Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. E. ieškinį atsakovui R. U. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų K. U., gim. (duomenys neskelbtini), V. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendrauja netrukdomai, o apie ketinimą bendrauti su vaikais įspėja ieškovę prieš 24 valandas iki susitikimo pradžios. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokusi nebuvo, tačiau susilaukė bendrų vaikų K. U., gim. (duomenys neskelbtini), V. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. U., gim. (duomenys neskelbtini). Gimus vaikams atsakovas prie jų išlaikymo prisideda periodiškai, bet nepastoviai. Atsakovas gali teikti nurodyto dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Šios sumos prašo atsižvelgiant į tai, kad yra trys vaikai. Kadangi vaikai nuo gimimo gyvena su ja, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad išlaikymo suma atitinka minimalius vaikų poreikius. Ieškovė su atsakovu turi bendrus tris vaikus. Ieškovės finansinė būklė yra sunki. Atsakovas taip pat neturi jokių pajamų ir jokio turto. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, apie teismo posėdį pranešta.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė raštu pateiktą išvadą ir su visais ieškovės reikalavimais sutiko, kadangi tai atitinka vaikų interesus. Ieškovė išėjo iš Šeimos ir vaiko gerovės ir krizių centro, gyvena nuomojamame bute. Reikalavimas dėl išlaikymo yra kuklus, bent būtinieji vaikų poreikiai būtų patenkinti. Palaiko ieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog bylos šalys nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi nepilnamečius vaikus K. U., gim. (duomenys neskelbtini), V. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. U., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pareiškė reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja, atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo iš tėvo.

Ieškovė prašo vaikų K. U., V. U. ir B. U. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo nepareiškė. Kadangi ginčo byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra bei, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovo išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus, šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.168, 3.169 straipsniai).

CK 3.159 straipsnio 1 dalis nustato pareigą abiem tėvams vykdyti tėvų valdžią bendrai ir vienodai. Vaikas, kurio tėvai gyvena atskirai, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su juo ir dalyvauti auklėjime. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais K. U., V. U. ir B. U. tvarką, nustatant, kad atsakovas su vaikais bendrauja netrukdomai, o apie ketinimą bendrauti su vaikais įspėja ieškovę prieš 24 valandas iki susitikimo pradžios. Atsakovas dėl šio ieškinio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su šalių vaikais pakenktų vaikų interesams. Kadangi ginčo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo nėra, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovo išvadą, kad nenustatyta, jog ieškovė trukdytų vaikams bendrauti su tėvu, todėl neprieštaraujama, kad nebūtų nustatyta detali bendravimo su vaiku tvarka, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas.

Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, jos vardu nėra registruota transporto priemonių. Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute, moka su buto išlaikymu susijusius komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-12-29 ieškovei iš viso išmokėta 768,56 Eur Sodros išmokų, laikotarpiu nuo 2022-01-07 iki 2022-02-28 – 730,66 Eur nedarbo draudimo išmokos; 2022 m. kovo-liepos mėn. ieškovė taip pat gavo Sodros išmokas. Ieškovė taip pat gauna išmokas vaikams (už laikotarpį nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. gruodžio iš viso išmokėta 4003,20 Eur).

Bylos duomenimis, atsakovas Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, Lietuvoje vykdo individualią veiklą. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas. Nors atsakovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas nepateikė, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Be to, duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius nėra, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos problemų. Atsižvelgtina ir į tai, kad jokių prieštaravimų dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovas nepareiškė.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovė viena rūpinasi bylos šalių nepilnamečiais vaikais, atsakovas iš esmės nedalyvauja vaikų gyvenime, jais nesidomi. Šalių dukrai K. U. yra 7 m., dukrai V. U. – 6 m., sūnui B. U. – 3 m. Ieškinio pateikimo teismui metu K. U. lankė lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), duomenų šiuo metu jos ir kitų vaikų lankomas ugdymo įstaigas byloje nėra. Neabejotina, kad vaikams būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos ir kiti buities reikmenys, vaistai, ugdymo priemonės, pradėjus lankyti mokyklą bus reikalingos mokymo priemonės, taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Duomenų, kad vaikai turėtų kokių nors rimtesnių sveikatos problemų ar kokių kitų ypatingų poreikių byloje nėra.

Nuo 2022-01-01 minimali mėnesinė alga yra 730 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 533 Eur atskaičius mokesčius.

Įvertinus būtinuosius vaikų poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, minimalios mėnesinės algos dydį, atsižvelgiant į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių ir būtinumo proporcingumą, vaikų amžių, į tai, kad šalių vaikai gyvena su ieškove, kuri teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, taip pat atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams K. U., V. U. ir B. U. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-03-07 sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-281-2408 suteikta 30 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. 2022-06-03 nutartimi ieškovei buvo atidėtas 65,80 Eur žyminio mokesčio dalies už pareikštus neturtinius reikalavimus sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo, o nuo 28,20 Eur žyminio mokesčio (94 Eur × 30 proc.) ieškovė yra atleista. Be to, ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Taigi šioje byloje už neturtinius reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas 94 Eur žyminis mokestis, už turtinius reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 122 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Tenkinus ieškinį ir ieškovei esant atleistai nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėjus, iš atsakovo valstybei priteistina iš viso 216 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 130 Eur. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,96 Eur, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. U., gim. (duomenys neskelbtini), V. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove M. E..

Nustatyti atsakovo R. U. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais: nustatyti, kad atsakovas R. U. su vaikais K. U., gim. (duomenys neskelbtini), V. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. U., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja netrukdomai, o apie ketinimą bendrauti su vaikais įspėja ieškovę M. E. prieš 24 valandas iki susitikimo pradžios.

Priteisti iš atsakovo R. U. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. U., gim. (duomenys neskelbtini), V. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. U., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2022-05-13 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. E..

Priteisti iš atsakovo R. U. 216 Eur žyminio mokesčio, 130 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630, įmokos už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kodas 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.