Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Nainienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 11 d. nutarties, administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-226-2024, kuria netenkintas I. L. skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo, kai protokolas nesurašomas administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-226-2024, kuriuo I. L. skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

2. Šį institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktos I. L. atstovas advokatas Karolis Gerbauskas apskundė pirmosios instancijos teismui (b. l. 3-9).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Šiuo atveju, apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, skundžiama nutartimi, institucijos nutarimu ir kita bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog I. L. padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, tuo pačiu ir institucijos nutarimą, vadovaujantis tik apeliacinio skundo argumentais ir vien todėl, kad pareiškėja kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su priimta nutartimi, teisinio pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apygardos teismui paduoto apeliacinio skundo dėl skundžiamos nutarties argumentai iš esmės analogiški apylinkės teismui pateikto skundo argumentams. Pareiškėja prašo administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, tačiau iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos (neįvertintos) skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde nenurodoma, todėl apygardos teismas sutinka su byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu ir skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.

7. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr., 2AT-75-495/2022, 2AT-28-697/2023, 2AT-31-976/2023 ir kt.). Be kita ko, savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Taip pat ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia, o kvalifikuojant asmens veiką pagal šio straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinę ar privačią žemę, mišką ar vandens telkinius, suprasdamas, kad ne jis, o valstybė ar kitas asmuo yra jų savininkas.

8. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

9. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar, be kita ko, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2024 m. kovo 21 d. atlikus žemės sklypo, unikalaus Nr. 2101-0002-0050, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, jog pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypo ribos, yra savavališkai užimta valstybinė žemė – iš vakarinės sklypo pusės įrengta medinė tvora su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, auga dekoratyviniai augalai; iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini)) įrengta mūrinė tvora su metalo profiliais ant betoninio pagrindo ir įrengti metaliniai vartai bei varteliai, taip pat įrengtas įvažiavimas, kuris išklotas trinkelėmis ir iš vienos įvažiavimo pusės įrengta mūrinė sienelė, o iš kitos įvažiavimo pusės mūrinė sienelė su metalo tvorelėmis bei laipteliais; iš rytinės sklypo pusės įrengta medinė tvora su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, auga dekoratyviniai augalai (b. l. 73-81). Iš 2024 m. kovo 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus matyti, kad I. L. ir H. L. nurodyta pašalinti: 1) valstybinėje žemėje, už žemės sklypo, unikalus Nr. 2101-0002-0050, ribų, iš vakarinės ir rytinės sklypo pusių įrengtas tvoras, išklotas trinkeles, kurios patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą; 2) valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. 2101-0002-0050, ribų, iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini)) įrengti tvorą, vartus ir vartelius, įrengtą įvažiavimą išklotą trinkelėmis ir mūrines sieneles su tvorelėmis bei laipteliais, kurie patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2024 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 83-84, 86-87). Taip pat pagal bylos medžiagą H. L. ir I. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 0,0600 ha žemės sklypą (kadastro Nr. 2101/0002:50, unikalus Nr. 2101-0002-0050, reg. Nr. 21/1399, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l.19, 24). Kaip matyti iš faktinių aplinkybių schemos yra užimtas ir naudojamas 87,79 kv. m didesnis plotas nei pareiškėjai priklauso pagal VĮ „Registrų centras“ esančius duomenis (b. l. 79-82).

11. Apygardos teismo vertinimu, esminė aplinkybė, kurią nustatė tiek institucija, tiek pirmosios instancijos teismas, yra ta, kad šiuo metu užimtas valstybinės žemės plotas, kuris aptvertas tvora ir į jį negali patekti kiti asmenys, apsodintas dekoratyviniais augalais bei išklotas trinkelėmis, ir išimtinai naudojasi tik gretimo žemės sklypo savininkai. Taigi I. L. nuosavybes teisėmis nepriklausantis žemės sklypas visiškai pagrįstai pripažintas valstybinės žemės užėmimu ir naudojimu ANK 110 straipsnio 1 dalies prasme.

12. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išdėstytai pozicijai, kad teismų praktikoje savavališkas svetimos žemės užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam nuosavybės teise priklausančią žemę atlikimas, ir tokiu atveju svarbu pats užėmimo fakto buvimas, žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Tuo tarpu, būtent I. L. ir jos vyro iniciatyva atlikti darbai t. y. valstybinės žemės dalis yra aptverta tvora, į kurią nebegali patekti kiti asmenys, ji yra apsodinta dekoratyviniais augalais bei išklota trinkelėmis. Ši aplinkybė patvirtina valstybinės žemės užėmimo faktą ir pareiškėjos teiginiai, kad nėra duomenų, jog minimos valstybinėje žemėje esančios tvoros, atraminės sienelės ir trinkelės būtų savavališka statyba, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl I. L. atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir nereiškia, kad pareiškėja užimtą valstybinės žemės dalį valdo teisėtai.

13. Kad valstybės žemės užėmimo ir naudojimo faktas yra nustatytas įrodo ir 2014 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodyta, jog I. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, yra žymiai mažesnis, negu yra aptverta tvora bei pateiktas siūlymas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, kurį faktiškai naudoja (b. l. 64-65). Pažymėtina, kad pati pareiškėja tą faktą pripažįsta apeliaciniame skunde argumentuodama, kad, tuo metu galimybės įsigyti siūlomo sklypo dalį neturėjo, todėl akivaizdu kad apeliantė žinojo apie tai, kad savavališkai užėmė ir naudojasi valstybės žemės sklypo plotu, kuris jai nepriklauso, tačiau daromo trunkamojo pažeidimo nenutraukė pakankamai ilgą laiko tarpą (daugiau nei devyneri metai). Be to, Institucijai 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, skyrus nuobaudą – įspėjimą, I. L. ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. ji kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyrių dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projekto rengimo (b. l. 120-121).

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad pareiškėja neturėjo tiesioginės tyčios nagrinėjamo administracinio nusižengimo kontekste. Bylos duomenys patvirtina, kad I. L., tiek jos sutuoktiniui buvo žinomos jų turimo sklypo ribos, kaip ir žinomos aplinkybės išdėstytos minėtame 2014 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašte, jog nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, yra žymiai mažesnis, negu yra aptverta tvora (b. l. 64). Be to apeliaciniame skunde, pareiškėja nurodė, jog tverdama tvorą į savo žemės sklypo ribas nežiūrėjo, tvorą tvėrė pagal kaimynus, nes kaimynai jau buvo pasistatę bortelius, o valstybinė žemė buvo užimta siekiant įsirengti įvažiavimą į garažą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad I. L. suvokė, jog statydama tvorą, klodama trinkeles ir sodindama dekoratyvinius augalus užima jai nepriklausantį žemės sklypą, sąmoningai, tyčia toliau naudojosi valstybine žeme, kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui pašalinti, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia ir tokiu būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus.

15. Aukštesnės instancijos teismui, įvertinus nustatytas aplinkybes, nekyla jokių abejonių, dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o skundo argumentai, susiję su tuo, kad pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį įrengti įvažiavimui būtiną dangą ir atramines sieneles valstybinėje žemėje atmetami, kaip deklaratyvūs. Šiame kontekste visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad yra užimta ne tik ta valstybinės žemės dali, kuri skirta įvažiavimui į garažą, bet yra užimta didesnė valstybinės žemės dalis ir yra ši dalis yra aptverta tvora, į kurią jau nebegali patekti kiti asmenys. Taip pat, apeliacinio skundo argumentas, jog ginčo vietoje pareiškėjos lėšomis įrengta trinkelių danga, leido (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos metu savivaldybei sutaupyti medžiagų ir viešųjų piniginių lėšų teisinės reikšmės šioje administracinio nusižengimo byloje neturi. Apygardos teismas pažymi, jog I. L. yra nubausta už tai, kad valstybinę žemę savavališkai užėmė ir ja naudojasi be teisėto pagrindo, duomenų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija būtų išdavusi leidimą atlikti tokius veiksmus šioje byloje nėra.

16. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą bei priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

17. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti I. L. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Nagrinėjamu atveju, asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – I. L. apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 11 d. nutartį, todėl nėra pagrindo tenkinti I. L. prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.