- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-887-560/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00446-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- R. A.
- Ieškovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos
- Trečiasis asmuo
- Valstybė sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos ieškinį atsakovei R. A. dėl mokymo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo Valstybė sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovės R. A. 2 477,45 Eur mokymo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų. Nurodė, kad tarp ieškovės, atsakovės bei trečiojo asmens 2009-02-4/23 buvo sudaryta stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. 10-1/10-2. Atsakovė sutartimi įsipareigojo atlyginti mokyklai su jos mokymu susijusias išlaidas, jeigu bus atleista iš vidaus tarnybos jos pačios prašymu ar dėl jos kaltės, neištarnavusi sutarties 4.5 punkte nustatyto laiko. 2014-12-30 atsakovė buvo atleista iš vidaus tarnybos. Atsakovė ištarnavo vidaus tarnyboje 4 metus 5 mėnesius. Atsakovei 2015-01-15 buvo išsiųstas raštas Nr. (21/25)-12-31 „Dėl mokymo išlaidų atlyginimo“, kuriuo ji buvo informuota apie skolą ir duotas terminas iki 2015-06-29 savanoriškai atlyginti mokyklai visas su mokymu susijusias išlaidas, t. y. – 2 657,45 Eur. 2015-06-19 atsakovė pervedė ieškovei 100,00 Eur, 2015-07-18 – 50,00 Eur, 2015-08-29 – 30,00 Eur, likusios skolos dalies atsakovė negrąžino.Atsakovė R. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė savo pareigas įvykdė tinkamai. Atsakovės stažas vidaus tarnyboje jos atleidimo dienai buvo 5 metai 10 mėnesių 28 dienos. Po sutarties sudarymo buvo sumažintas darbo užmokestis statutiniams pareigūnams, kas lėmė, kad buvo pabloginta atsakovės padėtis, pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Vienašališkai sumažinus darbo užmokestį, atsakovė negalėjo dirbti, nes gaunamų pajamų nepakako pragyvenimui. Jei teismas laikytų, kad yra pagrindas priteisti mokymo išlaidas, priteistina suma mažintina proporcingai atsakovės išdirbtam vidaus tarnyboje laikui, t. y. 88,33 procentais. Net ir vadovaujantis ieškovės nurodytu laikotarpiu, atsakovė savo įsipareigojimus įvykdė didžiąja dalimi, todėl reikalavimas priteisti visas mokymo išlaidas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Pagal sutarties 4.6 punktą atsakovė įsipareigojo atlyginti su jos mokymu susijusias išlaidas, ieškovės turėtos mokymo išlaidos sudaro 2 657,45 Eur, kurių 11,67 procentų sudarytų 310,12 Eur. Atsakovė yra sumokėjusi 180,00 Eur, todėl teismui nutarus, kad yra visi atsakovės civilinei atsakomybei taikyti pagrindai, iš jos turėtų būti priteista tik 130,12 Eur. Trečiasis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės R. A. ieškovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklai 2 477,45 Eur mokymo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė iš atsakovės R. A. 77,78 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismo vertinimu, atsakovė netinkamai vykdė sutartyje numatytas pareigas, praleido terminą, todėl, atsiradus atsakovės atžvilgiu sutartinei civilinei atsakomybei, ieškovės teisės turi būti apgintos, priteisiant prašomą sumą.Atsakovės argumentus, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su ieškiniu, teismas atmetė. Vertindamas sutarties ir galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatas, teismas pažymėjo, kad atsakovė sutartimi, baigusi mokymo programą ir gavusi mokyklos baigimo profesinio mokymo pažymėjimą, įsipareigojo įsidarbinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Teismas sprendė, kad iš sutarties nuostatų matyti, jog nurodytas terminas turi būti skaičiuojamas nuo to laiko, kai atsakovė baigė mokymo programą ir gavo mokyklos baigimo pažymėjimą. Bylos duomenimis, atsakovė mokykloje mokėsi nuo 2009-02-02 iki 2010-07-29, o iš vidaus tarnybos atleista 2014-12-30, todėl, teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai nurodė, kad atsakovė neištarnavo viso sutartyje aptarto 5 metų termino.Sutartis nenumatė pareigūnų pareiginės algos dydžio, todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, jog algos sumažinimas pažeidė jos teisėtus lūkesčius. Sudarydama sutartį atsakovė žinojo, kad nėra susitariama dėl garantuoto darbo užmokesčio, turėjo įvertinti jog darbo užmokestis tarnybos metu gali keistis. Teismas atmetė ir atsakovės argumentus, kad ji įsipareigojo atlyginti su jos mokymu susijusias išlaidas, bet ne visas. Sistemiškai aiškinant sutartį (2, 2.6, 2.6.7, 4.6 punktus) matyti, kad atsakovė įsipareigojo atlyginti visas su jos mokymu susijusias išlaidas. Be to, sutarties sudarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas numatė, jog privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra asmens įsipareigojimas numatytais atvejais neištarnavus sutarto laiko atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Teismas pažymėjo, kad nors šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 2 dalies 1-3 punktai numato kitokias privalomas stojimo į vidaus tarnybą sutarčių sąlygas, tačiau naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas įsigaliojo tik nuo 2016-01-01, tuo tarpu atsakovė sutartį sudarė dar 2009 m. vasarį, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo sumažinti iš atsakovės priteistiną sumą proporcingai neištarnautam sutartyje numatytam tarnybos laikui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė R. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas sprendimą priėmė, nukrypdamas nuo vieningos teismų praktikos, netinkamai taikė materialiąsias teisės normas. Kaip nurodė ieškovė, atsakovė po mokymo programos baigimo vidaus tarnyboje išdirbo 4 metus 5 mėnesius, kas sudaro 88,33 procentus sutartyje numatyto laikotarpio, tad atsakovės neišdirbtas laikas būtų 7 mėnesiai, t. y. tik 11,67 procentai. Taigi, net ir vadovaujantis ieškovės nurodytu atsakovės išdirbtu vidaus tarnyboje laikotarpiu, pastaroji savo įsipareigojimus įvykdė didžiąja dalimi, todėl teismo sprendimas priteisti visas mokymo išlaidas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Pagal sutarties 4.6 punktą atsakovė įsipareigojo atlyginti su jos mokymu susijusias išlaidas, t. y. sutartyje nenumatyta, kad atsakovė įsipareigojo atlyginti visas mokymosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-21 civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015, nurodė, kad stojimo į vidaus tarnybą sutartyje nenustatyta atsakovui pareigos atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas, todėl išlaidos skaičiuotinos proporcingai atsakovo ištarnautam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009). Analogiški sprendimai priimti ir kitose civilinėse bylose (Kauno apygardos teismo 2015-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-22-260/2015; Šiaulių apygardos teismo 2015-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-788-569/2015). Atsakovė savo pareigas įvykdė tinkamai. Atsakovės stažas vidaus tarnyboje jos atleidimo dienai buvo 5 metai 10 mėnesių 28 dienos. Taigi, atsakovė įvykdė abi sutartyje numatytas sąlygas: 1) baigus mokymo programą įsidarbinti; 2) išdirbti vidaus tarnyboje 5 metus.Teismas iš esmės nevertino aplinkybių, kuriomis atsakovė nutraukė sutartį dėl tolesnės tarnybos ir trečiojo asmens veiksmų tiesioginės įtakos tam. Trečiasis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba netinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko atsakovė buvo priversta išeiti iš vidaus tarnybos. Po sutarties sudarymo buvo sumažintas darbo užmokestis statutiniams pareigūnams, tuo pabloginant atsakovės padėtį bei pažeidžiant teisėtus lūkesčius. Vienašališkai sumažinus mokamą darbo užmokestį, gaunamų pajamų nepakako pragyvenimui.Ieškovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti bei skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, galiojusį iki 2015-12-31, viena iš būtinų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą sąlygų yra laimėti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vykdomą atranką ir pasirašyti stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Privaloma sutarties sąlyga yra kursanto įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip penkerius metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba, baigęs mokymąsi, atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas.2009-02-4/23 sudarytos sutarties Nr. 10-1/10-2 pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė neįvykdė savanoriškai prisiimtų sutarties 4.6.7 ir 5 punktuose numatytų įsipareigojimų, ieškovei atsirado prievolė išieškoti su atsakovės mokymu susijusias išlaidas. Pasirašydama sutartį t. y. 2009-02-04 atsakovė žinojo pareiginės algos bazinį dydį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013-07-01 byloje Nr. 125/2010-26/2011- 21 /2012-6/2013-8/2013-10/2013 yra pasisakęs, kad dėl ekonomikos krizės 2008 m. Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Siekdamas sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, Seimas priėmė keletą įstatymų, susijusių su iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų (darbuotojų), teisėjų, valstybės politikų atlyginimo už darbą mažinimu.Trečiasis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundžiamame sprendime išdėstyti argumentai yra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-02-04/23 tarp ieškovės, atsakovės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo sudaryta stojimo į vidaus tarnybą sutartis (pirminis profesinis mokymas) Nr. 10-1/10-2. Sutartimi atsakovė, baigusi mokymo programą ir gavusi mokyklos baigimo profesinio mokymo pažymėjimą, įsipareigojo įsidarbinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus (sutarties 4.5 punktas), atlyginti mokyklai su jos mokymu susijusias išlaidas, jeigu bus atleista iš vidaus tarnybos jos pačios prašymu ar dėl jos kaltės neištarnavusi vidaus tarnyboje 5 metų (sutarties 4.6.7 punktas). Atsakovė iš vidaus tarnybos atleista 2014-12-30 jos pačios prašymu. Atsakovė mokykloje mokėsi nuo 2009-02-02 iki 2010-07-29, jai iš viso išmokėta 2 657,45 Eur stipendija. 2015-01-15 atsakovei pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą buvo išsiųstas raštas Nr. (21/25)-12-31 „Dėl mokyklos išlaidų atlyginimo“, kuriuo ji buvo informuota apie skolą ir jai suteiktas terminas iki 2015-06-29 savanoriškai atlyginti ieškovei visas su mokymu susijusias išlaidas. 2016-02-01 ieškovės surašytame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte matyti, kad atsakovė atlygino ieškovei 180,00 Eur mokymo išlaidų, todėl likusi skolos suma yra 2 477,45 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vieningos teismų praktikos, netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, kas sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės argumentu sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika panašiose bylose bei netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašioje byloje yra išaiškinęs, jog stojimo į vidaus tarnybą sutartyje nesant nustatytos pareigos atlyginti visas su asmens mokymu susijusias išlaidas, išlaidos skaičiuotinos proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009). Iš to išplaukia, kad mokymosi išlaidų atlyginimo dydis turi būti proporcingai susietas su ištarnautu laiku vidaus tarnyboje. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog sąvoka „ištarnauti“ pagal sutartį turi būti aiškintina sistemiškai kartu su kitomis sutarties sąlygomis, ištarnavimą siejant su baigimo laiku, kas reiškia, kad po mokslų baigimo būtina atvykti, įsidarbinti ir nuo tada ištarnauti 5 metus. Tokiu atveju išlaidų atlyginimas turi būti siejamas ne su visos tarnybos trukme (tiek mokymosi, tiek ištarnavimo vidaus tarnyboje), o su tarnybos trukme po mokslų baigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovė sutarties 4.5. punktu įsipareigojo baigusi mokymo programą ir gavusi mokyklos baigimo profesinio mokymo pažymėjimą, įsidarbinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o sutarties 4.6. punktu – atlyginti mokyklai su jos mokymu susijusias išlaidas šiame punkte nustatytais atvejais. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog mokymosi išlaidų atlyginimas šioje byloje turi būti siejamas su tarnybos trukme po mokslų baigimo, o mokymosi išlaidų atlyginimo dydis turi būti skaičiuojamas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė baigė mokslus 2010-07-29, o iš vidaus tarnybos jos prašymu atleista 2014-12-30, kas reiškia, jog atsakovė vidaus tarnyboje ištarnavo 4 metus 5 mėnesius, t. y. ne visą sutartimi nustatytą 5 metų laikotarpį, tokiu būdu pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, kas, viena vertus, implikuoja jos pareigą atlyginti ieškovei mokymosi išlaidas, apskaičiuotas proporcingai atsakovės ištarnautam laikui. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015, kuria apeliaciniame skunde remiasi atsakovė, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog pagal 2009-04-30 Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnį stipendijos mokamos studentams kaip parama mokymosi laikotarpiu ir ji gali būti išieškoma tik esant CPK 663, 736 straipsniuose nustatytiems pagrindams. Stipendija, kaip viena paramos studentams formų, nepriskirtina prie išlaidų, tiesiogiai susijusių su pareigūno mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, nes tokia parama studentui studijų metu teikiama neatlygintinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-06 nutartis, priimta Nr. 3K-3-133/2009). Taigi, kasacinis teismas darė išvadą, jog tuo atveju, kai prašoma priteisti su mokymu susijusias išlaidas, stipendija nėra priteisiama, išskyrus esant CPK 663, 736 straipsniuose nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015). Bylos duomenimis nustatyta, kad visą ieškovės reikalaujamą sumą būtent ir sudaro atsakovei laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2010-07-29 išmokėta stipendija (b. l. 13). Remdamasis aukščiau pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujamai sumai esant atsakovei išmokėta stipendija bei byloje nenustačius CPK 663, 736 straipsniuose įtvirtintų pagrindų, ieškinys negali būti tenkinamas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, kas yra pagrindu apeliacinį skundą tenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą – ieškinį atmetus, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiant 250,00 Eur. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovės naudai, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiant 56,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Atsakovės R. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos atsakovės R. A. naudai 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos atsakovės R. A. naudai 56,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.