- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-183-312/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37848-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Gintaras Dzedulionis, Paulius Veršekys
- Advokatai
- Darius Katauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu I. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir perduota laiduotojo A. U. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu I. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams ir nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę – automobilį VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. I. V. 2021 m. spalio 29 d., apie 15.20 val., Švenčionių r. sav., Adutiškio sen., Adutiškio mstl., Centrinėje aikštėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkas A. V., būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu (2021 m. spalio 29 d. 15.41 val.) nustatė jos iškvepiamame ore 2,45 promiles etilo alkoholio koncentraciją, tai yra daugiau negu 1,51 promilių etilo alkoholio neblaivumą. Šiais savo veiksmais I. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės I. V. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo ir jos atžvilgiu turto konfiskavimo netaikyti. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. I. V. teigimu, apylinkės teismas, nusprendęs konfiskuoti jai ir jos vyrui A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), skundžiamame nuosprendyje dėl jos išdėstytų argumentų dėl automobilio konfiskavimo nepasisakė.
2.2. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos prašė netaikyti automobilio VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, kadangi tai būtų neproporcinga priemonė. Apeliantė pastebi, jog nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą, jokia žala nei asmenims, nei turtui nėra padaryta, tačiau į šiuos jos argumentus teismas neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė.
2.3. Atkreipia teismo dėmesį, kad anksčiau minėtas automobilis jos šeimai labai reikalingas, tai vienintelė šeimos transporto priemonė. Pažymi, kad visa šeima gyvena kaime, todėl kiekvienas socialinis veiksmas susijęs su vykimu į didesnį miestą. (duomenys neskelbtini) kaimas, kuriame gyvena ji su šeima, yra 11 km nutolęs nuo Adutiškio miestelio ir apie 40 km nuo Švenčionių. Nurodo, kad jos vyras A. V. kiekvieną dieną šiuo automobiliu ją veža į darbą, o nepilnametį sūnų į mokyklą Adutiškyje. Apeliantės teigimu, netekus automobilio, jos šeimos gyvenimas taptų labai sudėtingas, nes šeimos poreikių tenkinimui jis yra būtinas. Nusipirkti kitą automobilį jai būtų finansiškai per sunku, kadangi jos atlyginimas yra minimalus.
2.4. Apeliantės įsitikinimu, turto konfiskavimas šiuo atveju prieštarautų proporcingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018), nes neatitiktų viešojo intereso ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės I. V. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde ginčijama taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. I. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas, paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, neįvertino jos išdėstytų argumentų, dėl ko nepagrįstai skyrė šią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri prieštarauja proporcingumo principui.
6. Pirmiausia pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas į I. V. išsakytus argumentus ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes atsižvelgė tiek spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kurioje iš esmės teigiama, kad tokio pobūdžio aplinkybės nelaikytinos pagrindu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių, padarius BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018).
7. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobilis VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka BK 72 straipsnyje nustatytą konfiskuotino turto sąvoką. Automobilio konfiskavimo neproporcingumas skunde grindžiamas tuo, jog I. V. teisiama pirmą kartą, nebuvo padaryta žala nei asmenims, nei turtui, sunkia finansine padėtimi, gyvenamosios vietos atstumu nuo artimiausio miestelio ir miesto, tuo, jog automobilis reikalingas šeimai kiekvieną dieną šeimos poreikiams tenkinti (vykti į darbą, vežti vaiką į ugdymo įstaigą). Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Svarbu ir tai, kad I. V. yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jai nėra paskirta piniginio pobūdžio bausmė, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatomas nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur). Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės konfiskavimas pats savaime proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidžia. Tai, kad automobilio netekimas kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Turto konfiskavimo panaikinimas, kuomet už vairavimą išgėrus I. V. faktiškai tik prarastų teisę vairuoti, būtų ne tik neproporcingas padarytam nusikaltimui, bet ir neteisingas.
9. Vertinant inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. V. padaryta nusikalstama veika buvo pavojingesnė nei įprasta tokiais atvejais. I. V. nustatytas neblaivumo laipsnis (2,45 promilės) yra artimas sunkiam girtumui. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad I. V. neblaivi vairuojanti automobilį sustabdyta darbo dieną, dienos metu, centrinėje Adutiškio miestelio dalyje. Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didesnis už tipinius šios rūšies nusikaltimų padarymo atvejus ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta žmonių sužalojimo ar žalos padarymo. Tai taip pat rodo I. V. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo pačios bei kitų saugumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė, sėsdama už vairo neblaivi, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog, net ir atleidus I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Apeliantė privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydama nusikaltimą, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo ji pati ir yra kalta.
10. Apibendrinant aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad I. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pagrįstai buvo nuspręsta taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą. Neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės nėra pagrindo, nes siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką, nusveria patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, todėl šis prašymas yra atmetamas.
11. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės I. V. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.