Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarpusavio skolinimo platformos operatorius – ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas A. J. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 2500 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 605 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 14,66 procentų), 121,09 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2021 m. liepos 26 d. Atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį bei nereaguojant į siunčiamus raginimus sumokėti skolą, ieškovė 2020 m. liepos 1 d. raštišku pranešimu 2020 m. liepos 7 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

Dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1–6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 1306,77 Eur negrąžinto kredito dalis.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 63,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kasacinis teismas taip pat yra suformavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: „nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, p. 54).

Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 14,66 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2021 m. liepos 26 d. Sutartį nutraukus 2020 m. liepos 7 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 63,79 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 14,66 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 1306,77 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. liepos 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 konstatuota, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo praktiką, teismo vertinimu, aptariamas ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip prašymas taikyti vieną iš civilinės atsakomybės formų, t. y. priteisti pagal sutartį ieškovės negautas pajamas (nuostolius) – iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos nesumokėtas mokėjimo (pelno) palūkanas. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), todėl teismas sprendžia, kad šis ieškovės reikalavimas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinos negautos pajamos (nuostoliai): 14,66 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 1306,77 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 7 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. liepos 26 d.

Dėl reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokestį

Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo 508,96 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 121,09 Eur. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, vėluojant apmokėti mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 508,96 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Be to, aukštesnės instancijos teismai ne kartą priimtose nutartyse ieškovės atžvilgiu yra išaiškinę sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, ir konstatavę, jog savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, laikytina netesybomis ir yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo siejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-07-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1339-933/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-05-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-820-232/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-05-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-784-619/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-737-934/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančiu, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 121,09 Eur tarpininkavimo mokestis (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1684-480/2019, 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 5,11 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 27 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 7 d., bei 14,66 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 1306,77 Eur vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. nuo 2021 m. liepos 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5,11 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 27 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 7 d. Reikalavimas dėl 14,66 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už 1306,77 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo 2021 m. liepos 26 d. vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra sumokėjusi 42 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymai pagrindė 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas tenkino 79,42 procentus ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 192,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. J. 1306,77 EUR (vieno tūkstančio trijų šimtų šešių eurų 77 ct) negrąžintą kreditą, 63,79 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 79 ct ) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t.y. iki 2020 m. liepos 7 d., 14,66 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 1306,77 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešių eurų 77 ct) vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t.y. nuo 2020 m. liepos 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t.y. iki 2021 m. liepos 26 d., 121,09 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro 09 ct) tarpininkavimo mokestį, 5,11 Eur (penkių eurų 11 ct) kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2020 m. kovo 27 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t.y. iki 2020 m. liepos 7 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1496,76 (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 76 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2020 m. liepos 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 192,20 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „NEO Finance“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.