Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-591-1042/2017 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini) jos ir mirusio sutuoktinio V. B. bendrąja jungtine nuosavybe, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai stabdyti paveldėjimo teisės liudijimo po V. B. mirties išdavimą atsakovui V. B., priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad iki santuokos įregistravimo ji su V. B. (mirusiu (duomenys neskelbtini)) 12 metų gyveno šeimyninį gyvenimą, vedė bendrą ūkį. Nurodo, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma.Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. V. B. nurodė, kad ginčo turtas buvo remontuojamas jo tėvo V. B. lėšomis, ieškovė nenurodė, kokios buvo jos gaunamos pajamos, taip pat ji nepagrindė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, kad turtas buvo pagerintas santuokos metu, bei to, kad turtas buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ar darbu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė iš ieškovės I. B. 1 350,00 Eur advokato pagalbos išlaidas, 11,58 Eur proceso išlaidas ir 41,00 Eur žyminį mokestį, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji savo lėšomis ar darbu prisidėjo prie atlikto remonto, kad pats buto remontas buvo esminis, be to, tokių aplinkybių nepatvirtino ir šalių kviesti liudytojai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl savo turtinės padėties galėjo 5 000,00 Eur suma prisidėti prie 2010 m. atlikto ginčo buto remonto.Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas, parengiamųjų teismo posėdžių trukmę bei tai, kad atsakovui neįrodžius, kad Šiauliuose nėra tinkamų praktikuojančių advokatų, sumažino atsakovo prašomas advokato pagalbos išlaidas iki 1 350,00 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą byloje Nr. 2-591-1042/2017 pakeisti iš dalies, priteisiant atsakovui V. B. iš ieškovės I. B. 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisti atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės atsakovo naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio. Teismas neįvertino aplinkybės, kad teikdamas teisines paslaugas advokatas turėjo išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, advokato laiko sąnaudas.Atsakovas gyvena Mažeikių rajone ir pasirinko advokatą savo gyvenamojoje vietoje. Be to, atsakovas yra laisvas pasirenkant, kas jį atstovaus. CPK 13 str. nustatytas dispozityvumo principas nurodo, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis ir pasirinkti savo teisių gynimo būdą.Teisme vyko 8 teismo posėdžiai, o ne 7, kaip neteisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, o visuose 8 teismo posėdžiuose dalyvavo tiek atsakovas, tiek jo advokatas.Atsakovo išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti gerokai padidėjo, nes dėl ieškovės kaltės neįvyko keli teismo posėdžiai. Tuo tarpu atsakovas viso proceso metu elgėsi sąžiningai, priešingai negu ieškovė, atsakovas nevilkino teismo proceso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliaciniame skunde atsakovas V. B. ginčija teismo procesinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovės I. B. atsakovui priteista 1 350,00 Eur advokato pagalbos išlaidoms.Byloje nustatyta, kad atsakovą V. B. 2016-12-28 teisinių paslaugų sutarties Nr. 97/2016 pagrindu atstovavo advokatas J. M., atsakovas V. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patyrė 1 800,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Šioje proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Taip pat reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas ir taikydamas aukščiau nurodytas su bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu susijusias teisės normas, yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, taip pat turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Šiam argumentui pagrįsti apeliantas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009. Apeliantas nurodo, kad kasacinis teismas šioje byloje pripažino, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas inter alia atsižvelgia ir į šiuos kriterijus – būtinybę išvykti į kita vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad advokatą, kurio registruota darbo vieta yra Mažeikiuose, pasirinko dėl to, kad pats atstovaujamasis gyvena Mažeikiuose, be to, apeliantas yra laisvas pasirenkant atstovą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad jis yra laisvas pasirenkant advokatą, tačiau nurodo, kad tai nėra pakankamas argumentas, prašant priteisti visas apelianto faktiškai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) 3 punktas numato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje; šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, kad iš visų Šiauliuose praktikuojančių advokatų nebuvo tinkamo advokato, galinčio atstovauti atsakovą šioje byloje.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, gindamas savo interesus, byloje naudojosi advokato paslaugomis, kuris parengė atsiliepimą į ieškinį dėl nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, dalyvavo 8 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4,5 val. Atsižvelgiant į atsakovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų atsiradimo laiką, taikytinas 2016 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 822,80 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą koeficientą, kliento atstovavimas pirmosios instancijos teisme sudaro 82,28 Eur už vieną valandą, atitinkamai 370 Eur už 4,5 val. atstovavimo posėdžiuose laiko. Įvertinus, kad advokatas ne tik atstovavo atsakovą posėdžiuose, tačiau ir paruošė atsiliepimą į ieškinį, teikė teisines konsultacijas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo taikytais bylinėjimosi išlaidų priteisimo argumentais šioje byloje.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažindamas iki 1 350,00 Eur sumos, atsižvelgė į aukščiau nurodytas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, vadovavosi CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bei sąžiningumo, teisingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekė, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog jis patyrė 200,00 Eur išlaidas už advokato paslaugas apeliacinėje instancijoje. Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, jam nepriteisiamos apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo pateikimą.Už apeliacinį skundą ieškovas be pagrindo sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, nes apeliacinis skundas paduotas ne dėl bylos esmės, o dėl procesinio įstatymo taikymo. Pagal įstatymą toks apeliacinis skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis ieškovui grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti V. B. 31 Eur žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą, sumokėtą AB SEB banke 2017-09-18 mokėjimo nurodymu Nr. 860.