Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2022-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. T-368-1065/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-28
Bylos Nr.
T-368-1065/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11513-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Teikimo byla Nr. T-368-1065/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11513-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12.1; 2.5.16; 2.5.19. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 28 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovei Erikai Maslauskienei,nuteistajam M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam M. M. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. liepos 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1127-1065/2021 paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Minėtu nuosprendžiu M. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, bei nubaustas galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant M. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams (iki 2025 m. rugpjūčio 10 d.). Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia: 2021 m. rugpjūčio 10 d., bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga: 2023 m. rugpjūčio 10 d.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir teikime bei siūlė jį tenkinti. Atsakydama į klausimus nurodė, kad kitais atvejais nuteistasis buvo rastas blaivus, išskyrus šiuos du atvejus. Kitą įpareigojimą – neišvykti už rajono ribų, vykdo.

Nuteistasis M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pažeidimais. Tą pirmą kartą, kai buvo nustatytas 0,37 promilių neblaivumas, jis gėrė nealkoholinį alų ir nežinojo, kad jis turi 0,5 laipsnių stiprumo, todėl išgėrė 4 skardines. Antrą kartą, pripažįsta, kad nesusilaikė ir nusipirko alkoholio – alaus. Sutinka, kad jam reikia pagalbos ir sutinka gydytis. Važiuos pas psichiatrą į Panevėžį ir vykdys tai, ką paskirs psichiatras: ar vaistus, ar gydytis ligoninėje. Dabar mokosi 9 klasėje ir planuoja baigęs 10 klasių mokytis profesijos. Prasidėjus sezonui, pradės dirbti pagal paslaugų kvitus. Jau yra gydęsi nuo priklausomybės alkoholiui, gulėjo reabilitacijos centre, vartojo vaistus.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad nuteistasis per ilgą laiką padarė tik du pažeidimus, kurie nėra grubūs ar pavojingi. Nuteistasis lankosi pas psichologę, planuoja kreiptis į psichiatrą dėl alkoholio vartojimo. Mano, kad teikimas, nors ir pagrįstas, tačiau neturėtų būti tenkintas.

Teikimas netenkinamas.

BK 75 straipsnyje reglamentuotas bausmės vykdymo atidėjimas. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje dalyje nurodytas pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 358 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu.

Probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes nustatančio Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Iš teikime nurodytų aplinkybių, nuteistojo asmens byloje Nr. 2019-13606-P esančių dokumentų, Probacijos tarnybos atstovės ir M. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad nuteistasis nuo probacijos vykdymo pradžios (2021 m. rugpjūčio 17 d.) du kartus pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kitą teismo paskirtą įpareigojimą nuteistasis vykdo, nėra padaręs administracinių nusižengimų ar naujų nusikalstamų veikų. Šiuo nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pažeidimus probuojamasis pripažįsta, jam nustatytas neblaivumas abu kartus buvo nedidelis, nuteistasis ketina kreiptis į psichiatrą dėl alkoholio vartojimo problemų sprendimo. Be to, iš byloje esančios Lietuvos samariečių bendrijos Pakruojo skyriaus informacijos matyti, kad nuteistasis savo iniciatyva kreipėsi pagalbos į psichologą, noriai šią pagalbą priėmė, geranoriškai, nuoširdžiai bendrauja ir bendradarbiauja.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nors nuteistasis M. M. netinkamai vykdė teismo jam paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau kol kas tai sudaro tik formalų pagrindą panaikinti jam paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti laisvės atėmimo bausmę. M. M. padaryti pažeidimai nėra tiek pavojingi visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina nuteistąjį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę ir tokiu būdu izoliuoti jį nuo visuomenės, tuo labiau, kad nuteistasis nusiteikęs keisti savo gyvenimo būdą.

Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi, reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, laikytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo M. M. atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, todėl Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Nuteistajam pakartotinai išaiškintina bausmės vykdymo atidėjimo esmė ir bausmės nevykdymo pasekmės, tuo pačiu atkreipiant M. M. dėmesį, jog teismo nustatyti įpareigojimai turi būti vykdomi atsakingai, bendradarbiaujant su Probacijos tarnyba. .

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo asmens byla Nr. 2019-13606-P, grąžintina Probacijos tarnybai tolimesniam priežiūros vykdymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimo dėl nuteistajam M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui grąžinti nuteistojo M. M. asmens bylą Nr. 2019-13606-P.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.

Teisėja Kristina Jurevičienė