- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- II-303-963/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00200-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- I. L.
- Advokatai
- Karolis Gerbauskas
- Kategorijos
- 8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo nutarimą, atstovėms Astai Maliuolienei, Jolitai Girčienei (dalyvauja nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos I. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, atstovo advokato Karolio Gerbausko skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-226-2024, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) vyr. specialistė Jolita Girčienė 2024 m. gegužės 7 d. I. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros Vakarų Lietuvos pirmasis priežiūros skyrius, 2024 m. kovo 21 d. atliko žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-147. Patikrinimo metu nustatė, kad privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant ūkinę ir kitą veiklą, pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypo ribos, yra savavališkai užimta valstybinė žemė – iš vakarinės sklypo pusės įrengta medinė tvora su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, auga dekoratyviniai augalai; iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini) g.) įrengta mūrinė tvora su metalo profiliais ant betoninio pagrindo ir įrengti metaliniai vartai bei varteliai, taip pat įrengtas įvažiavimas, kuris išklotas trinkelėmis ir iš vienos įvažiavimo pusės įrengta mūrinė sienelė, o iš kitos įvažiavimo pusės mūrinė sienelė su metalo tvorelėmis bei laipteliais; iš rytinės sklypo pusės įrengta medinė tvora su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, auga dekoratyviniai augalai. Remiantis patikrinimo ir nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad I. L., pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą ir Administracinio nusižengimo kodekso 110 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nutarimu I. L., pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – įspėjimas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 24 d. nutarimą. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis H. L. ir I. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 0,0600 ha žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – Žemės sklypas). Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. kovo 21 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo planinį patikrinimą ir 2024 m. kovo 27 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-147 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. ŽPA2-147), kuriame konstatuota, jog naudojant Žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, H. L. ir I. L. 2024 m. kovo 29 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-196 (toliau – Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-196), kuriuo pareikalavo „pašalinti: 1. valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, iš vakarinės ir rytinės sklypo pusių įrengtas tvoras, išklotas trinkeles, kurios patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą; 2. Valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini) g.) įrengtą tvorą, vartus ir vartelius, įrengtą įvažiavimą išklotą trinkelėmis ir mūrines sieneles su tvorelėmis bei laipteliais, kurie patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą“. Pažymi, kad pareiškėjo I. L. skundo argumentai, jog „<...> ginčo vietoje I. L. ir H. L. jau buvo įrengę savo lėšomis ir darbu trinkelių dangą valstybinėje žemėje, leido (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo metu savivaldybei sutaupyti medžiagų ir viešųjų piniginių lėšų“, teisinės reikšmės šioje administracinio nusižengimo byloje neturi, kadangi ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės užėmimą ir naudojimą, t. y. už tam tikrų veiksmų atlikimą, be to byloje duomenų apie tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka būtų leidusi ar prašiusi Pareiškėją šiuos veiksmus atlikti, nėra.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. L. atstovas advokatas Karolis Gerbauskas teismo posėdžio metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad nėra nustatyta ar žmonių neatsargumas, nes kaip nurodė pareiškėja, jog nenorėjo išsiskirti iš kaimynų. Ar pareiškėja veikė tyčia užimdama valstybės žemės sklypo plotą. Pati savivaldybė nežino savo žemės sklypų ribas. Institucija atsiliepime nurodo, kad pareiškėja naudoja aptverta teritoriją. Visi darbai atlikti iki 2014 metų. Iki 2014 metų nebuvo nei gatvės nei kelių, o tik išvažinėta pieva. Institucija nurodo, kad buvo atlikta netiesėta statyba. Tačiau Statybų įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad statyba galima kai statytojas žemės sklypą, kuriame naujai statomas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pati savivaldybė nuo 2014 m. žinojo, kad žemė yra savavališkai užimta. Jokių procesų dėl savavališkos statybos nepradėjo. Žemės tarnyba irgi nieko nedarė, nes jiems viskas tiko. Todėl savivaldybė atsisakė savo teisės teikti pretenziją dėl savavališkos statybos. Nurodyta daug aspektų, kaip žemė yra užimta ir daug dėmesio skirta įvažiavimui į garažą. Atstumas nuo garažo ir sienelės yra 5 metrai. Tai reiškia, kad L. privalėjo įrengti įvažiavimą į garažą savo sklypo ribose, tačiau nuolydis į garažą turi atitikti reikalavimus. Negali atsakyti dėl kokių priežasčių neišpirko siūlomą laisvą valstybės žemės sklypo plotą.
Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė Asta Maliuolienė paaiškino, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pilnai palaiko savo dokumentuose nurodytus argumentus. Pareiškėjos skundas turi būti atmestas. Papildomai nurodo, kad negalima sutikti su advokato argumentai, kad sklypo ribos nėra aiškios. Atkreipia dėmesį, jog žemės sklypo ribos yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir kadastro žemėlapyje. Ir tai, kad savivaldybė kėlia klausimą dėl kelio ribos, tai visai nereškia, jog L. nėra žinomos jų sklypo ribos. Statybos leidime nėra nurodyto fakto, jog pareiškėjai buvo duotas leidimas statyti valstybės žemės sklype. Tai, kad iki 2014 m. buvo atlikti veiksmai, t. y. užimtas valstybės žemės sklypo plotas, patvirtina faktą, kad tiek pareiškėja tiek ir jos sutuoktinis sąmoningai, nuo 2014 m. naudojasi ne savo žemės dalimi be teisinio pagrindo. Kodėl anksčiau nebuvo kreipiamasi dėl pažeidimų pašalinimo negali atsakyti, net Inspekcija valstybinės žemės priežiūra vykdo tik nuo 2024 m. sausio 1 d. 2024 m. kovo 21 d. nustatyti valstybės žemės naudojimo pažeidimai, šių faktų nepaneigia ir patys pareiškėjai. Pareiškėjos tyčia nustatyta remiantys tuo, kad pareiškėjų žemės sklypo ribos yra aiškios, buvo atlikti kadastriniai matavimai; tai, jog 2014 m. gavę informacijos iš savivaldybės, jog jų tvora aptverta didesnė žemės dalis, negu jiems priklauso. Tai yra tęstinis žemės pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).
I. L. 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu nubausta įspėjimu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, už tai, kad savavališkai užėmė ir naudojosi valstybės žemės sklypu, t. y. iš vakarinės sklypo pusės įrengė medinę tvorą su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklojo trinkeles, auga dekoratyviniai augalai; iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini) g.) įrengė mūrinę tvorą su metalo profiliais ant betoninio pagrindo ir įrengė metalinius vartus bei vartelius, taip pat įrengė įvažiavimą, kurį išklojo trinkelėmis ir iš vienos įvažiavimo pusės įrengė mūrinę sienelę, o iš kitos įvažiavimo pusės mūrinę sienelę su metalo tvorelėmis bei laipteliais; iš rytinės sklypo pusės įrengę medinę tvorą su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklojo trinkeles, auga dekoratyviniai augalai.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad savavališkas žemės užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija, atlikusi planinį patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nustatė, kad privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant ūkinę ir kitą veiklą, pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypo ribos, yra savavališkai užimta valstybinė žemė. Pareiškėja skunde, iš esmės neneigia, kad užėmė dalį valstybės žemės sklypo ploto, tam, kad įrengtų įvažiavimą į jos požeminį garažą ir taip padarė tik tam, kad galėtų patekti į garažą. Pareiškėjos atstovas advokatas Karolis Gerbauskas nurodė, jog šiuo atveju nėra vieno administracinio nusižengimo sudėties būtino elemento - tyčios, nurodė, kad valstybinė žemė buvo užimta siekiant įsirengti įvažiavimą į garažą, be to, pareiškėja nenorėjo išsiskirti iš kaimynų. Nesutiktina su šiuo advokato argumentu, nes kaip matyti yra užimta valstybinės žemės dalis ne tik ta, kuri skirta įvažiavimui į garažą, bet yra užimta valstybinės žemės dalis aplink visą namą ir yra ši dalis yra aptverta tvora, į kurią nebegali patekti kiti asmenys, ji yra apsodinta dekoratyviniais augalais bei išklota trinkelėmis (b.l. 7). Kas suteikia pagrindo spręsti, jog pareiškėja turėjo suvokti, kad statydama tvorą ne jai priklausančioje žemėje, žino, jog savavališkai užima valstybinę žemę. Be to, tą aplinkybę, kad pareiškėjai buvo žinoma, kad savavališkai naudojasi valstybės žemės sklypo plotu, patvirtina ir byloje esantis 2014 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriame jau buvo nurodyta, jog: „Jums nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, yra žymiai mažesnis, negu yra aptverta tvora“ bei pasiūlė įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, kuri faktiškai naudoja (b. l. 64). Tą faktą, kad buvo žinoma apie minėtą raštą, pareiškėja patvirtina ir skunde. Ši aplinkybė suteikia teismui pagrindo spręsti, kad pareiškėja jau pakankamai ilgą laiko tarpą (virš 9 metų) neabejotinai žinojo apie tai, kad savavališkai užėmė ir naudojasi valstybės žemės sklypo plotu, kuris jai nepriklauso, tačiau šios situacijos nesprendė, siūlomą laisvą valstybės žemės sklypo plotą nenupirko, toliau naudojosi valstybės žemės dalimi kaip sava, todėl darytina išvada, jog valstybės žemės užėmimo ir naudojimo faktas yra nustatytas. Tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviąją pusę. Pareiškėjos argumentas, jog ji turėjo teisėtą pagrindą įrengti įvažiavimui būtiną dangą ir atramines sieneles valstybinėje žemėje ir negalvojo, kad tokiais veiksmais daro pažeidimą, laikytinas gynybine versija ir vertinamas kritiškai.
Užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Pareiškėja galėjo ir privalėjo suprasti, jog naudojasi žemės sklypo plotu, kuris jai nepriklauso. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip nustatyta iš pareiškėjos atstovo advokato K. Gerbausko teismo posėdžio metų pateiktų dokumentų (Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistės A. T. el. laiško), pareiškėja sutikdama su 2024 m. kovo 27 d. patikrinimo akte užfiksuotomis aplinkybėmis, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyrių dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projekto rengimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-226-2024, yra pagrįstas, priimtas teisėtai, paskirta švelniausia nuobauda – įspėjimas, todėl panaikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje yra įtvirtintas proceso išlaidų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Pagal šio straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Taigi, nors BPK 103 straipsnyje tiesiogiai nenurodyta, teismų praktikoje proceso išlaidoms taip pat priskiriamos bylos nagrinėjimo teisme metu asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms. BPK 105 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo išieškojimą teismui priimant atitinkamus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje.
I. L. atstovas advokatas Karolis Gerbauskas teismui pateikė prašymą priteisti I. L. 471,9 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pateikė 2024 m. gegužės 23 d. mokėjimo išrašą, patvirtinantį 181,50 Eur sumokėjimo faktą ( b. l. 39) bei 2024 m. birželio 21 d. mokėjimo išrašą, patvirtinantį 290,40 Eur sumokėjimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktos I. L. atstovo advokato Karolio Gerbausko skundas atmestas, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos I. L. atstovo advokato Karolio Gerbausko skundo netenkinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-226-2024 palikti nepakeistą.
Netenkinti prašymo priteisti advokato išlaidas.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.