- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-194-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43281-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- RAB „Šiaulių autoservisas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo RAB „Šiaulių autoservisas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo RAB „Šiaulių autoservisas“ ieškinį atsakovui UAB „Interaktyvūs marketingo sprendimai“, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 726,28 Eur nuomos mokesčio, 981,46 Eur delspinigių, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą 3 707,74 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-11 nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, jog atsakovas vengia atsiskaityti, elgiasi nesąžiningai, nereaguoja į siunčiamus raginimus, o iš pateiktų duomenų negalima spręsti, kad atsakovas slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims ar kitokiais veiksmais siekia apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl nėra realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymui. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo reikalaujama suma nėra didelė juridiniam asmeniui, o aplinkybė, jog atsakovas geranoriškai nesumoka skolos, yra pagrindas kreiptis į teismą, tačiau ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas RAB „Šiaulių autoservisas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-11 nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o, jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, taip pat kitą turtą. Skundą grindžia šiais argumentais.
3 707,74 Eur reikalavimas yra pakankamai didelis. Teismas, padarydamas priešingą išvadą, nenurodė jokių motyvų. Ieškovui, kaip restruktūrizuojamai bendrovei, 3 707,74 Eur suma taip pat yra pakankamai didelė. Didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas neatsiskaito su ieškovu jau 8 metus, todėl akivaizdu, kad atsakovas tai daro sąmoningai ir nesąžiningai, kas taip pat yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas ignoruoja bet kokius ieškovo bandymus susisiekti ir taikiai išspręsti situaciją. Atsakovo piktybiškumą patvirtina ir aplinkybė, kad nuo 2015 m. jis yra įsiskolinęs VSDFV (2015-12-17 viešai skelbiamos informacijos duomenimis atsakovo skola VSDFV yra 86,73 Eur), kas leidžia pagrįstai abejoti atsakovo gera finansine padėtimi. Ši skola nėra didelė, tačiau vis nepadengiama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-12-11 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė nutartį, kuria atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Interaktyvūs marketingo sprendimai“, kuriuo prašoma priteisti 2 726,28 Eur nuomos mokesčio, 981,46 Eur delspinigių, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, skundžiama teismo 2015-12-11 nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą 3 707,74 Eur sumai.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik prima facie ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Tikėtino ieškinio pagrindimo reikalavimas reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ginčo šaliai palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad ieškovo ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
Tačiau šiuo atveju nėra kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinųjų sąlygų (CPK 144 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiga pagrįsti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka asmeniui, teikiančiam tokį prašymą. Todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad, teismui netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jam galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas (CPK 178 str.).
Byloje nėra įrodymų, kad ieškinio reikalavimų suma (3 707,74 Eur) yra didelė atsakovui. Ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovo sunkią finansinę padėtį (iš viešų registrų prieinamų balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.). Ieškovo pateikti 2015-12-17 duomenys iš interneto svetainės apie atsakovo 86,73 Eur įsiskolinimą VSDFV nelaikytini pakankamais įrodymais apie atsakovo turtinę padėtį. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo veiksmus, liudijančius jo ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti, teismui nėra pateikta įrodymų, leidžiančių suabejoti atsakovo galimybėmis įvykdyti ieškovo reikalavimus.
Teismų praktikoje šiuo metu laikomasi pozicijos, kad didelė ieškinio suma atsakovui pati savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-19 nutartis Nr. 2-1007/2014; 2013-10-17 nutartis Nr. 2-2354/2013; 2013-01-24 nutartis Nr. 2-276/2013).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo 2015-12-11 nutartis yra teisėta, pagrįsta, ir atskirojo skundo argumentais negali būti keistina ar naikintina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.