Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, II-303-963/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-11
Bylos Nr.: II-303-963/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00200-2024-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas: I. L.
Advokatai: Karolis Gerbauskas

Kategorijos

8.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-303-963/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00200-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3. 22.9.4. 22.9.10. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo nutarimą, atstovėms Astai Maliuolienei, Jolitai Girčienei (dalyvauja nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos I. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, atstovo advokato Karolio Gerbausko skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-226-2024, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) vyr. specialistė Jolita Girčienė 2024 m. gegužės 7 d. I. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros Vakarų Lietuvos pirmasis priežiūros skyrius, 2024 m. kovo 21 d. atliko žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-147. Patikrinimo metu nustatė, kad privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant ūkinę ir kitą veiklą, pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypo ribos, yra savavališkai užimta valstybinė žemė – iš vakarinės sklypo pusės įrengta medinė tvora su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, auga dekoratyviniai augalai; iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini) g.) įrengta mūrinė tvora su metalo profiliais ant betoninio pagrindo ir įrengti metaliniai vartai bei varteliai, taip pat įrengtas įvažiavimas, kuris išklotas trinkelėmis ir iš vienos įvažiavimo pusės įrengta mūrinė sienelė, o iš kitos įvažiavimo pusės mūrinė sienelė su metalo tvorelėmis bei laipteliais; iš rytinės sklypo pusės įrengta medinė tvora su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, auga dekoratyviniai augalai. Remiantis patikrinimo ir nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad I. L., pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą ir Administracinio nusižengimo kodekso 110 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nutarimu I. L., pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – įspėjimas.

2024 m. gegužės 30 d. teisme gautas iš Inspekcijos persiųstas I. L. atstovo advokato Karolio Gerbausko skundas dėl 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas Nr. VTPSI-ANR_N-226-2024. Nurodė, kad su nutarimu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Nutarime nurodoma, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso I. L. ir H. L.. Abiem sutuoktiniams yra surašyti atskiri nutarimai dėl tų pačių aplinkybių ir abiejų atžvilgiu yra skirtos administracinės nuobaudos – įspėjimai. Kadangi žemės sklypas buvo ir yra valdomas, kaip sutuoktinių bendras turtas, atitinkami veiksmai iš jų pusės taip pat buvo atliekami abiejų sutuoktinių kartu, todėl toliau pasisakant dėl faktinių aplinkybių nurodysime aplinkybes dėl abiejų sutuoktinių. Skundžiamu nutarimu pareiškėja pažeidė LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatas šiais veiksmais: savavališkai užėmė valstybinę žemę – iš vakarinės sklypo pusės įrengė medinę tvorą su metalo strypais ant betoninio pamato, valstybinėje žemėje išklojo trinkelėmis, auga dekoratyviniai augalai; iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini) g) - įrengė mūrinę tvorą su metalo profiliais ant betoninio pamato ir įrengė metalinius vartus bei vartelius, taip pat įrengė įvažiavimą, kuris išklotas trinkelėmis ir iš vienos įvažiavimo pusės įrengė mūrinę sienelę, o iš kitos įvažiavimo pusės mūrinę sienelę su metalo tvorelėmis bei laipteliais; iš rytinės sklypo pusės įrengė medinę tvorą su metalo strypais ant betono pamato, valstybinėje žemėje išklojo trinkelėmis, auga dekoratyviniai augalai. Pareiškėja nesutinka, kad šios nurodytos aplinkybės yra traktuotinos, kaip Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto pažeidimas ir užtraukia jam atsakomybę pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad nėra duomenų, jog minimos valstybinėje žemėje esančios tvoros, atraminės sienelės ir trinkelės būtų savavališka statyba. Tokio teisinę reikšmę turinčio fakto nėra konstatuota ir jokių nurodymų, būtent dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nėra pateikta. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. To paties įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Nurodo, kad dar 2014 m. lapkričio 24 d. H. L., kartu su kitais dviem (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais pateikė prašymą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos sprendinių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuri 2014 m. gruodžio 2 d. raštu pateikė jiems atsakymą. Savivaldybė pateiktame atsakyme, inter alia, nurodė, kad pareiškėjų įrengtos tvoros išeina už žemės sklypų ribų ir tai jiems gali užtraukti atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso ( toliau – ATPK) 45 straipsnio nuostatas (šiuo metu atitinka ANK 110 str.). Iš pateiktos 2015-2017 m. oro nuotraukos (šaltinis www.geoportal.lt ) bei 2014 m. gruodžio 2 d. I. L. ir H. L. padarytą (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos statybos darbų nuotrauką, kurios patvirtina, kad tuo metu jau buvo tiek tvoros, tiek trinkelių danga, tiek ir atraminės sienelės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo traktuoti šių tvorų, atraminių sienelių ir trinkelių dangos neteisėta statyba ir atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu šių objektų įrengimu ir buvimu yra neteisėtai naudojama ar užimta valstybinė žemė, t. y., kad egzistuoja koks nors žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Pažymi, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, jeigu valstybinį ar privatų žemės sklypą asmuo naudoja ar užima neturėdamas tam teisinio pagrindo. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad I. L. ir H. L. neturi teisės įrengti trinkelių dangos ir atraminių sienelių laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje tarp jų sklypo ribos ir (duomenys neskelbtini) gatvės. I. L. ir H. L. žemės sklype yra teisėtai pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Projekte numatyta, kad garažo grindys yra apie 1,30 metro žemiau žemės paviršiaus. Iš kadastro duomenų bylos matyti, kad nuo garažo vartų iki žemės sklypo ribos ties (duomenys neskelbtini) gatvės yra 5 metrų atstumas. Laisvoje valstybinėje žemėje esanti trinkelių danga ir atraminės sienelės, kartu su toliau žemės sklype esančia danga ir atraminėmis sienelėmis, sudaro nuožulnų įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į šį garažą. Atraminės sienelės saugo, kad įvažiavimo neužpiltų gruntas iš jo šonuose esančių aukštesnių žemės sklypo vietų. Neįrengus trinkelių (ar kitos tinkamos automobiliams važiuoti) dangos bei atraminių sienelių šonuose tiesiog nebūtų buvę įmanoma įgyvendinti gyvenamojo namo projekte numatyto sprendinio – patekimo į garažo patalpą. Kadangi gyvenamojo namo statybai buvo gautas statybos leidimas su reikiamais kompetentingų institucijų pritarimais ir suderinimais, neabejotina, kad institucijoms derinant projektą su tokiais sprendiniais buvo suprantama, kad norint įgyvendinti šiuos sprendinius, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki pat patekimo į garažą vartų turės būti įrengtas įvažiavimas, su teisės aktų reikalavimus atitinkančiu nuolydžiu, tinkama automobiliams važiuoti danga ir kitais būtinais elementais, tarp jų – atraminėmis sienelėmis. Atitinkamai gavę statybos leidimą I. L. ir H. L. turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jie turi teisę įrengti į garažo patalpą patekimui būtiną įvažiavimą, ir įrengti jį tokį, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tuo atveju, I. L. ir H. L. būtų įrengę įvažiavimą tik iki žemės sklypo ribos, jo nuolydis viršytų teisės aktuose leidžiamą maksimalų nuolydį ir būtų per status naudoti garažui pagal paskirtį. Šiuo metu esantis įvažiavimas į garažą ir jo nuolydis, atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra būtinas, siekiant naudoti garažo patalpą pagal paskirtį. Tuo tarpu jeigu būtų pripažinta, kad įrengtas įvažiavimas ir atraminės sienelės laisvoje valstybinėje žemėje yra įrengti ir naudojami neteisėtai bei dėl to jie turi būti pašalinti, tai reikštų, kad ties žemės sklypo riba esančios atraminės sienelės ir trinkelių danga turėtų būti išardyti, o tai lemtų, kad ties žemės sklypo riba 0,9 metro žemiau žemės paviršiaus esantis įvažiavimas būtų užverstas gruntu ir nebetinkamas naudotis. Negalėdami naudoti įvažiavimui laisvos valstybinės žemės tokiu būdu (įrengiant dangą ir atramines sieneles joje) I. L. ir H. L. iš esmės prarastų galimybę patekti į garažo patalpą automobiliu, nes galimas įrengti įvažiavimas tik jų žemės sklypo ribose neatitiktų teisės aktų reikalavimų dėl per stataus nuolydžio. I. L. ir H. L. visada manė, kad jis turi teisėtą pagrindą įrengti įvažiavimui būtiną dangą ir atramines sieneles valstybinėje žemėje ir negalvojo, kad tokiais veiksmais daro pažeidimą. Rekonstruojant (duomenys neskelbtini) gatvę pagal projektinius sprendinius buvo numatyta įrengti įvažiavimus į kiekvieną greta esantį žemės sklypą, privedant dangą (suformuojant įvažiavimus) prie kiekvieno žemės sklypo ribos. Tai, kad ginčo vietoje I. L. ir H. L. jau buvo įrengę savo lėšomis ir darbu trinkelių dangą valstybinėje žemėje, leido (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos metu savivaldybei sutaupyti medžiagų ir viešųjų piniginių lėšų. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, kaip nepagrįstą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną I. L. atžvilgiu. Prašo priteisti I. L. jos patirtų bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 24 d. nutarimą. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis H. L. ir I. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 0,0600 ha žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – Žemės sklypas). Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. kovo 21 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo planinį patikrinimą ir 2024 m. kovo 27 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-147 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. ŽPA2-147), kuriame konstatuota, jog naudojant Žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, H. L. ir I. L. 2024 m. kovo 29 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-196 (toliau – Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-196), kuriuo pareikalavo „pašalinti: 1. valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, iš vakarinės ir rytinės sklypo pusių įrengtas tvoras, išklotas trinkeles, kurios patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą; 2. Valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini) g.) įrengtą tvorą, vartus ir vartelius, įrengtą įvažiavimą išklotą trinkelėmis ir mūrines sieneles su tvorelėmis bei laipteliais, kurie patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą“. Pažymi, kad pareiškėjo I. L. skundo argumentai, jog „<...> ginčo vietoje I. L. ir H. L. jau buvo įrengę savo lėšomis ir darbu trinkelių dangą valstybinėje žemėje, leido (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo metu savivaldybei sutaupyti medžiagų ir viešųjų piniginių lėšų“, teisinės reikšmės šioje administracinio nusižengimo byloje neturi, kadangi ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės užėmimą ir naudojimą, t. y. už tam tikrų veiksmų atlikimą, be to byloje duomenų apie tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka būtų leidusi ar prašiusi Pareiškėją šiuos veiksmus atlikti, nėra.

Be to, Institucija nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog jo veiksmuose nėra tyčios, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo turi būti nutraukta. 2014 m. lapkričio 24 d. pareiškėjos I. L. sutuoktinis ir žemės sklypo bendraturtis H. L. kartu su kitais dviem (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos sprendinių, kuri 2014 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (31.1)RS2-1162 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos“ pateikė atsakymą ir atkreipė žemės sklypo savininkų dėmesį į tai, kad jiems „<...> nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, yra žymiai mažesnis, negu yra aptvertas tvora. Už savavališką valstybinės žemės užėmimą yra taikoma administracinė atsakomybė“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tai, kad „<...> tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ir žemės sklypo ribos, įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre, yra laisvos valstybinės žemės <...>, šiuo raštu pareiškėjui žemės sklypo savininkams pasiūlė „<...> įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, kurį faktiškai naudojate (esate apsitvėręs tvora), įsiterpusį tarp žemės sklypo ir gatvės“. Priešingai negu teigia pareiškėja I. L., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (31.1)RS2-1162 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos“ informuotas apie daromą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, žinodamas, kad tvora yra aptverta didesnė žemės dalis, negu jam priklauso, Pareiškėja ir jos sutuoktinis H. L. šia valstybinės žemės dalimi sąmoningai tyčia toliau naudojosi kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų žemės naudojimo tvarkos pažeidimui pašalinti. Faktą, kad jam nuo 2014 m. buvo žinoma apie daromą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, patvirtina ir pati pareiškėja I. L. savo skunde. Institucija prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. L. atstovas advokatas Karolis Gerbauskas teismo posėdžio metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad nėra nustatyta ar žmonių neatsargumas, nes kaip nurodė pareiškėja, jog nenorėjo išsiskirti iš kaimynų. Ar pareiškėja veikė tyčia užimdama valstybės žemės sklypo plotą. Pati savivaldybė nežino savo žemės sklypų ribas. Institucija atsiliepime nurodo, kad pareiškėja naudoja aptverta teritoriją. Visi darbai atlikti iki 2014 metų. Iki 2014 metų nebuvo nei gatvės nei kelių, o tik išvažinėta pieva. Institucija nurodo, kad buvo atlikta netiesėta statyba. Tačiau Statybų įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad statyba galima kai statytojas žemės sklypą, kuriame naujai statomas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pati savivaldybė nuo 2014 m. žinojo, kad žemė yra savavališkai užimta. Jokių procesų dėl savavališkos statybos nepradėjo. Žemės tarnyba irgi nieko nedarė, nes jiems viskas tiko. Todėl savivaldybė atsisakė savo teisės teikti pretenziją dėl savavališkos statybos. Nurodyta daug aspektų, kaip žemė yra užimta ir daug dėmesio skirta įvažiavimui į garažą. Atstumas nuo garažo ir sienelės yra 5 metrai. Tai reiškia, kad L. privalėjo įrengti įvažiavimą į garažą savo sklypo ribose, tačiau nuolydis į garažą turi atitikti reikalavimus. Negali atsakyti dėl kokių priežasčių neišpirko siūlomą laisvą valstybės žemės sklypo plotą.

Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė Asta Maliuolienė paaiškino, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pilnai palaiko savo dokumentuose nurodytus argumentus. Pareiškėjos skundas turi būti atmestas. Papildomai nurodo, kad negalima sutikti su advokato argumentai, kad sklypo ribos nėra aiškios. Atkreipia dėmesį, jog žemės sklypo ribos yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir kadastro žemėlapyje. Ir tai, kad savivaldybė kėlia klausimą dėl kelio ribos, tai visai nereškia, jog L. nėra žinomos jų sklypo ribos. Statybos leidime nėra nurodyto fakto, jog pareiškėjai buvo duotas leidimas statyti valstybės žemės sklype. Tai, kad iki 2014 m. buvo atlikti veiksmai, t. y. užimtas valstybės žemės sklypo plotas, patvirtina faktą, kad tiek pareiškėja tiek ir jos sutuoktinis sąmoningai, nuo 2014 m. naudojasi ne savo žemės dalimi be teisinio pagrindo. Kodėl anksčiau nebuvo kreipiamasi dėl pažeidimų pašalinimo negali atsakyti, net Inspekcija valstybinės žemės priežiūra vykdo tik nuo 2024 m. sausio 1 d. 2024 m. kovo 21 d. nustatyti valstybės žemės naudojimo pažeidimai, šių faktų nepaneigia ir patys pareiškėjai. Pareiškėjos tyčia nustatyta remiantys tuo, kad pareiškėjų žemės sklypo ribos yra aiškios, buvo atlikti kadastriniai matavimai; tai, jog 2014 m. gavę informacijos iš savivaldybės, jog jų tvora aptverta didesnė žemės dalis, negu jiems priklauso. Tai yra tęstinis žemės pažeidimas.

Inspekcijos atstovė Jolita Girčienė teismo posėdžio metu nurodė, kad rėmėsi faktais, jog yra užimta valstybinė žemė ir ja naudojamasi. Nuvažiavę į vietą, ir patikrintas žemės sklypas. Pagal Registrų centre įregistruotus kadastro duomenis, žemės sklypo ribas, kurios įvertintos kadastriniais matavimais, buvo nustatyta, kad yra užimta žemė.

Iš 2014 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (31.1) RS2-1162 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projektas parengtas 2008 m., vadovaujantis statinio projektavimo užduoties reikalavimais, normomis ir taisyklėmis, išdėstytomis SRT2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ reikalavimuose, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribas. Keisti techniniame projekte nurodytas (duomenys neskelbtini) gatvės ribas pagal Jūsų savavališkai valstybinėje žemėje pastatytas tvoras nėra jokio teisinio pagrindo. <...> Atkreipiame dėmesį, kad Jums nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, yra žymiai mažesnis, negu yra aptverta tvora. Už savavališką valstybinės žemės užėmimą yra taikoma administracinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnį „savavališkas žemės, sklypo, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti“.<...> Atsižvelgdami į tai, kad tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ir žemės sklypo ribos, įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre, yra laisvos valstybinės žemės, siūlome įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, kuri faktiškai naudojate (esate aptvėręs tvora), įsiterpusį tarp žemės sklypo ir gatvės. <...> ( b. l. 64).

Iš 2024 m. kovo 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos apsaugos ministerijos žemės naudojimo patikrinimo akto (kontrolinis klausimynas) nustatyta, kad patikrinimas atliktas 2024 m. kovo 21 d., (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai: savavališkai užimta/ naudojama žemė (b. l. 73-81).

Iš 2024 m. kovo 29 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos apsaugos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus nustatyta, kad I. L. ir H. L. nurodyta pašalinti: 1) valstybinėje žemėje, už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, iš vakarinės ir rytinės sklypo pusių įrengtas tvoras, išklotas trinkeles, kurios patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą; 2) valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini) g.) įrengti tvorą, vartus ir vartelius, įrengtą įvažiavimą išklotą trinkelėmis ir mūrines sieneles su tvorelėmis bei laipteliais, kurie patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2024 m. rugsėjo 25 d. ( b. l. 83-84. 86-87)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).

I. L. 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu nubausta įspėjimu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, už tai, kad savavališkai užėmė ir naudojosi valstybės žemės sklypu, t. y. iš vakarinės sklypo pusės įrengė medinę tvorą su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklojo trinkeles, auga dekoratyviniai augalai; iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini) g.) įrengė mūrinę tvorą su metalo profiliais ant betoninio pagrindo ir įrengė metalinius vartus bei vartelius, taip pat įrengė įvažiavimą, kurį išklojo trinkelėmis ir iš vienos įvažiavimo pusės įrengė mūrinę sienelę, o iš kitos įvažiavimo pusės mūrinę sienelę su metalo tvorelėmis bei laipteliais; iš rytinės sklypo pusės įrengę medinę tvorą su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklojo trinkeles, auga dekoratyviniai augalai.

ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad savavališkas žemės užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija, atlikusi planinį patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nustatė, kad privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant ūkinę ir kitą veiklą, pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypo ribos, yra savavališkai užimta valstybinė žemė. Pareiškėja skunde, iš esmės neneigia, kad užėmė dalį valstybės žemės sklypo ploto, tam, kad įrengtų įvažiavimą į jos požeminį garažą ir taip padarė tik tam, kad galėtų patekti į garažą. Pareiškėjos atstovas advokatas Karolis Gerbauskas nurodė, jog šiuo atveju nėra vieno administracinio nusižengimo sudėties būtino elemento - tyčios, nurodė, kad valstybinė žemė buvo užimta siekiant įsirengti įvažiavimą į garažą, be to, pareiškėja nenorėjo išsiskirti iš kaimynų. Nesutiktina su šiuo advokato argumentu, nes kaip matyti yra užimta valstybinės žemės dalis ne tik ta, kuri skirta įvažiavimui į garažą, bet yra užimta valstybinės žemės dalis aplink visą namą ir yra ši dalis yra aptverta tvora, į kurią nebegali patekti kiti asmenys, ji yra apsodinta dekoratyviniais augalais bei išklota trinkelėmis (b.l. 7). Kas suteikia pagrindo spręsti, jog pareiškėja turėjo suvokti, kad statydama tvorą ne jai priklausančioje žemėje, žino, jog savavališkai užima valstybinę žemę. Be to, tą aplinkybę, kad pareiškėjai buvo žinoma, kad savavališkai naudojasi valstybės žemės sklypo plotu, patvirtina ir byloje esantis 2014 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriame jau buvo nurodyta, jog: „Jums nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, yra žymiai mažesnis, negu yra aptverta tvora“ bei pasiūlė įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, kuri faktiškai naudoja (b. l. 64). Tą faktą, kad buvo žinoma apie minėtą raštą, pareiškėja patvirtina ir skunde. Ši aplinkybė suteikia teismui pagrindo spręsti, kad pareiškėja jau pakankamai ilgą laiko tarpą (virš 9 metų) neabejotinai žinojo apie tai, kad savavališkai užėmė ir naudojasi valstybės žemės sklypo plotu, kuris jai nepriklauso, tačiau šios situacijos nesprendė, siūlomą laisvą valstybės žemės sklypo plotą nenupirko, toliau naudojosi valstybės žemės dalimi kaip sava, todėl darytina išvada, jog valstybės žemės užėmimo ir naudojimo faktas yra nustatytas. Tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviąją pusę. Pareiškėjos argumentas, jog ji turėjo teisėtą pagrindą įrengti įvažiavimui būtiną dangą ir atramines sieneles valstybinėje žemėje ir negalvojo, kad tokiais veiksmais daro pažeidimą, laikytinas gynybine versija ir vertinamas kritiškai.

Užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Pareiškėja galėjo ir privalėjo suprasti, jog naudojasi žemės sklypo plotu, kuris jai nepriklauso. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip nustatyta iš pareiškėjos atstovo advokato K. Gerbausko teismo posėdžio metų pateiktų dokumentų (Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistės A. T. el. laiško), pareiškėja sutikdama su 2024 m. kovo 27 d. patikrinimo akte užfiksuotomis aplinkybėmis, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyrių dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projekto rengimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-226-2024, yra pagrįstas, priimtas teisėtai, paskirta švelniausia nuobauda – įspėjimas, todėl panaikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje yra įtvirtintas proceso išlaidų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Pagal šio straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Taigi, nors BPK 103 straipsnyje tiesiogiai nenurodyta, teismų praktikoje proceso išlaidoms taip pat priskiriamos bylos nagrinėjimo teisme metu asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms. BPK 105 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo išieškojimą teismui priimant atitinkamus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje.

I. L. atstovas advokatas Karolis Gerbauskas teismui pateikė prašymą priteisti I. L. 471,9 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pateikė 2024 m. gegužės 23 d. mokėjimo išrašą, patvirtinantį 181,50 Eur sumokėjimo faktą ( b. l. 39) bei 2024 m. birželio 21 d. mokėjimo išrašą, patvirtinantį 290,40 Eur sumokėjimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktos I. L. atstovo advokato Karolio Gerbausko skundas atmestas, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos I. L. atstovo advokato Karolio Gerbausko skundo netenkinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-226-2024 palikti nepakeistą.

Netenkinti prašymo priteisti advokato išlaidas.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė