Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Z. ir suinteresuoto asmens V. Z. (V. Z.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., 23.00 val., Poilsio g. 14, Klaipėdos m., būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis 1,30 promilės, neturėdama teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, be kita ko motyvavo, jog darydama pažeidimą V. Z. sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Tokiais tyčiniais neteisėtais veiksmais ji sudarė situaciją, kai jos laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. Padarė išvadą, jog bylos medžiaga nustatyta, kad V. Z. perleisdamas automobilį V. Z. žinojo, kad automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami.

Apeliaciniais skundais pažeidėja ir suinteresuotas asmuo nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonę. Pažeidimo padarymo fakto, jo padarymo aplinkybių ar skirtos baudos dydžio, apeliantai neskundžia, todėl apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja tik pateiktų apeliacinių skundų ribose.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė tam, kas būdamas neblaivus (girtas) pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko buvo sugadinta (apgadinta) kitam asmeniui priklausanti transporto priemonės, – asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 448 Eur iki 1 592 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo. Šiuo atveju apeliantai kvestionuoja būtent alternatyvios administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, taikymo pagrįstumą.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai bei iš ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas pažeidimo padarymo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys, priimtos administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-36-2014, 2AT-60/2014 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas konfiskavo V. Z. vardu registruotą automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymo priemonė. Taigi, tai atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, jog konfiskuojamas gali būti daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (priemonė). Tačiau, priimdamas sprendimą konfiskuoti automobilį, teismas neįrodė, kad automobilio savininkas V. Z. visų pirma sąmoningai perleido pažeidėjai (apeliantei) automobilį pažeidimui padaryti, ir be to žinojo, jog šis automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Iš apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, galima daryti išvadą, kad automobilio savininko V. Z. veiksmuose nebuvo nei valinio, nei intelektualinio momento automobilį perduoti pažeidėjai (sutuoktinei) administraciniam teisės pažeidimui padaryti. Be to, apylinkės teismo padarytos išvados dėl faktinių įvykio aplinkybių yra prieštaringos, nes aprašęs abiejų apeliantų paaiškinimus, apylinkės teismas nutarime nenurodė, kuriais iš jų vadovaujasi, o kuriuos atmeta ir kodėl. Taigi iš esmės teismas neanalizavo ir nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių, t. y. kad ji su vyru buvo jos draugės gimtadienyje, ten susipyko su vyru ir jis nuėjo miegoti į mašiną, o ji sugalvojo, kad parvairuos automobilį namo, todėl pasiėmė raktelius, sėdo į mašiną ir vairavo. Taip pat teismas netyrė atskirai bei visų bylos duomenų kontekste ir apelianto parodymų apie tai, jog šventės metu jis buvo išgėręs, susipykęs su žmona ir nenorėdamas pyktis nuėjo į automobilį miegoti, o atsibudo nuo smūgio, didelio garso ir išlipęs pamatė, kad įvyko autoįvykis, jog žmona, jam nežinant paėmė automobilį, nes raktai buvo jo striukės kišenėje, kuri buvo bare. Apygardos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė apeliantų parodymų kaip neteisingų, prieštaringų ar melagingų ir pan.

Skundžiamo nutarimo motyvai leidžia suprasti, jog apylinkės teismo manymu, transporto priemonės savininkas V. Z. iš esmės savo neveikimu sudarė sąlygas pažeidėjos neteisėtam elgesiui. Tačiau, apygardos teismas, įvertinęs apeliantų pirmosios instancijos teisme duotus bei apeliaciniuose skunduose pakartotus nuoseklius ir aiškiai suprantamus paaiškinimus dėl jų nesutarimo gimtadienyje, dėl neblaivaus vyro nuėjimo miegoti į automobilį iki apeliantė pasiėmė jo rūbuose buvusius automobilio raktelius ir tokiu būdu įgijo galimybę netrukdomai pasinaudoti vyro automobiliu, norėdama parvažiuoti namo, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog V. Z. paliko automobilį prieinamą bet kuriam asmeniui, numatė, kad jo transporto priemonė gali būti panaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, tačiau nesiėmė reikiamų priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota.

Byloje lieka nepaneigta bei iš esmės sutampanti apeliantų versija, jog apeliantei paėmus automobilį ir juo važiuojant, jos neblaivus sutuoktinis automobilyje miegojo. Taigi objektyviai jokio sutikimo ar prieštaravimų dėl vairavimo sutuoktinis žmonai išreikšti negalėjo, todėl negalima tvirtinti, kad automobilį V. Z. sąmoningai perleido pažeidėjai (žmonai) vairuoti. Apylinkės teismo motyvai, jog pažeidėja savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jos laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas, vertinami kaip pernelyg formalūs, deklaratyvūs bei neatitinkantys aptariamos įvykio situacijos faktinių ir teisinių aspektų.

ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas reikalauja, kad būtų nustatytas intelektualinis momentas – žinojimas, kad su automobiliu bus daromas administracinis teisės pažeidimas, šis momentas turi būti nustatomas, o ne preziumuojamas, kas šioje byloje padaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, netenka prasmės analizuoti apeliantų skundų argumentų dėl automobilio reikalingumo ar nuolatinio faktinio jo naudojimo šeimos poreikiams ir pan. Be to, tiek pažeidimu sukeltos pasekmės (nežymiai apgadinti kitos transporto priemonės galinis bamperis, sparnas ir ratas), tiek pažeidėjos asmenybė (pirmasis toks KET pažeidimas apskritai; neįgali), leidžia teismui manyti, kad pažeidimo situacija nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, jog būtų galima nuspręsti dėl vienintelės ir neabejotinai reikalingos šeimai transporto priemonės konfiskavimo nuobaudos taikymo.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas taikydamas suinteresuotam asmeniu V. Z. priklausančio automobilio konfiskavimą, netinkamai taikė įstatymą – ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nevisapusiškai įvertino faktines ginčo vairavimo galimybės atsiradimo aplinkybes, priežastis, todėl ši apylinkės teismo nutarimo dalis naikinama, keičiant skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria V. Z. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą paskirta papildoma administracinė nuobauda – V. Z. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.