Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliu – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (vien veika), 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. apgaule užvaldė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. kovo 20 d. Kauno oro uoste, esančiame (duomenys neskelbtini), ir prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su E. Š., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, panaudojo apgaulę kaip priemonę svetimam turtui pagrobti, t. y. pagal automobilio nuomos sutartį Nr. 0076 išsinuomojo iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. N. 10 000 litų (2 896,20 eurų) vertės automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio sutartu laiku negrąžino, o pardavė V. P..

Šiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2014 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su E. Š., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, panaudojo apgaulę kaip priemonę svetimam didelės vertės turtui pagrobti, t. y. pagal automobilio nuomos sutartį Nr. 2140326-01 išsinuomojo 18 179,45 eurų (62 770 litų) vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagamintą 2011 metais, kurios sutartu laiku negrąžino, o perdavė nenustatytiems asmenims.

Šiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. M. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai prisistatęs kaip G. M., taip suklaidinęs nukentėjusiąją N. T., įgavęs nukentėjusiosios N. T. pasitikėjimą, melagingai nurodydamas, kad turi verslą, susijusį su krovinių pervežimu, o jis prarado visus dokumentus ir jam skubiai reikia pinigų verslo reikalams, paprašė paskolinti pinigų tariamam krovinio pervežimui, o nukentėjusioji N. T. dėl minėto asmens apgaulės įtakos, 2014 m. rugsėjo 12 d. G. M. paskolino 10 500 eurų. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 27 d. įtikino nukentėjusią N. T. paimti greitąjį kreditą, todėl 2014 m. rugsėjo 29 d. apgaulės įtakoje ir dėl įgyto pasitikėjimo, N. T., jam dalyvaujant, savo vardu AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš įmonės „General Financing“ paėmė 20 000 litų (5 792,40 eurų) greitąjį kreditą, pinigus tą pačią dieną kartu su G. M. išgrynino AB „SEB“ banke, esančiame (duomenys neskelbtini), bei perdavė G. M.. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 7 d. žinomai melagingai pareiškė N. T., kad remontuoja automobilį bei skubiai reikalingi pinigai sumokėti už remontą, įtikino, kad ji paimtų greitąjį kreditą, todėl 2014 m. spalio 9 d. apgaulės įtakoje ir dėl įgyto pasitikėjimo, N. T., jam dalyvaujant savo vardu iš įmonės „M. C.“, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė 8 000 litų (2 316,96 eurų) greitąjį kreditą ir pinigus tą pačią dieną N. T. nuėmė bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė G. M.. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, įtikino nukentėjusią N. T., žinomai melagingai tikindamas, kad jam būtinai reikalinga operacija, kuri kainuoja 17 000 litų, pasiskolinti jo operacijai iš savo motinos A. Š. 15 000 litų. N. T. apgaulės įtakoje ir dėl įgyto pasitikėjimo, jam dalyvaujant bei melagingai tikinant A. Š. apie operacijos būtinumą, N. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš A. Š. per du kartus pasiskolino 15 000 litų (4 344,30 eurų) (2014 m. spalio 10 d. 8 500 litų, o 2014 m. spalio 12 d. 6 500 litų), kuriuos E. T. iš karto perdavė G. M., kuris pinigų negražino, kitaip neperdavė, tuo apgaule savo naudai įgijo svetimą, didelės vertės N. T. turtą padarydamas jai 79 254,40 litų (22 953,66 eurų) žalą.

Šiais veiksmais kaltinamasis G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai prisistatęs kaip G. M. taip suklaidinęs nukentėjusiąją E. M. (dabartinė pavardė P.), laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio įgavęs nukentėjusiosios E. M. (dabartinė pavardė P.) pasitikėjimą – sudarydamas verslininko įvaizdį, pranešdamas apie ketinimą pirkti namą, bei 2014 m. spalio mėnesį pateikdamas jai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pametė savo asmens dokumentus ir banko korteles, dėl ko negali disponuoti savo sąskaitose esančiais pinigais ir vykdyti verslo, tokiu būdu nukentėjusiąją suklaidindamas, įkalbino šią paimti greituosius kreditus ir paskolinti jam gautus pinigus bei paimti išsimokėtinai du mobilaus ryšio telefonus ir juos perduoti jam, žadėdamas grąžinti jai skolą ir sumokėti įmokas už telefonus, kai tik galės disponuoti savo sąskaitomis, o nukentėjusioji E. M. (dabartinė pavardė P.), dėl minėto asmens apgaulės įtakos, 2014 m. spalio 7 d. sudarė su UAB ,,Tele2“ sutartį, pagal kurią įgijo mobilaus ryšio telefoną ,,Apple Iphone 5S“ – 2 170 litų (628,47 eurų) vertės, kurį 2014 m. spalio 7 d. perdavė jam, naudodamasi įtariamojo kompiuteriu, prisijungusi prie savo elektroninės bankininkystės sąskaitos, esančios „Swedbank“ banke, sudarė 4 000 litų (1 158,48 eurų) kredito sutartį su UAB „MCB Finance“, taip pat sudarė 5 000 litų (1 448,10 eurų) kredito sutartį su UAB „Bobutės paskola“, bei sudarė 5 000 litų (1 448,10 eurų) kredito sutartį su UAB „Ūkio banko lizingas“. Minėtas sumas kredito bendrovėms pervedus į E. M. (dabartinė pavardė P.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 7 d. pastaroji dalį pinigų iš savo sąskaitos išėmė bankomatuose, esančiuose prekybos centruose „H. M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), (3 000 litų/868,86 eurų) ir PC „Savas“, esančiame (duomenys neskelbtini), (3 000 litų/868,86 eurų), kitą dalį pinigų (8 000 litų/2 316,96 eurų) ji išgrynino pačiame „Swedbank“ banke, prekybos centre ,,Savas“, esančiame (duomenys neskelbtini), bei visas pinigines lėšas 14 000 litų (4 054,68 eurus), gautas iš kredito bendrovių, ji perdavė jam, 2014 m. spalio 17 d. sudarė su UAB ,,Ūkio banko lizingas“ vartojimo kredito sutartį, pagal kurią įgijo mobilaus ryšio telefoną ,,Iphone 6“ – 3 150 litų (912,30 eurų) vertės, kurį perdavė G. M., gautus mobilaus ryšio telefonus ir pinigus G. M. negrąžino, kitaip neperdavė, tuo apgaule savo naudai įgijo svetimą E. M. (dabartinė pavardė P.) priklausantį turtą bendros 19 320 litų/5 595,45 eurų vertės, tuo padarydamas E. M. (dabartinė pavardė P.) 19 320 litų/5 595,45 eurų žalą. Tęsdamas nusikalstamą veiką turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą melagingai prisistatęs kaip G. M., suklaidinęs nukentėjusiąją E. M. (dabartinė pavardė P.) dėl savo ketinimų, 2014 m. spalio 20 d. įkalbėjo ją paprašyti sesers A. K., kad ši jam paskolintų pinigų, kuriuos žadėjo grąžinti po dviejų savaičių, o šiai sutikus ir įvykdžius G. M. prašymą nukentėjusioji A. K. kartu su juo 2014 m. spalio 20 d. nuvykusi į Lietuvos pašto „PayPost“ skyrių iš Ūkio banko gavo 1 000 litų/289,62 eurų kreditą grynais pinigais, kuriuos iš karto perdavė jam, o šiam paprašius jos paskolinti dar didesnės sumos, nukentėjusioji A. K. su G. M. nuvykusi į prekybos centrą „Akropolis“, iš UAB „Moment credit“ gavo 3 200 litų/ 926,78 eurų paskolą, kuri buvo pervesta į nukentėjusiosios A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke. Šią paskolą t. y. 3 200 litų/926,78 eurų tą pačią dieną išgrynino prekybos centre „Akropolis“, esančiame bankomate ir perdavė jam, tuo apgaule savo naudai įgijo svetimą A. K. priklausantį turtą bendros 4 200 litų/1 213,40 eurų vertės, padarydamas A. K., 4 200 litų/1 216,40 eurų žalą. Tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule įgijo svetimą – E. M. (dabartinė pavardė P.) priklausantį turtą bendros 19 320 litų/5 595,45 eurų vertės ir A. K. priklausantį turtą bendros 4 200 litų/1 216,40 eurų vertės, padarydamas E. M. (dabartinė pavardė P.) 19 320 litų/5 595,45 eurų žalą, A. K. 4 200 litų/1 216,40 eurų žalą.

Šiais veiksmais kaltinamasis G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. M. disponavo suklastotu vairuotojo pažymėjimu: žinodamas, kad Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimas (kortelė) Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. vardu su G. M. atvaizdu, yra netikra, šį netikrą Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą (kortelę) Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. vardu laikė pas save iki 2015 m. sausio 4 d. 01.50 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir netikras Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimas (kortelė) buvo rastas ir paimtas.

Šiais veiksmais kaltinamasis G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai prisistatęs kaip G. M. taip suklaidinęs nukentėjusią D. U., melagingai nurodė, kad turi medienos verslą, o jis prarado visus dokumentus ir jam skubiai reikia pinigų verslo reikalams, paprašė paskolinti pinigų tariamam verslui, 2014 m. gruodžio 31 d. apgaulės įtakoje ir dėl įgyto pasitikėjimo D. U. tai padarė, t. y. jam dalyvaujant prekybos centre ,,Mega“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš įmonės „General Financing“ savo vardu paėmė 20 000 litų (5 792,40 eurų) greitąjį kreditą, pinigus tą pačią dieną kartu su G. M. išgrynino AB „SEB“ banke, esančiame (duomenys neskelbtini), bei perdavė G. M.. Tą pačią dieną D. U. jam paskolino 2 000 litų (579,24 eurų). Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką apgaulę įgijęs nukentėjusiosios D. U. pasitikėjimą, žinomai melagingai nurodydamas, kad padarė avariją ir jam reikia pinigų, įtikino, kad ji paimtų greitąjį kreditą, todėl 2015 m. sausio 2 d. apgaulės įtakoje ir dėl įgyto pasitikėjimo D. U. tai padarė, 2015 m. sausio 2 d. būdama AB ,,Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame Viršuliškių g. 40, Vilniuje, paėmė du greituosius kreditus; iš Ūkio banko 3 000 eurų ir iš ,,Mokilizingas“ 1 400 eurų, bei būdama suklaidinta šiuos pinigus perdavė G. M. taip paskolindama jam juos, gautus pinigus G. M. negrąžino, kitaip neperdavė, tuo apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. U. priklausantį turtą – pinigus, iš viso 10 771,64 eurų, tuo padarydamas D. U. 10 771,64 eurų žalą.

Šiais veiksmais kaltinamasis G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Visas savo veikas pripažįsta. Sutinka su sumomis, kurios nurodytos kaltinime. Automobilius nuomojosi kartu su E. Š.. Automobilį ,,Peogeot“ išsinuomojo, tam, kad iš karto parduotų. Autobusiuką taip pat išsinuomojo, su juo turėjo vežti cigaretes. Kartu su E. Š. šiuo autobusiuku išvyko į Angliją, kur per pažįstamus pardavė už 2 500 svarų. Automobilį turėjo grąžinti, bet jo negrąžino. Dėl situacijų su moterimis visos aplinkybės nurodytos teisingai. Su visomis susipažino per internetą, prisistatydavo ne savo tikru vardu. Su jomis siejo artimi santykiai. Editą ir Dovilę norėjo apgauti ir apgavo. Nenorėjo apgauti tik N. G. (T.), tačiau taip gavosi. Po kurio laiko su nei viena nebendravo, neturėjo kontaktų, buvo Anglijoje, buvo paieškomas, negalėjo jų surasti, todėl skolų negrąžino. Santaupų turi, tačiau nei vienai nieko negrąžino. Netikras vairuotojo pažymėjimas buvo padarytas Anglijoje, indai padarė, tačiau juo nepasinaudojo. Neturėjo teisės vairuoti. Už padirbtą pažymėjimą sumokėjo 50 svarų. Pažymėjimas buvo nekokybiškai pagamintas, tačiau jį laikė visada piniginėje. Civilinius ieškinius sutinka atlyginti. Moralinę žalą taip pat pripažįsta, tačiau ne tokiai didelei sumai, prašoma 10 000 eurų, pripažįsta 4 000–5 000 eurų. Anglijoje gyvena nuo 2008 m., turi dukrą 10 metų, prieš sulaikymą dirbo 9 metus. Išvyko nuo 2015 m. ir negrįžo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Dėl automobilio ,,Peugeot 307“

Dėl automobilio ,,VW Transporter“

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai G. M. įvykdžius inkriminuotas nusikalstamas veikas pasitvirtino.

Dėl automobilio ,,Peugeot 307“užvaldymo apgaulės būdu

Iš paties kaltinamojo parodymų, kad automobilis „Peugeot 307“ buvo reikalingas pardavimui iš to, kad dar turėdami automobilį G. M. su E. Š. vengė jį grąžinti, nors sutarties laikas buvo jau pasibaigęs, iš to, kad tiek nuomos sutartis, tiek ir pardavimo liudytojui A. P. sutartis buvo sudaryta ne paties G. M., tačiau E. Š. vardu, nors pinigus už nuomą mokėjo ir gautus pinigus už automobilio pardavimą pasiėmė G. M., darytina išvada, kad nuomos sutartis buvo sudaroma, iš anksto turint tikslą šį automobilį realizuoti ir tokiu būdu neteisėtai užvaldyti svetimą turtą. Tokiu būdu sudarant automobilio nuomos sutartį nuomotojas buvo suklaidintas dėl ketinimo naudotis šiuo automobiliu ir to suklaidinimo paveiktas, t. y. kaltinamojo panaudotos apgaulės įtakoje, perleido nurodytą automobilį kaltinamajam, veikusiam kartu su bendrininku E. Š., kurio atžvilgiu jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau automobilis nebuvo grąžintas, o parduotas tretiesiems asmenims. Ir tai atitinka objektyviuosius sukčiavimo, o ne vagystės požymius.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, kad G. M., veikdamas su E. Š., turėdami tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto žinodami, kad automobilio negrąžins 2014 m. kovo 20 d. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 0076 ir išsinuomojo iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. N. 10 000 litų (2 896,20 eurų) vertės automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio sutartu laiku negrąžino, o jį pardavė V. P..

G. M., būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, ne kartą praeityje teistas už turtinius nusikaltimus, tarp jų ir už sukčiavimą, neabejotinai suprato, kad elgiasi neteisėtai, kad dėl tokios jo veikos bus padaryta žala – nuomotojas neteks turto, ir to norėjo bei sąmoningai siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, byloje kaltinamojo parodymais ir jau anksčiau aptartais liudytojų parodymais nustatyta, kad G. M. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. Š.. Jie kartu buvo sudarydami nuomos sutartį, sutartis sudaryta buvo E. Š. vardu, o pinigus sumokėjo G. M., be to, E. Š. dalyvavo parduodant automobilį, pasirašė pardavimo sutartį, nors pinigus už automobilį pasiėmė G. M.. Tai rodo, kad G. M. suprato, jog tiek jis, tiek ir E. Š. prisideda savo veiksmais siekiant bendro nusikalstamo tikslo. Kadangi G. M. dalyvavo sudarant sutartį automobilio nuomos, mokėjo pinigus už nuomą, jis suorganizavo pardavimą automobilio, t. y. realizavo objektyviuosius sukčiavimo požymius, darytina išvada, jog jis veikė kaip bendravykdytojas.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai, todėl kaltinamojo veiksmai neteisėtai apgaulės būdu užvaldant svetimą turtą, t. y. automobilį „Peugeot 307“, perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 2 dalies gal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl automobilio ,,VW Transporter“ užvaldymo apgaulės būdu

Kaltinamasis taip pat pripažino, kad kartu su E. Š. išsinuomojo ir autobusiuką ,,VW Transporter“, kurio sutartu laiku taip pat negrąžino – išvažiavo į Angliją ir negrįžo. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja liudytojo G. P. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parodymams, kad 2014 m. kovo 26 d. bendrovė išnuomojo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2014 m. kovo 30 d. transporto priemonę „WV Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagamintą 2011 m., Lietuvos Respublikos piliečiui E. Š., kuris skambučiais vis prašė pratęsti nuomos terminą, kol galiausiai skambučiai baigėsi, susisiekti nebepavyko, automobilio nuomininkai negrąžino, o pagal GPS sistemą nustatė, kad automobilis Anglijoje, iš kur A. Š. automobilį ir pargabeno; E. Š. parodymams, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jis su G. M. išnuomojo mikroautobusą „VW Transporter“, nuomos sutartis buvo surašyta E. Š. vardu, mikroautobusas buvo išnuomotas 5 dienoms, tai yra nuvykimui į Angliją ir atgal, išsinuomoję mikroautobusą iš karto tą patį vakarą kartu su G. M. išvyko į Angliją, automobilio negrąžino. Liudytojas A. Š. patvirtino liudytojo G. P. nurodytas aplinkybes, kad jis vyko į Angliją parvaryti „VW Transporter“, ten jį persekiojo automobilis, kuriame sėdėję vyrai sakė, jog automobilis „VW Transporter“ priklauso jiems, liudytoją kurį laiką lydėjo policija. E. Š. prodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino G. M., kaip asmenį, su kuriuo 2014 m. kovo mėnesį būdami Kaune išsinuomojo automobilius ,,Peugeot 307“ ir ,,VW Transporter“, kurių negrąžino. Aplinkybę, kad G. M. su E. Š. išsinuomojo ,,VW Transporter“ ir išvyko į Jungtinę Karalystę, patvirtina byloje esantis UAB ,,Adampolio autocentro pateiktas automobilio „VW Transporter“ globalios padėties sistemos duomenys, iš kurių matyti transporto priemonės judėjimas į Didžiąją Britaniją ir atgal. VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje matyti, jog automobilio ,,VW Transporter“, 2011 m. laidos, vertė – 62 770 Lt.

E. Š. parodė, kad G. M. jam sakė, jog autobusiuką reikalinga išsinuomoti, kad galėtų pervežti krovinius, tą pačią aplinkybę nurodė ir G. M., tačiau iš Lietuvos krovinių jie negabeno, o iš karto tą pačią dieną išvyko į angliją, tenai jokių veiksmų, kad rinktų krovinius gabenimui į Lietuvą, taip pat neatliko. Vis tai rodo, kad nuomos sutartis buvo sudaroma, iš anksto žinant, kad automobilis nebus naudojamas pagal paskirtį, nebus laiku grąžintas ir neturint tokio tikslo, o turint tikslą šį automobilį realizuoti ir tokiu būdu neteisėtai užvaldyti svetimą turtą. Tokiu būdu sudarant automobilio nuomos sutartį nuomotojas buvo suklaidintas dėl ketinimo naudotis šiuo automobiliu pagal paskirtį ir to suklaidinimo paveiktas, t. y. kaltinamojo panaudotos apgaulės įtakoje, perleido nurodytą automobilį kaltinamajam, veikusiam kartu su bendrininku E. Š., kurio atžvilgiu jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tokiu būdu automobilį neteisėtai užvaldė ir perleido tretiesiems asmenims. r tai atitinka objektyviuosius sukčiavimo, o ne vagystės požymius.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, kad G. M., veikdamas su E. Š., turėdami tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto žinodami, kad automobilio negrąžins 2014 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini), sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 2140326-01 ir išsinuomojo 18 179,45 eurų (62 770 litų) vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagamintą 2011 metais, kurios sutartu laiku negrąžino, o perdavė nenustatytiems asmenims.

G. M., būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, ne kartą praeityje teistas už turtinius nusikaltimus, tarp jų ir už sukčiavimą, neabejotinai suprato, kad elgiasi neteisėtai, kad dėl tokios jo veikos bus padaryta žala – nuomotojas neteks turto, ir to norėjo bei sąmoningai siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, byloje kaltinamojo parodymais ir jau anksčiau aptartais liudytojų parodymais nustatyta, kad G. M. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. Š.. Jie kartu buvo sudarydami nuomos sutartį, sutartis sudaryta buvo E. Š. vardu, kartu išvyko į Jungtinę karalystę. Tai rodo, kad G. M. suprato, jog tiek jis, tiek ir E. Š. prisideda savo veiksmais siekiant bendro nusikalstamo tikslo. G. M. dalyvavo sudarant sutartį automobilio nuomos, todėl darytina išvada, jog jis veikė kaip bendravykdytojas.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai, todėl kaltinamojo veiksmai neteisėtai apgaulės būdu užvaldant svetimą turtą, t. y. automobilį „VW Transporter“, perkvalifikuotina iš vagystės į sukčiavimą.

Dėl sukčiavimų N. T.(G.), E. M. (P.) ir A. K., D. U. atžvilgiu

Kaltinamasis kaltę dėl apgaulės būdu įgyto nukentėjusiųjų N. T. (G.), E. M. (P.) ir A. K., D. U. turto pripažino. Pripažino, kad paėmė iš šių nukentėjusiųjų kaltinime nurodytas pinigų sumas ir jų iki šiol negrąžino. Nors detalių kaltinamasis nenurodė, tačiau teigė, kad kaltinime nurodytos nusikalstamų veikų aplinkybė teisingos. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę apgaulės būdu neteisėtai užvaldžius nukentėjusiųjų turtą patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kurių teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie buvo išsamūs, nuoseklūs, detalūs, be to, juos patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai – apžiūrų protokolai, pareiškimai, garso bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai.

Nukentėjusioji N. T. (G.) parodė, kad kaltinamasis G. M., melagingai prisistatęs G. M., užmezgęs su ja romantinius ryšius, melagingai nurodydamas, kad turi verslą, sudarydamas rimto ir patikimo verslininko įvaizdį, įgijo jos pasitikėjimą, dėl ko ji G. M. nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2014 m. spalio 12 d. paskolino iš viso 79 254, 40 litų (22 953,66 eurų), iš kurių dalis buvo jos pačios santaupos, dalis paimtų kreditų jos vardu, dalis pinigų buvo jos mamos. Šiuos nukentėjusiosios parodymu patvirtina ir nukentėjusiosios pareiškimas, iš kurio matyti, kad N. T. G. M. 2014 m. rugsėjo 12 d. paskolino 10 500 eurų, 2014 m. rugsėjo 29 d. jo prašymu savo vardu paėmė 20 000 litų paskolą bei 8 000 litų greitąjį kreditą, gautus pinigus perdavė jam, taip pat G. M. dar paskolino 15 000 litų, kuriuos ji pati skolinosi iš savo mamos, t. y. iš viso G. M. paskolino apie 92 000 litų, kurių jis jai negrąžino; nukentėjusiosios mamos A. Š. parodymai, kad dukters draugas G. M. prašė paskolinti pinigų, ji sutiko tai padaryti ir vieną kartą pastarajam perdavė 8 500 litų, antrą kartą 6 500 litų; AB ,,SEB“ banko išrašas, iš kurio matyti, kad 2014 m. spalio 29 d. į nukentėjusiosios sąskaitą pervestas UAB „ General Financing“ vartojimo kreditas – 20 000 litų, 2014 m. spalio 9 d. į jos sąskaitą iš UAB „M. C.“ pervesta paskola 8 000 litų; AB „SEB“ banko patalpų vaizdo įrašų apžiūros protokolas, kur užfiksuota, kaip nukentėjusioji gautus pinigus (matosi kasininkės perduodamos kupiūros po 50 Lt, 100 Lt, 200 Lt, 500 Lt) netrukus perduoda kartu su ja buvusiam vyrui, t. y. G. M.; nukentėjusiosios pateiktas garso įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad N. T. G. M. vadina kitu vardu, t. y. tokiu vardu, kokiu jis prisistatė, G. M. sutinka grąžinti paskolintus pinigus „duoti devyniasdešimt penkis“, kas beveik atitinka kaltinamajam nukentėjusiosios perduotą pinigų sumą – 92 000 litų. Be to, parodymo atpažinti iš nuotraukų metu A. Š. G. M. atpažino, kaip asmenį, kuriam paskolino pinigų, o N. T. G. M. atpažino, kaip asmenį, kuris laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. spalio 29 d. iš jos apgaulės būdu išviliojo pinigus, iš viso 92 000 litų.

Nukentėjusioji E. M. (P.) parodė, kad melagingai prisistatęs G. M., užmezgęs su ja romantinius santykius, melagingai nurodydamas, kad turi verslą, sudarydamas rimto ir patikimo verslininko įvaizdį, kaltinamasis įgijo jos pasitikėjimą, dėl ko ji G. M. nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio, paprašyta paskolinti jam pinigų, paėmė greitąsias paskolas iš UAB „General Financing“, UAB „MCB Finansing“ ir UAB „Bobutės paskola“, iš viso 14 000 litų (4 054,68 Eur) ir juo perdavė juos G. M., kuris žadėjo pinigus grąžinti 1-2 savaičių eigoje, tačiau jų negrąžino. Be to, ji G. M. savo vardu išsimokėtinai paėmė du mobiliojo ryšio telefonus, t. y. 2014 m. spalio 6 d. iš UAB „Sileda“ telefoną, „Apple Iphone 5S 16GB“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini), vertės 2 299 Lt (665,83 Eur) ir 2014 m. spalio 17 d. iš UAB „Mobili linija“ prekybos centre „Savas“ telefoną „Iphone6 16G “ be SIM kortelės, vertės 3 654 Lt (1 058,27 Eur), kuriuos taip pat perdavė G. M.. Pinigų G. M. skolino ir jos sesuo A. K.. Nukentėjusioji A. K. patvirtino, jog jos sesuo E. M. bendravo su G. M. ir paprašė jos paskolinti draugui pinigų. A. K. sutiko ir paėmė savo vardu du greituosius kreditus – 1000 litų ir 3200 litų, pinigus perdavė G. M., tačiau šis skolos negrąžino.

Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti įrodymai: nukentėjusiųjų pareiškimai, iš kurių matyti, kad Edita (M.) P. G. M. (prisistačiusiam G. M.) paskolino 14 000 litų, tai yra 2014 m. spalio 7 d. ji iš „MCB Finance“ paėmė 4 000 litų paskolą, iš „Ūkio banko lizingo“ 5 000 litų paskolą ir iš UAB „Bobutės paskola“ 5 000 litų, gautus paskolų pinigus paskolino G. M., taip pat jo prašoma iš salono pasėmė du mobiliojo ryšio telefonus, juos perdavė G. M., kuris skolą žadėjo grąžinti per mėnesį, bet negrąžino, o A. K. 2014 m. spalio 24 d. G. M., savo sesers draugui, taip pat paskolino pinigų – 2014 m. spalio 20 d. pašto skyriuje iš „Paypost“ savo vardu paėmė 1 000 litų paskolą ir prekybos centre „Akropolis“ iš ,,M. C.“ savo vardu paėmė 3 200 litų paskolą, gautus pinigus perdavė G. M., kuris žadėjo dviejų savaičių laikotarpyje juos grąžinti, bet taip ir negrąžino; (duomenys neskelbtini) (M.) P. ir A. K. AB ,,Swedbank“ bankų sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad 2014 m. spalio 7 d. į E. P. banko sąskaitą iš UAB „MCB Finance“ buvo pervesta 4 000 litų, iš UAB „Ūkio banko lizingas“ – 5 000 litų pagal vartojimo kredito sutartį, iš UAB „Bobutės paskola“ – 5 000 litų, taip pat iš banko pateiktų duomenų matyti, kad 2014 m. spalio 7 d. Savanorių pr. 255, buvo išgrynintos pinigų sumos: 15.12 val. – 2 000 Lt.; 15.13 val. – 1 000 Lt; 15.34 val. – 2 000 Lt; 15.34 val. – 2 000 Lt; nuotraukose iš operacijų bankomatuose 2014 m. spalio 7 d. matyti G. M. apatinė veido dalis, kitoje dalyje nuotraukų – E. P. veidas; į A. K. banko sąskaitą 2014 m. spalio 20 d. pervesta 3 200 litų iš UAB „Moment credit“, o 2014 m. spalio 20 d. iš minėtos sąskaitos, (duomenys neskelbtini), buvo išgrynintos šios sumos: 18.12 val. – 1 000 litų; 18.21 val. – 2 200 litų; apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti 2015 m. vasario 3 d. ir 2015 m. vasario 4 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolais paimti daiktai – MRT „Iphone“, dėžutė ir kroviklis su ausinėmis, telefono IMEI (duomenys neskelbtini). Parodymo atpažinti iš nuotraukos metu nukentėjusioji E. M. (P.) G. M. atpažino, kaip asmenį, prisistačiusį (duomenys neskelbtini) vardu, kuris ją apgavo.

Nukentėjusiojo D. U. taip pat parodė, jog kaltinamasis melagingai prisistatęs netikru vardu – G. M., užmezgęs su ja romantinius santykius, melagingai nurodydamas, kad turi verslą, sudarydamas rimto ir patikimo verslininko įvaizdį, įgijo jos pasitikėjimą, dėl ko ji paprašyta paskolinti pinigų verslui, kaltinamajam žadant juos greitai grąžinti, 2014 m. gruodžio 31 d. iš „General financing“ savo vardu paėmė 20 000 litų (5 792,40 eurų) paskolą, pinigus tą pačią dieną išgryninusi ,,SEB“ banke, perdavė G. M., taip pat tą pačią dieną, tame pačiame banke nuo savo sąskaitos nuėmė savo sutaupytus 2 000 litų (579,24 eurų), kuriuos taip pat iš karto perdavė G. M., o 2015 m. sausio 2 d. ji savo vardu paėmė dar du greituosius kreditus: iš „Ūkio banko“ 3 000 eurų ir iš „Mokilizingas“, 1 400 eurų, pinigus perdavė G. M. ir tokiu būdu ji iš viso kaltinamajam perdavė 5 792, 40 eur, kurių negrąžino. G. M. atsisakė pasirašyti paskolos raštelį, tikino, kad grąžins pinigus, tačiau galiausiai jis nustojo atsakinėti į jos skambučius.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina pareiškimas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji nurodė 2014 m. lapkričio mėn. susipažinusi su asmeniu G. M., kurio įtikinta pastarajam paskolino pinigų, t. y. 2014 m. gruodžio 31 d. iš ,,General Financing“ paėmė 20 000 litų kreditą, 2015 m. sausio 2 d. iš UAB „Ūkio banko lizingas“ paėmė 3 000 eurų kreditą, 2015 m. sausio 2 d. ,,Mokilizingas“ paėmė 1 400 eurų kreditą, kuriuos perdavė G. M.; nukentėjusiosios pateiktos vairuotojo pažymėjimo nuotraukos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjime yra G. M. nuotrauka bei nurodyti šie duomenys: M. G., 08.08.1981 Lithuania, kas patvirtina, jog G. M. slėpdamas savo tikrąją tapatybę prisistatė išgalvotu vardu ir pavarde. Be to, parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusioji G. M. atpažino, kai asmenį, kuris apgaulės būdu iš jos išviliojo pinigus.

Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė siekdamas materialinės naudos, t. y. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, ir tokiu būdu apgaule užvaldė svetimą turtą – N. T. (G.) priklausantį turtą bendros 79 254,40 Lt (22 953,66 eur) vertės, E. M. (P.) priklausantį turtą bendros 19 320 litų (5 595,45 eurų) vertės, A. K. priklausantį turtą bendros 4 200 litų (1 216,40 eurų) vertės, D. U. priklausantį turtą bendros 10 771, 64 eur. Tai, kad kaltinamasis prisistatė netikru vardu ir pavarde, teikė melagingus duomenis dėl paskolų tikslo, teikė melagingus duomenis apie savo asmenį, savo veiklą, užsiėmimą, užmezgęs pažintis prisistatinėjo vis skirtingais vardais, net ir praėjus po įvykių daugiau nei šešiems metams, net iš dalies pinigų negrąžino, patvirtina, kad skolindamasis pinigus iš nukentėjusiųjų tikslo juos grąžinti neturėjo, o ketino juos užvaldyti savo naudai.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, ne kartą praeityje teistas už turtinius nusikaltimus, tarp jų ir už sukčiavimą, neabejotinai suprato, kad elgiasi neteisėtai, kad dėl pateikdamas melaginus duomenis įgyja nukentėjusiųjų pasitikėjimą, tokiu būdu naudoja jų atžvilgiu apgaulę, suprato, kad dėl tokio jo elgesio moterys neteks pinigų, joms bus padaryta turtinė žala ir to norėjo bei siekė. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad kaltinamasis su skirtingomis nukentėjusiomis bendravo beveik tuo pačiu metu, pamatęs, kad pavyksta lengvai gauti pinigų, iš karto sugalvodavo naujų priežasčių, dėl ko jam reikalingi pinigai, vos tik nuketėjusiosios gaudavo paskolas, kreditus, stengdavosi, kad tuoj pat šiuos pinigus moterys jam perduotų. Visa tai rodo, jog kaltinamasis veikė sąmoningai, tikslingai t. y. tiesiogine tyčia.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai, todėl kaltinamojo veiksmai neteisėtai apgaulės būdu užvaldant E. M. (P.) priklausantį turtą bendros 19 320 litų (5 595,45 eurų) vertės ir A. K. priklausantį turtą bendros 4 200 litų (1 216,40 eurų) vertės, teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, veika, neteisėtai užvaldant D. U. priklausantį turtą bendros 10 771, 64 eur – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes turto vertė šiais atvejais buvo didesnė nei 5 MGL, tačiau mažesnė nei 250 MGL, o neteisėtai apgaulės būdu užvaldant N. T. (G.) priklausantį turtą bendros 79 254,40 Lt (22 953,66 eur) vertės – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes užvaldyto svetimo turto vertė viršijo 250 MGL ir atitinka kvalifikuojantį sukčiavimo požymį – didelės vertės turtą.

Dėl dokumento suklastojimo ir disponavimu suklastotu dokumentu

BK 300 straipsnio 1 dalyje, be kitų veikų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tikrų dokumentų suklastojimą. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikras dokumentas yra suklastojimas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-22-628/2019). Asmuo atsako už tikro dokumento suklastojimą, jei tokią veiką padarė tyčia. Kaltininkas, suklastodamas tikrą dokumentą, turi suvokti, kad dokumente yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Apie tai, kaip kaltininkas suvokė veikos faktines aplinkybes, sprendžiama ne tik pagal kaltinamojo parodymus, bet ir įvertinus kaltininko elgesį pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-60-303/2018).

BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota dokumentų klastojimo sudėtis. Įstatymo leidėjas tam tikrų dokumentų klastojimą (paso, vairuotojo pažymėjimo ir kt.) laiko pavojingesniu. Pavojingesniu laiko ir disponavimą – laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, tokiais suklastotais dokumentais. Pažymėtina, jog BK 300 straipsnio 12 dalyje numatyti alternatyvūs kvalifikuojantys požymiai, todėl nustačius bent vieną iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis G. M. teismo posėdžio metu pripažino kaltę dėl netikro vairuotojo suklastojimo bei disponavimo juo. Nors teigė, kad šiuo vairuotojo pažymėjimu nesinaudojo, tačiau pripažino, kad jį laikė su savimi iki kol jį išėmė policijos pareigūnai. Kaltinamasis parodė, jog vairuotojo pažymėjimo buvo padarytas Anglijoje, jį padarė indų tautybės asmenys, už tai jis sumokėjo 50 svarų, laikė visada piniginėje. Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai atitinka specialisto išvadoje Nr. 20-(duomenys neskelbtini) konstatuoti duomenys, kad Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimo (kortelės) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2012 m. rugsėjo 17 d. G. M. vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis netikras. Kratos protokolas patvirtina, kad šis netikras vairuotojo pažymėjimas rastas ir paimtas 2015 m. sausio 4 d. G. M. asmens kratos metu. Be to, jame yra G. M. nuotrauka, tačiau nurodyti ne jo vardas ir pavardė, ne jo gimimo data.

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad G. M., žinodamas, kad turimas Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimas yra netikras, jį laikė su savimi ir tai atitinka objektyviuosius BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius – disponavimą (šiuo atveju laikymą) suklastotu vairuotojo pažymėjimu.

Teismas pažymi, jog kaltinamajam yra inkriminuotos taip pat ir kitos dokumentų klastojimo alternatyvios veikos – padėjimas suklastoti minėtą dokumentą bei šio dokumento įgijimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika inkriminuojant bet kurią alternatyvią veiką, būtina nustatyti esmines tokios veikos aplinkybes, šiuo atveju kaip, kokiu būdu kaltinamasis padėjo suklastoti dokumentą, kada, kokiomis aplinkybėmis, iš ko jį įgijo. Kiekviena aplinkybė turi būti nustatyta ir įrodyta, o ne preziumuota. Nagrinėjamu atveju vien kaltinamojo parodymų dėl šių veikų nepakanka, nes jų negalima patikrinti jokiais kitais įrodymais, todėl konstatuoti, kad jis padėjo suklastoti dokumentą ir jį įgijo nėra pagrindo. Vien tai, kad asmuo laikė su savimi suklastotą dokumentą neįrodo ir nepatvirtina jo įsigijimo aplinkybių. Nenustačius ir neįrodžius padėjimo suklastoti, įgijimo konkrečių aplinkybių, net ir tuo atveju kai nustatytos ir įrodytos neteisėto laikymo aplinkybės, asmuo už įgijimą negali būti baudžiamas.

Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad šioje byloje neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais kaltinamasis prisidėjo prie dokumento klastojimo, kaip įgijo vairuotojo pažymėjimą, todėl iš kaltinimo šalintinos formuluotės dėl padėjimo suklastoti vairuotojo pažymėjimą ir dėl jo įgijimo, tačiau pašalinus šiuos inkriminuotus veiksmus, kaltinamasis trauktinas atsakomybėn dėl sudisponavimo suklastotu vairuotojo pažymėjimu, kurio padarymo aplinkybės yra įrodytos aukščiau aptartais įrodymais.

Kaltinamasis būdamas pakaltinamas, suaugęs, brandus asmuo, neabejotinai suvokė, kad turi su savimi netikrą vairuotojo pažymėjimą, t. y. disponuoja suklastotu dokumentu, nes jis ne tik neturėjo teisės vairuoti, t. y. turėti tokį pažymėjimą, bet ir jame su jo nuotrauka buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys asmens duomenys – vardas, pavardė, gimimo data, ir norėjo taip veikti (dokumento neišmetė, nesunaikino, laikė su savimi piniginėje), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visis objektyvieji ir subjektyvieji disponavimo netikru vairuotojo pažymėjimu požymiai. Kadangi pašalinta kaltinimo dalis dėl padėjimo suklastoti dokumentą ir jo įgijimo, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcija numato arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes.

Kaltinamasis G. M. laikomas neteistu (6 t., b. l. 146–162), administracine tvarka nebaustas (6 t., b. l. 166), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (6 t., b. l. 133), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (6 t., b. l. 135), todėl darytina išvada, jog G. M. pakaltinamumu abejoti nėra pagrindo.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas nuosavybei, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, dvi nusikalstamas veikas nuosavybei, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, vieną nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, susijusią su dokumentų klastojimu, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veikos baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje aiškinama, kad šis BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu ir išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011 ir kt.). Kitaip tariant, bausmė būtų aiškiai neproporcinga kaltininko asmenybei ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Vertinant kaltinamojo pavojingumą, atsižvelgiama į tai, kad nors kaltinamasis laikomas neteistu, nes teistumai išnykę, tačiau skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas 9 kartus, tame tarpe už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Kaip matyti iš ankstesnių teistumų, kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirta ir griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau tai kaltinamojo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo, išnykus teistumui jis vėl padarė eilę analogiškų nusikalstamų veikų. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis vos mažiau nei per metus laiko padarė net šešias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi – sunkūs nusikaltimai. Atsižvelgiama ir į tai, kad, nors kaltinamasis net ir teisiamojo posėdžio metu žadėjęs bent dalį žalos atlyginti, to nepadarė, nors teigė turintis santaupų ir yra rimtai nusiteikęs tai padaryti. Įvertinus visas šias aplinkybes, nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, kurios rodytų, kad sankcijose numatytų bausmių skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas, neproporcingas, teismas daro išvadą, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti taikomos. Teismo vertinimu, bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina tik reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo neteisėtų veiksmų pripažinimą, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad kaltinamasis buvo paieškomas, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, jis padaręs nusikalstamas veikas, išvyko į Jungtinę Karalystę, tačiau 2020 m. gegužės mėnesį savo noru grįžo į Lietuvą ir prisistatė kaip paieškomas asmuo bei į tai, jog po nusikaltimų padarymo praėjo daugiau kaip septyni metai, naujų nusikalstamų veikų nuo to laikotarpio kaltinamasis nepadarė, kas leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad kaltinamasis per visą minėtą laikotarpį tinkamai įvertino savo nusikalstamą elgesį, dėl jo gailisi, todėl skirtini bausmių dydžiai nustatytini mažesni nei sankcijų vidurkiai: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio ,,Peugeot 307“) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl automobilio ,,VW Transporter“) numatytą nusikaltimą – 2 metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 182 straipsnio 2 dalyje (N. T. (G.) atžvilgiu) numatytą nusikaltimą – 3 metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 182 straipsnio 1 dalyje (E. M. (P.) ir A. K. atžvilgiu) numatytą nusikaltimą – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 182 straipsnio 1 dalyje (D. U. atžvilgiu) numatytą nusikaltimą – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (trys veikos) ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (N. T. (G.) atžvilgiu), labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už šias veikas paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už BK 182 straipsnio 2 dalyje (N. T. (G.) atžvilgiu) numatytą nusikaltimą apimant švelnesnes bausmes, paskirtas už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (trys veikos), ir skirtina subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl automobilio ,,VW Transporter“), pridedant dalį – 1 metus laisvės atėmimo, ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, pridedant dalį (9 mėnesius) laisvės atėmimo ir skirtina subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Dalinio bausmių sudėjimo taisyklė taikytina atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti civilinius ieškinius.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas G. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. sausio 4 d. 00.02 val. iki 2015 m. sausio 5 d. 14.35 val. (6 t., b. l. 32), t. y. dvi dienos, ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 14 d. (6 t., b. l. 127–129) iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje nukentėjusioji N. T. (G.) pateikė civilinį ieškinį dėl 27 345,19 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 134–138).

Nukentėjusioji E. M. (P.) pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 140,26 turtinės žalos atlyginimo, 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo (4 t., b. l. 178–196).

Nukentėjusioji A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 478, 58 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog patirtą neturtinę žalą vertina 1000 eurų (5 t., b. l. 45–54).

Byloje nukentėjusioji D. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 897,55 eurų turtinės ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 128–135).

Dėl turtinės žalos

Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios patyrė turtinę žalą dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis apgaule užvaldė nukentėjusiosioms priklausantį turtą, tokiu būdu padarydamas joms turtinę žalą.

Civilinių ieškinių dydžių dėl turtinės žalos atlyginimo kaltinamasis neginčijo.

Byloje nukentėjusiosios N. T. (G.) parodymais, kredito įstaigų pateiktais duomenimis (3 t., b. l. 141, 146), nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė 24 061,40 eurų turtinę žalą, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinama tik toje dalyje, kurioje jis pagrįstas ir įrodytas, t. y. dėl 24 061,40 eurų, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo G. M..

Byloje nukentėjusiosios E. M. (P.) parodymais, banko sąskaitų išrašais, kitais rašytiniais įrodymais (4 t., b. l. 62–64, 79–88, 5 t., b. l. 17–25, 28, 187–196) nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas, priteisiant iš G. M. 7 140, 26 eur turtinei žalai atlyginti.

Byloje A. K. parodymais, banko sąskaitos išrašais, kredito įstaigų pateiktais duomenimis (3 t., b. l. 146, 8 t., b. l. 89) nustatyta ir įrodyta, kad ji paėmė 3200 litų (1 213, 40 eurų) kreditą, kurį perdavė G. M., dėl to patyrė 2 914,26 eur turtinę žalą, be to, nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad ji per Paypost skyrių paėmė 1000 Lt (289,62 eur), kuriuos taip pat perdavė kaltinamajam. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, tenkinamas tik toje dalyje, kurioje jis pagrįstas ir įrodytas, t. y. dėl 3 203,88 eur (289,62 eur+ 2 914,26 eur), priteisiant šią sumą iš kaltinamojo G. M.. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas, nes byloje nepareikšti kaltinimai G. M. dėl A. K. paimto 5000 Lt kredito pasisavinimo (8 t., b. l. 88–89).

Byloje D. U. parodymais, rašytiniais įrodymais (5 t., b. l. 102–106, 7 t. b. l. 130–135) nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas, priteisiant iš G. M. 10 897, 55 eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusioji N. T. (G.) neturtinę žalą grindžia savo ir vaikų emocine būklė. Teigia, kad po įvykio blogai jautėsi, atsirado baimė, 3 mėnesius buvo nedarbinga, dėl patirto streso sutriko skydliaukės veikla, dėl ko turi vartoti vistus, nuo įvykio tęsiasi įtampa, nerimas ir baimė. Buvo sunku dirbti mokykloje, todėl šiuo metu vykdo individualią veiklą.

Nukentėjusioji E. M. (P.) neturtinę žala grindžia tuo, kad tuo metu buvo didelių sveikatos problemų nuo streso, pergyvenimo. Stresą jautė dėl to, kad neturėjo iš ko grąžinti pinigų.

Nukentėjusioji A. K. neturtinę žala grindžia tuo, kad ji buvo paveikta psichologiškai, buvo didelis spaudimas, nerimas, įtampa, nes reikėjo galvoti iš kur gauti pinigų grąžinti skoloms.

Nukentėjusioji D. U. neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo padarytos veikos jautė įtampą, nerimą, negalėjo būti viena namuose, neturėjo pinigų grąžinti paskolas, nes buvo paimti kreditai, negalėjo nusipirkti automobilio. Išgyvenimai truko apie 2-3 metus, negalėjo bendrauti su nepažįstamais asmenimis. Kadangi vieniša, nepasitikėjo vyrais, jausdavo didelį nerimą. Šiai dienai dvasiniai išgyvenimai išlikę, nepasitiki žmonėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios buvo apgautos ir iš jų išvilioti pinigai. Dėl to, jog buvo išduotas jų pasitikėjimas ir apgaulės neteko pinigų, kurių didžiąją dalį buvo paėmę kaip įvairius kreditus, kuriuos jos turėjo grąžinti, nukentėjusiosios neabejotinai jautė neigiamus dvasinius išgyvenimus – stresą, įtampą, nerimą, baimę dėl ateities. Tai, kad jos ėmė kreditus, norėdamos paskolinti pinigu G. M., rodo, jog jų finansinė padėtis nebuvo gera, juo grąžinti nebuvo lengva. Nors nukentėjusioji N. T. (G.) teigė, kad dėl streso sutriko skydliaukės veikla, ji buvo beveik tris mėnesius nedarbinga, tačiau nukentėjusiosios pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, jog sutrikusi skydliaukės veikla yra būtent šio nusikalstamos veikos ir dėl to patirto streso ar kitų neigimų dvasinių išgyvenimų pasekmė bei nepatvirtina, jog būtent dėl šios veikos patirto streso nukentėjusioji buvo nedarbinga. Tačiau medicininiai duomenys patvirtina, kad 2014 m. lapkričio mėnesį, nukentėjusioji kreipėsi pagalbos dėl įtampos, nerimo, sutrikusio miego, verksmingumo (8 t., b. l. 97). Kitos nukentėjusiosios jokių medicininių dokumentų, kad dėl patirto streso ir dėl to sutrikusios psichikos būtų kreipęsi į gydytojus nepateikė.

Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus įrodymus, sumas, kurias kiekviena iš nukentėjusiųjų prarado, kurios, teismo vertinimu turi tiesioginę įtaką ir patirtų neigiamų išgyvenimų apimčiai, trukmei bei pobūdžiui, kaltinamojo tyčinę kaltę, tai, kad jis sutiko atlyginti civilinius ieškinius, sprendžia, jog nukentėjusiajai N. T. (G.) priteistina 4 000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti, E. M. (P.) 900 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti, A. K. – 400 eurų neturtinei žalai atlyginti, D. U. – 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo klausimą, aktualia laikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustatanti, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiosioms E. M. (P.) ir A. K. 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas priteistinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo.

Byloje nukentėjusioji E. M. (P.) taip pat prašo priteisti išlaidas už atstovo advokato teisinę pagalbą šioje byloje. Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų – sąskaitos už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitų (4 t., b. l. 173–175) matyti, kad nukentėjusysis patyrė 250 eurų išlaidų už civilinio ieškinio, patikslinto civilinio ieškinio parengimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Nustatyta, jog byloje buvo teikiamas civilinis ieškinys su priedais, vėliau tikslinamas. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šios išlaidos yra pagrįstos, proporcingumo ir teisingumo principui neprieštarauja, todėl jos visa apimtimi priteistinos nukentėjusiajai iš G. M..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už G. M. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 728,61 eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kadangi kaltinamasis yra jaunas, kaip pat nurodė, gali ir nori dirbti, laivėje turės darbą, teigia, kad turi santaupų, tačiau įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kaltinamajam šiuo nuosprendžiu priteisti dideli ieškiniai nukentėjusiosioms, teismas sprendžia, jog šių proceso išlaidų priteisimas gali apsunkinti žalos atlyginimą nukentėjusiosioms, padidinti ir taip didelių įsipareigojimų naštą ir tokiu būdu demotyvuoti kaltinamąjį siekti atlyginti žalą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

G. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: mobiliojo ryšio telefonas „LG nexus“, grąžintas N. T. (G.), paliktinas jai laisvai disponuoti; mobiliojo ryšio telefonas „Apple Iphone IS“, dėžutė ir kroviklis su ausinėmis, grąžinti E. M. (P.), paliktini laisvai disponuoti; vairuotojo pažymėjimo nuotrauka paliktina saugoti byloje (5 t., b. l. 135), Jungtinės Karalystės netikras vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (perlaužtas) (5 t., b. l. 176), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas; LR pasas, išduotas G. M., grąžintinas G. M.; nebegaliojantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas G. M., persiųstinas VĮ „Regitra“, byloje esantys kompaktiniai diskai, paliktini saugoti byloje.

Pinigai – 204,09 eur, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje (6 t., b. l. 24–29), nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreiptini civilinių ieškinių padengimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Iš kaltinimo G. M. pašalinti aplinkybes, kad G. M. „tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 metų lapkričio mėnesio tiksliai nenustatytos dienos, veikdamas kaip padėjėjas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdamas įgyti netikrą vairuotojo pažymėjimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikė savo fotonuotrauką, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atspausdinus terrnosublimaciniu spausdintuvu ir trafaretine spauda Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą (kortelę) Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. vardu su G. M. atvaizdu, tokiu būdu padėjo pagaminant netikrą Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą (kortelę). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 metais lapkričio mėnesį tiksliai nenustatytą dieną, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įgijo netikrą Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą(kortelę) Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. vardu.“

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas užvaldant automobilį „Peugeot 307“), ir skirti jam 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas užvaldant automobilį ,,VW Transporter“), ir skirti jam 2 metus laisvės atėmimo.

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas N. T. (G.) atžvilgiu) ir skirti jam 3 metus laisvės atėmimo.

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas E. M. (P.) ir A. K. atžvilgiu) ir skirti jam 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo.

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (D. U. atžvilgiu) ir skirti jam 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo.

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas N. T. (G.) atžvilgiu) numatytą nusikaltimą ir bausmes, paskirtas už paskirtas už BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas E. M. (P.) ir A. K. atžvilgiu) numatytą nusikaltimą, BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas D. U. atžvilgiu) numatytą nusikaltimą, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. M. subendrintą bausmę – 3 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę – 3 metus laisvės atėmimo, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl automobilio ,,VW Transporter“) ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti G. M. subendrintą bausmę – 4 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. M. galutinę sumažintą bausmę – 3 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti G. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 4 d. 00.02 val. iki 2015 m. sausio 5 d. 14.35 val. (6 t., b. l. 32), t. y. dvi dienos, ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 14 d. (6 t., b. l. 127–129) iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

N. T. (G.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. M. 24 061,40 eurų (dvidešimt keturis tūkstančius šešiasdešimt vieną eurą 40 centų) turtinei žalai atlyginti ir 4 000 eurų (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

E. M. (P.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. M. 7 140, 26 eur (septynis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt aurų 26 centus) turtinei žalai atlyginti ir 900 eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

E. M. (P.) iš G. M. priteisti 250 eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti.

A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. M. 3 203,88 eur (tris tūkstančius du šimtus tris eurus 88 centus) turtinei žalai atlyginti ir 400 eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

D. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. M. 10 897, 55 eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 55 centus) turtinei žalai atlyginti ir 2 000 eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: mobiliojo ryšio telefoną „LG nexus“, grąžintą N. T. (G.), palikti jai laisvai disponuoti; mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone IS“, dėžutę ir kroviklį su ausinėmis, grąžintą E. M. (P.), palikti jai laisvai disponuoti; vairuotojo pažymėjimo nuotrauką, esančią byloje, palikti saugoti byloje (5 t., b. l. 135), Jungtinės Karalystės netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (perlaužtą) (5 t., b. l. 176), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; LR pasą, išduotą G. M., grąžinti G. M., nebegaliojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. M., persiųsti VĮ „Regitra“, kompaktinius diskus, esančius byloje, palikti saugoti byloje.

Pinigus – 204,09 eu (du šimtus keturis eurus 9 centus), kurie saugomi Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje (6 t., b. l. 24–29), nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti civilinių ieškinių padengimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. M. neišieškoti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.