- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-1355-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14983-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“
- Trečiasis asmuo
- V. V., J. V., V. M., A. M., L. M.
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2021 pagal ieškovo K. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“, tretiesiems asmenims V. V., J. V., V. M., A. M., L. M. dėl balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. P. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas:
1) pripažinti negaliojančiu atsakovės 2019 m. lapkričio 8 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. BAL-013528 dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų priimto sprendimo;
2) atleisti ieškovą nuo 2 210,86 Eur dydžio finansinės prievolės atsakovei UAB „Mano būstas Kaunas“ pagal atsakovės 2019 m. lapkričio 8 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. BAL-013528, kuri kildinama iš MB „Architektūros cechas“ 2020 m. balandžio 21 d. sąskaitos faktūros Nr. 20-04-21/01 už paslaugą, vykdymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad jis ir tretieji asmenys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo namas), patalpų savininkai. Atsakovė yra šio namo administratorė. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 18 d. sužinojo, kad 2019 m. lapkričio 8 d. buvo organizuotas namo gyventojų susirinkimas, tačiau jokio kvietimo iš atsakovės negavo. 2020 m. birželio mėnesį gavęs atsakovės sąskaitą už 2020 m. gegužės mėnesį, ieškovas sužinojo apie jam tenkančias apmokėti išsimokėtinai išlaidas už ginčo namo darbus. Ieškovo nuomone, namo gyventojų balsavimas buvo vykdomas neteisėtai, neinformavus ieškovo apie susirinkimo datą, vietą ir darbotvarkę, nesuteikus ieškovui teisės iš anksto susipažinti su siūlomais darbotvarkės klausimais ir su tuo susijusiais dokumentais, ieškovo balsas nebuvo skaičiuojamas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Mano būstas Kaunas“ prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas praleido CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, kuris sietinas ne tik su ieškovo sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą, bet ir su faktiniu ginčijamo protokolo priėmimo momentu. Gyventojų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas per 5 dienas nuo jo priėmimo dienos buvo pakabintas namo laiptinėje, matomoje vietoje, į gyventojų pašto dėžutes buvo išmėtyti pranešimai, todėl ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2019 m. lapkričio 9 d., t. y. sekančios dienos po ginčijamo protokolo priėmimo. Ieškinys pareikštas tik 2020 m. spalio 12 d., t. y. ieškinio senatis praleista beveik dvigubai.
4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį tretieji asmenys V. V., J. V., V. M., A. M., L. M. prašo ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo K. P. tretiesiems asmenims V. V. ir V. M. po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 26,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas buvo priimtas nesušaukus susirinkimo, bet taikant kitą sprendimo priėmimo būdą – balsavimą raštu. Įstatymuose numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet pareiškus jiems apie savo sprendimą raštu. Balsavimams raštu taikomi CK 4.85 straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai, o balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 4.85 straipsnio 4, 5, 7 dalys). Balsavimo raštu tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 (su pakeitimais) patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Aprašas numato, kad: balsavimą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, savivaldybė, arba 1/4 patalpų savininkų CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju.
7. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju į bylą nepateikta rašytinių ar kitų objektyvių įrodymų apie biuletenio įteikimą ieškovui bent vienu iš Apraše nurodytų būdų. Ieškovas nurodė, kad biuletenio ir kitų dokumentų negavo, atsakovės atstovas teigė, kad visi balsavimo dokumentai ieškovui buvo paliekami jo pašto dėžutėje. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas, kuris savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ginčo name, gyvena užsienyje ir atsakovei nėra nurodęs savo elektroninio pašto adreso ar informavęs ją apie savo įgaliotą asmenį R. P. ir jos turimus įgaliojimus. Į bylą įtraukti tretieji asmenys patvirtino, kad 2019 m. lapkričio mėnesį atsakovė inicijavo balsavimą raštu ir dauguma ginčo namo savininkų preliminariai pritarė ginčo namo atnaujinimo ir modernizavimo idėjai. Išskyrus ieškovą, visi kiti ginčo namo savininkai – šios bylos tretieji asmenys – užpildė ir pasirašė jiems pateiktus balsavimo raštu biuletenius, kuriuos trečiasis asmuo A. M. asmeniškai nunešė atsakovei ir jam dalyvaujant buvo surašytas ginčijamas balsavimo raštu biuletenis.
8. Ginčijamo protokolo 4 punkte nurodyta, kad iš 5 biuletenių vienas nebuvo gautas. Teismas atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus ieškovo argumentus, kad buvo įteikti (išsiųsti) ne 5, bet 4 biuleteniai, pažymėdamas, kad biuletenio negavimas nesuponuoja išvados, kad biuletenis ir kiti dokumentai nebuvo teikiami ieškovui per jo pašto dėžutę. Kadangi ieškovo butas yra nuomojamas, tai ieškovui adresuoti dokumentai galėjo patekti kitiems asmenims, kurie jų ieškovui ar jo įgaliotam asmeniui neperdavė. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, kodėl atsakovė galėjo būti suinteresuota neinformuoti apie vykdomą balsavimą raštu tik vieną ieškovą, kai kiti gyventojai dėl to jokių pretenzijų nepareiškė.
9. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad pripažinti negaliojančiu ginčijamą 2019 m. lapkričio 8 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. BAL-013528 nėra pagrindo, kadangi į bylą nebuvo pateikta įrodymų, jog atsakovė savo funkcijas dėl balsavimo organizavimo vykdė nesąžiningai ir priešingai ieškovo interesams. Be to, kaip nurodė teismas, tretieji asmenys patvirtino, kad ginčo namo atnaujinimo ir modernizavimo klausimas su namo butų ir kitų patalpų bendraturčiais buvo sprendžiamas nuo 2018 metų, o ginčo balsavimas vyko 2019 metų pabaigoje (lapkričio mėnesį), todėl per šį laiką ieškovas, kaip atsakingas ir pareigingas buto savininkas, turėjo galimybę pats ar per įgaliotą asmenį sužinoti apie namo priežiūros poreikius iš kitų kaimynų ar namo administratorės ir dalyvauti šių klausimų sprendime.
10. Teismas nurodė, kad šiuo atveju dėl ieškovo įvardintų finansinių prievolių atsakovei yra priimtas ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, todėl ieškovas turi įstatyminę prievolę jį vykdyti, o atleisti ieškovą nuo mokėjimų nėra teisinio pagrindo, nes ši prievolė atsirado ne dėl atsakovės veiksmų, bet butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimo pagrindu (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 4 dalis, 4.86 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas K. P. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Byloje nėra ginčo ir atsakovė neįrodinėjo, kad nei atsakovės interneto svetainėje, nei namo savininkams gerai prieinamoje vietoje (lentoje), nei į ieškovo pašto dėžutę jam nebuvo įdėtas pranešimas apie šaukiamą susirinkimą ir nepateiktas balsavimo raštu biuletenis nei priimto ginčijamo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo/protokolo kopija. Nors atsakovė teigė, kad balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolas per 5 dienas nuo jo priėmimo dienos buvo pakabintas namo laiptinės matomoje vietoje, kad į gyventojų pašto dėžutes buvo išmėtyti pranešimai, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taigi, atsakovė nei pagrindė, nei įrodė nurodytų aplinkybių, nors tokia įrodinėjimo našta teko būtent atsakovei, o ne ieškovui.
11.2. Teismas 2021 m. balandžio 1 d. posėdžio metu nepagrįstai atmetė ieškovo atstovo prašymą apklausti ieškovo mamą R. P., kaip notarine tvarka įgaliotą ieškovo asmenį atstovauti jį visuose ginčo santykiuose, t. y. dalyvauti namo patalpų savininkų susirinkimuose. Teismas žodžiu nurodė, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą.
11.3. Byla buvo išnagrinėta neišsamiai, pažeidžiant ieškovo teises ir teisėtus interesus, CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, neleidžiant ieškovui pasinaudoti CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu bei CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu. Pažeidus šiuos principus ir neteikus proceso šalims vienodos informacijos, buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą ir nešališką teismą.
Šalies argumentai
11.4. Atsakovė buvo iškėlusi klausimą, kada ieškovas sužinojo apie ginčo sprendimą, prašydama taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį ir įrodinėdama, kad apie ginčo sprendimą ieškovas turėjo sužinoti dar 2019 metais, nors pradinį ieškinį jis pateikė tik 2020 m. rugsėjo 18 d. Ieškovas nurodė, kad ginčo sprendimą per savo atstovą gavo iš atsakovės tik 2020 m. rugpjūčio 18d., o apie ginčo skolą sužinojo iš pirmosios atsakovė sąskaitos už 2020 m. gegužės mėn. buto paslaugas, įskaitant išlaidas ginčo namo projektavimo paslaugoms, kurią gavo 2020 m. birželio pabaigoje. Tai rodo, kad atsakovas per įgaliotinę R. P. tinkamai ir nuolat gaudavo visus kitus atsakovės pranešimus ir sąskaitas. Bet kuriuo atveju, teismas atsakovės prašymo dėl senaties termino (ne)taikymo nesprendė, t. y. faktiškai atmetė atsakovės argumentus, o atsakovė šios sprendimo dalies neskundė.
11.5. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista iš jo tretiesiems asmenims jų turėtos teisinės pagalbos išlaidos, nes tretieji asmenys palaikė ieškovo reikalavimus.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Mano būstas Kaunas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Nagrinėjamu atveju 2019 m. lapkričio 8 d. balsavimas, kurio pagrindu buvo sudarytas balsavimo raštu balsu skaičiavimo komisijos protokolas Nr. BAL-013528, buvo vykdomas raštu. Ieškovo siekis įtakoti gyventojų sprendimą ir manipuliuoti gyventojų valia prieštarauja gyventojų priimamų sprendimų pagrindiniam principui, jog sprendimai yra priimami laisva gyventojų valia.
12.2. Sprendime teismas konstatavo, jog byloje nėra keliamas ginčas dėl to, kad ieškovas, kuris savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ginčo name, gyvena užsienyje, atsakovei nėra pateikęs kito siunčiamai korespondencijai adreso, taip pat nėra nurodęs elektroninio pašto adreso, telefono numerio, taip pat kad yra paskirtas įgaliotas asmuo R. P., kuri turi visus įgaliojimus priimti sprendimus, susijusius su ieškovo nuosavybe valdomu butu. Todėl šiuo atveju atsakovė turėjo tik vienintelę galimybę informuoti ieškovą apie vykdomą balsavimą – balsavimo raštu biuletenį įmesti į ieškovo pašto dėžutę.
12.3. Atsakovė, organizuodama gyventojų balsavimą raštu nefiksuoja biuletenių įteikimo fakto, jų nefilmuoja, nefotografuoja bei nerenka kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Todėl šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į teismo sprendime konstatuotą aplinkybę, jog visi ginčo namo savininkai – šios bylos tretieji asmenys – užpildė ir pasirašė jiems pateiktus balsavimo raštu biuletenius, išskyrus vieną savininką – ieškovą. Byloje nėra nustatytos jokios aplinkybės ir nepateikta jokių argumentų, kurie leistų daryti prielaidą, jog atsakovė siekė ir buvo suinteresuota, kad ieškovas negautų ginčijamos informacijos apie balsavimą raštu.
12.4. Teismo sprendimas ir pateikti jo motyvai visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje ne kartą konstatuota, kad nors tokia netinkama išreikšta butų savininkų valia nevisiškai atitinka Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo reikalavimus, tačiau tai neturi esminės reikšmės ir nepaneigia savininkų aiškiai išreikštos valios dėl bendro naudojimo objektų valdymo būdo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis). Atsakovė apeliacinės instancijos teismo neprašo taikyti ieškinio senatį, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.).
14. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas K. P. yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. 2 savininkas ir namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ yra šio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė.
15. Ginčijamame 2019 m. lapkričio 8 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. BAL-013528 nurodyta, kad posėdyje, kuris įvyko 2019 m. lapkričio 8 d., buvo siekiama išsiaiškinti, ar namo gyventojai pritaria, kad namo bendrasavininkų lėšomis būtų parengtas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), namo stogo, fasadų (visų sienų) tvarkybos/paprastojo remonto darbų projektas. Šio protokolo 4 punkte nurodyta, kad įteikti (išsiųsti) 5 biuleteniai, gauti užpildyti 4 biuleteniai, kurie visi yra galiojantys, pritarė – 4, nepritarė – 0, nepareiškė nuomonės – 1. Priimtas sprendimas: pritarti, kad (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkų lėšomis būtų parengtas namo stogo, fasadų (visų sienų) tvarkybos/paprastojo remonto darbų projektas; projekto kaina – 8 712 Eur su PVM; 1 m² gyvenamojo ploto tenkanti suma – 36,35 Eur; darbus vykdys – MB „Architektūros cechas“; UAB „Mano Būstas Kaunas“ įgaliojama parengti bei suderinti projektą.
16. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu, kadangi, anot apelianto, jam buvo užkirsta galimybė balsuoti, atsakovė neįrodė, jog apie priimtą ginčijamą protokolą apeliantas buvo tinkamai informuotas, todėl ginčijamas protokolas yra neteisėtas ir pažeidžia jo, kaip bendraturčio teises.
17. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2018).
18. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai (CK 4.85 straipsnio 4, 5, 7 dalys). Balsavimo raštu tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše (toliau – Aprašas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015).
19. Šio aprašo (redakcija nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. TAR, 2018, Nr. 2018-14935) 5 punkte nurodyta, kad organizatorius, vadovaudamasis jo veiklą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis, priima sprendimą organizuoti balsavimą, parengia patalpų savininkams pranešimą apie rengiamą balsavimą ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios skelbia jį savo interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir namo laiptinėse ar kitose patalpų savininkams gerai prieinamose bendrojo naudojimo patalpose įrengtose skelbimų lentose, patalpos savininko nurodytu pašto ar el. pašto adresu, ar kitu su patalpos savininku raštu sutartu būdu, parengia patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad biuletenis parengiamas pagal aprašo 1 priedo reikalavimus ir ne vėliau kaip iki balsavimo pradžios datos patalpų savininkui įteikiamas vienu iš šių būdų: 7.1. asmeniškai pasirašant biuletenių išdavimo lape, kuriame turi būti patalpos savininko vardas, pavardė, parašas, pasirašymo data; 7.2. išsiunčiant registruotu laišku (jeigu organizatoriui žinoma patalpos savininko nuolatinio buvimo vieta); 7.3. įdedant į patalpos savininko pašto dėžutę (toliau – pašto dėžutė) kartu su einamojo mėnesio mokėjimo už suteiktas paslaugas pranešimu, jame pažymint apie pridedamą biuletenį; 7.4. įdedant į pašto dėžutę ir apie biuletenio įteikimą surašant aktą, kuriame turi būti patalpos savininko vardas, pavardė, patalpos adresas, įdėjimo į pašto dėžutę data. Aktą pasirašo organizatorius ar jo įgaliotas atstovas ir ne mažiau kaip du patalpų savininkai; 7.5. kitu su patalpos savininku raštu sutartu būdu.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas nuo 2011 m. lapkričio 8 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad apeliantas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu faktiškai negyva, nes yra išvykęs į užsienį, o butas yra nuomojamas kitiems asmenims. Apeliantas 2019 m. vasario 8 d. yra išdavęs įgaliojimą R. P., suteikdamas jai teisę atstovauti ieškovą visose institucijose ir privačiose įstaigose, kurios gyvenamoji vieta nesutampa su apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, į bylą nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovė, kaip namo administratorė, buvo informuota apie apelianto kitą gyvenamąją vietą, apie jo įgaliotą asmenį R. P., apie apelianto elektroninį paštą ir kitas galimas susisiekimo su juo priemones. Nors atsakovė nepateikė teismui akto, įforminto Aprašo 7.4 punkte nustatyta tvarka, tačiau tai nepaneigia kitos byloje nustatytos aplinkybės, jog namo administratorius balsavimo raštu biuletenius įteikė visiems kitiems butų savininkams.
21. Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Sprendimą rengti namo remonto projektą išreiškė daugumos butų ir kitų patalpų savininkai (keturi iš penkių), todėl toks savininkų sprendimas atitinka CK 4.85 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nors byloje nėra rašytinių įrodymų apie balsavimo raštu biuletenio įteikimą Apraše nustatytu būdu, tačiau tai neturi esminės reikšmės ir nepaneigia savininkų aiškiai išreikštos valios dėl namo remonto projekto rengimo. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad šiuo metu tretieji asmenys palaiko ieškovo reikalavimus, balsavimo raštu rezultatams teisinės reikšmės neturi ir neleidžia šiuos balsavimo rezultatus vertinti kitaip, nes nė vienas iš butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl ginčo namo remonto projekto parengimo neginčijo.
22. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo (taigi ir remonto) priima patys šių objektų savininkai, todėl tokiu atveju, kai yra priimtas daugumos bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimas pritarti namo remonto projekto rengimui, vien tik formalių procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą protokolą negaliojančiu. Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015).
23. Atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas daugumos bendrojo naudojimo objektų savininkų (iš penkių butų pritarė keturi butai), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu 2019 m. lapkričio 8 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. BAL-013528.
24. Apeliantas, be kita ko, prašė pripažinus ginčijamą protokolą neteisėtu, atleisti jį nuo 2210,86 Eur piniginės prievolės, kuri kildinama iš MB „Architektūros cechas“ 2020 m. balandžio 21 d. pateiktos sąskaitos faktūros Nr. 20-04-21/01 už paslaugas, vykdymo.
25. Bylos duomenys patvirtina, kad MB „Architektūros cechas“ 2020 m. balandžio 21 d. atsakovei išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 20-04-21/01, kurioje už suteiktą paslaugą – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektą ir statybą leidžiančio dokumento parengimą – atsakovė turi sumokėti 7 200 Eur (be PVM). Atsakovė 2020 m. gegužės 25 d. parengė pranešimą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojams apie name atliktus projektavimo darbus, pranešime nurodydama, kad bendra projektavimo darbų suma yra 8712 Eur su PVM.
26. Taigi, byloje iškilo ginčas ir dėl to, ar ieškovui, kaip ginčo pastato bendraturčiui, tenka pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objekto remonto projektavimo darbų, kuriems jis nėra išreiškęs sutikimo, išlaidų atlyginimo.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).
28. CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.).
29. Taigi, atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).
30. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1930 metų statybos, o absoliuti gyventojų dauguma sutiko, jog namo stogui ir fasadui (visoms sienoms) yra reikalingas remontas, dėl ko ir buvo priimtas sprendimas parengti tokių darbų projektą, atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus, už 8 712 Eur su PVM sumą. Tai patvirtina ir trečiųjų asmenų atsakovei adresuota 2020 m. balandžio 18 d. pretenzija, kurioje jie nurodė, jog sutikimą rengti projektą namo remontui davė, tačiau parengtas projektas neatitinka jų lūkesčių.
31. Tretieji asmenys 2020 m. liepos 15 d. pakartotinėje pretenzijoje, adresuotoje atsakovei, nurodė, jog iki nebus parengti nauji projektiniai pasiūlymai pagal jų žodžiu ir raštu išsakytas pastabas, gautas daugumos bendraturčių pritarimas projekto sprendiniams ir instituciškai suderinta nauja projekto laida, joks apmokėjimas už nekokybiškai suteiktą paslaugą nebus atliekamas, o iš to kildinami reikalavimai bus laikomi neteisėtais.
32. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14309-429/2021, ieškovų V. V., J. V., V. M. J., A. M. ir L. M. patikslintas ieškinys atsakovei UAB „Mano Būstas Kaunas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – ištaisyti parengto projekto trūkumus, tretiesiems asmenims K. P. ir MB „Architektūros cechas“, yra atmestas. Šioje byloje ieškovai (namo gyventojai) pareiškė tokius reikalavimus: įpareigoti atsakovę šalių aptartos ir suderintos 8 712 Eur projektavimo kainos ribose organizuoti atsakovės užsakyto ir 2019 m. balandžio mėn. architektės I. A. parengto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projekto A/2019-11-01-TDP koregavimo (trūkumų ištaisymo) procesą, kad projektas atitiktų ieškovų poreikius, t. y. numatyti stogo konstrukcijos pakeitimą, pakeliant stogą ir įrengiant tūrinius stoglangius; į projektą įtraukti namo priestato atnaujinimo sprendinius, derinti su ieškovais langų, durų, namo fasado spalvos pasirinkimą; 2) jeigu paaiškėtų, kad nėra galimybių tenkinti pirmojo šio ieškinio reikalavimo, pripažinti, kad 2019 m. balandžio mėn. architektės I. A. parengtas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas A/2019-11-01-TDP yra atliktas atsakovo nuožiūra ir rizika, nebendradarbiaujant su statytojais (ieškovais), ignoruojant ieškovų projekto sprendiniams keltus reikalavimus, dėl ko ieškovai užsakytos paslaugos faktiškai negavo, o parengtas projektas negali būti panaudotas ir ieškovams nekyla pareiga dėl šio projekto rengimo atsakovui padengti jo patirtas išlaidas. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs.
33. Šios nutarties 32 punkte nustatytos aplinkybės iš esmės teikia pagrindo išvadai, kad gyvenamojo namo bendraturčiai ne tik neginčijo apelianto skundžiamo protokolo, tačiau ir toliau palaiko savo sprendimą dėl namo stogo, fasadų (visų sienų) tvarkybos/paprastojo remonto darbų projekto rengimo. Kaip matyti iš kitoje byloje priimto teismo sprendimo, ginčas tarp namo administratoriaus ir butų patalpų savininkų kyla ne dėl projekto kainos ir pareigos apmokėti už darbus (ne)buvimo, o dėl netinkamai jau parengto projekto, tačiau nurodytos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atliktų projektavimo darbų kokybės šioje byloje nepasisako.
34. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šališkai, kadangi šis klausimas jau buvo sprendžiamas, t. y. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2021 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovo atstovo advokato Dominyko Varno prašymas dėl teisėjos nušalinimo buvo atmestas.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamam ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl atmesdamas ieškinį priėmė pagrįstą ir iš esmės teisėtą sprendimą.
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai galutiniam bylos rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista iš jo tretiesiems asmenims pastarųjų turėtos teisinės pagalbos išlaidos, kadangi tretieji asmenys palaikė ieškovo reikalavimus.
38. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas (CPK 47 str. 2 d.). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021).
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys atsiliepimu į ieškinį palaikė ieškovo ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti bei priteisti jų turėtas teisinės pagalbos išlaidas.
40. Taigi, atmetus ieškovo ieškinį, laikytina, kad teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovės, o ne ieškovo pusėje byloje dalyvavusių trečiųjų asmenų naudai, todėl pastarieji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, kurios skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteistos iš ieškovo, atlyginimą.
41. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs trečiųjų asmenų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria tretiesiems asmenims V. V. ir V. M. priteista iš ieškovo K. P. po 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.