Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1802-392/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-03
Bylos Nr.: e2A-1802-392/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02601-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: E. B., R. M.
Atsakovas: A. J.
Trečiasis asmuo: R. U., L. P., D. B., N. B.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1802-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02601-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių E. B., R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių E. B., R. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl savininko teisių pažeidimo, tretieji asmenys R. U., L. P., D. B., D. B., N. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamos: 1) įpareigoti atsakovą A. J. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovėms R. M. ir E. B. atlikti statomo gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pajungimo prie vandens gręžinio Nr. 50662, esančio adresu (duomenys neskelbtini), darbus. Už reikalavimo neįvykdymą laiku numatyti 100 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną; 2) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovėms naudotis vandens gręžiniu Nr. 50662, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Už reikalavimo neįvykdymą numatyti 500 Eur baudą už kiekvieną trukdymo naudotis vandens gręžiniu atvejį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovėms R. M. ir E. B. kartu su atsakovu A. J. bei kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso artezinis vandens gręžinys Nr. 50662. Vandens gręžinys yra pastatytas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas neleidžia ieškovėms atlikti ieškovių statomo gyvenamo dvibučio namo vandentiekio pajungimo prie artezinio gręžinio darbų, taip pažeidžia ieškovių kaip vandens gręžinio bendrasavininkių teises naudotis joms nuosavybės teise priklausančiu daiktu. 2005 m. gruodžio 7 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-27-1969 Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo buvo patvirtintas R. U. ir T. P. 0,8034 ha žemės sklypo padalinimas į penkis atskirus žemės sklypus. Vadovaujantis detaliuoju planu, atsakovui A. J. šiuo metu priklausančiame žemės sklype buvo suplanuotas inžinerinis įrenginys – vandens gręžinys, kuris, remiantis detaliojo plano aiškinamuoju raštu, turėjo aptarnauti visus penkis naujai suformuotus žemės sklypus. 2011 m. lapkričio 5 d. iškastas vandens gręžinys registruotas Žemės gelmių registre (reg. Nr. 50662). Į visus penkis žemės sklypus, tame tarpe ir į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo vandens gręžinio Nr. 50662 buvo atvesti vandentiekio vamzdžiai. Ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teise 2016 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. AD-5033 įsigijo aukščiau minėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK 4.14 straipsniu, 4.19 straipsniu bei žemės sklypo įsigijimo sutarties 5.5. punktu, kuris numatė, kad „Pirkėjams nuosavybės teise pereina visi žemės sklype esantys ir pardavėjams nuosavybės teise priklausantys įrenginiai, sodiniai“, ieškovėms buvo perleisti šio žemės sklypo įrenginiai, tame tarpe ir vandens gręžinys Nr. 50662. Ieškovių nuosavybės teisė į vandens gręžinį Nr. 50662 Žemės gelmių registre buvo įregistruota 2018 m. liepos 10 d. 2018 m. gegužės 31 d. vandens gręžinio bendrasavininkai, tame tarpe ir atsakovas, pasirašė sutikimą, kad ieškovės prisijungtų prie jiems priklausančio vandens gręžinio. 2018 m. birželio 1 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių, prašydamas laikyti jo aukščiau minėtą parašą negaliojančiu. Ieškovei R. M. 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo išduotas Leidimas statyti naują statinį Nr. LSNS-08-180827-00824, kuriuo buvo leista statyti naują dvibutį gyvenamąjį namą. Pradėjus statyti gyvenamąjį namą, iškilo būtinybė prisijungti prie vandens gręžinio, kuris fiziškai yra atsakovo žemės sklype. 2019 m. balandžio 4 d. ieškovės po eilės nepavykusių bandymų susitarti žodžiu su atsakovu dėl galimybės prieiti prie vandens gręžinio ir atlikti statomo namo inžinierinių tinklų pajungimo prie vandens gręžinio darbus, kreipėsi į atsakovą raštu, prašydamos sudaryti sąlygas prieiti prie vandens gręžinio. Atsakovas į kreipimąsi raštu nereagavo, taip pat nereagavo ir į ieškovių atstovės advokatės S. K. 2019 m. liepos 8 d. pranešimą. Ieškovių statomo gyvenamojo namo pajungimas prie vandens gręžinio yra įmanomas tik patekus į atsakovo žemės sklypą ir priėjus prie vandens gręžinio, ko negalima padaryti dėl tvoros, kuria yra aptvertas atsakovo žemės sklypas. Atsakovas ignoruoja aplinkybę, kad ieškovės yra teisėtos vandens gręžinio bendrasavininkės, turinčios teisę naudotis vandens gręžiniu, ir, kadangi vandens gręžinys yra žemės sklype, priklausančiame jam nuosavybės teise, piktnaudžiauja esama padėtimi, neleisdamas ieškovėms prieiti prie vandens gręžinio ir atlikti ieškovių statomo namo pajungimo prie vandens gręžinio darbų, tokiu būdu nesąžiningai suvaržo ieškovių, kaip gręžinio bendraturčių, teises.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A27-1960 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo, patvirtino 0,8034 ha ploto žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo žemės sklypą padalino į 5 žemės sklypus, pakeitė paskirtį, nustatė žemės sklypų naudojimo būdus, servitutus ir kitus žemės sklypų naudojimo apribojimus. Atsižvelgiant į patvirtintą detalųjį planą, Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-3643-41 patvirtino naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis, pakeitė paskirtį ir nustatė žemės sklypų naudojimo būdus bei nustatė servitutus, ir kitus duomenis (įpareigojimus). Atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui Nr. 5 (pagal Detaliojo plano sprendinius) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatyti 2 (du) žemės servitutai: 1) kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), plotas 0,0006 ha, ir 2) servitutas - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), plotas - 0,0239 ha). Pirmasis servitutas nustatytas gatvės praplėtimui, antrasis inžinerinių tinklų įrengimui ir tiesimui. Minėti servitutai ir jų turinys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui servitutas - teisė patekti (eiti, važiuoti) į žemės sklypą nenumatyta. Todėl atsakovas neturi pareigos leisti ieškovėms patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir juo naudotis neatlygintinai. Nurodo, kad gręžinio įvadas yra atvestas į ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, taigi, statomo gyvenamojo namo prijungimas prie gręžinio galimas ir įmanomas. Skirtingai nei teigia ieškovės, ginčo dėl gręžinio nuosavybės ar nuosavybės teisių įgyvendinimo į gręžinį, nėra. Ieškovės savo ieškinyje teigia, kad atsakovas neleidžia patekti prie gręžinio per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o tai reiškia, kad ieškovių reikalavimas dėl pažeistų bendraturčių teisių įgyvendinimo yra nepagrįstas, priešingai, šiuo atveju atsakovas gina savo teises į nuosavybę, nes kaip jau minėta aukščiau, servitutas - teisė prieiti/privažiuoti prie gręžinio nėra nustatytas, todėl patekimas prie gręžinio per atsakovui priklausantį žemės sklypą, gali būti išsprendžiamas tik sudarius servituto nustatymo sutartį su ieškovėmis. Teigia, kad ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kaip pasireiškia jų teisių pažeidimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gręžinio naudojimo ir disponavimo, esančio atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kai servituto, suteikiančio teise prieiti/privažiuoti prie gręžinio, nėra nustatyta. Atsakovo nuomone, nėra pažeidžiama nei viena ieškovių teisių, t. y. nei naudojimosi teisė, kuria ieškovėms neuždrausta gręžinio prijungti prie statomo gyvenamo namo, priešingai gręžinio įvadas yra atvestas (nutiestas) į ieškovėms nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ir tokiu būdu ieškovėms suteikta teisė iš gręžinio išgauti vandenį; nei disponavimo teisė, kurios įgyvendinimas siejamas su galimybe nustatyti teisinį turto likimą (pvz.: pardavimą). Priešingai, atsakovo veiksmai, draudžiantys ieškovėms per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą patekti prie gręžiniu, yra teisėti, kuriais jis gina privačią nuosavybę bei patekimą į privačią namų valdą. Be to, šiuo atveju negatorinis ieškinys negali būti patenkinamas, nes ieškovės patekimą prie gręžinio gali nusistatyti kitais pagrindais, t. y. sudarant atlygintino servituto nustatymo sutartį.

3. Tretieji asmenys D. B. ir N. B. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, jog, kadangi servitutai: teisė prieiti/privažiuoti prie gręžinio ir teisė aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas nėra nustatyti, todėl neprieštarauja atlygintinų kelių servitutų nustatymo sutarties sudarymui patekimui prie gręžinio per atsakovui priklausantį žemės sklypą bei įrengtų požeminių, antžeminių komunikacijų aptarnavimui ir naudojimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovių R. M., E. B., valstybei viso 86,66 Eur, t. y. iš kiekvienos ieškovė lygiomis dalimis po 43,33 Eur pašto išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A27-1960 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo, patvirtino R. U. ir T. P. 0,8034 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo žemės sklypą padalino į 5 žemės sklypus, pakeitė paskirtį, nustatė žemės sklypų naudojimo būdus, servitutus ir kitus žemės sklypų naudojimo apribojimus. Detaliojo plano aiškinamąjame rašte nurodyta, kad žemės sklypas dalinamas į penkis sklypus, naujai projektuojamas vandentiekio artezinis gręžinys, kuris aprūpins naujai projektuojamus sklypus. Detaliame plane nurodyta, kad sklype Nr. 5 (kuris vėliau priklausys atsakovui nuosavybės teise) yra įbraižytas servitutas S6 – teisė eiti ir privažiuoti prie įrengiamo artezinio gręžinio ir atlikti ir tiesti vandentiekio tinklus. Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-3643-41 patvirtino naujai suformuotų žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 kadastro duomenis, pakeitė paskirtį ir nustatė žemės sklypų naudojimo būdus bei nustatė servitutus, ir kitus duomenis (įpareigojimus). Atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui Nr. 5 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyti 2 (du) žemės servitutai: 1) kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), plotas 0,0006 ha, ir 2) servitutas - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), plotas - 0,0239 ha). Šie servitutai įregistruoti VĮ Registro centre“.

6. Ieškovei R. M. kartu su sutuoktiniu V. M. nuosavybės teise įregistruota 225/523 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. rugpjūčio 4 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AD-5033 ir 2017 m. lapkričio 28 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AD-6147 pagrindu. Ieškovei E. B. kartu su sutuoktiniu A. B. nuosavybės teise įregistruota 298/523 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. rugpjūčio 4 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AD-5033 pagrindu. Minėtame žemės sklype įregistruotas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka; minėtame žemės sklype yra nebaigtas statyti pastatas – dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės į jį neįregistruotos, išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

7. Gręžinio identifikavimo Nr. 50662 pase, nurodyta, kad gręžinio adresas: (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įrašyta, kad gręžinys veikia nuo 2011 m. gegužės 5 d.; nurodyti gręžinio savininkai: A. J., R. U. (iki 2016 m. rugpjūčio 4 d.), L. P., D. B., D. B., N. B., T. P. (iki 2016 m. rugpjūčio 4 d.), E. B. (nuo 2018 m. liepos 10 d.), R. M. (nuo 2018 m. liepos 10 d.). Duomenų, kad aukščiau paminėtas gręžinys yra įregistruotas VĮ „Registrų centre“ nėra. Ginčo tarp šalių, kad ieškovės ir atsakovas yra paminėto gręžinio bendrasavininkai nekilo. Iš šalių į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovėms priklausančiame žemės sklype yra atvestas gręžinio įvadas, ginčo dėl to nekilo. 2018 m. gegužės 31 d. vandens gręžinio bendrasavininkai, tame tarpe ir atsakovas, pasirašė sutikimą, kad ieškovės prisijungtų prie jiems priklausančio vandens gręžinio. Tačiau 2018 m. birželio 1 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių, prašydamas laikyti jo aukščiau minėtą parašą negaliojančiu.

8. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities Viršininko įsakymu atsakovo žemės sklype buvo nustatyti du servitutai: kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) 6 kv. m plote ir teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) 239 kv. m plote. Būtent šie servitutai ir buvo įregistruoti atsakovo žemės sklypui VĮ Registrų centras. Vilniaus apskrities Viršininko įsakymu servitutas - teisė eiti ir privažiuoti prie įrengiamo artezinio gręžinio ir atlikti ir tiesti vandentiekio tinklus, nebuvo nustatytas. Kad toks servitutas būtų įregistruotas atsakovo sklypui, tokių duomenų nėra. Aplinkybė, kad detaliąjame plane atsakovo žemės sklype buvo įrašytas servitutas - teisė eiti ir privažiuoti prie įrengiamo artezinio gręžinio ir atlikti ir tiesti vandentiekio tinklus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Tai reiškia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Pažymėjo, kad tam, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas sukeltų daiktinių santykių subjektams teisių ir pareigų, turi būti dviejų juridinių faktų sudėtis – priimtas servitutą nustatantis administracinis aktas ir įregistruotas servitutas.

9. Teismas sutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas atsiliepimas į ieškinį. Tai, kad atsakovas patvirtino, jog kiti gręžinio bendraturčiai naudojasi gręžiniu ir gali prieiti prie gręžinio, esančio atsakovo žemės sklype, taip pat patvirtino, kad jokių atlygintinų servitutų kitiems gręžinio bendraturčiams nėra nustatyta, nėra pagrindas ieškinio tenkinimui, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką. Kadangi atsakovo žemės sklypui nėra nustatyto servituto, suteikiančio teisę patekti per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą prie gręžinio, tai jis būdamas žemės savininku, teismo vertinimu, elgiasi sąžiningai, gina savo nuosavybės teises ir nėra pagrindo jo elgesį vertinti kaip ieškovių teisių pažeidimo. Kitu pagrindu ar dalyku ieškinys nebuvo reiškiamas, todėl, teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovės (apeliantės) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio pagrindą ir dalyką, nepilnai išnagrinėjo bylą, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Ieškinys buvo grindžiamas teisės normomis, ginančiomis išimtinai bendraturčių bei savininko teises. Ieškinyje buvo nurodyta, kad apeliantės yra teisėtos vandens gręžinio bendrasavininkės, turinčios teisę naudotis vandens gręžiniu, ir, kadangi vandens gręžinys yra žemės sklype, priklausančiame atsakovui nuosavybės teise, šis piktnaudžiauja esama padėtimi, neleisdamas apeliantėms prieiti prie vandens gręžinio ir atlikti jų statomo namo pajungimo prie vandens gręžinio darbų, tokiu būdu nesąžiningai suvaržo apeliančių, kaip gręžinio bendraturčių, teises. Taigi, apeliantės kreipėsi į teismą kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkės dėl jų teisių pažeidimo, pasireiškiančio jų negalėjimu naudotis savo nuosavybe pagal paskirtį. Apeliančių nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas vertintinas kaip negatorinis ieškinys, kuriuo siekiama apginti savininko teisę (nuosavybės teisę) nuo pažeidimų, kurie apsunkina naudojimąsi vandens gręžiniu pagal jo paskirtį. Apeliantės nereikalavo nustatyti servitutą ar įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis servituto suteikiamomis teisėmis.

Šalies argumentai

10.2. Apeliantės nurodo, kad teismas visiškai nenagrinėjo, ar apeliančių kaip gręžinio bendrasavininkių teisės yra pažeidžiamos. Pažymi, kad sprendžiant dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindas spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus.

10.3. Apeliantės teigia, kad dėl atsakovo veiksmų jos negali atlikti statomo gyvenamojo namo pajungimo prie vandentiekio darbų, dėl šios priežasties R. M. šeima negali įsikelti į namą, negali priduoti namo bankui. Byloje nekilo ginčų dėl to, kad apeliantėms priklausančiame žemės sklype yra atvestas gręžinio įvadas, tačiau naudojimasis gręžiniu apima ne tik fizinį vandentiekio vamzdžių nutiesimo iki ieškovių žemės sklypo faktą, bet ir galėjimą naudotis pagrindine gręžinio funkcine paskirtimi, t. y. gauti vandenį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gręžinio. Kad ši apeliančių teisė būtų tinkamai įgyvendinta yra reikalinga pilnai atlikti apeliančių gyvenamojo namo pajungimą prie gręžinio, t. y. atsukti sklendę, esančią pačiame gręžinyje. Pažymėjo, kad tai iš esmės yra vienkartinis veiksmas, nereikalaujantis nuolatinio priėjimo prie pačio gręžinio. Tuo tarpu atsakovas, kadangi vandens gręžinys yra žemės sklype, priklausančiame jam nuosavybės teise, piktnaudžiauja esama padėtimi, neleisdamas apeliantėms prieiti prie vandens gręžinio ir atlikti apeliančių statomo namo pajungimo prie vandens gręžinio darbų. Tuo pažeidžia apeliančių kaip gręžinio bendrasavininkių teises, todėl jos patiria nuostolius dėl vilkinamos namo statybos ir negalėjimo įsikelti į namą.

10.4. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nenagrinėjo, ar apeliančių reikalaujamos priemonės yra pakankamos ir proporcingos pažeidimams pašalinti. Pažymėjo, kad, nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį, teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar ieškinio reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Nurodo, kad jų bendrosios dalinės nuosavybės teisę pažeidžiančių veiksmų pašalinimas yra siejamas su leidimu atlikti statomo gyvenamojo namo pajungimo prie vandens gręžinio Nr. 50662 darbus. Apeliančių teises pažeidžia būtent atsakovo trukdymas pajungti statomą gyvenamąjį namą prie vandens gręžinio. Pažymėjo, kad patikslinto ieškinio reikalavimai yra pakankami ir proporcingi, iš esmės apsiriboja vienkartiniu veiksmu – sklendės arteziniame gręžinyje atsukimu, siekiant apsaugoti apeliančių kaip bendrasavininkių teises, todėl atsakovas nėra be reikalo apsunkinamas perteklinėmis priemonėmis.

10.5. Apeliantės nesutinka su teismo pozicija, jog, kadangi atsakovo žemės sklypui nėra nustatyto servituto, suteikiančio teisę patekti per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą prie gręžinio, todėl jis, būdamas žemės savininku, elgiasi sąžiningai, gina nuosavybės teises ir nėra pagrindo vertinti jo elgesio kaip ieškovių teisių pažeidimo. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.

10.6. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovo kaip gręžinio bendrasavininko veiksmų teisėtumo gręžinio bendrasavininkių R. M. ir E. B. atžvilgiu. Tai yra teismas neanalizavo, ar atsakovas kaip artezinio vandens gręžinio bendrasavininkis elgiasi teisėtai kitų gręžinio bendrasavininkių, t. y. apeliančių, atžvilgiu, apribodamas jų teisę naudotis bendros dalinės nuosavybės teise turimu daiktu - vandens gręžiniu. Pažymėjo, kad atsakovas, 2011 m. įrengiant artezinį vandens gręžinį jo žemės sklype, iš esmės davė sutikimą tokio gręžinio įrengimui jo žemės sklype bei tokiu būdu savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą/leidimą, kad gręžinio bendrasavininkai naudotųsi gręžiniu, atliktų gręžinio techninio aptarnavimo darbus ir pan., t. y. neprieštaravo, kad šie patektų prie gręžinio per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pats atsakovas teismo proceso metu neneigė, kad kiti gręžinio bendrasavininkai gręžiniu naudojasi be jokių kliūčių, gali prie jo bet kada prieiti. Byloje nėra duomenų, kad yra nustatytas atlygintinas servitutas prieiti prie gręžinio ir jį aptarnauti. Taigi, atsakovas diskriminuoja gręžinio bendrasavininkes apeliantes, tik joms drausdamas prieiti prie vandens gręžinio ir tik joms drausdamas pajungti jų statomą gyvenamąjį namą prie gręžinio.

Atsiliepimas

11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą. Nurodo, kad ieškovės klaidina teismą, apeliaciniame skunde nurodydamos, kad statomo gyvenamojo namo pajungimas prie vandens gręžinio negalimas nepatekus prie gręžinio, esančio atsakovui priklausančiame žemės sklype. Pažymi, kad gręžinio įvadas yra atvestas į ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, taigi, statomo gyvenamojo namo prijungimas prie gręžinio galimas ir įmanomas. Bendraturčiams priklausantis gręžinys Nr. 50662 yra įrengtas (pastatytas) atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, į kurį patekimas prie gręžinio visiems gręžinio bendraturčiams nėra niekaip aptartas, t. y. nėra nustatyto servituto ar kitokio susitarimo, kuris leistų patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir juo naudotis (atlygintinai/neatlygintinai), nėra nustatyto režimo: kada, kokiu būdu galima patekti į atsakovui priklausantį žemės sklypą. Atsakovo nuomone, ieškovės siekia bet kada, bet kokiu metu, neatlygintinai naudotis žemės sklypu/žemės sklypo dalimi, kuris reikalingas gręžiniui eksploatuoti, nesant tam teisėto pagrindo. Todėl nesutinka su ieškovių teigimu, kad teismas netinkamai identifikavo ginčo dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju servitutu ieškovėms yra suteikta tik teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), plotas 0,0239 ha), todėl atsakovo veiksmai, neleisti patekti prie gręžinio per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą yra teisėti. CK 4.113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui, o minėto straipsnio 2 dalis numato, kad servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininko teisių. Taigi, šiuo konkrečiu atveju ieškovių veiksmai ir reikalavimas patekti prie gręžinio per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, atsakovo nuomone, pažeistų ne tik nustatyto servituto turinį, bet ir atsakovo teisę į nuosavybę. Be to, ieškovės nesiūlė (neišreiškė savo valios) atsakovui sandoriu nustatyti servitutą, kaip tą numato CK 4.125 straipsnio nuostatos. Atsakovas dėl atlygintino servituto - teisė patekti (prieiti) prie gręžinio, nustatymo sandoriu, neprieštarauja. Atsakovo nuomone, ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kaip pasireiškia jų teisių pažeidimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gręžinio naudojimo ir disponavimo, esančio atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kai servituto, suteikiančio teise prieiti/privažiuoti prie gręžinio, nėra nustatyta. Priešingai, atsakovo veiksmai, draudžiantys ieškovėms per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą patekti prie gręžinio, yra teisėti, kuriais jis gina privačią nuosavybę bei patekimą į privačią namų valdą. Be to, šiuo atveju negatorinis ieškinys negali būti patenkinamas, nes ieškovės patekimą prie gręžinio gali nusistatyti kitais pagrindais, t. y. sudarant atlygintino servituto nustatymo sutartį. Atsakovas nesutinka su apeliančių nuomone, jog jų teisei tinkamai įgyvendinti yra reikalinga atsukti sklendę, esančią pačiame gręžinyje, ir tai iš esmės yra vienkartinis veiksmas, nereikalaujantis nuolatinio priėjimo prie pačio gręžinio. Nurodo, jog reikėtų vertinti ne tik vienkartinį veiksmą - sklendės atsukimą, bet ir tai, kad gręžinį reikia prižiūrėti, remontuoti, atlikti vandens ėminių paėmimą ir t. t., o siekiant kad visi paminėti veiksmai būtų atlikti, reikės patekti prie gręžinio. Taigi, apeliantės teigdamos, kad tai yra vienkartinis veiksmas, patvirtina, kad jos nėra suinteresuotos kaip gręžinio bendraturtės, jo prižiūrėti, remontuoti ir pan., o minėtas pareigas, manytina, siekia perkelti kitiems gręžinio bendraturčiams (atsakovui ir tretiesiems asmenis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

13. Nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A27-1960 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“, patvirtino 0,8034 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo žemės sklypą padalino į 5 žemės sklypus, pakeitė paskirtį, nustatė žemės sklypų naudojimo būdus, servitutus ir kitus žemės sklypų naudojimo apribojimus. Detaliojo plano aiškinamąjame rašte nurodyta, kad žemės sklypas dalinamas į penkis sklypus, naujai projektuojamas vandentiekio artezinis gręžinys, kuris aprūpins projektuojamus sklypus. Detaliame plane nurodyta, kad sklype Nr. 5, kuris priklauso atsakovui, yra įbraižytas servitutas S6 – teisė eiti ir privažiuoti prie įrengiamo artezinio gręžinio ir atlikti ir tiesti vandentiekio tinklus.

14. Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-3643-41 patvirtino naujai suformuotų žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 kadastro duomenis, pakeitė paskirtį ir nustatė žemės sklypų naudojimo būdus, bei nustatė servitutus, ir kitus duomenis (įpareigojimus). Atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui Nr. 5 nustatyti 2 žemės servitutai: 1) kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), plotas 0,0006 ha, ir 2) servitutas - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), plotas - 0,0239 ha). Šie servitutai įregistruoti VĮ Registro centre.

15. Vandens gręžinys yra pastatytas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Gręžinio identifikavimo Nr. 50662 pase, nurodyta, kad gręžinys veikia nuo 2011 m. gegužės 5 d., gręžinio savininkai: A. J. (atsakovas), R. U. (iki 2016 m. rugpjūčio 4 d.), L. P., D. B., D. B., N. B., T. P. (iki 2016 m. rugpjūčio 4 d.), E. B. ((ieškovė) (nuo 2018 m. liepos 10 d.)), R. M. ((ieškovė) (nuo 2018 m. liepos 10 d.)). Iš šalių į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovėms priklausančiame žemės sklype yra atvestas įvadas nuo gręžinio. Dėl to ginčo nėra.

16. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos įpareigoti atsakovą leisti ieškovėms atlikti statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pajungimo prie vandens gręžinio Nr. 50662 darbus, įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovėms naudotis vandens gręžiniu. Už kiekvieno reikalavimo neįvykdymą numatyti baudą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė konstatuodamas, kad kadangi atsakovo žemės sklypui nėra nustatyto servituto, suteikiančio teisę patekti per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą prie gręžinio, tai jis būdamas žemės savininku, elgiasi sąžiningai, gina savo nuosavybės teises ir nėra pagrindo jo elgesį vertinti kaip ieškovių teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

17. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės ir atsakovas yra vandens gręžinio, kuris yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bendrasavininkai. Esminis ginčas kilo dėl to, ar atsakovo veiksmais yra pažeidžiamos ieškovių kaip gręžinio bendrasavininkių teisės.

19. Ieškovės nurodė, kad atsakovas neleidžia joms prieiti prie vandens gręžinio ir atlikti ieškovių statomo namo pajungimo prie vandens gręžinio darbų. Atsakovas patvirtino, kad gręžinio įvadas atvestas iki sklypo, todėl statomo gyvenamojo namo prijungimas prie gręžinio techniškai yra galimas ir įmanomas. Nustatyta, kad tam, kad atlikti gyvenamojo namo pajungimą prie gręžinio, reikia atsukti sklendę, esančią gręžinyje atsakovo sklype. Atsakovas šios ieškovių nurodytos aplinkybės neginčijo.

20. Atsakovo esminis argumentas nesutinkant su ieškiniu yra tai, kad nėra nustatytas servitutas ar kitoks susitarimas, kuris leistų ieškovėms patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir naudotis gręžiniu, todėl jo pozicija, neleisti patekti prie gręžinio per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, yra teisėta.

21. Kaip minėta, detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad vandentiekio artezinis gręžinys aprūpins naujai projektuojamus sklypus. Detaliame plane, sklype, kuris priklauso atsakovui nuosavybės teise yra įbraižytas servitutas S6 – teisė eiti ir privažiuoti prie įrengiamo artezinio gręžinio, ir atlikti ir tiesti vandentiekio tinklus. Taigi, gręžinys buvo įrengtas aprūpinti visus penkis žemės sklypus vandeniu. 2018 05 31 vandens gręžinio bendrasavininkai, tame tarpe ir atsakovas A. J., pasirašė sutikimą, kad ieškovės prisijungtų prie jiems priklausančio vandens gręžinio. Tačiau 2018 06 01 A. J. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių, prašydamas laikyti jo aukščiau minėtą parašą negaliojančiu. Vadinasi servitutas gręžiniui aptarnauti neįregistruotas tik todėl kad atsakovas atšaukė savo sutikimą. Nežiūrint to, ieškovės būdamos teisėtos vandens gręžinio bendrasavininkės, turi teisę naudotis vandens gręžiniu ir gauti vandenį. Ieškovės nurodo, kad kiti gręžinio bendrasavininkai naudojasi gręžiniu be jokių kliūčių, gali prie jo prieiti. Byloje nėra duomenų, kad jiems yra nustatytas atlygintinas servitutas prieiti prie gręžinio ir jį aptarnauti. Vadinasi atsakovas gręžinio benrasavininkiams suteikia teisę naudotis juo selektyviai. Be to, atsakovas ir pats pripažįsta, kad gręžinį reikia prižiūrėti, remontuoti, tai turi atlikti ir kiti gręžinio bendraturčiai.

22. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog apeliančių teises pažeidžia būtent atsakovo nesutikimas pajungti ieškovių statomą gyvenamąjį namą prie vandens gręžinio. Ieškovės dėl tokių atsakovo veiksmų patiria nuostolius, nes negali naudotis namu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio reikalavimai yra nukreipti akivaizdžiam ieškovių teisių pažeidimui pašalinti. Įpareigojimo leisti pajungti statomą gyvenamąjį namą prie vandens gręžinio, t. y. atsukti sklendę, esančią gręžinyje, nėra pagrindo vertinti kaip pastovaus naudojimosi, iš esmės tai yra vienkartinis veiksmas, nereikalaujantis nuolatinio priėjimo prie paties gręžinio.

23. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas, ar ankstesni sklypo savininkai, įrengiant artezinį vandens gręžinį jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tam prieštaravo, ar su tuo nesutiko. Todėl laikytina, jog davė sutikimą tokio gręžinio įrengimui bei konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą / leidimą, kad gręžinio bendrasavininkai naudotųsi gręžiniu, atliktų gręžinio techninio aptarnavimo darbus ir pan. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jokio atskiro servituto, kad ieškovės, gręžinio bendrasavininkės, galėtų naudotis gręžinio tiekiamu vandeniu ar atsukti sklendę, esančią pačiame gręžinyje, nereikia.

24. Neabejotina, kad gręžinį ateityje reikės aptarnauti. Tokius veiksmus turės atlikti arba visi bendrasavininkiai, arba turės pavesti atlikti juos vienam iš jų, pavyzdžiui atsakovui, pasidalindami išlaidas dėl kurių bus pritarę visi savininkai. Todėl atsakovas, nesutikdamas suteikti prieigą prie gręžinio kitiems bendrasavininkiams, nepertraukiamą vandens tiekimą turi ir turės užtikrinti pats.

25. Ieškovės už reikalavimo, t. y. statomo gyvenamojo namo pajungimo prie vandens gręžinio neįvykdymą prašo skirti 100 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną; už reikalavimo netrukdyti ieškovėms naudotis vandens gręžiniu, neįvykdymą skirti 500 Eur baudą už kiekvieną trukdymo naudotis vandens gręžiniu atvejį. Pažymėtina, kad nustatant skirtinos baudos dydį svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau kartu ir pakankama, kas skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad ieškovių prašoma skirti 600 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną, būtų neadekvati, t. y. pernelyg didelė. Teisėjų kolegijos vertinimu 50 Eur bauda už kiekvieną pradelstą įpareigojimo nevykdymo dieną būtų proporcinga padarytam pažeidimui.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis išdėstytais argumentais, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį iš esmės tenkinant.

27. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovės pirmosios instancijos teisme patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 000 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 75 Eur žyminį mokestį. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad už advokato teisinę pagalbą patirtas išlaidas ir žyminį mokestį sumokėjo R. M.. Ieškovių ieškinį tenkinus, R. M. iš atsakovo priteistina 1 825 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas patyrė 86,66 Eur pašto išlaidų, todėl jos taip pat priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

ieškovių E. B., R. M. apeliacinį skundą iš esmės tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą:

Įpareigoti atsakovą A. J. per 30 kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos leisti ieškovėms R. M. ir E. B. atlikti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pajungimo prie vandens gręžinio Nr. 50662, esančio adresu (duomenys neskelbtini), darbus bei netrukdyti ieškovėms naudotis vandens gręžiniu, t. y. nuolat išgauti vandenį.

Už įpareigojimo dėl pajungimo prie gręžinio neįvykdymą A. J. skirti 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą įpareigojimo nevykdymo dieną.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 825 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J. 86,66 Eur pašto išlaidų valstybei.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė