- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- e2YT-6445-545/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01763-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Pareiškėjas
- G. J., R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų G. J. ir R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje VĮ „Turto bankas“, –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad R. J. ir G. J. priėmė A. J. mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldėtą turtą.
1.1. (duomenys neskelbtini) dieną mirė pareiškėjų tėvas A. J. nepalikęs testamento. A. J. mirties dieną buvo du pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą: R. J. ir G. J.
1.2. Pareiškėjų motina A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties Vilniaus miesto 26 notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla. (duomenys neskelbtini) įgaliojimu A. J. įgaliojo savo sūnų G. J. vesti paveldėjimo bylą po A. J. mirties. Toks įgaliojimas buvo reikalingas, kad pareiškėjų tėvas A. J. įgyvendintų savo teises, nes jam nustatytas neįgalumas dėl aklumo ir kurtumo. Tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini), buvo išduotas liudijimas dėl duomenų gavimo, paveldint turtą po A. J. mirties. (duomenys neskelbtini) pareiškimu apie palikimo priėmimą patvirtintas faktas, kad palikimas priimamas visų trijų paveldėtojų: pergyvenusio sutuoktinio A. J. ir abiejų vaikų R. J. ir G. J.. Tarpusavio susitarimu buvo nuspręsta, kad nekilnojamojo turto savininku po A. J. mirties tampa A. J.
1.3. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno keturiese: pareiškėjų tėvai A. ir A. J. bei abu pareiškėjai. Pablogėjus tėvų sveikatai, rūpinosi ne tik tėvais, bet ir nekilnojamuoju turtu: dviejų kambarių butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Motina sirgo onkologine liga, tėvas buvo neįgalus dėl kurtumo ir aklumo, todėl abiem buvo reikalinga priežiūra, pagalba ir nuolatinis rūpinimasis jų būtinųjų poreikių patenkinimu, taip pat buto priežiūra ir išlaikymas, mokesčių sumokėjimas. Mirus motinai, toliau rūpinosi neįgaliu tėvu, mokėjo mokesčius. Po tėvo mirties toliau gyveno tame pačiame bute, t. y., faktiškai priėmė palikimą jį valdydami. Iš esmės nepasikeitė faktinio nekilnojamojo turto, buto valdymo esminės aplinkybės – abu pareiškėjai kartu moka komunalinius mokesčius, rūpinasi buto priežiūra.
1.4. Po tėvo A. J. mirties nebuvo galimybių kreiptis į Vilniaus 26 notarų biurą dėl paskelbto Lietuvoje karantino. Kitų paveldėtojų pagal įstatymą be pareiškėjų nėra, pareiškėjai palikimą priėmė faktiškai jį valdydami.
1.5. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo duomenyse nurodyta, kad nekilnojamojo turto, dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkas yra A. J., miręs (duomenys neskelbtini).
1.6. Nuo (duomenys neskelbtini) nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), disponavo tik pareiškėjai R. J. ir G. J. Dėl objektyvių priežasčių, COVID-19 pandemijos ir karantino, pareiškėjai, pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą per tris mėnesius nuo A. J. mirties nesikreipė į Vilniaus 26 notarų biurą dėl paveldėjimo bylos pradėjimo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
1.7. Įstatymo nustatytą terminą praleido ne dėl savo kaltės, bet dėl objektyvių valstybėje susidariusių aplinkybių. Gavę duomenis iš VĮ „Registrų centras“ apie A. J. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, per protingą laiką pradėjo rūpintis dokumentų paruošimu teismui.
1.8. Per šį laikotarpį nuo A. J. mirties niekas nepareiškė pareiškėjams jokių pretenzijų, pareiškėjų žiniomis, niekas nesikreipė dėl palikėjo turto paveldėjimo, todėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavęs pranešimo galimą palikėjo A. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad prašymas yra pagrįstas, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai G. J. ir R. J. yra velionio A. J. sūnūs. Pareiškėjų motina A. J. mirė santuokoje. Po pareiškėjų G. J. ir R. J. motinos mirties, jos palikimą priėmė pareiškėjai ir jų tėvas. Palikėjas A. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas našliu. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas palikėjo A. J. vardu. Pareiškėjų pateikti įrodymai patvirtina, kad po tėvo mirties pareiškėjai labai tikėtina rūpinosi minėtu butu, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (ir lydinčiaisiais teisės aktais) buvo, be kita ko, apribota valstybinių įstaigų veikla, taip pat ir notarinių kontorų.
Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.
4. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – R. J. ir G. J. priėmė A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldėtą turtą.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
6. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
7. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjai R. J. ir G. J. priėmė palikimą, atsiradusį po A. J. mirties, faktiškai pradėdami paliktą turtą valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimą R. J. ir G. J. priėmė pradėję turtą faktiškai valdyti, nes rūpinosi tėvui priklausiusiu turtu, valdė butą, tikėtina mokėjo už butą komunalinius bei kitus mokesčius, šiuo turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi. Byloje nėra duomenų, kad po A. J. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.
Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti paveldėtojų teises ir pareigas pareiškėjams sutrukdė dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos taikomi ribojimai Lietuvos Respublikoje.
8. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai po A. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėję valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
9. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjai priėmė A. J. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdami valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
10. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
11. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdami valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjams G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinio teises ir pareigas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.