Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus,

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei R. M., atsakovo atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-215-570/2014 pagal ieškovės Lietuvos policijos mokyklos ieškinį atsakovui P. K., trečiajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl mokymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė bei aiškino teisės aktus ir padarė nepagrįstas išvadas, nepasisakė dėl visų apelianto nurodytų motyvų ir argumentų, t. y. nepasisakė, kodėl jais nesiremia ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi 2008 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos policijos mokyklos viršininko įsakymu Nr. 4R-35 „Išlaidų, tiesiogiai susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėmis“, kadangi šis norminis teisės aktas yra priimtas tam neįgalioto subjekto, jis nebuvo paskelbtas nei „Valstybės žiniose“, nei Klaipėdos mokyklos tinklalapyje, su minėtu teisės aktu apeliantas nebuvo supažindintas ir jam apie jo galiojimą nebuvo žinoma. Vidaus tarnybos statutas, kuriame įtvirtinta pareiga atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos visas su mokymu susijusias išlaidas, yra patvirtintas Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu, todėl jį bei nustatyti su jo įgyvendinimu susijusią atitinkamą tvarką gali tik tam tikri įgalioti subjektai pagal savo kompetenciją. Pagal Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnį Vyriausybė per 3 mėnesius nuo statuto patvirtinimo įsigaliojimo priima visus Statuto patvirtinimo įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus, todėl Seimas teisės aktų, reikalingų statuto nuostatų įgyvendinimui, priėmimo teisę delegavo būtent Vyriausybei, kuri įgaliota priimti teisės aktus, įgyvendinančius statuto nuostatas, susijusias su mokymo išlaidų atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai nurodė, kad nesant imperatyvaus reikalavimo, kad tokį aktą priimtų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Klaipėdos policijos mokyklos viršininkas galėjo ir privalėjo patvirtinti mokymosi išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo tvarką. Be to, viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas, kad viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. 2003 m. gruodžio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1510 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą“ tam tikros institucijos buvo įgaliotos įgyvendinti konkrečias statuto nuostatas, tačiau Klaipėdos policijos mokyklai minėtu nutarimu nebuvo suteikti įgaliojimai parengti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos su mokinio mokymu susijusių išlaidų apskaičiavimo bei išieškojimo taisykles ar reikalavimus.Teismas nepagrįstai rėmėsi 2008 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos policijos mokyklos viršininko įsakymu Nr. 4R-35 „Išlaidų, tiesiogiai susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėmis“, kadangi šis teisės aktas prieštarauja Vidaus tarnybos statutui, 2007 m. balandžio 3 d. profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1065 32 straipsniui, 2003 m. birželio 28 d. Švietimo įstatymo Nr. IX-1630 71 straipsniu, kuriuose nėra įtvirtinta nuostata, jog galima reikalauti, kad mokiniui studijų metu skirta stipendija ar kita materialinė parama būtų grąžinta, nes ji skiriama neatlygintinai. Vidaus tarnybos statute išlaidų atlyginimas siejamas konkrečiai su mokymuisi patirtų išlaidų atlyginimu, o kadangi poįstatyminiu teisės aktu įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, tai Klaipėdos mokyklos viršininko patvirtintose taisyklėse nepagrįstai į mokymo išlaidas yra įtraukiama stipendija, visų mokymo įstaigoje dirbančių mokytojų, statutinių pareigūnų, aptarnaujančio personalo darbo užmokestis. Ieškovė reikalauja iš apelianto atlyginti ir tas išlaidas, kurios niekaip nėra susiję su apelianto mokymu, nes atsakovas negali atlyginti darbuotojų, kurie jam jokių mokymo žinių nesuteikė ir su atsakovo mokymu nėra niekaip susiję, darbo užmokesčio. Pagal parengtą tvarką yra reikalaujama ne išlaidų, susijusių su mokinio atlyginimu, atlyginimo, o visų pačios mokymo įstaigos lėšų atlyginimo. Kiekvieno kursanto išlaidos turi būti apskaičiuojamos individualiai atsižvelgiant į su jo mokymu patirtas išlaidas, o tvarka parengta taip, kad joje jokio individualaus apskaičiavimo nėra, t. y. nėra atsižvelgiama į faktinį studentų skaičių, su apelianto mokymusi sijusių darbuotojų faktiškai gautą darbo užmokestį, o išlaidų suma paskaičiuojama tik pagal teorinius planus.2008 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos policijos mokyklos viršininko įsakymu Nr. 4R-35 patvirtintos „Išlaidų, tiesiogiai susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėmis“ negali būti taikomos ir dėl to, kad jose nėra įtvirtintas proporcingumo principas, o nenumačius proporcingumo principo tuo pačiu nėra įgyvendinami teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai. Pagal minėtas taisykles pilnai visų mokymosi išlaidų yra reikalaujama neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, todėl galimi atvejai, kai visų išlaidų būtų reikalaujama tiek iš asmens, kuris vidaus tarnyboje ištarnavo vos kelias dienas ir buvo atleistas neigiamais pagrindais, tiek ir iš asmens, kuris iš esmės vidaus tarnyboje ištarnavo beveik visą laiką, dorai ir sąžiningai, ir tik dėl susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių tarnybą paliko savo noru. Negalima tokia situacija, kai nurodytais atvejais minėti asmenys būtų vertinami vienodai ir iš jų būtų reikalaujama atlyginti visas mokymosi išlaidas. Todėl teismas nagrinėjamu atveju turėjo vadovautis bei taikyti proporcingumo principą.Reikalavimas grąžinti su mokymusi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje susijusias išlaidas prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatoms, kadangi tokiu atveju asmuo negali laisvai pasirinkti nei paties mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, nei stojimo sutarties sąlygų, nei tuo pačiu laisvai pasirinkti darbo. Taip pat toks reikalavimas prieštarauja ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą principui, kadangi iš esmės iš jokių kitų studentų tokių mokymosi išlaidų atlyginimo nėra reikalaujama.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo remiantis Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi iš ieškovo, įsipareigojusio atlyginti Policijos mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, jei vidaus tarnyboje ieškovas neištarnaus mažiau kaip 5 metus, ir neįvykdžiusio šio įsipareigojimo, buvo priteistos 25641,43 Lt su mokymu susijusios išlaidos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. vasario 5 d. atsakovas P. K. su ieškove Policijos mokykla ir trečiuoju asmeniu Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sudarė trišalę Stojimo į vidaus tarnybą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią mokykla įsipareigojo mokyti ieškovą ir išduoti jam profesinio mokymo pažymėjimą, o o atsakovas, baigus mokymą ir gavus atitinkamą baigimo dokumentą, įsipareigojo įsidarbinti policijos įstaigoje, į kurią bus pasiųstas, ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Atsakovas taip pat įsipareigojo atlyginti mokyklai visas su jo mokymu susijusias išlaidas, jei bus pašalintas iš mokyklos ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, nei sutartyje nustatytas terminas. Atsakovas įvykdė pareigą įsidarbinti Marijampolės policijos komisariate, ištarnavo vidaus tarnyboje 4 metus 1 mėnesį ir 23 dienas, iš vidaus tarnybos buvo atleistas 2013 m. balandžio 29 d. jo paties prašymu. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovas atlygintų su jo mokymu susijusias išlaidas, t.y. sumokėtų Lietuvos policijos mokyklai 26541,43 Lt tokių išlaidų. 2013 11 18 ieškovė kreipėsi dėl 25641,43 Lt išieškojimo iš atsakovo į Marijampolės rajono apylinkės teismą, kuris 2014 m. kovo 19 d. sprendimu nusprendė, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovei pastarosios reikalaujamą sumą.

Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė bei aiškino teisės aktus ir padarė nepagrįstas išvadas, nepasisakė dėl visų apelianto nurodytų motyvų ir argumentų, t. y. nepasisakė, kodėl jais nesiremia ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Konkrečiai apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi 2008 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos policijos mokyklos viršininko įsakymu Nr. 4R-35 patvirtintomis „Išlaidų, tiesiogiai susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėmis“, kadangi šis norminis teisės aktas yra priimtas tam neįgalioto subjekto, jis nebuvo paskelbtas nei „Valstybės žiniose“, nei Klaipėdos mokyklos tinklalapyje, su minėtu teisės aktu apeliantas nebuvo supažindintas ir jam apie jo galiojimą nebuvo žinoma, be to ieškovė reikalauja ne išlaidų, susijusių su mokymu atlyginimu, o visų pačios mokymo įstaigos lėšų atlyginimo. Kiekvieno kursanto išlaidos turi būti apskaičiuojamos individualiai atsižvelgiant į su jo mokymu patirtas išlaidas, o tvarka parengta taip, kad joje jokio individualaus apskaičiavimo nėra, t. y. nėra atsižvelgiama į faktinį studentų skaičių, su apelianto mokymusi sijusių darbuotojų faktiškai gautą darbo užmokestį, o išlaidų suma paskaičiuojama tik pagal teorinius planus.

Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs teismo sprendimo motyvavimo svarbą, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Remiantis Civilinio proceso kodekso 12 straipsniu civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų kartu ir teisė, ir pareiga. Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje ir pripažino, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo su jo mokymus susijusių išlaidų, kadangi sutartimi atsakovas įsipareigojo po mokyklos baigimo 5 metus ištarnauti vidaus tarnyboje, tačiau šios pareigos neįvykdė. Su ieškovo mokymu susijusias išlaidas ieškovė skaičiavo tinkamai. Klaipėdos policijos mokyklos viršininko 2008 12 31 įsakymu patvirtintos „Išlaidų tiesiogiai susijusių su profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklės“ parengtos vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu, taip pat ir Švietimo ir mokslo ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ISAK-1871 „Dėl pagrindinio profesinio mokymo lėšų skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nepateikta įrodymų, kad jos buvo pripažintos negaliojančiomis, todėl jomis ieškovė turėjo pagrindą vadovautis. Pagal šias taisykles, kaip vertina teisėjų kolegija, ieškovė tinkamai paskaičiavo ieškovo mokymo išlaidas. Nagrinėjant bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių, ar tokios išlaidos tikrai buvo paskaičiuotos teisingai, kadangi jos nebuvo paskaičiuotos iškart ieškovui baigus mokyklą, be to, ar pagrįstai skaičiuojamos buvo išlaidos įvertinant planuojamą kursantų skaičių. Ieškovei pateikus papildomus įrodymus ir apie atsakovo mokymosi metu buvusi faktinį kursantų skaičių, kuris nesiskiria nuo planuoto, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti mokymo išlaidų paskaičiavimo teisingumu.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos policijos mokyklos viršininko įsakymu Nr. 4R-35 patvirtintos „Išlaidų, tiesiogiai susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklės“ negali būti taikomos ir dėl to, kad jose nėra įtvirtintas proporcingumo principas, o nenumačius proporcingumo principo tuo pačiu nėra įgyvendinami teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai. Pagal minėtas taisykles pilnai visų mokymosi išlaidų yra reikalaujama neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, todėl galimi atvejai, kai visų išlaidų būtų reikalaujama tiek iš asmens, kuris vidaus tarnyboje ištarnavo vos kelias dienas ir buvo atleistas neigiamais pagrindais, tiek ir iš asmens, kuris iš esmės vidaus tarnyboje ištarnavo beveik visą laiką, dorai ir sąžiningai, ir tik dėl susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių tarnybą paliko savo noru. Negalima tokia situacija, kai nurodytais atvejais minėti asmenys būtų vertinami vienodai ir iš jų būtų reikalaujama atlyginti visas mokymosi išlaidas. Todėl teismas nagrinėjamu atveju turėjo vadovautis bei taikyti proporcingumo principą.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie apelianto argumentai yra iš dalies pagrįsti.

2009 02 05 Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 5.4 ir 5.5 punktuose, kuriuose įtvirtintomis nuostatomis grindžia savo reikalavimus ieškovė, nėra numatyta atsakovo pareiga atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Todėl teisėjų kolegija, užtikrindama teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą, atsižvelgia į tai, kad atsakovas pareigą ištarnauti vidaus tarnyboje 5 metus įvykdė iš dalies, ir pripažįsta, kad yra pagrindas ieškovės reikalaujamas mokymosi išlaidas išieškoti ne visas, o proporcingai neištarnautam sutartyje numatytam tarnybos laikui, t.y. sumažinti iš atsakovo priteistą sumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo tarnybos laikas 4 metai 1 mėnuo ir 23 dienos sudaro 82% laikotarpio, kurį įsipareigojo atsakovas ištarnauti, todėl iš jo ieškovei priteistina 18% reikalaujamos sumos – 1336,73 EUR, kas atitinka 4615,46 Lt.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pakeičia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą, kuriuo sumažina iš atsakovo ieškovei priteistą mokymo išlaidų ir, atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų dalį, iš naujo išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, dalis.

Atsakovas, pareiškęs prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl tokios išlaidos jam nepriteistinos.

Iš ieškovės atsakovui priteistina proporcingai jo patenkintų apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų daliai sumokėto paduodant apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalis – 182,63 EUR, kas atitinka 630,58 Lt.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Lietuvos policijos mokyklai (juridinio asmens kodas 302442625) iš atsakovo P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1336,73 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt šešis eurus ir 73 centus) mokymo išlaidų ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-11-19 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40 EUR (keturiasdešimt eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).“

Priteisti atsakovui P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Lietuvos policijos mokyklos (juridinio asmens kodas 302442625) 182,63 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus ir 63 centus) bylinėjimosi išlaidų.