Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. (H) K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys suinteresuoti asmenys valstybinė įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Č. K. ir S. V.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartimi paskyrė paskyrė rašytinį teismo posėdį 2025 m. vasario 26 d., 9.00 val. Apie posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį pranešta CPK 153 straipsnio 2 dalyje,133 straipsnio 3 dalyje ir CPK 532 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą interneto tinklalapio www.teismai.lt, skiltyje ,,Teismų pranešimai“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurie nekilnojamojo turto kadastro byloje pažymėti: 1) gyvenamasis namas, kurio žymuo 1A1/m; 2) ūkio pastatai 2I1/m, 3I1/m, 4I1/m; 3) kiti kiemo statiniai (kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: „fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).

9. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Vadinasi, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali būti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise. Be to, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise negali būti įgyjami daiktai, kurie priklauso valstybei arba savivaldybei, arba yra registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu.

10. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pareiškėjas H. K. nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į Turtą, tačiau sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jį valdo nuo (duomenys neskelbtini). iki šiol, t. y. jau daugiau kaip 24 metus. Byloje esanti 2023 m. vasario 17 d. Gyventojų registro pažymos patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjo motina palikėja J. K.. Ji turėjo tris vaikus – pareiškėją ir suinteresuotus asmenis S. V. ir Č. K.. Iš į bylą pateiktos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Šatrininkų seniūnijos pažymos apie J. K. pastatų, statinių priklausomybes matyti, kad J. K. priklausė gyvenamasis namas nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas lAl/m, ūkio pastatai 2I1/m, 3I1/m, 4I1/m, 5I1/m, 6I1/m, 7I1/m, 8I1/m, 9I1/m, 10I1/m, 11I1/b bei kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)).

11. Byloje esančiame Testamentų registro išraše nurodyta, jog duomenys apie J. K. sudarytus testamentus, palikimo priėmimo, atsisakymo faktus negali būti suteikti, nes ji mirė iki Testamentų registro veiklos pradžios. Tai, kad po palikėjos mirties nebuvo kreiptasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir nebuvo priimtas palikimas, iš esmės įrodo teismui pateikti dokumentai - Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro raštas, kuriame nurodyta, jog po J. K. mirties Vilniaus rajono 1-ame notarų biure paveldėjimo byla iki 2001 m. liepos 1 d. nėra pradėta; Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro raštas, kuriame nurodoma, jog Vilniaus rajono 3-ame notaro biure nuo 2002 m. rugsėjo 19 d. iki 2008 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo byla po J. K. mirties nėra pradėta, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

12. Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų apie esamą Turtą ir pareiškėjo paaiškinimų taip pat matyti, kad Turtas nebuvo nacionalizuotas. Šiuo atveju taip pat byloje nėra jokios informacijos, kad valstybė būtų bandžiusi nurodytą Turtą įgyti savo nuosavybėn. Iš į bylą pateiktų apmokėjimų už Turtą galima matyti, kad pareiškėjas rūpinasi Turtu, moka komunalinius mokesčius, kitaip jį prižiūri. Nurodytame Turte pareiškėjas dažnai lankosi ir atlieka ūkio darbus, jis vienintelis šį turtą prižiūri, saugo ir tai daro jau nuo motinos J. K. mirties momento ((duomenys neskelbtini).). Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas ne mažiau kaip 10 metų buvo nurodyto Turto teisėtas valdytojas (valdymas atitiko CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas). Aptartas Turtas gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei. Atsižvelgiant į tai bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo Turtą.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 275 straipsnio 2 dalimi, 533 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas H. (H.) K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurie nekilnojamojo turto kadastro byloje pažymėti: 1) gyvenamasis namas, kurio žymuo 1A1/m; 2) ūkio pastatai 2I1/m, 3I1/m, 4I1/m; 3) kiti kiemo statiniai (kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.