- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-2665-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42913-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui G. K. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, drausminės nuobaudos palikimo galioti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas, nesutikdamas su LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė panaikinti LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-11-19 sprendimą Nr. DGKS-1514 ir palikti galioti 2013-08-02 įsakymu Nr. 373P atsakovui paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas dirba ieškovo (duomenys neskelbtini), kuris tiesiogiai pavaldus tiek Elektros eksploatacijos tarnybos vadovui ir vyresniesiems elektros įrengimų specialistams, tiek trečios elektrinės E3 pamainos vadovui. Atsakovui drausminė nuobauda skirta už tai, kad jis 2013-07-25 pamainos metu netinkamai vykdė savo pareigas – tinkamai nesuorganizavo savo tiesioginio vadovo - Elektros eksploatacijos tarnybos vyresniojo elektros specialisto L. R. - pavedimo atlikti po remonto priduodamų blokuočių, užtikrinančių trečios elektrinės saugų ir patikimą darbą, patikrinimą, vykdymo. Šią užduotį gavo 8 val. ryte, o pradėjo vykdyti tik 14.50 val. popiet, nors turėjo galimybę vykdyti iš karto, kai gavo nurodymą. Dėl tokio pradelsimo du atsakovo darbuotojai ir vienas rangovo Axis Power darbuotojas pusę darbo dienos buvo prastovoje, o trečiosios elektrinės darbo patikimumas buvo uždelstai sumažintas. Viena iš atsakovo pareigų yra tinkamas ir savalaikis operatyvinės veikos žurnalo, kuriame atsispindi pamainos metu atlikti darbai ir duoti pavedimai, jų įvykdymo laikas, kitos svarbios aplinkybės, pildymas. Todėl atsakovo paaiškinimai, kad iš karto neatliko užduoties dėl didelio užimtumo, neatitinka tikrovės. Atsakovas turėjo įrašyti į Operatyvinį žurnalą gautą užduotį, o jei negalėjo jos vykdyti - įrašyti atsisakymą vykdyti užduotį ir atsisakymo pagrindus. Atsakovas, neįvykdęs nurodymo dėl blokuočių patikrinimo, sutrikdė kitų darbuotojų darbo procesą, nes jie turėjo visą dieną laukti ir negalėjo tęsti jiems priskirto darbo. Atsakovas 2013-07-25 aplaidžiai neveikė, nevykdydamas jam pavestų nurodymų, tuo pažeidė Pareiginės instrukcijos 22.1, 22.3, 33.21 punktus, padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba. Taip pat atsakovas nesilaikė reikalavimo pildyti Operatyvinės veiklos žurnalo, o toks reikalavimas įtvirtintas Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro įsakymu, 1470, 1477 punktuose. Į operatyvinį žurnalą šis pavedimas buvo įrašytas tik 14.50 val., dėl ko ieškovas teigia, kad šis pavedimas nebuvo vykdomas be jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nesutiko, kad jis nevykdė pareiginės instrukcijos 22.1 punkto. L. R., duodamas šią užduotį, nenurodė jos atlikimo termino ir prioritetiškumo. Ginčo dieną 2013-07-25 visa atsakovo vadovaujama pamaina labai intensyviai dirbo operatyvinius darbus bei atliko kitus tiesioginių vadovų pavedimus. Blokuočių patikrinimas nėra operatyvinis, o planinis darbas, todėl, vadovaudamasis savo pareiginės instrukcijos 2 punkto nuostatomis, jis pirmenybę teikė operatyviniams darbams. Jis neatsisakė atlikti blokuočių patikrinimo, pradėjo vykdyti šią užduotį kartu su L. R. nuo 9 val. iki 11 val., tačiau po pietų negalėjo tęsti šios užduoties vykdymo, nes L. R. išsiuntė jam pavaldų darbuotoją V. S. į kitą objektą. Personalo darbo pamaina trunka dvylika valandų – nuo 7.30 val. iki 19.30 val., todėl duoto pavedimo vykdymas 14.50 val. negali būti laikomas pavėluotu ar pripažintas netinkamai įvykdytas. Nurodė, jog jo darbui pamainos metu vadovauja elektrinės pamainos vadovas (ginčo dieną - J. J.), kuris paveda atlikti tiesioginius operatyvinius darbus. L. R. savo papildomo pavedimo nederino su elektrinės pamainos vadovu, neatsižvelgė į pamainos užimtumą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vienu metu buvo pavaldus dviem vadovams. Jis neatsisakė vykdyti jam duoto nurodymo, tačiau tą dieną vyko intensyvus darbas, buvo svarbesnių, operatyvesnių darbų nei blokuočių tikrinimas, juo labiau, kad visi jo pamainoje dirbę žmonės buvo užimti ir atitraukti jų nuo tiesioginio darbo nebuvo galimybės. Operatyvinės veiklos žurnalas neatspindi visų duodamų pavedimų, kadangi jo pildymas taip pat atima laiko, jei tik pildyti žurnalą, tada strigtų skubūs darbai, dėl to kartais ir nebūna įrašomi kai kurie veiksmai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmetė, paliko galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr.DGKS-1514 dėl G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos - panaikinimo, taip pat priteisė iš ieškovo atsakovui 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatė, kad atsakovas dirba ieškovo Gamybos departamento Elektros eksploatacijos tarnybos trečios elektrinės E3 ir RK-8 elektros įrengimų pamainos vadovu. Ieškovas 2013-08-02 įsakymu skyrė atsakovui drausminę nuobaudą – pastabą. Nuobauda paskirta už elektros įrengimų pamainos vadovo pareiginės instrukcijos Nr.00601104 22.1, 22.3 ir 33.21 punktų pažeidimus.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ginčą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, būtina nustatyti visas būtinas drausminei atsakomybei taikyti sąlygas: konkretaus darbuotojo neteisėtus veiksmus arba neveikimą, žalingas pasekmes, priežastinį ryšį tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltę. Teismas nustatė, kad 2013-07-25 atsakovo pamainos pradžioje apie 7.30 – 8 val. jam buvo duotas žodinis Elektros eksploatacijos tarnybos vyresniojo elektros įrengimų specialisto L. R. pavedimas po remonto sekcijoje S-22A patikrinti blokuotes. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus, liudytojo L. R. parodymus, pripažino, kad šis pavedimas nebuvo operatyvaus pobūdžio. Iš minėtų asmenų paaiškinimų taip pat nustatė, jog 2013-07-25 apie 9 val. ryto atsakovas pats su L. R. ėmėsi pavedimo įvykdymo, atliko tam tikrus veiksmus tikrinant blokuotes, tačiau apie tai nebuvo įrašyta Elektros įrengimų pamainos vadovo (EĮPV) žurnale (kitaip dar – Operatyvinis žurnalas). Įvertinęs atsakovo paaiškinimus, liudytojų L. R., N. T., J. J. parodymus, teismas padarė išvadą, jog blokuočių tikrinimo darbai, kiek leido atsakovo koordinuojamų darbuotojų ir jo paties darbo užimtumas, buvo vykdomi ir iki Operatyviniame žurnale nurodytos valandos. Ieškovas, argumentuodamas, jog atsakovas turėjo laisvo laiko ir galimybę organizuoti savo pamainos darbuotojus minimo pavedimo vykdymui, pasikliauna tik Operatyvinio žurnalo įrašais bei L. R., A. R. pranešimais, tačiau teismas, remdamasis liudytojų parodymais bei kitų darbuotojų rašytiniais pranešimais, surinktais darbo ginčų komisijos medžiagoje, pripažino, jog surašyti į Operatyvinį žurnalą absoliučiai visus vykdomus veiksmus ir pavedimus minučių tikslumu nėra galimybės. Elektros eksploatacijos tarnybos vyr. specialistas L. R. pavedimą atsakovui davė, neatsižvelgdamas į tai dienai planuotus ir vykdytus operatyvinius darbus, apie ką pažymėjo ir tiesioginis atsakovo vadovas J. J.. Įvertinęs tai, kad Operatyvinio žurnalo duomenys apie atsakovo pamainos užimtumą nėra išsamūs, teismas padarė išvadą, jog atsakovui drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, nesant visų drausminės atsakomybės sąlygų. Teismas nenustatė atsakovo kaltės dėl pavedimo savalaikio neįvykdymo, taip pat pripažino, jog nėra galimybės įvertinti ir kokiu skubumu turėjo būti įvykdytas L. R. pavedimas, kadangi jis nebuvo įrašytas į Operatyvinį žurnalą, blokuočių tikrinimo darbai vyko kelias dienas, o pavedimo vykdymą susieti su kitų tai užduočiai atvykusių specialistų užimtumu negalima, nes L. R. tokių veiksmų iš anksto nederino nei su atsakovu, nei su E-3 pamainos vadovu. Pagal byloje surinktą, ištirtą ir įvertintą medžiagą pripažino, jog atsakovas nepažeidė nurodomų pareiginės instrukcijos punktų, nes faktiškai pavedimą jis vykdė, jokių neigiamų pasekmių darbdaviui nesukėlė.
Teismas sutiko su darbo ginčų komisijos išvadomis, jog skirdamas drausminę nuobaudą atsakovas tinkamai neįvertino padaryto nusižengimo priežasčių ir aplinkybių, neapklausė liudytojų, nuodugniai neišnagrinėjo susiklosčiusios situacijos, rėmėsi vien tik Elektros eksploatacijos tarnybos vyresniojo elektros įrenginių specialisto L. R. 2013-07-25 tarnybiniu pranešimu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, skirdamas atsakovui drausminę nuobaudą, netinkamai vertino darbdavio ir darbuotojo prievoles, drausminės atsakomybės sąlygas, todėl priėmė neteisingą sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovui G. K. paskirtą drausminę nuobaudą palikti galioti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. teismas išvadą, kad atsakovui jo tiesioginio vadovo L. R. pavesti darbai, kiek leido atsakovo koordinuojamų darbuotojų ir jo paties užimtumas, buvo vykdomi ir iki Operatyviniame veiklos žurnale nurodytos valandos, atsakovas nepažeidė pareiginės instrukcijos, padarė remdamasis iš esmės tik atsakovo ir L. R. parodymais, tačiau ši teismo išvada padaryta neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų. L. R. teisme tiesiogiai nepatvirtino, kad atsakovas jam pavestus blokuočių tikrinimo darbus ryte faktiškai vykdė, nes jis tik iškėlė abejonę, kad atsakovui pavesti darbai galimai buvo vykdomi iki operatyviniame veiklos žurnale įrašyto darbų vykdymo pradžios laiko. Teismas neatsižvelgė į tai, kad L. R. apklausa praėjo beveik metams nuo atsakovo darbo drausmės pažeidimo padarymo dienos.
2. Teismas neatsižvelgė, kad L. R. nuo 2013 metų rudens nebedirba ieškovo įmonėje, darbo sutartis sutartis su juo buvo nutraukta dėl darbe padarytų klaidų, todėl šis liudytojas turėjo interesą veikti prieš ieškovą.
3. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, priešingai nei teigia atsakovas, kad L. R. pavedimas iki operatyviniame veiklos žurnale įrašyto darbų vykdymo pradžios laiko nebuvo vykdomas. Tai patvirtina L. R. 2013-07-25 tarnybinio pranešimo turinys, ieškovo darbdavio atstovų ir darbuotojų 2013-09-12 posėdžio protokolo turinys.
4. Teismas ignoravo faktą, kad tikslus ir savalaikis Operatyvinės veiklos žurnalo pildymas yra tiesioginė ir svarbi atsakovo darbo pareiga, įtvirtinta Energetikos ministro patvirtintų Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 1470 p., 49 p. Tokia atsakovo pareiga buvo numatyta ir jo pareiginės instrukcijos 22.9 p.. Operatyvinis žurnalas yra pagrindinis dokumentas, kuriame atsispindi pamainos užimtumas, paskirtos vykdyti užduotys, tų užduočių vykdymas, už jas atsakingi asmenys. Todėl net jeigu atsakovas ir vykdė L. R. pavedimą, tačiau vien šio pavedimo gavimo, jo vykdymo fakto neįrašymas į operatyvinės veiklos žurnalą sudaro atskirą darbo drausmės pažeidimo sudėtį. Todėl būtent operatyvinės veiklos žurnalas yra tas dokumentas, kuriuo turi būti remiamasi vertinant atsakovo pamainos užimtumą ir L. R. pavedimo vykdymo pradžios laiką.
5. Teismas pripažino, kad atsakovo pamaina delsė atlikti L. R. pavedimą, tačiau tuo pačiu pripažino, kad atsakovas negalėjo nedelsiant imti vykdyti L. R. pavedimą ir uždelsimą nelaikė nepagrįstu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turėjo pavaldžių darbuotojų, kurie tuo metu nebuvo užimti ir turėjo pakankamai laiko vykdyti L. R. pavedimą dėl blokuočių tikrinimo. 6. Pažymi, kad L. R. šio pavedimo neturėjo derinti su atsakovu, o E-3 pamainos vadovas J. J. buvo informuotas apie atsakovui duotą pavedimą ir jo svarbą – 2013-07-25 ryte buvo apsitarta ir nuspręsta kuo skubiau atlikti po remonto priduodamų blokuočių, užtikrinančių trečios elektrinės saugų ir patikimą darbą, patikrinimą. Tieisoginis atsakovo vadovas L. R. davė žodinį pavedimą šį darbą organizuoti ir atlikti kuo skubiau, tačiau jis buvo pradėtas vykdyti tik po kelių pakartotinių tiesioginio vadovo priminimų.
7. Dėl darbuotojo padaryto darbo drausmės pažeidimo neprivalo atsirasti reali žala darbdaviui, darbo drausmės pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali prarasti pasitikėjimą darbuotoju, reali žala darbdaviui dėl darbuotojo padaryto nusižengimo gali atsirasti vėliau ar padidėti jos atsiradimo tikimybė. Ieškovo įmonėje buvo numatytas planinis darbas – 2013-07-22 – 2013-07-26 trečiojoje elektrinėje atlikti operatyvinių blokuočių patikrinimą ir jų defektų šalinimą. Tam buvo išjungta sekcija S-22A, kuri skirsto įtampą trečiosios elektrinės elektros įrengimams, gaminantiems šiluminę energiją. Todėl tiek remontas, tiek įrengimų priėmimas po remonto turi būti atlikti kiek įmanoma operatyviau.
8. Nors atsakovo ankstesnėje pareiginėje instrukcijoje nebuvo numatyta tiesioginių vadovų pavedimų vykdymo prioritetiškumas, pareiginės instrukcijos pakeitimas, šį derinimą numatant, nerodo, kad anksčiau darbas buvo organizuojamas netinkamai. Visi atsakovo tiesioginiai vadovai 2013-07-25 rytinio pasitarimo metu aptarė atsakovui duoto pavedimo vykdymo svarbą, šis pavedimas galėjo ir turėjo būti įvykdytas asmeniškai arba paskiriant pavaldų darbuotoją. Atsakovas, užimdamas pamainos viršininko pareigas, organizuodamas pamainos darbą pats turi paskirstyti užduočių prioritetus. Taigi, nors prioritetiškumas nebuvo numatytas, tačiau nėra pagrindo teigti, jog jei darbuotojas gauna pavedimą iš tiesioginio vadovo, turi galimybę jį vykdyti, tačiau vykdymą be pateisinamų priežasčių uždelsia, prioritetiškumo nebuvimas yra pagrindas atleisti darbuotoją nuo atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
priešingai nei apeliantas teigia apeliaciniame skunde, apeliantas teisminio nagrinėjimo metu buvo nurodęs, kad L. R. atleistas iš darbo šalių susitarimu, o ne už pažeidimus. Be to, šį liudytoją kvietė pats apeliantas ir jokių aplinkybių, patvirtinančių L. R. suinteresuotumą byla, nebuvo nustatyta. Vien faktas, kad L. R. nebedirba pas apeliantą, negali būti pagrindas jo parodymus vertinti kritiškai, juo labiau, kad jo parodymus patvirtino kiti liudytojai.Teismo posėdžio metu atsakovo tiesioginis operatyvinis vadovas J. J. nurodė, kad L. R. 2013-07-25 nuo 9 val. ryto išsivedė atsakovą tikrinti blokuočių. Šias aplinkybes J. J. patvirtino ir 2013-08-17 savo rašytiniuose paaišinimuose.Teismas pagrįstai nurodė, jog formaliai remtis vien tik rašytiniu įrodymu Operatyvinės veiklos žurnalu nėra pagrindo. Pagal CPK 177 str. įrodinėjimo priemonės yra ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojų parodymai bei šalių paaiškinimai. Vien ta aplinkybė, kad ne visi atsakovo atliekami darbai buvo įrašyti į Operatyvinės veiklos žurnalą, nepaneigia liudytojų parodymų ir atsakovo paaiškinimų. Atkreipia dėmesį, kad ginčo dėl aplinkybės, jog centrinio valdymo pulte visada turi būti operatyvinis darbuotojas, bylos nagrinėjimo metu nekilo, todėl nesutinka su apelianto teiginiais, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad Centrinio valdymo pulte nėra būtinybės visą laiką būti operatyviniam darbuotojui. Minėtą aplinkybę patvirtino visi byloje apklausti ieškovo darbuotojai. Esant kitiems atsakovui pavaldiems darbuotojams užimtiems, atsakovas vienas vykdė dviejų vadovų skirtingas užduotis, t.y. L. R. nurodytą blokuočių tikrinimą, kurį turėdavo pertraukti atlikdamas savo tiesioginio vadovo J. J. nurodymus vykdyti einamuosius operatyvinius darbus. Todėl apeliantas neturi jokio pagrindo kaltinti atsakovą nurodymų vykdymo delsimu. Pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad E-3 pamainos vadovas J. J. tik buvo informuotas apie atsakovui duotą pavedimą atlikti blokuočių tikrinimą, bet aptariamas L. R. pavedimas nebuvo suderintas ar sutartas su J. J.. Tuo tarpu J. J., žinodamas apie pavedimą atlikti blokuočių tikrinimą, davė atsakovui naujus nurodymus atlikti einamuosius operatyvinius darbus. Todėl atsakovas savo pamainos metu užtikrinęs, kad būtų įvykdytos abiejų vadovų užduotys, nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo. Apelianto nurodomą ypatingą skubumą baigti blokuočių remontą paneigia apelianto vadovaujančių darbuotojų veiksmai. L. R., davęs atsakovui nurodymą atlikti blokuočių tikrinimą, tuo pat metu vienam iš dviejų atsakovui pavaldžių darbuotojų A. S. nurodė vykti į kitą objektą, tuo apsunkindamas atsakovui duotos užduoties įvykdymą. Tuo tarpu, iškilus neaiškumams dėl atsakovui duotų skirtingų užduočių vykdymo, EET vadovas A. R. nutraukė jau pradėtus vykdyti darbus ir nurodė atsakovui sugrįžti į Centrinį valdymo pultą ir nedelsiant rašyti paaiškinimą. Visi šie veiksmai nepatvirtina atsakovui duotos užduoties ypatingo skubumo. Apelianto kaip darbdavio pareiga buvo tinkamai organizuoti darbą, tačiau apeliantas neaiškiai apibrėžė atsakovo darbo funkcijas, t.y. nenustatė skirtingų vadovų nurodymų vykdymo prioritetiškumo. Ieškovo darbdavio atstovų ir darbuotojų 2013-09-12 posėdžio protokolas, kuriuo remiasi ieškovas, yra tik vidinė apelianto paskirtų drausminių nuobaudų nagrinėjimo tvarka, kur darbdavys vienašališkai priima sprendimus dėl jau paskirtos drausminės nuobaudos. Todėl šis dokumentas yra tik ieškovo nuomonė dėl jo paties paskirtos nuobaudos, kuri nepaneigia išvados, kad apeliantas neteisėtai ir nepagrįstai paskyrė atsakovui nuobaudą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba UAB „Vilniaus energija“ Gamybos departamento Elektros eksploatacijos tarnybos trečios elektrinės E3 ir RK-8 elektros įrengimų pamainos vadovu. Ieškovas 2013-08-02 įsakymu skyrė atsakovui drausminę nuobaudą – pastabą - už elektros įrengimų pamainos vadovo pareiginės instrukcijos Nr.00601104 22.1 punkto, 22.3 punkto ir 33.21 punkto pažeidimus. LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-11-19 sprendimu Nr. DGKS-1514 ieškovo paskirta atsakovui drausiminė nuobauda buvo panaikinta.
Tarp šalių kilo ginčas dėl darbuotojo drausminę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo bei dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų įvertinimo teisingumo.
Kaip teisingai sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, pagal DK 234 ir 236 str. darbo drausmės pažeidimas yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės, o padarytas darbo drausmės pažeidimas sudaro drausminės atsakomybės pagrindą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad drausimė atsakomybė darbuotojui gali būti taikoma tik tuomet, kai yra nustatomos visos būtinos drausminės atsakomybės sąlygos: darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), žalingos pasekmės, priežastinis ryšis tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalingų pasekmių. Įrodžius darbuotojo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltė preziumuojama. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas. Be to, darbuotojui nesutinkant su jam paskirta drausmine nuobauda, būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą, o darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-69/2007, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2009 ir kt.).
Pagal Elektros įrenginių pamainos vadovo pareiginės instrukcijos Nr.00601104 2 p. atsakovas kaip Elektros eksploatacijos tarnybos trečios elektrinės E3 ir RK-8 elektros įrengimų pamainos vadovas (toliau – EĮPV3) yra operatyvinis dispečerinis darbuotojas, administracine ir technine tvarka pavaldus Elektros eksploatacijos tarnybos vadovui (EETV) bei elektros eksploatacijos tarnybos vyresniesiems elektros įrengimų specialistams (VEĮS) (5.1 p.), o operatyvine tvarka pavaldus E-3 pamainos vadovui (5.2 p.). Taigi, ieškovas buvo pavaldus byloje pirmosios instancijos teismo apklaustiems liudytojams L. R. ir J. J.. Pagal instrukcijos 22.1 punktą pamainos metu jis privalo vykdyti vyresniojo operatyvinio ir administracinio personalo pavedimus, sutinkamai su galiojančiomis instrukcijomis, pagal instrukcijos 22.3 p. jeigu pavedimas EĮPV3 atrodo klaidingas, jis nevykdomas, apie tai pranešant davusiam šį potvarkį, įrašant į operatyvinį žurnalą jo turinį ir nurodant, kodėl atsisakoma jį vykdyti; gavus pakartotinai tokį potvarkį, jis vykdomas; už neigiamas šio pavedimo pasekmes pilnai atsako asmuo, davęs šį pavedimą; pavedimai, kurių įvykdymas gresia žmogaus gyvybei ar įrengimų saugumui, nevykdomi; atsisakius vykdyti pavedimą EĮPV3 apie tai praneša jį davusiam asmeniui ir EET vadovui ir įrašo į operatyvinį žurnalą, o instrukcijos 33.21 punkto nuostata įtvirtina atsakovo pareigą, esant būtinumui atlikti kitus eksploatavimo ir avarinio remonto darbus, prižiūrėti tuos darbus atliekančius remonto darbuotojus. Nei viena minėta atsakovo pareiginės instrukcijos nuostata, už kurių pažeidimą ieškovas atsakovui taikė drausminę atsakomybę, nenustatė, kokiu prioritetiškumu turi būti vykdomi abiejų tiesioginių atsakovo vadovų vienu metu duoti pavedimai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal savo pareigas yra operatyvinis dispečinis darbuotojas, o operatyvaus pobūdžio darbai paprastai yra savo pobūdžiu yra skubesni nei planiniai darbai, todėl visiškai suprantamas prioriteto suteikimas operatyvaus pobūdžio pavedimo vykdymui. Kita vertus, pats apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas, organizuodamas pamainos darbą, pats turi paskirstyti gautų vykdyti užduočių prioritetus. Taigi, pats apeliantas pripažįsta, kad L. R. 2013-07-25 duoto pavedimo dėl blokuočių tikrinimo prioritetiškumas nebuvo nustatytas, o kadangi atsakovas turėjo teisę pats nustatyti jam pavestų užduočių prioritetiškumą, tai jis tokia savo teise, esant dviejų tiesioginių vadovų vienu metu pateiktiems pavedimams, teisėtai pasinaudojo. Kadangi ieškovo lokaliniuose teisės aktuose nėra sureguliuotas atsakovui pavestų pavedimų vienu metu arba beveik vienu metu iš dviejų skirtingų vadovų vykdymo eiliškumas, ieškovas, duodamas pavedimus atsakovui, tokio eiliškumo arba prioritetiškumo taip pat nebuvo nustatęs, o šią aplinkybę apeliantas pripažįsta, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms taikyti atsakovui drausiminę atsakomybę už tai, kad L. R. pavedimą įvykdė nors ir ne iš karto, bet tą pačią dieną, nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, liudytoju apklaustas J. J., kuris taip pat buvo atsakovo tiesioginiu vadovu, teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas L. R. pavedimą dėl blokuočių patikrinimo kartu su L. R. pradėjo vykdyti tą pačią dieną (2013-07-25) apie 9.00 val. ir toks patikrinimas buvo vykdomas visą darbo pamainą. Liudytojo J. J. parodymai teismo posėdyje sutampa su jo 2013-08-17 rašytiniais paaiškinimais darbo drausmės pažeidimo tyrimo medžiagoje bei su atsakovo duotais paaiškinimais tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ieškovui atliekant tyrimą dėl atsakovo darbo drausmės pažeidimo. Kad 2013-07-25 darbo diena buvo įtempta, patvirtina tiek atsakovo, tiek J. J. parodymai, jų rašytiniai paaiškinimai darbo drausmės pažeidimo tyrimo metu, tiek V. S. rašytiniai paaiškinimai darbo drausmės pažeidimo tyrimo medžiagoje. Aplinkybė, jog į operatyvinės veiklos žurnalą nebuvo įrašyti visi pavedimai atsakovui, nereiškia, kad tokie nebuvo duoti bei kad realiai darbo pareigos nebuvo vykdomos. Operatyvinės veiklos žurnalo pildymo tvarkos pažeidimas, net jeigu jis sudaro savarankišką darbo drausmės pažeidimo sudėtį, neatima iš bylos šalių teisę įrodinėti tam tikras faktines aplinkybes kitais byloje leistinais įrodymais, įskaitant ir liudytojų parodymus bei darbo drausmės pažeidimo tyrimo medžiagą (CPK 177 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai yra leistini, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje apklaustų liudytojų parodymais, kitais bylos įrodymais ir teisėtai pripažino, kad atsakovas ir jam pavaldūs darbuotojai buvo užimti ir vykdė darbus, kurie nebuvo nurodyti operatyvinės veiklos žurnale. Liudytojas L. R. bylos nagrinėjimo metu taip pat iš esmės neneigė atsakovo teiginių, kad jie kartu su atsakovu nuo ryto 2013-07-25 vykdė blokuočių tikrinimą. Aplinkybė, kad L. R. nebedirba pas ieškovą, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pagal CPK 189 str. liudytojais gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla, nepriklausomai nuo liudytojo ryšio su bylos šalimi. Ieškovo teiginiai dėl L. R. atleidimo aplinkybių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme yra prieštaringi, o L. R. suinteresuotumo veikti prieš ieškovą ieškovas neįrodė jokiais įrodymais, išskyrus savo samprotavimus, tuo labiau, kad L. R. teikė parodymus prisiekęs ir buvo apklaustas paties ieškovo iniciatyva. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma paneigia operatyvinės veiklos žurnalo įrašus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo minėto žurnalo įrašais.
Kadangi atsakovas nebuvo drausmine tvarka nubaustas už operatyvinės veiklos žurnalo pildymo tvarkos pažeidimą, todėl apelianto nurodomos aplinkybės šiuo klausimu neturi teisinės reikšmės ginčui, todlė teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apelianto minimas UAB „Vilniaus energija“ darbdavio atstovų ir darbuotojų 2013-09-12 posėdžio protokolas nepaneigia minėtų išvadų bei aptartų įrodymų, tuo labiau, kad jis neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai ir atspindi paties ieškovo poziciją, o ne objektyvias bylai reikšmingas aplinkybes. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo, padarė remdamasis ne tik atsakovo ir L. R. parodymais, bet ir liudytojų J. J., N. T. parodymais. L. R. pavedimas atlikti blokuočių tikrinimą buvo planinis darbas, ne operatyvaus pobūdžio, jis atsakovo buvo pradėtas vykdyti 2013-07-25 9.00 val. ir užbaigtas atlikti tos pačios dienos pamainos metu, pirmos eilės prioritetiškumas jam nebuvo suteiktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenustatė darbo drausmės pažeidimo sudėties visų būtinų sąlygų, o būtent atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo kaltės, todėl pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.
Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, nebeturi reikšmės ginčui apelianto nurodomos aplinkybės dėl jo galimos patirti žalos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui, sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, Nr. 4968/99, 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, A n. 288, p; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010;2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011 ir kt.), todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi ir neturi jokios teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau atsakovui iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą, priteistiną sumą, atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d. nurodytus kriterijus ir LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų 8.11 p., sumažinant iki 1500 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui G. K. iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.