Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Z., jos atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama V. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, LR pilietė, 8 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, iš dalies darbinga (40 proc.), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016-09-18 23.00 val. Poilsio g. 14, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis 1,30 promilės, teisių vairuoti nėra įgijusi, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Įvykio metu apgadinti du automobiliai.Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

V. Z. į teismo posėdį atvyko, paaiškino, kad su pažeidimu sutinka ir labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Buvo draugės gimtadienis, gėrė. Susipyko su savo vyru, jis nuėjo miegoti į mašiną, ji sugalvojo, kad parvairuos mašiną namo, pasiėmė raktelius, sėdo į mašiną ir vairavo. Teismo paskirtą baudą prašo leisti susimokėti dalimis, kadangi neturės iš ko susimokėti. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, neatimti transporto priemonės, kadangi ji yra būtina.

Liudytojas V. Z. paaiškino, kad V. yra jo sutuoktinė, jis sutinka duoti parodymus. Šventė jo gimtadienį bare. Šventės metu, buvo išgėręs, susipyko su žmona, nenorėdamas pyktis, nuėjo į mašiną miegoti. Atsibudo nuo smūgio, didelio garso, išlipęs pamatė, kad įvyko autoįvykis. Žmona, jam nežinant paėmė automobilį, nes raktai buvo jo striukės kišenėje, kuri buvo bare. Transporto priemonė yra jo. Ji, surinkdama daiktus, paėmė ir jo striukę, joje rado raktus ir sugalvojo vairuoti. Jo žmona neturi vairuotojo pažymėjimo, tik dabar išlaikė teoriją, dar reikia vairavimo egzaminą išlaikyti. Automobilis pirktas santuokoje, iš jo santaupų. Puikiai suvokia, kad tai bendra jungtinė nuosavybė. Jo šeimoje yra taip, jei tai daiktas jo, tai jo, niekam neduoda su juo dalytis. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad perdavė vairuoti transporto priemonę neblaiviam, neturinčiam teisės vairuoti asmeniui. Paskirtą baudą sumokėjo, nes norėjo išvengti didelių materialinių nuostolių. Ginčytis su valstybe yra beviltiška. Gavo protokolą, aiškiai nurodytas terminas susimokėti, todėl ir neskundė, o sumokėjo, nes 40 eurų pasirodė nedideli pinigai. Negali teigti, ar jo žmona buvo girta, ji gėrė nealkoholinį vyną. Jų ginčas gavosi šventės pabaigoje, jau daug svečių buvo išvažiavę. Mašinos raktai buvo striukėje, kuri kabėjo bare. Jis vaikštinėjo, buvo striukę apsimovęs, gal išgėrė, pasidarė karšta nusimovė striukę, automobilis stovėjo už 5 m, gal ir paliko automobilį atrakintą. Niekas negalėjo juo pasinaudoti, todėl paliko atrakintą. Baras pirmame aukšte, šalia lango stovėjo automobilis. Netikra gimtadienio diena buvo, ją perkėlė į šeštadienį. Šį gimtadienį šventė, nes retai būna namuose. Kodėl žmona sakė, kad šventė draugės gimtadienį, nežino. Jis sumaišė dieną, Šiuo metu nedirba ir tada nedirbo. Santykiai su sutuoktine labai pašliję. Turi vieną automobilį, vairuoja jis. Važinėja su juo, vežioja vaiką, kuris turi neįgalumą, uošvį. Savo automobilio jis kategoriškai niekam neduoda.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. ATPK 127 straipsnio 2 dalies normoje nurodyta žala – kitų asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas, vertintinas kaip būtinasis šio pažeidimo sudėties objektyvusis požymis. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus veiksmus, padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Nustačius, kad dėl V. Z. veikos padaryta žala kitų asmenų turtui, eismo įvykio metu apgadinta ne tik jos vairuojama transporto priemonė, bet ir R. S. priklausanti transporto priemonė, todėl konstatuotina, kad V. Z. veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje sudėtis.

V. Z. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, V. Z. parodymais, liudytojo V. Z. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, R. S. paaiškinimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, asmens blaivumo testu Nr. 6467, nustatytas 1,30 promilės girtumas, patikros sertifikatu Nr. 0436392 (patikros sertifikatas galioja iki 2017-01-26) bei kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d. sudėtį. V. Z. skirtina administracinė nuobauda su transporto priemonės konfiskavimu. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuotas gali būti ir daiktas, kuris nėra pažeidėjo nuosavybė, jei jis buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo byloje. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. Z. perleisdamas daiktą pažeidėjai - V. Z. žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Konstitucinio Teismo doktrinoje išaiškinta, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

V. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padariusi teisės pažeidimą, gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).

Byloje nustatyta, kad V. Z., neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodama neblaivi transporto priemonę kaip didesnio pavojaus šaltinį, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl pastarosios elgesys yra visuomeniškai pavojingas. Nors jos padarytas pažeidimas niekam nesukėlė nepataisomų pasekmių, o ji prie automobilio vairo neblaivi sėdo tik dėl to, kad norėjo grįžti namo, yra ne kas kita kaip neatsakingas pažeidėjos požiūris į padarytus pažeidimus. Akivaizdu, kad byloje nustatytu pažeidimu V. Z. kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, kadangi automobilį vairavo mieste ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Šios aplinkybės tik padidina neatsakingo elgesio pavojingumą. Taip pat pažeidėjos įvardijama susidariusi situacija nebuvo tokio lygio, kad būtų būtinumas rizikuoti savo bei kitų eismo dalyvių sveikata bei gyvybėmis. Pažeidėja paprasčiausiai galėjo pasinaudoti taksi firmos paslaugomis. Nors transporto priemonė būtina vaikams vežioti į darželius, neįgalų pažeidėjos tėvą vežioti pas medikus, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcija.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį – V. Z. padarė vieną šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų, keliančių didelį pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei bei turtui, pažeidėja suprato, kad, vairuodama transporto priemonę neblaivi, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, ji pažeidžia įstatymus. Be to, darydama šį pažeidimą, ji sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Tai reiškia, kad teisės pažeidėja savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jos laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios numatytos įstatyme: turto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis (automobilis), konfiskavimas. Į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – bausta administracine tvarka tik vieną kartą, galiojančių nuobaudų neturi, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, V. Z. už padarytą pažeidimą skirtina nuobauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijose – minimali bauda su transporto priemonės konfiskavimu.

Atsižvelgiant į V. Z. prašymą, jos turtinę padėtį bei į skiriamos baudos dydį, nustatytinas 14 mėnesių baudos sumokėjimo terminas, trylika mėnesių mokant po 103 Eur, keturioliktą mėnesį sumokant 109 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, 313 straipsniu,

nutaria:

V. Z. už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su transporto priemonės „Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Baudos sumokėjimo terminą išdėstyti 14 mėnesių laikotarpiui, trylika mėnesių mokant po 103 Eur, keturioliktą mėnesį sumokant 109 Eur.

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos registro objekto numerį 16061640344, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.