Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, nevedęs, auginantis 4 vaikus, dirbantis pagal verslo liudijimą ir Ž. žemės ūkio bendrovėje, 8 klasių išsilavinimo, besimokantis 9 klasėje A. rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centre; teistas 2019 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 30 parų arešto, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – mopedo, konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

be to, kaltinamasis M. M., būdamas 2019 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 30 parų arešto bei paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, žinodamas apie Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimą ir vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2021 m. balandžio 13 d., apie 17.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 promilės neblaivumas), Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo M. M. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, nes jis vairavo transporto priemonę - automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, ir vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Skirdamas bausmę M. M. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis); į kaltinamojo asmenybę: M. M. anksčiau yra teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Išvadų iš ankstesnio teistumo M. M. nepadarė, padarė analogišką nusikaltimą. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat M. M. atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę (BK 49 straipsnis), paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis pripažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019). Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-276-282/2020).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-266-511/2018, 2K-379-697/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad M. M. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, augina x mažamečius vaikus, dirba pagal verslo liudijimą ir Ž. ŽŪB pagal paslaugų kvitus, mokosi A. rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro 9-oje klasėje, savanoriškai gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui; jam taikytinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant įpareigojimus, kurie padės kontroliuoti jo elgesį netrumpą laiko tarpą ir darys teigiamus pokyčius jo elgsenoje, labiau atitiks bausmės tikslus nei tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas. Vien tai, kad asmuo praeityje teistas už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, savaime nelaikytina aplinkybe, kuriai esant jam negali būti taikomas BK 75 straipsnis. Pažymėtina, jog bet kokia valstybės intervencija gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos priemonės, nes netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-276-282/2020). Taigi, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant – kartu su teismo paskirtais įpareigojimais, šiuo atveju gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistajam nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nes nenutrauks jo pozityvių socialinių ryšių (darbo teisinių santykių, santykių su artimaisiais ir kt.)

Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė, – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors M. M. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju M. M. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir, kaip pats pripažino ir patvirtina bylos duomenys, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiavo automobiliu, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles. Todėl M. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – keturiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju M. M. vairavo jam priklausantį motorolerį (b. l. 38), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam M. M. ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. jam priklausančios transporto priemonės – automobilio „V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, automobilį paliekant UAB „Osvalda“ aikštelėje, esančioje Pramonės g. 2C, Šiaulių mieste, konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir jį nubausti :

- pagal BK 243 straipsnį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, arešto bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme, ir subendrintą bausmę M. M. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir M. M. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis ir 5 dalies 8, 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį :

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, automobilį paliekant UAB „Osvalda“ aikštelėje, esančioje Pramonės g. 2C, Šiaulių mieste, ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.