės nekilnojamąjį turtą būtų įskaičiuoti ir 2 558,99 Eur, už kuriuos santuokos metu įsigyti įvairūs daiktai – šaldiklis, viryklės, šaldytuvai, vėjapjovė ir pan. Šie daiktai pagal prigimtį yra kilnojamieji daiktai (CK 4.2 straipsnio 3 dalis), jie nėra fiziškai pritvirtinti ar kitaip prijungti prie nekilnojamojo daikto taip, kad būtų praradę savo individualius požymius, todėl negali būti laikomi nekilnojamojo turto dalimi (CK 4.2 straipsnio 4–5 dalis) ir todėl jiems išleistos lėšos negali būti įskaičiuojamos į piniginę kompensaciją už pagerintą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgus į tai, teismas pripažįsta, kad dėl šios dalies atsakovo reikalavimas nepagrįstas, detaliau dėl jo teismas pasisakys žemiau.

Ieškovė tvirtina, kad atsakovas nei darbu nei lėšomis negalėjo prisidėti prie jos nekilnojamojo turto pagerinimo, nes girtuokliavo, niekur nedirbo ir neturėjo pinigų, visiškai buvo jos išlaikomas, tačiau šie jos paaiškinimai paneigti byloje esančiais įrodymais.

Liudytojai M. I., M. L. ir K. C. patvirtino, kad V. L. dirbo prie verandos statybos, rūpinosi darbininkų šuliniui kasti atvežimu, suveždavo ir įsigydavo medieną, pasirūpindavo jos išpjovimu ir prisidėjo prie visų darbų. Pati ieškovė pripažino, kad antrą kartą santuoką su atsakovu ir įregistravo dėl to, kad kitaip atsakovas nesutiko dirbti jos įsigytame sodo sklype bei prisidėti prie sodo statinio remonto. Aukščiau aptartos pažymos apie atsakovo gautas pajamas ir sąskaitos išrašai patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu jis gavo nuolatines pajamas, iš liudytojo K. C. parodymų matyti, kad V. L. uždarbiavo ir pas ūkininkus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl turėjo ir papildomų, neapskaitytų pajamų, kurias galėjo investuoti.

Įvertinęs aukščiau aptartus argumentus, teismas sprendžia, kad atsakovas įrodė, kad santuokos su ieškove metu iš jų bendrų santuokos metu įgytų lėšų ieškovės nekilnojamasis turtas (žemės sklypai ir sodo statinys) buvo pagrintas 4 215 Eur (verandos statyba 2 020 Eur, 420 Eur šulinys, 900 Eur tvora, 575 Eur išlaidos kadastriniams matavimams, 300 Eur elektros įvedimas).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), ši prezumcija nepaneigta, todėl ½ dalis šių išlaidų – 2 107,50 Eur (4 215 Eur/2) priteistina atsakovui kaip piniginė kompensacija už bendras, bet ne esmines, šalių investicijas į asmeninį ieškovės turtą (CK 3.98 straipsnio 1 dalis).

II. Dėl kompensacijos už kilnojamuosius daiktus

Kasacinėje praktikoje nuosekliai formuojama taisyklė, jog nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą. Ieškinyje suformuluoti ieškovo reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo proceso veiklos ribas, t. y. teismas gauna informaciją apie bylos įrodinėjimo dalyką, ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir ieškovo reikalavimą bei jo pagrindimą.

Kaip minėta aukščiau, atsakovas, prašydamas piniginės kompensacijos už pagerintą nekilnojamąjį ieškovės turtą, siekia ir kompensacijos už santuokos metu įsigytus kilnojamuosius daiktus, kurie nėra nekilnojamojo turto dalis. Vertinant jo reikalavimą nustatytų aplinkybių kontekste, teismas šį atsakovo reikalavimą kvalifikuoja kaip reikalavimą padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą pagal CK 3.116 straipsnį.

Pagal CK 3.59 straipsnį, nustatantį klausimus, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu, teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Remiantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.

Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo (vieno sutuoktinio prašymu, abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės), privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas.

Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta 2022 m. vasario 7 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu (t. 1, b. l. 156–164), kuriuo, be kita ko, padalytas šalių bendras turtas. Pagal jį, atsakovui atiteko automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi, byloje pareikštu patikslintu priešieškiniu atsakovas prašo padalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – kietu kuru kūrenamą krosnį 110 Eur vertės, hidroforą 210 Eur vertės, šaldymo dėžę ,,Elektrolux“ 359 Eur vertės, dujinę viryklę 260 Eur vertės, elektrinę viryklę 320 Eur vertės, skalbimo mašiną ,,Beko“ 169,99 Eur vertės, sulčiaspaudę ,,Horom“ 300 Eur vertės, šaldytuvą ,,Elektrolux“ 350 Eur vertės, šaldytuvą ,,Indesit“ 340 Eur vertės, vėjapjovę 320 Eur vertės, benzininį plūklą 90 Eur vertės, vėjapjovę (trimerį) 80 Eur vertės, t. y. 2 908,99 Eur vertės turtą (priešieškinyje nurodyta suma – 2 558,99 Eur, tačiau teismas sprendžia, kad tai aritmetinė klaida).

Taigi viena vertus, kasacinio teismo praktikoje dėl galimybės kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje reikšti savarankišką reikalavimą, susijusį su santuokos metu įgytu turtu, yra išaiškinta, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 22, 26 punktai).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybėspadalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 28 punktą).

Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 12 punktą).

Šiame kontekste pažymėtina, kad nors šalių turtas padalintas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu, tačiau ginčas dėl piniginės kompensacijos už ieškovei priklausančio turto pagerinimą dar neišspręstas, atsakovas nurodo nesusipratęs reikalavimo dėl kilnojamojo turto pareikšti anksčiau, teisingumas negali būti vykdomas formaliai, o šalims priklausantis turtas turi būti padalintas, todėl teismas sprendžia, kad šis atsakovo reikalavimas taip pat turi būti išspręstas šioje byloje. Priešingas teisės normų aiškinimas paneigtų teisingumo principą.

Taigi atsakovas tvirtina, kad šalys santuokoje įgijo kietu kuru kūrenamą krosnį 110 Eur vertės, hidroforą 210 Eur vertės, šaldymo dėžę ,,Elektrolux“ 359 Eur vertės, dujinę viryklę 260 Eur vertės, elektrinę viryklę 320 Eur vertės, skalbimo mašiną ,,Beko“ 169,99 Eur vertės, sulčiaspaudę ,,Horom“ 300 Eur vertės, šaldytuvą ,,Elektrolux“ 350 Eur vertės, šaldytuvą ,,Indesit“ 340 Eur vertės, vėjapjovę 320 Eur vertės, benzininį plūklą 90 Eur vertės, vėjapjovę (trimerį) 80 Eur vertės.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 37 punktas; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

Ieškovė neigia, kad atsakovo nurodomas turtas yra įgytas jų santuokos metu iš bendrų lėšų, tvirtina, kad krosnis buvo įsigyjant sodo namelį, kitos krosnies neturi, kad nėra hidroforo nei pastatyto šulinyje, nei kažkur padėto, sulčiaspaudės niekada neturėjo, sulčiaspaudės ,,Horom“ instrukcija galėjo būti paimta iš dukros šeimos, su kuria kartu gyvena atsakovas. Apklaustas liudytojas M. I. dėl šių daiktų patvirtino ieškovės parodymus, nurodė, kad tokių daiktų nėra matęs, netgi nėra matęs ir atsakovo minimos sulčiaspaudės. Kitų įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie šių daiktų, kaip bendro šalių turto, buvimą, byloje nėra. Atsižvelgus į tai spręstina, kad atsakovas neįrodė, kad jie su ieškove santuokoje įgijo šiuos daiktus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė tvirtina, kad bute turėtą seną dujinė virklę pakeitė nauja elektrine virykle šalių santuokos metu, tačiau už elektrinę viryklę sumokėjo dukros šeima. Liudytojas M. I. patvirtino, kad tai jo šeima nusipirko naują elektrinę viryklę ir pasistatė ieškovės nuomojamame bute, o buvusią sena dujinę viryklę išmetė. Atsižvelgus į tai, pripažintina įrodytu, kad elektrinė viryklė yra M. I. šeimos turtas, dujinė viryklė neišlikusi, todėl atsakovo reikalavimas dėl dujinės ir elektrinės viryklių padalinimo negali būti tenkinamas.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad santuokos metu iš bendrų lėšų su ieškove įgijo šaldytuvą ,,Indesit“ 340 Eur vertės, benzininį plūklą 90 Eur vertės, vėjapjovę (trimerį) 80 Eur vertės, taigi, neįrodė, kad šis turtas egzistuoja (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė tvirtina, kad šaldytuvas ,,Elektrolux“, šaldymo dėžė, skalbimo mašina yra dukros daiktai, o vėjapjovė yra įsigyta prieš daug metų ir yra sugedusi. Apklaustas liudytojas M. I. nurodė, kad jo šeima tikrai naudojasi šaldikliu, šaldytuvu ir skalbimo mašina, kurie yra ieškovės daiktai. Nurodė ir tai, kad jo šeima šiame bute gyvena šešerius metus ir šie daiktai atsirado per šiuos metus, taigi 2016–2022 m. laikotarpyje, t. y. šalių santuokos metu. Liudytojas M. I. patvirtino ir tai, kad ieškovės sode jis padeda pjauti veją. Atsakovas pateikė šaldiklio, skalbimo mašinos bei vėjapjovės įsigijimo dokumentus, kurie patvirtina, kad šaldymo dėžė įsigyta 2021 m. liepos 12 d., skalbimo mašina 2019 m. balandžio 11 d., o vėjapjovė – 2019 m. lapkričio 4 d. (t. 2, b. l. 71, 77, 80), taigi daiktai įsigyti šalių santuokos metu, o ne prieš daugelį metų, kaip nurodė ieškovė. Visi šie įrodymai patvirtina, kad šis 1 198,99 Eur vertės turtas – šaldymo dėžė ,,Elektrolux“ 359 Eur vertės, skalbimo mašina ,,Beko“ 169,99 Eur vertės, šaldytuvas ,,Elektrolux“ 350 Eur vertės, vėjapjovė 320 Eur vertės, šalių įsigytas santuokos metu, todėl turi būti padalintas.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Atsižvelgus į tai, kad vėjapjovę naudoja ieškovė prižiūrėti sodo sklypą, o šaldikliu, šaldytuvu ir skalbimo mašina naudojasi ieškovės dukros šeima, kuri ieškovės leidimu nuolat gyvena jos nuomojamame bute, šis turtas paliktinas ieškovei, o atsakovui priteistina 599,50 Eur piniginė kompensacija (1 198,99 Eur/2).

III. Dėl procesinės bylos baigties

Įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus, atsakovo priešieškinys tenkintinas dalinai ir jam priteistina: 1) 2 107,50 Eur piniginė kompensacija už santuokoje bendromis – 4 215 Eur lėšomis pagerintą ieškovės nekilnojamąjį turtą; 2) padalinus santuokoje įgytą 1 198,99 Eur vertės kilnojamąjį turtą – šaldymo dėžę ,,Elektrolux“ 359 Eur vertės, skalbimo mašiną ,,Beko“ 169,99 Eur vertės, šaldytuvą ,,Elektrolux“ 350 Eur vertės, vėjapjovę 320 Eur vertės, atsakovui priteistina ir 599,50 Eur piniginė kompensacija už šį turtą. Taigi iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 2 707 Eur piniginė kompensacija.

IV. Dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 620 Eur: 120 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitas (t. 1, b. l. 4), 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina pinigų priėmimo kvitai (t. 1, b. l. 80–81; t. 2, b. l. 14, 35–36).

Atsakovas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, jis 2021 m. rugsėjo 30 d., 2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. birželio 10 d. sprendimais visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (t. 1, b. l. 57; t. 2, b. l. 6, 52–53).

Išlaidos ieškovės advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovės atstovas surašė ieškinį, atsiliepimus į priešieškinį, apeliacinį skundą bei priešieškinį, atstovavo penkiuose teismo posėdžiuose, kurie truko 10 val., neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jos prašomu būdu padalintas turtas), todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 620 Eur priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovo nuspręsta priteisti 1 620 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės nuspręsta priteisti 2 707 Eur piniginę kompensaciją. Šiuos mokėjimus tarpusavyje įskaičius, iš ieškovės atsakovui priteistini 1 087 Eur.

V. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė išlaidų: 1) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 16,41 Eur; 2) 308 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas: 111 Eur už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės (pareikštas 2021 m. spalio 18 d., kai kainų indekso koeficientas 110,5) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis), 107 Eur už turtinį reikalavimą priteisti 3 564,50 Eur (patikslinus ieškinį) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei 90 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ginčijant nepatenkintą turtinį reikalavimą priteisti 3 000 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis); 3) 1 235,28 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui du kartus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (536,61 Eur ir 488,67 Eur) ir surašant apeliacinį skundą (210 Eur) (t. 1, b. l. 145–148; t. 2, b. l. 20–23, 102–104).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomas iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 16,41 Eur, turėtų būti priteistos iš atsakovo, tačiau jis nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Dėl valstybės išlaidų atsakovui pareiškiant priešieškinį: 1) atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, už kurį turėjo būti sumokėtas 111 Eur žyminis mokestis, nepatenkintas, todėl šias išlaidas turėtų dengti atsakovas; kadangi jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl šios išlaidos nepriteistinos; 2) atsakovo apeliacinis skundas patenkintas visiškai, todėl už jį mokėtinas žyminis mokestis – 90 Eur, turi būti priteistas iš ieškovės; atsakovas reiškė turtinį reikalavimą dėl 3 564,50 Eur priteisimo iš atsakovės, už jį mokėtinas žyminis mokestis – 107 Eur, teismas priteisė atsakovui – 2 707 Eur piniginę kompensaciją, t. y. jo priešieškinys patenkintas 76 proc. (2 707 Eur x 100/3 564,50 Eur); aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, 76 proc. šių išlaidų, – 81,32 Eur (107 Eur x 76 proc.) turi dengti ieškovė ir 24 proc. – 25,68 Eur (107 Eur x 22 proc.), – atsakovas; atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, todėl jos iš jo nepriteistinos; taigi iš ieškovės priteistina suapvalinta suma – 171 Eur (nuo 171,32 Eur) šių išlaidų valstybei (90 Eur ir 81,32 Eur).

Kaip minėta aukščiau, atsakovo priešieškinys dėl piniginės kompensacijos priteisimo patenkintas 76 proc., todėl 938,81 Eur šių bylinėjimosi išlaidų (1 235,28 Eur x 76 proc.) priteistina iš atsakovės, o 24 proc. – 296,47 Eur (1 235,28 Eur x 24 proc.) šių išlaidų nepriteistina, nes atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 087 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt septynių eurų) piniginę kompensaciją V. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje jo priešieškinį atmesti.

Priteisti iš G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 171 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų valstybei (žyminis mokestis), jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekci­jai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k.188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medici­nos bankas, įmokos kodas – 5660, bei 938,81 Eur (devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 81 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei (antrinės teisinės pagalbos išlaidos), jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekci­jai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k.188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medici­nos bankas, įmokos kodas – 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.